- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-67-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ILTE“, uždaroji akcinė bendrovė „PERI“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, D. B.
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „ILTE“ (buvusi „Investicijų ir verslo garantijos“), uždaroji akcinė bendrovė „PERI“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir D. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Druskininkų ranga“ (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės (toliau – ir antstolė) veiksmų, prašydama 2024 m. liepos 10 d. įvykusias varžytynes Nr. 266851 pripažinti negaliojančiomis; pavesti antstolei iš naujo atlikti turto vertinimą; paklausti „evarzytynes.lt“ administratoriaus, kiek nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. liepos 10 d. dalyvių jungėsi arba nesėkmingai bandė jungtis prie varžytynių Nr. 266851 ir ar nurodytu laikotarpiu buvo fiksuoti sistemos sutrikimai; prieš skelbiant varžytynes pateikti skolininkei aktualią informaciją apie galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsniu.
2. Pareiškėja nurodė, kad vykdymo proceso metu atlikus jai nuosavybės teise priklausančio turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas – 10,7951 ha, iš kurio – 8,4829 ha žemės ūkio naudmenų, 1,9433 ha – miško žemės) (toliau – turtas) vertinimą, antstolė nustatė, kad turto vertė yra 45 300 Eur. 2024 m. kovo 27 d. paskelbtos šio turto varžytynės, pradinė turto kaina – 36 240 Eur, t. y. 80 procentai nustatytos turto vertės. Pirmosiose varžytynėse Nr. 262195 didžiausia pasiūlyta kaina buvo 57 538 Eur, tačiau laimėtojas kainos laiku nesumokėjo. Neįvykus pirmosioms varžytinėms, buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės turto varžytynės Nr. 266851, kuriose pradinė turto pardavimo kaina vėl nustatyta 36 240 Eur. Pareiškėjos teigimu, jai, kaip skolininkei, nebuvo išaiškinta CPK 704 straipsnyje numatyta teisė pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Pirmosios pakartotinės turto varžytynės vyko nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. liepos 10 d., kurios nepagrįstai paskelbtos įvykusiomis, nes varžytynių metu buvo sutrikusi www.evarzytynes.lt sistema, o varžytynėse buvo tik vienas dalyvis, kuris nepakėlęs kainos, turtą įsigijo už 36 240 Eur.
3. Antstolė 2024 m. liepos 29 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad apie turto įvertinimą pareiškėja buvo informuota elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta. Pareiškėja aktyviai domėjosi vykdomosios bylos eiga, bet prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nereiškė. Antstolė ne kartą pareiškėjai siūlė ieškoti pirkėjų savarankiškai. Per pirmąsias turto varžytynes 57 538 Eur kainą pasiūlęs ir laimėjęs pirkėjas informavo, kad turto nepirks, nes jam kaina yra per didelė. Pirmosios pakartotinės turto varžytynės buvo paskelbtos 2024 m. birželio 10 d., 9.16 val., pradinė turto kaina – 36 240 Eur, kuri nustatyta vadovaujantis CPK 718 straipsniu, nuo eksperto nustatytos 45 300 Eur turto vertės. Antstolė 2024 m. liepos 10 d., 9.30 val. elektroniniu paštu gavo iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pranešimą apie pasibaigusias pirmąsias pakartotines varžytines, kuriose užsiregistravo ir dalyvavo vienas pirkėjas, t. y. suinteresuotas asmuo D. B.. Turtas šiam asmeniui buvo parduotas už 36 240 Eur. Antstolė nekontroliuoja turto pardavimo iš varžytynių elektroninės sistemos ir nėra atsakinga už sistemos darbą. Iš VĮ Registrų centro antstolė negavo jokių duomenų, kad elektroninių varžytynių sistema neveikė ar buvo kokių nors sutrikimų.