- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-01
- Bylos Nr.
- e2-2377-940/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00536-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- UAB „Energosistemos“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, AB „Panevėžio energija“
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Turnaround Baltic I“ atstovui advokatui K. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Energosistemos“ patikslintą prevencinį ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, AB „Panevėžio energija“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, UAB „Turnaround Baltic I“, dėl veiksmų galinčių sukelti žalą uždraudimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir patikslinusi reikalavimus prašo: 1) uždrausti atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui laidavimo draudimo rašto Nr. AT 75231 pagrindu atlikti veiksmus, susijusius su 17 959,44 Eur draudimo sumos išmokėjimu atsakovei AB „Panevėžio energija“, pagal AB „Panevėžio energija“ 2018 m. sausio 17 d. raštą Nr. 012-70; 2) uždrausti atsakovei AB „Panevėžio energija“ reikalauti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėti 17 959,44 Eur draudimo išmoką, laidavimo draudimo rašto Nr. AT 75231 pagrindu, pagal AB „Panevėžio energija“ 2018 m. sausio 17 d. raštą Nr. 012-70; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ir AB „Panevėžio energija“ (toliau ir atsakovė) 2017 m. vasario 6 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė, savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) rekonstravimo I-mo etapo darbus. Ieškovės įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymas buvo užtikrintas draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau ir atsakovas) Atlikimo laidavimo draudimo raštu Nr. AT 75231.
Vykdant sutartyje nurodytus darbus iškilo nuo ieškovės nepriklausančių kliūčių, kurių ieškovė sudarydama sutartį ir pasirašydama darbų grafiką negalėjo numatyti, kas sąlygojo nukrypimus nuo darbų grafiko. Pažymi, kad nei techninėje specifikacijoje, nei darbų grafike nebuvo nurodyta, kad dėl papildomo (duomenys neskelbtini) katilinės veikimo, atsakovė AB „Panevėžio energija“ patirs papildomus kaštus ar nuostolius. Atsakovė nepagrindė papildomo katilinės veikimo kaštų, nepateikė jų skaičiavimo tvarkos, todėl ieškovė neturi prievolės atlyginti atsakovės tariamai patirtus nuostolius, kurių numatyti ieškovė negalėjo ir toks AB „Panevėžio energija“ reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
AB „Panevėžio energija“ priėmė ieškovės rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atliktus sutartyje ir darbų grafike nurodytus darbus, įskaitant ir nukrypus nuo grafiko atliktus darbus, pasirašydama atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, jokių atliktų darbų trūkumų ar su tokiais darbais susijusių patirtų nuostolių nei išlaidų nenurodydama. Atsakovė taip pat neišskaitė iš pažymose apie atliktų darbų vertę nurodytų sumų jokių nuostolių kompensavimo nei netesybų sumų iš ieškovei už atliktus ir perduotus darbus mokėtinų sumų ir sumokėjo ieškovei už atliktus darbus.
Ir tik priėmusi darbus ir už juos sumokėjusi atsakovė pareikalavo ieškovės sumokėti 34 721,50 Eur dėl (duomenys neskelbtini) katilinės kūrenimo tariamai patirtus nuostolius. AB „Panevėžio energija“ iš dalies atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes ir sumažino reikalavimą iki 17 959,44 Eur, tačiau nepateikė jokių tokį nuostolių dydį pagrindžiančių dokumentų nei skaičiavimų.
Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo ieškovę, jog buvo gautas AB „Panevėžio energija“ reikalavimas Nr. 012-70 apmokėti patirtą žalą 17 959,44 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75231 bei pareikalavo ieškovės reikalavime mokėti nurodytą sumą pervesti į ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą, vadovaujantis laidavimo draudimo sutartimi Nr. 710-451-75231, kurios pagrindu buvo išduotas laidavimo draudimo raštas. Atsakovo veiksmai neteisėti, nes jis nereikalavo AB „Panevėžio energija“ pagrįsti galimai patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Turnaround Baltic I“, dalyvaujantis ieškovės pusėje, pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo tenkinti.
