Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 23 d. gautas V. S. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės pareiškimas, kuriuo buvo prašoma UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorių A. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nuo 2016 m. spalio 26 d. neįregistravo Juridinių asmenų registre duomenų apie akcininkę V. S., kuriai pagal 2016 m. spalio 21 d. akcijų dovanojimo sutartį jos tėvas V. S. padovanojo 50 vnt. paprastųjų materialiųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijų, tuo pažeidė V. S. turtines ir neturtines teises.

Pareiškėjos atstovei nesuprantama, kokią reikšmę dėl akcininko registravimo turėjo teismo daromose išvadose nurodomi neaiškūs paso duomenys (skliausteliai, o dovanojimo sutartyje – vienetas). UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. M. atstovas advokatas R. G. pridėtame prie skundo rašte patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. M. atsakė V. S., nurodytas jos asmens kodas, kad jokio nekilnojamojo turto neturi. Jeigu direktoriui kilo abejonė, kad V. S. nėra teisėta D. B. pilietė, jis galėjo akcijas jos vardu įregistruoti kaip Lietuvos Respublikos pilietei, tačiau iki šiol šie duomenys nėra įregistruoti, nors į akcininkų susirinkimus yra šaukiama būtent V. S..

Skunde nurodyta, kad teismas vadovavosi Migracijos departamento raštu, kuriuo atsakyta į teismo paklausimą, kad V. S. yra Lietuvos Respublikos pilietė, nes departamentas nėra gavęs duomenų iš V. S. apie pilietybės atsisakymą, nors ji ir grąžino Lietuvos Respublikos pasą ir turi užsienio valstybės pasą. Pateikiamas 2014 m. vasario 27 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus atsakymas V. S. ir Lietuvos Respublikos ambasadai, kad Migracijos departamentas nėra gavęs atsisakymo iš V. S., tačiau buvo aiškiai išreikšta, kad ji buvo pateikusi prašymą dėl D. B. pilietybės priėmimo, tuo ir buvo išreikštas atsisakymas, nebuvo pareikštas joks noras turėti dvigubą pilietybę. V. S. pilnai įvykdė 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio ir 5 straipsnio reikalavimus, o pilietybės atsisakymą tvarkančios institucijos turėjo šį klausimą sutvarkyti per įstatyme nustatytą terminą.

Pasak pareiškėjos atstovės, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. M. gavus akcijų dovanojimo sutartį, patvirtinančią akcininkų pasikeitimą, nebuvo pagrindo analizuoti V. S. pilietybės klausimo, nes akcininku gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad, registruojant naują akcininką, turi būti pateiktas akcininkų sąrašas, nurodytas akcijų kiekis. A. M. manant, kad V. S. yra Lietuvos Respublikos pilietė, jis šiuos duomenis taip pat galėjo pateikti, nes žinojo V. S. asmens kodą, juo pasinaudojo, kai reikėjo įregistruoti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui jos asmens kodą. A. M. nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad, jam pateikus akcininkų sąrašą ir nurodžius V. S. asmens kodą, VĮ „Registrų centras“ šiuos duomenis būtų atmetęs, nurodydamas, kad tokios Lietuvos Respublikos pilietės nėra.

Teismas argumentavo, kad dovanojimo sutartyje nėra pakankamai duomenų apie V. S., neva, nėra tiksliai nurodyta, kada jai buvo išduotas pasas ir neteisingai nurodyta, kad ji yra D. B. pilietė, tačiau net jei ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, tai negalėjo įtakoti akcininko sąrašo registravimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos V. S. atstovė advokatė Zita Vizbarienė prašė apeliacinį skundą patenkinti

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus pareiškėjos atstovės apeliacinį skundą bei nutraukto administracinio teisės pažeidimo teisenos bylą, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį A. M., nesant pažeidimo sudėties.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis numato, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Iš pareiškėjos atstovės skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui matyti, kad buvo prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. M. už tai, kad jis, gavęs 2016 m. spalio 21 d. 50 vnt. paprastųjų materialiųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) Akcijų dovanojimo sutartį, sąmoningai neįvykdė ABĮ 12 straipsnyje numatytos pareigos įregistruoti duomenis apie akcininkus, jų akcijų įsigijimo datą juridinių asmenų registre.

Taigi, nuo 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra nustatyti draudimai UAB (duomenys neskelbtini) įrašus asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bei akcininkų sąraše tvarkantiems asmenims atlikti atitinkamus įrašus atsakovų V. S. ir V. S. asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bei akcininkų sąraše dėl UAB (duomenys neskelbtini)akcijų dovanojimo. Tokiu būdu, nuo 2016 m. lapkričio 29 d. A. M. neturėjo jokio teisinio pagrindo ir pareigos vykdyti ABĮ 12 straipsnyje numatytą reikalavimą įregistruoti duomenis apie akcininkus, jų akcijų įsigijimo datą juridinių asmenų registre, kai buvo akivaizdu, jog jokių registro įrašų pakeitimų juridinių asmenų registras negalės daryti, kadangi yra nustatytas draudimas atlikti atitinkamus įrašus atsakovų V. S. ir V. S. asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bei akcininkų sąraše dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo. Todėl, siekiant A. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, nagrinėtinas galimas administracinio teisės pažeidimo laikotarpis nuo 2016 m. spalio 24 d., kai jam buvo įteikta Akcijų dovanojimo sutartis, iki 2016 m. lapkričio 29 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, iš pateiktos medžiagos nėra jokio pagrindo teigti, kad net ir nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. A. M. sąmoningai nevykdė savo, kaip įmonės direktoriaus, pareigos įregistruoti duomenis apie akcininkus, jų akcijų įsigijimo datą juridinių asmenų registre.