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „ILTE“ (buvusi „Investicijų ir verslo garantijos“) prašė skundą dėl antstolės veiksmų ir prašymą dėl įvykusių varžytynių pripažinimo negaliojančiomis atmesti. Pareiškėja skunde nenurodo, kokias konkrečiai teisės normas antstolė pažeidė. Antstolė, skelbdama pirmąsias pakartotines varžytynes, vadovavosi CPK ir teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatyta tvarka. Gavusi eksperto išvadą dėl turto vertės, apie nustatytą turto vertę 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu antstolė informavo pareiškėją. Patvarkymu pareiškėjai išaiškinta, kad skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo turi teisę pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kai gavo šį patvarkymą. Pareiškėja jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės antstolei nepateikė. Tame pačiame patvarkyme antstolė pareiškėjai išaiškino ir tai, kad pareiškėja turi teisę CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Turto vertintojas parduodamą turtą įvertino 45 300 Eur suma, 80 procentų nuo šios sumos sudaro 36 240 Eur, būtent tokią sumą antstolė nurodė pirmosiose varžytynėse. Kadangi po neįvykusių pirmųjų varžytynių parduodamo turto niekas neperėmė, 2024 m. birželio 10 d. antstolė paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes ir nustatė tą pačią parduodamo turto kainą. Pareiškėjos argumentai, kad po pirmųjų varžytynių turto kaina turėjo būti didinama, varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis vien dėl to, jog jose dalyvavo tik vienas dalyvis ir kad varžytynių dalyvis turėjo pasiūlyti didesnę parduodamo turto kainą, yra nepagrįsti. Nei CPK, nei SVI nėra nustatytas minimalus varžytynių dalyvių skaičius. Todėl nesvarbu, kiek dalyvių varžytynėse dalyvauja – varžytynes laimi tas asmuo, kuris pasiūlo ne mažesnę kaip pradinę nustatytą turto pardavimo kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/02147.
6. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0033/23/02147 medžiagos nustatė, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-1602-603/2023 išduotą vykdomąjį raštą dėl 73 485,25 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimo iš pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB „ILTE“ (buvusi „Investicijų ir verslo garantijos“) naudai. Pagal 2023 m. gruodžio 12 d. prašymą atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir įskaičius pareiškėjos išieškotojai sumokėtas sumas, vykdomojoje byloje vykdomas piniginis išieškojimas dėl 67 626,96 Eur skolos ir antstolės paskaičiuotų 3 251,65 Eur palūkanų. Antstolė 2024 m. sausio 24 d. patvarkymu paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“. UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės akte Nr. E-24-03-04-IVV11 turto – 10,7951 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), 2024 m. kovo 4 d. rinkos vertė nustatyta 45 300 Eur. Antstolė 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto įvertinimą informavo pareiškėją ir išieškotoją apie nustatytą turto vertę. Minėtu patvarkymu antstolė informavo skolininkę ir išieškotoją, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo jos gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo, taip pat išaiškino skolininkės teisę CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ir tai, kad praėjus 20 dienų nuo pranešimo apie turto įvertinimą išsiuntimo skolininkei, bus skelbiamos areštuoto turto varžytynės. Neįvykus varžytynėms antstolė 2024 m. birželio 10 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias pakartotines turto varžytynes, kurių pradžią nustatė 2024 m. birželio 10 d. 9 val. 16 min., o pabaigą – 2024 m. liepos 10 d. 9 val. 16 min. Pradinę pakartotinių pirmųjų varžytynių turto pardavimo kainą nustatė 36 240 Eur. Pirmosios pakartotinės turto varžytynės baigėsi 2024 m. liepos 10 d. 9 val. 21 min. 59 s. Turtas buvo parduotas už 36 240 Eur, t. y. už didžiausią pasiūlytą kainą, turtą įsigijo suinteresuotas asmuo D. B..
7. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad jai nebuvo išaiškinta CPK 704 straipsnyje numatyta teisė pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Antstolė 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto įvertinimą informavo pareiškėją apie jos teisę CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka iki varžytynių pasiūlyti turto pirkėją. Pareiškėja neginčija, kad šį patvarkymą gavo ir susipažino su jame pateikta informacija. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstolė 2024 m. birželio 10 d. patvarkyme-pranešime dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių nenurodė, kad pareiškėja turi teisę iki varžytynių pradžios siūlyti parduodamo turto pirkėją, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėja apie šią savo procesinę teisę nebuvo informuota, nes, kaip minėta, tokia informacija jai buvo pateikta 2024 m. kovo 6 d. antstolės patvarkyme. Teismas pažymėjo, kad nei CPK, nei SVI nėra įtvirtinta antstolės pareiga kiekviename patvarkyme, susijusiame su varžytynių skelbimu, pakartotinai išaiškinti skolininko teisę pasiūlyti turto pirkėją. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja vykdymo procese buvo tinkamai informuota apie jos teisę pasiūlyti turto pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja nurodė, kad pirmosiose varžytynėse turtas buvo nupirktas už 57 538 Eur, tačiau antstolė, neatsižvelgdama į tai, pirmosiose pakartotinėse varžytynėse vėl nustatė 36 240 Eur pradinę turto kainą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju, antstolė parduodamo turto kainą 36 240 Eur nustatė, atsižvelgusi į UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas 2024 m. kovo 5 d. ekspertizės aktą, kuriame buvo nurodyta, kad turto vertė yra 45 300 Eur. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, šiuo atveju – 36 240 Eur. Vadovaudamasis CPK 718 straipsniu ir CPK 681 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad antstolė pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą nustatė, nepažeisdama nurodytų teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Neįvykus varžytynėms CPK 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir paskelbtos neįvykusiomis varžytynės (CPK 719 straipsnio 5 dalis). Taigi antstolė, skelbdama pirmąsias pakartotines varžytynes, pagrįstai nustatė tą pačią turto pardavimo kainą, kaip ir neįvykusiose varžytynėse – 36 240 Eur.
10. Bylos duomenimis, pirmosiose pakartotinėse pareiškėjos turto varžytynėse dalyvavo vienas dalyvis – suinteresuotas asmuo D. B.. SVI 69 punkte įtvirtinta, kad varžytynių dalyviai kainą už varžytynėse parduodamą turtą gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu. Tiek siūlant kainą už parduodamą turtą automatiniu, tiek neautomatiniu būdu, siūloma kaina negali būti mažesnė už pradinę turto kainą (SVI 70, 71 punktai). Taigi SVI įtvirtinta, kad asmuo laimėti varžytynes gali ir nedidindamas kainos (kai nėra kitų dalyvių), bet jo siūloma kaina turi būti ne mažesnė kaip pradinė turto kaina. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo D. B. pasiūlė pradinę turto kainą ir, atsižvelgus į tai, kad nebuvo daugiau turto pardavimo varžytynėse dalyvių, jas laimėjo.
11. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl tinkamo www.evarzytynes.lt tinklalapio veikimo varžytynių metu, teismas pažymėjo, kad pagal CPK 713 straipsnio 2 dalį varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje, kurį administruoja Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 1R-223 redakcija) patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų (toliau – nuostatai) 10 punkte nustatyta, kad Antstolių informacinės sistemos tvarkytojai yra VĮ Registrų centras ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai (toliau – Antstolių rūmai). Remiantis nuostatų 10.1.2. papunkčiu, Antstolių informacinės sistemos funkcionavimą užtikrina VĮ Registrų centras. Viena iš pagrindinių Antstolių informacinės sistemos funkcijų yra elektroninės varžytynės (nuostatų 7.5.1. papunktis). Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad antstolė nėra atsakinga už tinkamą www.evartyzynes.lt tinklalapio veikimą, be kita ko, vykstančių varžytynių stebėseną. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/02147 nėra duomenų, patvirtinančių apie www.evarzytynes.lt sutrikimus laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 10 d. 9 val. 16 min. iki 2024 m. liepos 10 d. 9 val. 21 min. 59 s., tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir su skundu dėl antstolės veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi galimybę kreiptis į VĮ Registrų centrą savarankiškai, užduodama klausimus apie įvykusias varžytynes ir ar jų metu nebuvo nustatyta tinklalapio veiklos sutrikimų.