Atsiliepime, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė įrodė dvi būtinas prevencinio ieškinio sąlygas. Atsakovo atstovas patvirtino, kad išmokėjusi draudimo išmoką, bendrovė nukreiptų išmokėjimą į ieškovę ir trečiąjį asmenį, tokiu atveju ieškovė patirtų žalą, todėl sąlyga dėl potencialios grėsmės atsiradimo byloje įrodyta. Veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad AB „Panevėžio energija“ pati netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sumažinusi tariamų nuostolių sumą per pusę, atsakovė AB „Panevėžio energija“ tai iš dalies pripažino. AB „Panevėžio energija“ nepateikė įrodymų, kad ieškovei sutarties sudarymo metu buvo žinomi katilinės kūrenimosi kaštai. Vykdant darbus pagal sudarytą rangos sutartį, buvo vėjuojama dalį darbų atlikti. Darbai buvo uždelsti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė pasirinko kitą nuostolių skaičiavimo būdą, o ne numatytą sutartyje ir nepagrindžia prašomų atlyginti nuostolių dydžio.
Atsakovas netikrino atsakovės prašomos išmokėti sumos dydžio, todėl jo veiksmai taip pat yra neteisėti.
Atsiliepimas
Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepime, teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prevencinio ieškinio institutas negali būti taikomas, nes tarp AB „Panevėžio energijos“ ir UAB „Energosistemos“ yra susiklostę sutartiniai santykiai. Ieškovas negali uždrausti – riboti, atsakovo teisės įgyvendinti laidavimo sutartį, todėl atsakovo veiksmai negali būti prevencinio ieškinio dalyku. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos prevenciniam ieškiniui patenkinti – atsakovo būsimų neteisėtų veiksmų. Laidavimo draudimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, kurioje numatyta, kad naudos gavėjas pagal laidavimo raštą bus AB „Panevėžio energija“. Susitarimas buvo besąlygiškas. Jei būtų išmokėta išmoka AB „Panevėžio energija“ ir atsakovas nukreiptų reikalavimą į ieškovę, tada ieškovė galėtų ginčyti tokį reikalavimą.
Atsakovė AB „Panevėžio energija“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime, atstovas advokatas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp AB „Panevėžio energijos“ ir ieškovės buvo sudaryta rangos sutartis. Viena iš jos sąlygų buvo ta, kad AB „Panevėžio energija“ gali kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos sumokėjimo, jei bus netinkamai vykdomos sutarties nuostatos.
Rangos sutartis buvo sudaryta 2017 m. vasario 6 d. ir visos Rangos sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomos ir suprantamos. Rangos sutarties 3.4.5. punkte numatyta, kad ieškovė įsipareigoja inicijuoti ir gauti visus reikalingus leidimus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus (STR) projektavimo bei statybos darbams, įskaitant pareigą gauti žemės, kurioje nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zona, savininko sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti vykdyti Sutartį iki statybvietės perdavimo, visos rekonstruojamų šilumos trasų atkarpos buvo nurodytos Sutartyje ir jos prieduose, o pareiga gauti leidimus numatyta Sutarties 3.4.5 punkte.
Atsakovė 2017-07-25, t.y. jau baigiantis darbų atlikimo terminams, gavo ieškovės raštą Nr. S-17-034, kuriuo ji informavo atsakovę, kad užtruko izoliuotų gaminių tiekimas šilumos tinklų atkarpai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2017-07-31 raštu Nr. 242-1156 informavo ieškovę, kad tokiu atveju dėl (duomenys neskelbtini) katilinės ilgesnio nei Rangos sutarties sąlygose numatyto kūrenimosi bus patiriami nuostoliai, o nesilaikant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo, ieškovė privalės atlyginti atsakovės patirtus tiesioginius nuostolius ir išlaidas.
Nuostoliai paskaičiuoti pagal ieškovei pateiktą lentelę, kurioje detaliai apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) miesto šilumos gamybos sąnaudų pasikeitimas, vykdant trasų remontą, dėl to paneigtini argumentai, kad atsakovė nepateikė jokių nuostolių dydį pagrindžiančių dokumentų ir skaičiavimų. Ieškovė nei karto iki darbų atlikimo termino pabaigos nesikreipė į atsakovę dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, o visos nurodomos priežastys, kurios galimai įtakojo darbų atlikimo vėlavimą, atsirado jau po galutinio darbų atlikimo termino, numatyto Rangos sutartyje.
