Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S., atsakovams G. G. ir P. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir piniginių lėšų padalijimo, kompensacijos priteisimo, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir teismo išlaidų priteisimo bei atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui S. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokos metu įgyto turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir piniginių lėšų padalijimo ir teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovų L. S., G. G. ir P. G. atstovė advokatė Irma Grikšelienė paaiškino, jog po santuokos nutraukimo atsakovė L. S. prašo palikti jai santuokinę pavardę - Staponkuvienę, kadangi su ieškovu susilaukė vaikų, tai atsižvelgiant į jų interesus tikslinga pavardės nekeisti. Papildomai paaiškino, jog atsakovės L. S. vardu sąskaitoje 2006 metais buvo 5000,00 Eur terminuotas indėlis, tačiau minėti pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos santuokos metu ir panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Prašo tenkinti atsakovės L. S. priešieškinį, o ieškinį atmesti visa apimtimi, nes antro aukšto remontas atliktas nekokybiškai ir negali būti vertinamas kaip pagerinimas. Prašo taikyti atskiriems ieškovo ieškinio reikalavimams ieškinio senatį.

A. P. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog namo stogas ir langai buvo sutvarkyti 2005-2006 metais, šiai dienai prašė taikyti senatį. Neneigia, kad ieškovas dirbo remonto darbus, o jis padėjo ieškovui atlikti remonto ir namo atnaujinimo darbus. Prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

A. G. G prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1990-09-25 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas 146, buvo sudaryta santuoka tarp ieškovo S. S. ir atsakovės L. S.. Šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – E. S., gim. 2000, ir K. S., gim 2008Iš VĮ Registrų centro pažymų nustatyta, jog sutuoktinių vardu įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra. Iš VĮ Regitra pažymų nustatyta, jog atsakovės L. S. vardu 2009-07-21 yra įregistruotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įgytas santuokoje; ieškovo S. S. vardu įregistruota transporto priemonė MAZ 81144, valst. Nr. LC978, tačiau, kaip nurodė ieškovas, dėl šio juridinio fakto šiuo metu yra aiškinamasi, nes ieškovas nuosavybės teise neturi ir nėra turėjęs tokios transporto priemonės. Iš duomenų pateiktų pažymoje, matyti, kad ši transporto priemonė ieškovo vardu yra registruota dar prieš santuokos sudarymą, byloje ginčo dėl to nėra. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, jog atsakovų P. G. ir G. G. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis Kretingos r. sav., minėtas turtas atsakovams priklauso nuosavybės teise po ½ dalį pagal 1988-06-17 teismo sprendimą ir kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, t.y. atsakovei G. G. priskirtas pirmas minėto gyvenamojo namo aukštas, o atsakovui P. G. priskirtas antras minėto gyvenamojo namo aukštas. Iš ieškovo pateiktos pirminės 2015-10-16 paskaičiuotos išlaidų detalizacijos, matyti, jog ieškovas namo pagerinimus įvertino 32959,00 Eur sumai. Iš SEB banko išrašo nustatyta, jog ieškovas S. S. į savo sesers A. K. sąskaitą 2007-2008 metais pervedė 8500,00 Eur (pervedė kad atsiskaitytų už remonto darbus). Iš tarptautinio mokėjimo pavedimo P. E. kvito nustatyta, jog ieškovas 2006-06-26 pervedė atsakovei G. G. 5000,00 Eur. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo laikotarpiu 2006-01-03 – 2010-01-11 nustatyta, jog jis atsakovei G. G. dalimis per kelis kartus pervedė iš viso dar 3501,50 Eur sumą. Iš apmokėjimo kvito už baldų komplektą nustatyta, jog 2008-07-28 atsakovės L. S. vardu buvo atliktas mokėjimas 5860,00 Lt sumai (1697,17 Eur). Iš pateiktų 2005 metais PVM sąskaitų – faktūrų nustatyta, jog atsakovas P. G. apmokėjo sąskaitas: 1140,00 Lt sumai, 12002,04 Lt sumai, 2533,39 Lt sumai. Iš 2005-04-27 pinigų priėmimo kvito nustatyta, jog atsakovas P. G. sumokėjo 800,00 Lt avansą už PVC 11 vnt. langų, 2005-05-13 kvitas patvirtina, jog atsakovas P. G. sumokėjo 6000,00 Lt už 10 vnt. langų ir 1 vnt. duris. Byloje pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog gyvenamojo namo antrame aukšte buvo atlikti remonto, atnaujinimo darbai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog 2016-04-29 nutartimi šioje byloje ieškinys priimtas tik dėl dalies reikalavimų, todėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos klausimai šioje byloje nespręstini.

Dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1000,00 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės elgesį (paliko šeimą dėl kito vedusio vyro), parodytą neigiamą ir žalingą bendravimą su savo vyresniąja dukra, ieškovas patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus (sutuoktinės išdavystė ir santuokos priesaikos sulaužymas), bet ir dvasinį sukrėtimą dėl sutuoktinės bendravimo būdo su vyresniąja dukra, dėl kurio vyresnioji dukra patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą.

Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, tačiau kasacinis teismas išaiškinęs, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos A. T. 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti. Piniginė kompensacija nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tais atvejais, kai byloje nustatyta vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos A. T. 2008-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Įvertinęs tai, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo patirtus išgyvenimus, jog nėra duomenų apie itin pablogėjusią ieškovo sveikatą, apie gydymąsi dėl patirto išgyvenimo ar pažeminimo, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl santuokinio turto ir piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, padalinimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog sutuoktiniai santuokos metu registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ Regitra duomenimis nustatyta, jog atsakovės L. S. vardu 2009-07-21 yra įregistruotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įgytas santuokoje; ieškovo S. S. vardu įregistruota transporto priemonė MAZ 81144, valst. Nr. tačiau, kaip nurodė ieškovas, dėl šio juridinio fakto šiuo metu yra aiškinamasi, nes ieškovas nuosavybės teise neturi ir nėra turėjęs tokios transporto priemonės. Iš duomenų pateiktų pažymoje, matyti, kad ši transporto priemonė ieškovo vardu yra registruota dar prieš santuokos sudarymą, byloje ginčo dėl to nėra. Ginčas tarp šalių kyla dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį atsakovė L. S. priešieškiniu prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi jis jai buvo nupirktas ir padovanotas atsakovo P. G. iš jo asmeninių lėšų. Minėtą aplinkybę patvirtino ir atsakovas P. G., kuris teismo posėdžių metu paaiškino, jog pateiktas banko išrašas patvirtina, kad 2009 metais iš jo sąskaitos buvo nuimta 11273,00 Lt (3265 Eur) suma, kuri buvo skirta automobiliui pirkti. Ieškovas, teismo posėdžio metu patikslindamas ieškinio reikalavimą, prašė palikti minėti automobilį atsakovei, o ieškovui priteisti iš atsakovės 785,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalį.

Teismas įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, jog duomenų, kurie patvirtintų, jog už minėtą transporto priemonę mokėjo P. G. ar L. S. iš asmeninių lėšų, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nustačius, jog automobilis Audi A6 įgytas santuokoje, pripažintina, jog jis priklauso sutuoktiniams po ½ dalį. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti LR CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi LR CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismo posėdžio metu ginčo šalys nurodė, jog automobilio vertė šiai dienai 1570,00 Eur. Šalys nurodė, jog minėtu automobiliu naudojasi atsakovas P. G., kadangi atsakovė L. S. gyvena užsienyje. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes, teismas tenkina ieškovo reikalavimą priskirti automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei, o ieškovui priteisti iš atsakovės 785,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalį.

Santuokos metu šalys įgijo kilnojamojo turto, kurį sudaro minkštų baldų komplektas – 500,00 Eur, vonios baldai – 724,00 Eur, televizorius – vertė 200,00 Eur, motorinė žoliapjovė – 300,00 Eur. A. L. St po santuokos nutraukimo atitenka: vonios baldai – 724,00 Eur vertės ir minkštų baldų komplektas – 500,00 Eur. Ieškovui atitenka motorinė žoliapjovė – 300,00 Eur, televizorius – vertė 200,00 Eur. A. L. S. už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ieškovui turi sumokėti 724,00 Eur kompensaciją.