12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/02147 veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas ir šioje vykdomojoje byloje antstolės priimtas skundžiamas sprendimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Druskininkų ranga“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2024 m. liepos 10 d. įvykusias varžytynes Nr. 266851 pripažinti negaliojančiomis; pavesti antstolei iš naujo atlikti turto vertinimą; užklausti „evaržytinės“ administratorių kiek nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. liepos 10 d. dalyvių jungėsi arba nesėkmingai bandė jungtis prie varžytinių Nr. 266851 ir ar nurodytu laikotarpiu buvo fiksuoti sistemos sutrikimai; prieš skelbiant varžytynes, pateikti būtiną skolininkei aktualią informaciją apie galimybę pasinaudoti CPK 704 straipsniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nutartis iš esmės grindžiama ne aplinkybių analize, o formaliu teisės normų citavimu derinant jį su atmestinu požiūriu į iš varžytynių realizuojamo turto savininko teises, kurias, be kita ko, garantuoja ir gina įstatymas.
13.2. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad ji gavo 2024 m. kovo 6 d. patvarkymą ir susipažino su jame pateikta informacija. Nors detaliai nėra nurodoma kiek kartų tarp vykstančių varžytynių antstolis yra įpareigotas išaiškinti skolininkui jo teisę pasinaudoti CPK 704 straipsniu, tačiau tai nereiškia, jos skolininkas, būdamas ne teisės srities specialistu, yra informuotas, jog galimybė pasinaudoti CPK 704 straipsnio nuostatomis jam yra garantuojama tarp visų varžytynių iki jų paskelbimo. Teismas neanalizavo, ar patvarkymai dėl skelbiamų varžytynių atitiko įstatymo reikalavimus, nesigilino, ar jie buvo pakankamai informatyvūs, kad asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla, tam tikroje proceso stadijoje būtų aišku, kokiomis teisėmis ji gali pasinaudoti, o kurios yra pasibaigusios laike .
13.3. Apeliantė nurodo, kad neįvykus varžytynėms dėl turto pardavimo kainos nesumokėjimo, pagal kasacinio teismo praktiką, kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina, bet ne antstolio turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, pripažįstama turto rinkos kaina. Todėl tais atvejais, kai varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 3 ir 5 punktuose įtvirtintais pagrindais dėl to, kad varžytynes laimėjęs dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, jog varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, nebūtų pateisinamas turto pardavimas už turto arešto akte nurodytą realizuojamo turto vertę, nes tai reikštų, kad parduodant turtą skolininko nurodytam pirkėjui vykdymo proceso dalyvių interesai nebūtų užtikrinami geriausiu būdu ir kad nacionalinėje teisėje būtų nustatyta galimybė sudaryti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko ir kreditoriaus interesų apsaugos bei pažeidžiamos skolininko nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020, 25 punktas).
13.4. Sprendžiant dėl turto rinkos vertės, reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti. Jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių galima spręsti dėl turto rinkos kainos pasikeitimo, tai gali būti pagrindas iš naujo nustatyti turto vertę pagal CPK 681 straipsnį. Pažymėtina, kad reikšmingų aplinkybių visuma (varžytynėse pasiūlyta kaina, praėjęs laiko tarpas nuo turto vertės nustatymo, rinkos pokyčiai) lemia, kad antstolis turi būti aktyvus ir spręsti dėl naujos turto kainos nustatymo.