Iš A. M. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jam Akcijų dovanojimo sutartis buvo įteikta 2016 m. spalio 24 d. Visus duomenis, kurie buvo pateikti, jis įrašė į akcininkų žurnalą, bandė įregistruoti Registrų centre, tačiau Registrų centras atsisako priimti dokumentus, jei jie neatitinka įstatymų. Registrų centro interneto svetainės informacijoje yra atsakymas į klausimą, kaip pateikti UAB akcininkų sąrašą į Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS). Kadangi V. S. įsigijo daugiau kaip 10 procentų akcijų, bendrovė privalo apie ją turėti duomenis - arba akcininko asmens kodą, arba gimimo datą. Nei vieno, nei kito nebuvo, todėl Registrų centre konsultantė padarė pastabą, kad pateiktas dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų. Jo advokatas civilinėje byloje gavo V. S. asmens kodą, bet tai nereiškia, kad tai yra asmuo, kuriam padovanotos akcijos. V. S. yra Anglijos pilietė, nurodytas paso numeris, į kurį įtrauktas simbolis. Jis iš Registrų centro gavo atsakymą žodžiu, nesikreipė, kad atsakytų raštu.

Taigi, matyti, kad A. M. ėmėsi priemonių, t. y. aiškinosi, kokiu būdu galima įregistruoti duomenis juridinių asmenų registrų centre apie pasikeitusį akcininką, tačiau buvo informuotas, kad pagal jo turimus duomenis Registrų centras negali įregistruoti pasikeitusio akcininko duomenų, pateiktas dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų. Iš byloje esančios Akcijų dovanojimo sutarties matyti, kad sutartyje nėra nurodytas nei V. S. asmens kodas, nei gimimo data, todėl akivaizdu, jog Registrų centro darbuotoja A. M. išaiškino, jog toks dokumentas negali būti įregistruotas. Be to, nėra duomenų, kad V. S. kartu su Akcijų dovanojimo sutartimi A. M. būtų pateikusi savo asmens dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso ar kitos valstybės piliečio paso) kopiją, iš kurio galima būtų identifikuoti asmenį, kuriam buvo padovanotos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos.

Pažymėtina, kad ne A. M. turi įrodinėti savo nekaltumą, priešingai, asmuo, inicijuojantis procesą administracinio teisės pažeidimo byloje, turi pateikti pakankamai įrodymų, kuriais galima būtų pagrįsti A. M. kaltę padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nepakanka.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje nepaneigta aplinkybė, kad A. M. žodžiu kreipėsi į Registrų centrą dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašo pakeitimo, tačiau tokie pakeitimai buvo neįregistruoti dėl objektyvių priežasčių, kadangi pateiktoje Akcijų dovanojimo sutartyje nebuvo nurodytas nei V. S. asmens kodas, nei gimimo data. Pareigą bendrovės direktoriui pateikti tikslius duomenis apie save turėjo pati V. S., o, to nepadariusi, negali reikalauti iš bendrovės direktoriaus veiksmų, kurių jis realiai dėl objektyvių priežasčių įvykdyti negalėjo. Be to, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismui 2016 m. lapkričio 29 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudus UAB (duomenys neskelbtini) įrašus asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bei akcininkų sąraše tvarkantiems asmenims atlikti įrašus V. S. ir V. S. asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bei akcininkų sąraše dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo, A. M. neturėjo pareigos kreiptis į Registrų centrą dėl akcininkų sąrašo pakeitimo, kadangi buvo uždėtas draudimas vykdyti kokius nors sąrašo pakeitimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog A. M. nevykdė ABĮ 12 straipsnyje numatytos pareigos įregistruoti duomenis apie akcininkus, jų akcijų įsigijimo datą juridinių asmenų registre, kadangi naujo akcininko neįregistravimas buvo sąlygotas ne A. M. neveikimo, bet objektyvių priežasčių, t. y. dėl Akcijų dovanojimo sutartyje nenurodytų V. S. asmens duomenų (gimimo datos ar asmens kodo), o nuo 2016 m. lapkričio 29 d. toks naujo akcininko įregistravimas buvo uždraustas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-1323-467/2016. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, net ir akcentuodamas tik tą aplinkybę, kad nėra A. M. kaltės, nes nėra duomenų, jog V. S. atsisakiusi Lietuvos Respublikos pilietybės, pagrįstai nusprendė administracinio teisės pažeidimo teiseną A. M. nutraukti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta ne tik tai, kad nėra A. M. kaltės, bet neįrodytas ir pats pažeidimo faktas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. M. nesiėmė priemonių vykdyti savo pareigą, numatytą ABĮ 12 straipsnyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį A. M., todėl naikinti skundžiamą nutartį pareiškėjos atstovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.