Atsakovė įvertinusi visus ieškovės pateiktus argumentus, įgyvendindama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą šalių bendradarbiavimo pareigą, perskaičiavo patirtus nuostolius ir sumažino reikalaujamus atlyginti nuostolius iki 17 959,44 Eur, kuriuos 2017-11-10 raštu Nr. 242-1592 pareikalavo atlyginti, o dėl patirtų nuostolių dėl užtrukusio gaminių tiekimo pasiūlė kreiptis į vamzdžių tiekėją.
Atsakovė veikė pagal sutarties pagrindu įgytas teises ir pareigas. Šiuo atveju prevencinis ieškinys negali būti reiškiamas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė AB „Panevėžio energija“ 2017 m. vasario 6 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. PK-D16-22 (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti projekto „(duomenys neskelbtini) miesto šilumos tinklų rekonstravimas“ I-mo etapo darbus, kurie apima projektavimo darbus, esamos senos įrangos/vamzdynų demontavimą, reikalingų įrenginių ir medžiagų komplektavimą, statybos – montavimo darbus, bandymus, prijungimą prie veikiančių šilumos tinklų ir objekto pridavimą ir darbų rezultato perdavimą užsakovui – AB „Panevėžio energija“ (Sutarties 1.1. p., Techninio projekto bendroji dalis). Darbus sutarta atlikti 2017-2018 m. pagal (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų rekonstravimo I etapo 2017-2018 m. grafiką, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 17.5. p.). Grafiko 2 p. numatyta, kad rekonstruojant šilumos tinklus nuo TŠK „A“ prie PT -119A-1 iki PT-119C papildomai 25 dienas dirba (duomenys neskelbtini) katilinė. Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad ieškovė darbus atlieka vadovaudamasi atlikimo terminais, nurodytais techninėje specifikacijoje. Rangovas detalų kalendorinį darbų vykdymo grafiką paruošia ir pateikia suderinimui užsakovui per 10 darbo dienų po rangos sutarties įsigaliojimo. Toks ginčo šalių suderintas grafikas byloje pateiktas. Pagal jį rekonstruojant šilumos tinklus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) TŠK „A“ (duomenys neskelbtini) katilinė užkuriama 2017 m. liepos 17 d., o užgesinama 2017 m. rugpjūčio 5 d. Analogiškos Sutarties nuostatos buvo numatytos ir pirkimo dokumentuose (6 pirkimo dokumentų priedas), kaip svarbiausios statybos rangos sutarties sąlygos.
Ieškovei statybvietė pagal Sutartį buvo perduota 2017 m. birželio 22 d. statybvietės perdavimo - priėmimo aktu Nr. 3.
AB „Panevėžio energija“ priėmė ieškovės rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atliktus sutartyje ir darbų grafike nurodytus darbus (rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. pažymos apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktai Nr. 2-3, 2-4, 2-5).
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išdavė ieškovei laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75231 (toliau ir Draudimo raštas), galiojantį nuo 2017-02-10 iki 2019-08-06, kuriuo įsipareigojo atsakovei AB „Panevėžio energija“ atsakyti 38 800 Eur sumai, jei ieškovė neatliks darbų 2017 m. vasario 6 d. sutartyje Nr. PK-D16-22 numatytomis sąlygomis. Atlikimo laidavimo draudimo raštu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas įsipareigojo besąlygiškai ir neatšaukiamai, gavęs pirmą AB „Panevėžio energija“ raštišką pareikalavimą, kai ieškovė (draudėja) pažeidė, dalinai ar visiškai nevykdė ar netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, per dešimt darbo dienų sumokėti AB „Panevėžio energija“ nurodytą sumą neviršijant bendros 38 800 Eur sumos. Draudimo rašte taip pat nurodyta, kad draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal Sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos aplinkybių.