Ieškovas byloje pateikė 2006-07-31 SEB banko terminuoto indėlio išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovės L. S. vardu sąskaitoje buvo 5000,00 Eur indėlis. Šiai dienai minėta pinigų suma išimta, ieškovas prašo jam priteisti santuokoje įgytas ½ dalį santaupų. Teismas daro išvadą, jog ieškovas 2006 metais ir iki 2014 metų gyveno kartu su atsakove, bendrai vedė ūkį, bendrai mokėjo mokesčius, todėl atsakovės santaupos buvo naudojamos ne tik jos asmeninimas, bet ir ieškovo poreikiams tenkinti. Todėl nesant byloje duomenų, jog atsakovė L. S. minėtą indėlį naudojo tik savo interesams, šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Teismas nepasisako dėl atsakovės L. S. priešieškinio dalies reikalavimo dalinti turtą, įgytą iki 2014-02-18, nes šalys turto, kuris buvo įgytas po minėtos datos, nereikalavo dalinti.

Dėl 30000,00 Eur kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.

Ieškovas pateikė išlaidų detalizaciją dėl gyvenamojo namo, esančio i, Kretingos r. sav., pagerinimo, atlikto remonto. Ieškovas namo pagerinimus įvertino 32959,00 Eur sumai. Teismo posėdžio metu ieškovas sumažino savo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ir prašė priteisti 30000,00 Eur kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą: iš G. G. ir P. G. ½ dalies kompensaciją ir iš atsakovės L. S. ½ dalies kompensaciją.

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog buvo atliktas namo remontas (įrengta šildymo įranga, pakeisti langai, stogas ir t.t.). Ginčo dėl to, jog buvo atliktas remontas minėto gyvenamojo namo antrame aukšte, tarp šalių nėra. Tai patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai. Šalys nesutaria dėl atlikto remonto sąmatos ir išlaidų detalizacijos bei kompensacijos.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog stogo remonto darbai ir langų pirkimo bei keitimo darbai buvo pradėti 2000 metais ir baigti 2005 metais. Tai patvirtina ir byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, iš kurių nustatyta, jog atsakovas P. G. apmokėjo sąskaitas: 1140,00 Lt (330 Eur) sumai, 12002,04 Lt (3476 Eur) sumai, 2533,39 Lt (734 Eur) sumai. Iš 2005-04-27 pinigų priėmimo kvito nustatyta, jog atsakovas P. G. sumokėjo 800,00 Lt (232 Eur) avansą už PVC 11 vnt. langų, 2005-05-13 kvitas patvirtina, jog atsakovas P. G. sumokėjo 6000,00 Lt (1738 Eur) už 10 vnt. langų ir 1 vnt. duris. Be to, byloje pateikti 2000 metų kasos pajamų orderio kvitai, kurių duomenys, jog 2000 metais atsakovas P. G. mokėjo už rastų, medžių išpjovimą, skirtų namo stogui. Avanso apyskaitos lapų duomenimis, P. G. sumokėjo B. Š. 2298,98 Lt (666 Eur) už nupirktas statybines medžiagas, skirtas namo stogui. Įmokos mokėjimo kvitas 2005-08-01 data patvirtina, jog B. Š. sumokėjo 67,00 Lt (19 Eur) mokesčių inspekcijai už verslo liudijimą. L. T. Z, A. V., A. K., V. P., P. R. apklausiami teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovų P. G. ir G. G. gyvenamajame name, adresu Centro g. 11, Pryšmančių k., Kretingos r. sav., 2007-2008 metais padėjo atlikti remonto darbus. Iš esmės visi minėti liudytojai paaiškino panašias aplinkybes, jog buvo atliekami elektros, stogo remonto darbai, keisti langai, įdėti langų roletai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Todėl ieškovo prašomai priteisti sumai už stogą, stogo apšiltinimą ir langus taikoma ieškinio senatis, nes įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų parodymus, akivaizdu, jog senatis suėjo 2015 metais.