13.5. Pirkėjas, kuris tik vienas dalyvavo pakartotinėse pirmosiose varžytynėse kainos net nekėlė vienu pakėlimo intervalu, todėl tai kelia pagrįstų abejonių varžytynių teisingumu. Kainos už varžytynėse parduodamą turtą siūlymas (kėlimas) yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas, kuriam įtaką gali daryti daugybė tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių. Tuo tarpu, kai varžytynėse sudalyvauja tik vienas dalyvis, kuris užsiregistravęs į varžytynes nė karto kainos nors viena kėlimo normos išraiška nepakelia, rodo, jog varžytynės vyksta iš anksto turint tikslą turtą nupirkti pirmine varžytynių kaina, kas veda prie išvados, jog pačios varžytynės nėra skaidrios ar sąžiningos.
13.6. Apeliantės žiniomis, varžytynėse dėl sistemos problemų, negalėjo prisijungti ir dalyvauti kiti dalyviai. Apeliantė mano, kad be jos teismas ir antstolė gavo daugiau skundų, bet visi šie skundai buvo nagrinėjami atsietai, kad varžytynėmis nepatenkinti asmenys, tikriau dalyvių ribojimu, negalėtų susižinoti tarpusavyje, o tai neatlaiko kritikos ir neatitinka jokių skaidrumo reikalavimų, keliamų vykdymo procesui ir turto pardavimui iš varžytynių.
13.7. Apeliantė prašė pirmosios instancijos teismą išreikalauti informaciją iš „e.varžytinės.lt“ administratoriaus, kiek nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. liepos 10 d. dalyvių jungėsi arba nesėkmingai bandė jungtis prie varžytinių Nr. 266851 ir ar nurodytu laikotarpiu buvo fiksuoti sistemos sutrikimai, tačiau teismas ne tik nenagrinėjo prašymo, bet dėl tokio prašymo net nepasisakė. Šiuo atveju, teismo pozicija ypatingos teisenos procese yra visiškai priešinga įstatymo įtvirtintai, kai teismas gali rinkti įrodymus, juolab, kai keliami tokio pobūdžio klausimai, kurie sietini su sutrikimais, varžytinių proceso skaidrumu.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB ILTE atskirąjį skundą prašė atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantės argumentas, kad antstolė kiekvieną kartą atlikdama procesinį veiksmą turi nuolat informuoti skolininkę apie teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnio nustatyta teise iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti turto pirkėją, yra visiškai nepagrįstas. Nei CPK, nei SVI nėra įtvirtintos antstolio pareigos kiekviename patvarkyme, susijusiame su varžytynių skelbimu, pakartotinai išaiškinti skolininko teisę pasiūlyti turto pirkėją. Vykdomosios bylos duomenys ir antstolės pateikti paaiškinimai patvirtina, kad apeliantė su antstole ne kartą bendravo tiesiogiai telefonu. Su ja aptarta galimybė pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo, taigi ši teisė apeliantei ne kartą išaiškinta tiek raštu, tiek žodžiu.
14.2. Apeliantės argumentas, kad antstolė netinkamai nustatė parduodamo turto varžytynėse kainą, yra nepagrįstas. Antstolė paskyrė minėto turto ekspertizę. Gavusi eksperto išvadą, apie nustatytą turto vertę apeliantę informavo 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu, išaiškinusi skolininkės teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės antstolė negavo. Tuo pačiu 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu išaiškinta, kad skolininkė turi teisę CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Antstolė pirmosiose varžytynėse pradinę turto kainą nustatė vadovaudamasi CPK 718 ir 681 straipsniais, t. y. 80 procentų nuo turto 45 300 Eur vertės, kas sudaro 36 240 Eur sumą.
14.3. Pakartotines pirmąsias varžytynes antstolė paskelbė 2024 m. birželio 10 d., vadovaujantis CPK 719 straipsnio 2 dalimi ir nustatė tą pačią (36 240 Eur) parduodamo turto kainą. Todėl apeliantės argumentai, kad turtas parduotas varžytynėse už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK taisykles, yra klaidingi ir prieštarauja minėtoms teisės normoms.