Ieškovė su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu 2017 m. vasario 24 d. sudarė atlikimo laidavimo draudimo sutartį Nr. AT 75231 (toliau ir Draudimo sutartis), pagal kurią draudikas suteikė draudimą iki 38 800 Eur sumos, naudos gavėjui AB „Panevėžio energija“ (draudimo liudijimo Nr. 710-451-75231), kad ieškovė išpildys visus reikalavimus, nurodytus atlikimo laidavimo rašte Nr. AT 75231 dėl 2017 m. vasario 6 d. sutarties Nr. PK-D16-22 objekto „(duomenys neskelbtini) miesto šilumos tinklų rekonstravimo I-ojo etapo darbai“ darbų atlikimo. Draudimo sutarties 3.3. punkte šalys sutarė, kad ieškovė įsipareigoja pilnai ir besąlygiškai atlyginti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui jo sumokėtas sumas AB „Panevėžio energija“ pagal draudimo raštą Nr. AT 75231, o ERGO Insurance SE Lietuvos filialas neprivalo pagrįsti ir pateikti ieškovei priežastis, dėl kurių sumokėjo AB „Panevėžio energija“ nurodytas sumas. Ieškovė Draudimo sutarties 3.2.2. p. įsipareigojo atlikti rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo įsipareigojimus sutartais terminais.
Tretysis asmuo UAB „Turnaround Baltic I“ 2017 m. vasario 10 d. pasirašė laidavimo draudimo sutartį Nr. 75231, kuria įsipareigojo po pirmo raštiško ERGO Insurance SE Lietuvos filialo kreipimosi pilnai ir besąlygiškai atlyginti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui jo išmokėtas sumas AB „Panevėžio energija“, neviršijant bendros 38 800 Eur laiduojamos sumos, jeigu ieškovė neįvykdys visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75231 bei draudimo liudijimą Nr. 710-451-752331. Laidavimo sutarties 4 p. numatyta, kad ieškovė ir tretysis asmuo po pirmo raštiško kreipimosi įsipareigoja pilnai ir besąlygiškai atlyginti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui sumokėtas sumas Draudimo rašte nurodytam naudos gavėjui, t.y. AB „Panevėžio energija“, o ERGO Insurance SE Lietuvos filialas neprivalo pagrįsti ir pateikti ieškovei (laidavimo sutartyje įvardijama skolininku) ar trečiajam asmeniui (laidavimo sutartyje įvardijama laiduotoju) priežastis dėl kurių sumokėjo AB „Panevėžio energija“ nurodytas sumas.
Byloje pateikti susirašinėjimai (ieškovės raštai 2017-07-25 Nr. S-17-034, 2017-10-25 Nr. S-17-063, 2017-11-24 Nr. S-17-077, 2017-12-15 Nr. S-17-082, atsakovės AB „Panevėžio energija“ raštai 20147-10-04 Nr. 242-1396, 2017-07-31 Nr. 242-1156, 2017-11-10 Nr. 242-1592, šalių, trečiojo asmens atstovų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu) patvirtina, kad tarp ginčo šalių – ieškovės ir atsakovės AB „Panevėžio energija“ yra kilę nesutarimai dėl Sutarties tinkamo vykdymo ir atsakovės galimai patirtų nuostolių dydžio.
Ieškovė teismui, susirašinėjimuose su atsakove (aukščiau nurodytuose raštuose) nurodė, kad nuo patvirtinto darbų grafiko buvo nukrypta dėl šių priežasčių, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios: 1) dėl trečiųjų asmenų nelegalių statinių, dėl kurių negalima buvo prieiti prie šiluminių tinklų (rekonstruojamos trasos atkarpos, esančios (duomenys neskelbtini)); 2) dėl (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos nurodymo organizuoti darbus tik dienos darbo valandoms nuo 8 val. iki 17 val. bei darbų atlikimo ribojimo (duomenys neskelbtini) miesto šventės metu; 3) dėl stichinio iškritusių kritulių (lietaus) kiekio; 4) papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti projekto atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nesutinka, kad pažeidė sutartinius įsipareigojimus, kadangi Sutarties 5.4. p. numatė, kad ieškovė turi teisę į darbų pratęsimą iki 4 mėn., todėl Sutartis pažeista nebuvo. Byloje duomenų, kad šalių sutarimu darbų atlikimo pagal Sutartį terminas buvo pratęstas, nėra. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 12 str., 178 str.).
Iš pateikto susirašinėjimo, vykusio tarp ginčo šalių, matyti, kad atsakovė AB „Panevėžio energija“ 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 242-1156, įspėjo ieškovę, kad dėl užsitęsusių darbų ir (duomenys neskelbtini) katilinės kūrenimo, atsakovė patirs nuostolius.