Turto pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, teismų praktikoje pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas būdamas santuokoje su atsakove pagerino atsakovės tėvų Petro ir G. G. gyvenamojo namo antrą aukštą. Ieškovas kartu su atsakovu P. G. tiek savo darbu, tiek šeimos lėšomis prisidėjo prie atsakovės L. S. tėvų gyvenamojo namo statybos ir vidaus apdailos darbų. Kaip nurodė ieškovas, žodiniu susitarimu su sutuoktinės tėvais buvo sutarta, jog jam su sutuoktine grįžus iš užsienio, bus leista gyventi namo antrame aukšte, nors atsakovas P. G. ir neigia šį žodinį susitarimą, tačiau iš konkliudentinių veiksmų galima daryti išvadą, jog per daugiau nei dešimt metų, kol palaipsniui buvo atliekamas namo remontas, jis jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, o priešingai, savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie namo pagerinimo, ką pats patvirtino teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas sprendžia, kad tarp ieškovo ir jo sutuoktinės bei atsakovų P. G. ir G. G. atsirado panaudos teisiniai santykiai. Pagal LR CK 6.629 straipsnį, 6.501 straipsnį, yra numatyta panaudos gavėjo teisė į patirtų išlaidų, pagerinant valdomą panaudos pagrindu turtą, atlyginimą. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovui su sutuoktine ir vaikais grįžus atostogų metu iš Airijos pas sutuoktinės tėvus buvo remontuojamos gyvenamojo namo patalpos ir, kad jose apsistodavo ieškovas su šeima. Tačiau nesutinkama su kompensacijos suma.

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, jog atsakovų P. G. ir G. G. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis, Kretingos r. sav., minėtas turtas atsakovams priklauso nuosavybės teise po ½ dalį pagal 1988-06-17 teismo sprendimą ir kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, t.y. atsakovei G. G. priskirtas pirmas minėto gyvenamojo namo aukštas, o atsakovui P. G. priskirtas antras minėto gyvenamojo namo aukštas. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybės sprendžia, jog atsakovei G. G. nepriklauso namo antras aukštas, todėl nėra pagrindo iš jos reikalauti priteisti kompensacijos dalį. Ieškovas prašo iš atsakovės L. S. priteisti ½ dalies kompensaciją, tačiau ji nėra minėto nekilnojamojo namo savininkė, ji kartu su ieškovu santuokoje įgytomis lėšomis prisidėjo prie namo antro aukšto pagerinimo, todėl nėra pagrindo iš jos reikalauti priteisti kompensacijos dalį, nes tie faktai, kad ieškovas mokėjo už tam tikras prekes ar remonto darbus, nereiškia, jog jis naudojo asmenines lėšas. Namo remontas buvo atliekamas siekiant pagerinti šalių šeimos gyvenimo sąlygas, kuris buvo daromas už santuokos metu uždirbamus pinigus, kuriuos šalys naudojo šeimos poreikiams tenkinti, jų gyvenimo sąlygoms gerinti. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.).

Pripažinus, kad ieškovas su sutuoktine prisidėjo prie ginčo patalpų remonto, pripažintina, kad atsakovui P. G. priklausanti turto dalis buvo pagerinta, todėl ieškovas turi teisę gauti kompensaciją už atliktus pagerinimus. Siekiant nustatyti kompensacijos dydį, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kokias realias išlaidas jis (šeima) patyrė, pagerindamas atsakovui P. G. priklausančią turto dalį. Ieškovas, pagrįsti patirtas 30000,00 Eur išlaidas, pateikė išlaidų detalizaciją ir bankinių pavedimų išrašus, iš kurių nustatyta, jog atsakovei G. G. ieškovas pervedė apie 9000,00 Eur. Atsakovų atstovė nurodė, kad jų paskaičiavimu, ieškovo šeima prisidėjo prie turto pagerinimo apie 12000-13000 Eur. Iš SEB banko išrašo nustatyta, jog ieškovas S. S. į savo sesers A. K. sąskaitą 2007-2008 metais pervedė 8500,00 Eur, kuri teismo posėdžio metu parodė, kad pinigai buvo pervesti, kad atsiskaitytų už remonto darbus. Kaip nurodo atsakovai, 2012 liepos mėn. 30 d. P. G. ieškovui grąžino 8000,00 Eur už padarytą namo antro aukšto remontą, įrengtus laiptus. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų minėtos sumos grąžinimo faktą, tokiam sandoriui taikoma notarinė forma, todėl ši aplinkybė vertintina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