Šalies argumentai
14.4. Apeliantė teigia, kad varžytynėse parduodamo turto vertė yra pasikeitusi, tačiau jokių prieštaravimų dėl ekspertizės būdu nustatytos turto kainos, nepateikė. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tokio skolininkės prašymo vykdomojoje byloje nebuvo gauta.
14.5. SVI 60 punkte nustatyta, kad varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytines.lt. Antstolis šiame portale varžytynes tik paskelbia, tačiau varžytynių eigos neadministruoja ir net nežino, kokie asmenys ir kada užsiregistruoja, kokius statymus atlieka (SVI 68 punktas). Pasibaigus varžytynių terminui, VĮ Registrų centras antstoliui atsiunčia pranešimą apie įvykusias/neįvykusias varžytines ir jų laimėtoją. Antstolė 2024 m. liepos 29 d. patvarkyme dėl skundo nurodė, kad iš VĮ Registrų centras nėra gavusi jokių pranešimų, kad vykstančių varžytynių metu portalas www.evarzytines.lt būtų turėjęs sutrikimų ar būtų veikęs nesklandžiai. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad varžytynės vyko nekorektiškai.
14.6. Apeliantės argumentas, kad varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis dėl to, kad jose dalyvavo tik vienas dalyvis, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Nei CPK, nei SVI nėra nustatytas minimalus varžytynių dalyvių skaičius. Taigi nesvarbu, kiek dalyvių varžytynėse dalyvauja, varžytynes laimi tas asmuo, kuris pasiūlo ne mažesnę kaip pradinę nustatytą turto pardavimo kainą. Analogiškai argumentas, kad varžytynes laimėjęs dalyvis privalėjo kelti nustatytą pradinę turto pardavimo kainą, taip pat nepagrįstas. Varžytynes laimi tas dalyvis, kuris pasiūlo ne mažesnę kaip pradinę nustatytą turto pardavimo kainą. Taigi esant vienam pirkėjui, akivaizdu, kad kelti nustatytos pradinės turto kainos pirkėjas neturi jokios pareigos ir jo pasiūlyta pradinė turto kaina yra laikoma kaip didžiausia (SVI 74 punktas).
14.7. Nepagrįstas apeliantės skundas dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, pakartotinių veiksmų atlikimo ir pan. pažeidžia sąžiningo pirkėjo interesus, kuris jokių pažeidimų neatliko ir turi teisę į įsigytą turtą. Turi būti užtikrinami ir išieškotojų interesai į operatyvų ir greitą skolų išieškojimą, tačiau vilkinant vykdymo procesą būtų toliau didinami turimi skolininkės įsiskolinimai dėl augančių palūkanų ir antstolio vykdymo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Apeliantė nesutinka su teismo priimta nutartimi, mano, kad antstolė privalėjo pakartotinai ją informuoti apie jos CPK 704 straipsnyje įtvirtintą teisę pasiūlyti turto pirkėją. Taip pat nesutinka su turto verte bei pakartotinėse varžytynėse antstolės nustatyta turto kaina. Apeliantės įsitikinimu, pakartotinės varžytynės vyko esant sistemos trikdžiams, todėl jose dalyvavus tik vienam dalyviui ir jam nekėlus turto kainos, varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su nurodytais apeliantės argumentais nėra pagrindo.
19. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo, tuos pačius argumentus, kokius teikė pirmosios instancijos teismui, skųsdama antstolės veiksmus. Apeliacine tvarka byla nėra nagrinėjama iš naujo, šia tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas. Todėl vien tas faktas, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, nedaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.
20. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
21. Byloje nustatyta, kad antstolė 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu apeliantei išaiškino CPK 704 straipsnyje nustatytą jos teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją ir šios aplinkybės apeliantė neginčijo, tačiau jos manymu, CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teisė pasiūlyti turto pirkėją apeliantei turėjo būti išaiškinta ir prieš pirmąsias pakartotines varžytynes. Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo.