Atsakovė vadovaudamasi Sutarties 11.8 p., kuriame šalys įsipareigojo atlyginti kitai šaliai patirtus tiesioginius nuostolius ir išlaidas dėl Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo, t.y. dėl ilgesnio nei Sutarties sąlygose numatyto (duomenys neskelbtini) katilinės kūrenimo (turėjo būti kūrenama iki 2017-08-05, o faktiškai atsakovės teigimu veikė iki 2017-09-13), į ieškovę, o jai nesutikus atlyginti nuostolių, 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. 012-70 kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo į draudiką pagal Draudimo raštą. Nuostolių dydį – 34 721,50 Eur, atsakovė AB „Panevėžio energija“ sumažino per pusę iki 17 959,44 Eur, įvertinusi ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl kurių darbai užsitęsė.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo ieškovę ir tretįjį asmenį 2018 m. sausio 18 d. raštu, kad reikalauja solidariai iš trečiojo asmens ir ieškovės per tris darbo dienas, t.y. iki 2018 m. sausio 23 d. sumokėti 17 959,44 Eur sumą. Šio reikalavimo nei ieškovė, nei tretysis asmuo nevykdė ir ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu.
Draudimo išmoka naudos gavėjai – AB „Panevėžio energija“ pagal Draudimo raštą, šios bylos nagrinėjimo metu išmokėta nėra (2018-01-30 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raštas).
Dėl prevencinio ieškinio sąlygų ir pagrįstumo
Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui laidavimo draudimo rašto Nr. AT 75231 pagrindu atlikti veiksmus, susijusius su 17 959,44 Eur draudimo sumos išmokėjimu atsakovei AB „Panevėžio energija“, pagal AB „Panevėžio energija“ 2018 m. sausio 17 d. raštą Nr. 012-70; bei uždrausti atsakovei AB „Panevėžio energija“ reikalauti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėti 17 959,44 Eur draudimo išmoką, laidavimo draudimo rašto Nr. AT 75231 pagrindu, pagal AB „Panevėžio energija“ 2018 m. sausio 17 d. raštą Nr. 012-70.
Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes nagrinėjamu atveju prevencinio ieškinio institutas negali būti taikomas, kadangi ginčas tarp šalių kyla dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad prevenciniu ieškiniu ieškovė siekia išvengti galimų nuostolių laidavimo draudimo apimtyje.
CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.).
Prevencinio ieškinio sąvoka apibrėžta CK 6. 255 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prevencinis ieškinys – tai ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Tai yra apsauginio ? prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti ir realiai gali būti atlikti, nors žala dar nėra padaryta. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Prevencinis ieškinys gali būti patenkintas, kai egzistuoja visos materialiosios sąlygos: 1) būsimi neteisėti atsakovo veiksmai; 2) potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje; 3) asmens, reiškiančio prevencinį ieškinį, siekis pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013 ir kt.). Bent vienos iš nurodytų materialiųjų sąlygų nebuvimas per se (pats savaime), net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos materialiosios sąlygos, užkerta kelią prevencinio ieškinio patenkinimui.
Ieškovė teigia, kad byloje įrodė dvi būtinas prevencinio ieškinio pateikimo sąlygas: realią žalą ir atsakovų neteisėtus veiksmus. Reali žala - 17 959,44 Eur draudimo išmoka, kurią išmokėjus AB „Panevėžio energija“, šios sumos išieškojimas būtų nukreiptas į ieškovę ir tretįjį asmenį. Atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo veiksmai neteisėti, nes jis reikalauja ieškovės sumokėti AB „Panevėžio energija“ nurodytą sumą, nereikalaudamas AB „Panevėžio energija“ pagrįsti prašomos išmokėti draudimo sumos dydžio. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidžia Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių 6.3 punktą, kuriame nurodoma, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau ir Draudimo įstatymas) 98 straipsnio nuostatas, pagal kurias ERGO Insurance SE Lietuvos filialas privalo nustatyti ir ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes.