Iš į bylą prie ieškinio pateiktos ieškovo išlaidų detalizacijos matyti, kad ieškovas ir atsakovai skirtingai vertina atliktų darbų ir pirktų statybinių medžiagų ir įrangos vertes. Dėl stogo darbų, medžiagų ir stogo šiltinimo bei langų keitimo antrame aukšte teismas pasisakė, dalyje taikydamas ieškinio senatį. Dėl vonios baldų, baldų (minkšto kampo) ir žoliapjovės teismas pasisakė sprendimo dėstomojoje dalyje. Duomenų apie šildymo įrangą (pečių) ieškovas nepateikė, o atsakovas P. G. nurodė, jog pečius įgytas ir įrengtas jo lėšomis ir negali būti ieškinio dalyku, todėl teismas šioje dalyje ieškinio dalį atmeta. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad antro aukšto, kuris nuosavybės teisė priklauso atsakovui P. G., remontui panaudojo šeimos santaupas, t.y. vata ir gipso plokštės kainavo 10000 Lt (2896 Eur); durys kainavo 3500 Lt (1014 Eur); santechnika kainavo 15000 Lt (4344 Eur); apdailos darbai kainavo 20000 Lt (5792 Eur); laiptai kainavo 9000 Lt (2606 Eur); grindys kainavo 4000 Lt (1158 Eur); vonios plytelės ir darbas kainavo 2500 Lt (724 Eur); dušo kabina kainavo 3800 Lt (1100 Eur); elektros darbai kainavo 5000 Lt (1448 Eur); elektros reikmenys kainavo 3000 Lt (869 Eur), viso 21951 Eurus. Atsakovai su šiais ieškovo darbų ir įrangos įkainiais nesutiko. Sutinka, kad vata ir gipso plokštės kainavo 5000 Lt (1448 Eur); 4 durys kainavo 2000 Lt (579 Eur); santechnika kainavo 5000 Lt (1448 Eur); apdailos darbai kainavo 10000 Lt (2896 Eur); laiptai kainavo 6000 Lt (1737 Eur); grindys kainavo 1500 Lt (434 Eur); vonios plytelės ir darbas kainavo 2000 Lt (579 Eur); dušo kabina kainavo 2500 Lt (724 Eur); elektros darbai kainavo 1000 Lt (290 Eur); elektros reikmenys kainavo 1500 Lt (434 Eur), viso 10569 Eurus, t.y. 11382 Eur mažiau nei kainas nurodė ieškovas. Teismas vertina, kad ieškovo nurodytos kainos padidintos, o atsakovų nurodytos kainos kiek sumažintos, todėl taiko kainų vidurkį, t.y. sudeda ieškovo ir atsakovų nurodytas prekių ir paslaugų kainas bei išveda kainų vidurkį. Konstatuotina, kad antro aukšto pagerinimas įvertintinas 16260 Eur. Vertintinant, kad pagerinimas buvo atliktas santuokos metu, ieškovui priklauso ½ atliktų investicijų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas S. S. iš atsakovų G. G. ir P. G. prašė priteisti ½ nuo 30000 Eur, o iš atsakovės L. S. ½ kompensacijos nuo minėtos sumos, teismas sprendžia, kad ieškovas S. S. iš dalies įrodė patirtas išlaidas už namo antro aukšto pagerinimą, todėl jam iš atsakovo P. G. priteistina 7500 Eur kompensacija. Teismas vertina ir tai, kad ieškovas investuodamas į statinio pagerinimą panaudojo santuokines lėšas, todėl turi teisęs gauti kompensaciją ½ dalį panaudotų lėšų, sumą, neviršijančią ieškovo ieškinio reikalavimą konkrečiam atsakovui.