22. CPK 704 straipsnyje be turto pardavimo iš varžytynių, reglamentuota ir kita turto realizavimo vykdomo procese forma – tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Toks skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui paprastai turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes tokiu būdu realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai.
23. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas teise surasti areštuoto turto pirkėją gali pasinaudoti iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Nurodyta nuostata apriboja momentą iki kada aptariama teise galima pasinaudoti, t. y. iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje.
24. Pagal šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką tiek pirmosios varžytinės, tiek pirmosios pakartotinės, tiek antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės patenka į vientisą priverstinio turto realizavimo procesą varžytynių būdu. Nei pirmosios pakartotinės, nei antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės nėra savarankiška ir atskira priverstinio vykdymo procedūra (būdas), o tik neįvykusių pirmųjų varžytynių pasekmė. Neįvykus pirmosioms varžytynėms tiesiog yra tęsiamas neparduoto turto priverstinis realizavimas varžytynių būdu CPK nustatyta tvarka, jei tam yra pagrindas, organizuojant ir kitas (pakartotines, antrąsias) varžytines dėl to paties turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).
25. Lingvistinis, loginis ir sisteminis CPK 704 straipsnio aiškinimas lemia, kad teise pasiūlyti areštuoto (varžytinėse parduodamo) turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Kadangi paskelbus pirmąsias varžytines, turtas yra pradedamas realizuoti varžytynių būdu ir pakeisti bei taikyti kitą skolininko turto realizavimo formą (būdą) – pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui – nebėra pagrindo.
26. Vadovaujantis nurodytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė vykdymo procese buvo tinkamai informuota apie jos teisę pasiūlyti turto pirkėją, tačiau šia teise ji CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka nepasinaudojo.
27. Apeliantė, nesutikdama su pakartotinėse varžytynėse antstolės nustatyta turto pardavimo kaina, remiasi kasacinio teismo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020, pagal kurią, neįvykus varžytynėms dėl turto pardavimo kainos nesumokėjimo, kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina, bet ne antstolio turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, pripažįstama turto rinkos kaina.
28. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika, nes skiriasi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Pareiškėjos nurodytoje byloje spręstas ginčas dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo nesilaikant CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. po varžytynių paskelbimo, tuo tarpu, nagrinėjimu atveju nustatyta, kad nors skolininkė ir buvo tinkamai informuota apie jos teisę pasiūlyti turto pirkėją, tačiau šia teise įstatyme įtvirtintu terminu nepasinaudojo.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad net pačios apeliantės cituojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagal CPK 704 straipsnį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis.
30. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Nagrinėjamu atveju, turto vertė buvo nustatyta antstolei 2024 m. sausio 24 d. patvarkymu paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę, 45 300 Eur turto rinkos vertė nustatyta UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2024 m. kovo 5 d. ekspertizės aktu. Apie nustatytą turto vertę 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu informuota tiek apeliantė, tiek išieškotoja, joms išaiškinta teisė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Duomenų, kad per nurodytą terminą apeliantė būtų teikusi prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė.
31. Vadovaujantis CPK 718 straipsniu, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, šiuo atveju 36 240 Eur. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą nustatė, nepažeisdama nurodytų teisės aktų reikalavimų.
32. Byloje nustatyta, kad varžytynes laimėjęs asmuo atsisakė pirkti turtą už paties pasiūlytą turto pardavimo kainą, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 717 straipsnio 3 dalimi, kadangi po neįvykusių pirmųjų varžytynių parduodamo turto niekas neperėmė (CPK 719 straipsnio 2 dalis), skelbdama pirmąsias pakartotines varžytynes, pagrįstai nustatė tą pačią turto pardavimo kainą, kaip ir neįvykusiose varžytynėse, kadangi vadovaujantis CPK 721 straipsnio 3 dalimi, pakartotinės varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
33. Apeliantė nurodo, kad sprendžiant dėl turto rinkos vertės, reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti, todėl antstolis būdamas aktyvus turėtų spręsti dėl naujos turto kainos nustatymo. Su apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti.