Atsakovės AB „Panevėžio energija“ veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad: 1) AB „Panevėžio energija“ netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko buvo nukrypta nuo darbų grafiko terminų ir tokiais savo veiksmais pažeidė užsakovo pareigas įtvirtintas CK 6.688 str.; 2) AB „Panevėžio energija“ nepateikė jokių įrodymų, kad iki Sutarties sudarymo ar sudarius rangos darbų sutartį, ieškovei buvo žinomi (duomenys neskelbtini) katilinės kūrenimosi kaštai, galimų nuostolių tikimybė dėl šilumos gamybos kainų skirtumo ir nepagrindė prašomų nuostolių dydžio. Be to iki Sutarties sudarymo, atsakovė nebuvo pateikusi jokios informacijos konkurso dokumentuose apie galimų nuostolių tikimybę dėl šilumos gamybos kainų skirtumo, todėl šių nuostolių ieškovė (rangovas) negalėjo protingai numatyti ir tokie atsakovės veiksmai pažeidžia CK 6.258 str.
Teismas su šiais argumentai nesutinka ir juos atmeta sekančiais motyvais.
Nagrinėjamu atveju laidavimo draudimo sutarties sudėtinės dalys yra draudiko parengtos draudimo taisyklės, draudimo liudijimas (polisas), individuali draudimo sutarti ir laidavimo raštas. Draudimo liudijimas (polisas) patvirtina laidavimo draudimo sutarties sudarymą, o draudiko išduotas laidavimo raštas teismų praktikoje yra teisiškai kvalifikuotini kaip vienašaliai sandoriai. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu.
Šiuo konkrečiu atveju sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartis buvo sudaryta remiantis ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklėmis Nr. 029 (toliau ir Taisyklės, galioja nuo 2014-08-01, viešai skelbiamos www.ergo.lt). Taisyklių 5.2 p. punkte išvardinti draudžiamieji įvykiai: 1) draudėjo atliktų darbų neatitikimas rangos sutartyje iškeltų reikalavimų; 2) draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas; 3) draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus pagal pasirašytą rangos sutartį.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad draudikas atliko išsamų įvykio tyrimą, ir konstatavo draudžiamojo ar nedraudžiamojo įvykio buvimo faktą, teismas mano, kad vien šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtais (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Atsakovo atstovas nurodė, kad draudžiamojo įvykio tyrimas atliktas nebuvo, nes pagal draudimo sutarties sąlygas draudikas yra besąlygiškai įsipareigojęs išmokėti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad draudiko prievolė pagal laidavimo raštą nėra besąlyginė ir tam, kad kiltų atsakovo pareiga mokėti šio rašto pagrindu atitinkamas sumas, turi būti įgyvendintos atitinkamos sąlygos, numatytos pačiame laidavimo rašte bei laidavimo draudimo taisyklėse. Konstatuoti, kad atsakovai pažeidė Laidavimo draudimo sutarties ar Atlikimo laidavimo draudimo rašto reikalavimus ir jų veiksmus pripažinti neteisėtais, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).
Teismas neturi pagrindo sutikti, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 6.3 p., nes ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas yra nedraudžiamasis įvykis, kadangi AB „Panevėžio energija“ nepagrindė nuostolių dydžio. Iš Atlikimo laidavimo rašto matyti, kad atsakovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti užsakovui – AB „Panevėžio energija“, bet kurią sumą arba sumas, kurių bendra suma ne didesnė kaip 38800 Eur, raštu gavęs pirmąjį reikalavimą. Laidavimo rašte nurodyta ir tai, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas neprivalo pagrįsti ir pateikti ieškovei priežastis, dėl kurių sumokėjo AB „Panevėžio energija“ nurodytas sumas. Pažymėtina, kad esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimams, taikoma CK 6.187 straipsnyje nustatyta sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. Tai numatyta ir Atlikimo laidavimo rašte Nr. AT 75231, kad esant prieštaravimams tarp ERGO Insurance SE Lietuvos filialas Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 ir draudimo rašto teksto, pirmenybė yra teikiama draudimo rašto tekstui. Todėl nagrinėjimu atveju atsakovas pagrįstai rėmėsi Atlikimo laidavimo rašte ir Draudimo sutartyje šalių aptartomis individualiomis sąlygomis.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad draudikas turi diskrecijos teisę spręsti, įvyko ar neįvyko draudiminis įvykis, mokėti ar nemokėti draudimo išmoką, todėl teismas negali draudikui uždrausti vykdyti draudimo sutartį, t. y. uždrausti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudikas mano, kad draudiminis įvykis įvyko. Atsakovas pripažinęs draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjęs draudimo išmoką neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimo faktu, prisiima iš to jam galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.