Be to, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės L. S. aiškinimu, kad grįždami į Lietuvą atostogų, jų šeima dalį pinigų, uždirbtų Airijoje, panaudodavo pramogoms ir tai nebuvo visi pinigai, skirti remonto darbams atlikti. Teismas vertina, kad pragyvenimas Lietuvoje kainuoja, todėl logiška, kad už paslaugas ieškovo šeima privalėjo atostogaudami susimokėti, nors ir ne tokias sumas, apie kurias pasisakė atsakovė L. S..

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 98 str.).

Ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 200,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme, 3779,00 Eur už advokato Mariaus Kairio teisines paslaugas ir 1300,00 Eur už advokato Laimono Straukos teisines paslaugas. 2016-04-29 teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Iš viso ieškovas turėjo sumokėti 819,00 Eur žyminio mokesčio: už reikalavimą priteisti 30000,00 Eur kompensaciją – 675 Eur, už reikalavimą nutraukti santuoką – 31,00 Eur, už neturtinę žalą – 23,00 Eur, už reikalavimą priteisti 785,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkantį automobilį – 18,00 Eur, už reikalavimą priteisti ½ dalį santuokos metu įgytų lėšų (t.y. 2500,00 Eur) – 56,00 Eur, už reikalavimą priteisti 724,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkantį didesnę turto dalį – 16,00 Eur. Kadangi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovo valstybei priteistina likusi ieškovui atidėta žyminio mokesčio už ieškinį dalis – 619,00 Eur.

A. L. S. šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 1610,00 Eur už advokatės Irmos Grikšelienės teisines paslaugas, 43,00 Eur žyminis mokestis.

A. P. G. ir G. G. šioje byloje sumokėjo po 720,00 Eur kiekvienas už teisine paslaugas.

Taigi ieškovas S. S. patyrė 5279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė L. S. patyrė 1653,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas P. G. – 720,00 Eur, atsakovė G. G. – 720,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tokiu būdu:

iš atsakovės L. S. ieškovo S. S. naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai jo ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 877,50 Eur (31,00 Eur žyminis mokestis už tenkintą reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir 846,50 Eur advokato pagalbai apmokėti (5079,00 Eur : 6 reikalavimai x 1 tenkintas reikalavimas = 846,50 Eur);iš atsakovo P. G. ieškovo S. S. naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai jo ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 451,17 Eur (169,00 Eur žyminio mokesčio (7500,00 Eur x 3 % x 75 % = 169,00 Eur) ir 282,17 Eur advokato pagalbai apmokėti (tenkinta vieno reikalavimo viena trečioji dalis, t. y. 5079 Eur : 6 reikalavimai : 1/3 vieno reikalavimo = 282,17 Eur));iš ieškovo S. S. atsakovei G. G. priteisti 720,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų;iš ieškovo S. S. atsakovei L. S. priteisti 1207,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1610,00 Eur : 4 priešieškinio reikalavimai x 3 patenkinti priešieškinio reikalavimai = 1207,50 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 260, 263 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 1999Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas , sudarytą santuoką tarp S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės L. S. kaltės.

Nutraukus santuoką, atsakovei L. S. palikti santuokinę pavardę – St.

Santuokoje įgytą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti atsakovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) o ieškovui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 785,00 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

A. L. S po santuokos nutraukimo atitenka: vonios baldai – 724,00 Eur vertės ir minkštų baldų komplektas – 500,00 Eur.

I. S. S atitenka motorinė žoliapjovė – 300,00 Eur, televizorius – vertė 200,00 Eur.

Priteisti iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 724,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti ieškovui S. S. iš atsakovo P. G. 7500 Eur kompensaciją už antro aukšto gyvenamajame name, Kretingos rajone atliktą pagerinimą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovės L. S. ieškovo S. S. naudai priteisti 877,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo P. G. ieškovo S. S. naudai priteisti 451,17 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo S. S. atsakovei G. G. priteisti 720,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo S. S. atsakovei L. S. priteisti 1207,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. S. valstybei 619,00 Eur (šešių šimtų devyniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, už atidėtą mokėti žyminį mokestį, (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.