Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės prašymą dėl užstato nukreipimo į baudos sumokėjimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. (R. K.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, o A. S. (A. S.) nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Tiek R. K., tiek A. S. nustatytas 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. R. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (3 000 Eur), iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir įvykdymo palikta nepakeista. Nuspręsta įvykdžius baudžiamąjį įsakymą, 3 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjui – J. K. A. S. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (3 000 Eur), iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir įvykdymo palikta nepakeista. Nuspręsta įvykdžius baudžiamąjį įsakymą, 3 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjui – J. K. (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 19 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prašymas dėl užstato nukreipimo į baudos sumokėjimą. Prašyme nurodoma, kad R. K. ir A. S. paskirtos baudos savanoriškai nebuvo sumokėtos, o baudų išieškojimas bylą išnagrinėjusio teismo sprendimu (2021 m. rugpjūčio 26 d. dėl A. S. ir 2021 m. birželio 2 d. dėl R. K.) buvo perduotas Estijos Respublikai. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsakingas skyrius patikrino ir tarnybiniu el. paštu informavo, kad prašymai atsiimti užstatus nebuvo gauti, todėl užstatai davėjui negrąžinti. Skiriant R. K. ir A. S. užstatus, nutarimuose nurodyta, kad paskirto užstato paskyrimo tikslas – užtikrinti R. K. ir A. S. dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į R. K. ir A. S. pilietybę, gyvenamąją vietą, charakterizuojančius duomenis, buvo siekiama užtikrinti, kad jiems savanoriškai nesumokėjus baudų, jos galėtų būti užtikrintos užstatu. Prašoma nukreipti nuteistajam R. K. paskirtą kardomąją priemonę – 3 000 Eur dydžio užstatą – į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 2 500 Eur baudos sumokėjimą bei nukreipti nuteistajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – 3 000 Eur dydžio užstatą – į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 2 000 Eur baudos sumokėjimą. Be to, pranešti užstato davėjui – J. K., apie galimybę pateikti Generalinei prokuratūrai rašytinį prašymą atsiimti užstato likutį, išaiškinant, kad prašyme būtina nurodyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos valstybėje esančios finansų įstaigos sąskaitos numerį ir pateikti asmens tapatybę, patvirtinančio dokumento kopiją. Taip pat išaiškinant, kad praėjus 6 mėnesiams nuo pranešimo apie galimybę atsiimti grąžintinas lėšas išsiuntimo dienos ir negavus asmens prašymo grąžinti pinigus (su nurodytu Europos valstybės finansų įstaigoje esančios sąskaitos numeriu) arba jei laiškas grįžo neįteiktas, prokuroras raštu informuos Finansų skyrių, kad šiam asmeniui priklausantys pinigai, esantys sąskaitoje, pervestini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalyje numatytuosius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-909-1034/2019, kuriuo R. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, dėl 50 MGL (2 500 Eur) dydžio piniginės sankcijos – baudos, perduoti vykdyti Estijos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-909-1034/2019 dalį dėl A. S. paskirtos 40 MGL (2 000 Eur) dydžio piniginės sankcijos – baudos, perduoti vykdyti Estijos Respublikai. Taigi, iš nurodytų aplinkybių nustatyta, kad tiek R. K., tiek A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos piniginės sankcijos – baudos, perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, o būtent Estijos Respublikai, todėl R. K. ir A. S. paskirtų baudų išieškojimai ir visi su tuo susiję klausimai šiuo metu vykdomi Estijos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikoje. Be to, pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar R. K. ir A. S. Estijos Respublikoje yra sumokėję Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu jiems paskirtas baudas.

Teismas atkreipia dėmesį į BPK 133 straipsnio 7 dalyje numatytą nuostatą, jog kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Taigi, galimybė panaudoti užstatą baudai sumokėti priklauso nuo to, ar yra įtariamojo arba užstato davėjo sutikimas. Šioje byloje nėra nei R. K., nei A. S., nei užstato davėjos J. K. sutikimo panaudoti užstatą baudai sumokėti. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog byloje nebuvo aiškiai išreikšto sutikimo užstatą panaudoti baudžiamuoju įsakymu paskirtai baudai sumokėti. Taigi, tokiu atveju, kai nėra sutikimo, sumokėta užstato suma negali būti panaudota paskirtai baudai sumokėti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-788/2025).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti prokurorės prašymo dėl užstato nukreipimo į baudos sumokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės prašymo dėl užstato nukreipimo į baudos sumokėjimą netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.