Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2025 m. sausio 17 d. Viliaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme; 2) 2025 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (keturios veikos), 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2025 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, atlieka bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota pateikto vaizdo įrašo „2025-05-29 12:33:33“ apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras, trumpai kirptas, dėvintis raudonai baltą džemperį, tamsią berankovę striukę ir juodos spalvos kelnes. Stebimas vyras į savo kuprinę iš parduotuvės atviro pramoninio šaldytuvo per 7 kartus sukrauna prekes, po ko kuprinę padeda ant grindų, ją užsegęs, užsimeta ant pečių bei nueina link parduotuvės išėjimo (b. l. 47-49).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės kai vertė viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 10 MGL (500 eurų). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Kaip matyti iš kaltinamojo L. G. parodymų analizės, jis pripažįsta kaltinime nurodytomis datomis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 24 iki 2025 m. gegužės 29 pagrobęs išvardintas prekes. Tokie jo parodymai sutampa su protokolų-pareiškimų, įvykio vietų bei vaizdo įrašų apžiūrų protokolų duomenimis, liudytojo parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę iš kaltinime nurodytos parduotuvės pagrobus kaltinime išvardintus daiktus, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022).

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamo veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2023 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 24 iki 2025 m. gegužės 29 pagrobęs kaltinamajame akte išvardintas prekes, iš viso bendrai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 499,97 Eur vertės turtą. Kaip jau minėta, šias esminės faktines aplinkybes pripažįsta pats kaltinamasis, jas pagrindžia ir byloje surinktų įrodymų visuma.

Taigi, visos aplinkybės, tame tarpe ir kaltinamojo veiksmų, kaltinime nurodytu laikotarpiu grobiant iš parduotuvės turtą, intensyvumas, nedidelis laiko tarpas tarp jų, būdas, administracinis baustumas už smulkias vagystes, rodo, kad L. G. sistemingai vogė iš parduotuvės, taip prasimanydamas lėšų ar daiktų asmeniniams poreikiams tenkinti, ir tos kaltinamojo vykdytos vagystės buvo tapusios jo pragyvenimo šaltiniu bei nuolatine L. G. neteisėta veikla siekiant pasipelnyti. Nustatytos aplinkybės nepalieka teismui abejonių, kad kaltinamojo L. G. tyčia vogti iš parduotuvės ir taip prasimanyti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti jau buvo susiformavusi iš anksto, nes po kiekvienos vagystės, pritrūkęs sau būtino, norimo daikto, jis jau žinojo, kad eis vogti tokiu pat būdu toliau. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad L. G. turėjo vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat daryti turto pagrobimus ir iš to turėti turtinės naudos tol, kol bus sulaikytas. Apibendrinant teismas daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad L. G. laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 24 d. iki 2025 m. gegužės 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrobė prekių už 499,97 Eur vertės. Tokie L. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, tai yra bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis L. G.yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, teistas už analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atlieka bausmę, per pastaruosius 3 metus baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkaus svetimo turto vagystes, baudų nemoka. Teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

L. G.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (keturios veikos), 259 straipsnio 2 dalį metų 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė bendrintina su 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 499,97 eurų turtinės žalos (b. l. 19-25).

Kaltinamasis L. G. neginčijo padarytos žalos dydžio, ieškinys yra pagrįstas baudžiamosios bylos duomenimis, už padarytą žalą atsako kaltinamasis, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais jų bendrais veiksmais, todėl iš kaltinamojo L G. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina ieškinyje nurodyta 499,97 eurų turtinė žala.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam L. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomojo priemonė – rašytinio pasižadėjimo neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam L. G. paskirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę L. G. paskirti 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti pagal 2025 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę ir nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos pradėjimo atlikti dienos.

Iš L. G. priteisti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 499,97 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.