Atsakovės AB „Panevėžio energija“ pateiktos Techninės specifikacijos, kuri pasirašytą ir ieškovės, sudedamoji dalis – (duomenys neskelbtini) miesto šilumos tinklų rekonstravimo I-ojo etapo 2017-2018 m. grafikas, kuriame numatyta, kad, vykdant šilumos tinklų atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) rekonstravimą, papildomai 25 dienas dirba katilinė (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovės AB „Panevėžio energija“ 2018 m. sausio 17 d. rašto Nr. 012-70, turinio akivaizdu, kad jame nurodyti ieškovės galimai padaryti Rangos sutarties pažeidimai: nukrypimas nuo darbų grafiko, dėl ko (duomenys neskelbtini) katilinė buvo kūrenama ilgiau nei numatyta grafike – iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė nuostolius skaičiavo už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 rugsėjo 13 d., už 29 dienas, atėmus laikotarpį nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 10 d. ((duomenys neskelbtini) miesto sąnaudų pasikeitimo vykdant trasų remontą lentelė). Šios faktinės aplinkybės nurodytos rašte, atitinka ir neprieštarauja Taisyklių 5.2.2. p. ir draudimo sutarties Nr. AT 75231 3.2.2. p., bei atsakovo išduotame laidavimo rašte apibrėžtą draudiminį įvykį, kad draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas yra draudžiamasis įvykis, o ieškovė įsipareigoja darbus atlikti Rangos sutartyje numatytais terminais, bei Sutarties 11.8 p., kuriuo kiekviena iš Sutarties šalių įsipareigojo atlyginti tiesioginius nuostolius dėl Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ši Sutarties sąlyga buvo numatyta ir pirkimo dokumentuose, kaip viena iš svarbiausių statybos rangos sutarties sąlygų.
Byloje nenustatyta, kad atsakovė reikalaudama išmokėti draudimo išmoką būtų pateikusi akivaizdžiai neteisingus duomenis bei nepaneigta, jog AB „Panevėžio energija“ galimai patyrė nuostolius. Nes nei ieškovė, nei tretysis asmuo iš esmės neginčija aplinkybių, kad atliekant darbus pagal Sutartį, buvo nukrypta nuo sutarto darbų grafiko, dėl ko (duomenys neskelbtini) katilinė buvo kūrenama ilgiau nei numatyta darbų grafike ir pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje. Tai, kad atsakovė AB „Panevėžio energija“ sumažino prašomų išmokėti nuostolių sumą, ar ieškovės teigimu nuostolių dėl (duomenys neskelbtini) katilinės kūrenimo apskaičiavimas nebuvo numatytas pirkimo dokumentuose, o AB „Panevėžio energija“ finansiniuose dokumentuose nurodoma gamtinių dujų kaina - 30,27 Eur/MWh (atsakovės 2017 m. finansinės ataskaitos l. 17) yra mažesnė, nei nurodoma (duomenys neskelbtini) miesto sąnaudų pasikeitimo lentelėje – 46,42 Eur/MWH, įvertinus faktines aplinkybes nurodytas ieškovės, dėl darbų vėlavimo, nesuponuoja spręsti priešingai, ar konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo.
Ieškovė teigia, kad atsakovė esant nukrypimams nuo darbų grafiko turėjo kreiptis dėl nuostolių atlyginimo pagal Sutarties 11.3 p. (dėl sutartinių delspinigių), o ne pagal Sutarties 11.8 p., tokiu būdu pasirinkdama nuostolių atlyginimą, kurių ieškovė negalėjo protingai numatyti. CK 1.2 straipsnio dalyje numatyta, kad civilines teises gali riboti tik įstatymas ar įstatymų pagrindu teismas, jeigu toks ribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygios ir laisvos sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Pagrindo išvadai, kad atsakovė pasirinko sutartyje nenumatytą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nėra.
Ieškovė, tretysis asmuo pažymi rangos sutarties, sudarytos su atsakove, tinkamą vykdymą, nurodo, kad pati AB „Panevėžio energija“ pažeidė sutarties nuostatas, o nuo darbų atlikimo grafiko buvo nukrypta dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nuo ieškovės. Šios faktinės aplinkybės, ieškovės teigimu, sudaro pagrindą atsakovės reikalavimą ? išmokėti draudimo išmoką, laikyti neteisėtu.
Teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai bando išplėsti ieškinio reikalavimo ribas, siekdama aiškintis su prevenciniu ieškiniu pareikštu reikalavimu nesusijusias aplinkybes, t. y. dėl patirtų nuostolių nustatymo ir jų dydžio pagrįstumo, rangos darbų sutarties sąlygų pažeidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybių, kad darbus pagal sudarytą rangos sutartį buvo vėluojama atlikti. Priežastys dėl ko buvo nukrypta nuo darbų grafiko, nuostolių pagrįstumas, jų dydis ar atsakovės AB „Panevėžio energija“ pasirinktas savo galimai pažeistų teisių gynimo būdas, dėl galimai netinkamo rangos darbų sutarties vykdymo, neturi reikšmės nagrinėjamu atveju, nes sprendžiamas prevencinio ieškinio pagrįstumo klausimas, o ne ginčas dėl nuostolių atlyginimo, esant galimiems Sutarties pažeidimams, ar ginčas dėl tinkamo Sutarties sąlygų vykdymo. Rangos sutarties vykdymo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčo esmė yra ta, ar ginčijami atsakovų veiksmai yra neteisėti ir sukelia kokias teisines pasekmes, dėl kurių ieškovė gali patirti realią žalą. Realios grėsmės, kad bus padaryta žalos, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovės, ji nepreziumuojama. Realios žalos atsiradimo tikimybės ir neteistų atsakovų veiksmų ieškovė neįrodė (CPK 178 str.).
Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju įvertinus faktines bylos aplinkybes konstatuoti, kad atsakovų veiksmai, kuriuos siekia uždrausti ieškovė, neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia CK normas, Rangos sutarties ar Draudimo sutarties bei atlikimo draudimo rašto nuostatas, nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Ieškovė iš esmės ginčija Sutartyje numatytą atsakovės AB „Panevėžio energija“ teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bei jos teisę į draudimo išmoką, susidarius Atlikimo laidavimo rašte ir Draudimo taisyklėse nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad sutartinių prievolių prisiėmimas ir vykdymas savaime yra teisėti veiksmai. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad išmokėjus draudimo išmoką, ieškovei ir trečiajam asmeniui akivaizdžiai kils neigiami ekonominiai padariniai (žala).
Teismo nuomone ieškovei sukels tam tikras teisines pasekmes atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo sprendimas išmokėti ar neišmokėti atsakovei AB „Panevėžio energija“ jos reikalaujamą sumą – draudimo išmoką. Jei jis bus nepalankus ieškovei, ji turės teisę tokį sprendimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškovės reikalavimas neatitinka prevencinio ieškinio instituto, nes prevencinis ieškinys nėra skirtas įstatyminėms ar sutartinėms nuostatoms uždrausti, jis skirtas uždrausti tam tikrus veiksmus, kurie sukelia realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko, o sutartinių ar įstatyme numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimas patys savaime nelaikytini neteisėtais veiksmais, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek yra įmanoma toje situacijoje. Nurodytais motyvais ieškinys atmestinas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Netenkinus prevencinio ieškinio, ieškovei neatimta teisė ginti jos pažeistas teises, kylančias iš šalių sudarytos rangos ir draudimo laidavimo sutarties dėl atliktų darbų terminų, kokybės, darbų kainos, draudiko veiksmų ir kt., taip pat reikalauti nuostolių, jei tokie atsirastų, atlyginimo, paduodant teismui ieškinį Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovų patirtos ir byloje pateiktais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Tretysis asmuo dalyvavo ieškovės pusėje, todėl ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 47 str., 93 str.).
Atsakovė AB „Panevėžio energija“ byloje patyrė ir prašo priteisti 1500 Eur atstovavimo išlaidų (be PVM). Teismas atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, apimtis bei keliamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgdamas į rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad jos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str., 98 str.). Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Iš ieškovės priteistina 13,30 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisi iš ieškovės UAB „Energosistemos“, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei AB „Panevėžio energija“, kodas (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Energosistemos“, kodas (duomenys neskelbtini), 13,30 Eur (trylika eurų ir 30 ct) pašto išlaidų, įmokos kodas 5660, į valstybės pajamas.
Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. e2S-356-278/2018, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.