34. Įstatyme yra nustatyta antstolės teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdanti antstolė, atsižvelgusi į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolės teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolės abejones dėl areštuoto turto vertės. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, turto vertė buvo nustatyta antstolei paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę. Dėl nustatytos vertės apeliantė prieštaravimų nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu ir teikdama atskirąjį skundą, apeliantė nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad per laikotarpį nuo turto vertės nustatymo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. birželio 10 d. t. y. pirmųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo, turto vertė būtų ženkliai pakitusi.
35. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo, skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Apeliantei kilus abejonių dėl turto vertės nustatymo, ji per įstatyme nustatytą terminą, turėjo galimybę antstolei teikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau kaip nustatyta, šia galimybe ji taip pat nepasinaudojo. Todėl apeliantės argumentai dėl turto rinkos vertės vertintini, kaip subjektyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nepaneigia nustatytos turto vertės.
36. Apeliantės vertinimu, tai, kad pakartotinėse pirmosiose varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas, kuris kainos net nekėlė vienu pakėlimo intervalu, sudaro pagrindą abejoti varžytynių sąžiningumu. Nei CPK, nei SVI nėra nustatytas minimalus varžytynių dalyvių skaičius. Vadovaujantis CPK 717 straipsnio 1 punktu, antstolis varžytynes paskelbia neįvykusiomis tik tuo atveju, jei varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.
37. Pažymėtina, kad CPK 713 straipsnio 9 ir 10 dalyse ir SVI yra įtvirtinti alternatyvūs kainų didinimo būdai, pagrįsti principu, kad varžytynes laimi didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis (SVI 74 punktas). Taigi nesvarbu, kiek dalyvių varžytynėse dalyvauja, varžytynes laimi tas asmuo, kuris pasiūlo ne mažesnę kaip pradinę nustatytą turto pardavimo kainą. Nagrinėjamu atveju, varžytynėse dalyvavo vienas varžytynių dalyvis, kuriam turtas buvo parduotas už 36 240 Eur, t. y. už ne mažesnę nei pradinė turto kaina, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti įvykusių pirmųjų pakartotinių varžytinių sąžiningumu.
38. Apeliantė mano, kad pirmosiose pakartotinėse varžytynėse dėl sistemos problemų negalėjo prisijungti ir dalyvauti kiti dalyviai, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynes organizuoja antstolis, tačiau elektroninės Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku buvo informuota apie varžytynių Nr. 266851 pabaigą ir varžytynių laimėtoją. Byloje nėra jokių duomenų, kad elektroninė varžytynių sistema varžytynių Nr. 266851, vykusių nuo 2024 m. birželio 10 d., 09:16:26 iki 2024 m. liepos 10 d. 09:21:59 metu buvo sutrikusi ar kitaip būtų apsunkintas jos veikimas. Atsižvelgiant į nustatytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti VĮ Registrų centro, kuris turi pareigą tvarkyti ir administruoti varžytynių sistemą, antstolei 2024 m. liepos 10 d. pateiktu pranešimu. Todėl šie duomenys laikytini teisingais, kadangi kitokių įrodymų, kurie paneigtų VĮ Registrų centro pranešime nurodytus duomenis, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
39. Dėl apeliantės vertinimo, kad nagrinėjimu atveju teismo pozicija ypatingosios teisenos tvarka buvo visiškai priešinga įstatymo įtvirtintai, pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose, tarp jų bylose dėl antstolių veiksmų apskundimo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais, taip pat tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Jeigu nėra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios tam tikrą klausimą, taikytinos bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus. CPK 42 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus bei imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis), tačiau tai jokiu būdų nereiškia, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo pareigos rinkti ir teikti visus jų teigiamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Todėl apeliantė, nesutikdama su VĮ Registrų centro pranešime nurodytais duomenimis, turėjo pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius šiame pranešime nurodytą informaciją.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
41. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.