- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- N-575-228-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01217-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. liepos 18 d., apie 13.15 val., Telšių rajone, kelio Šiauliai-Palanga 74 kilometre, vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su papildomai tamsintais priekinių durelių stiklais, kurių šviesos pralaidumas 39,2 %, kai leistinas pralaidumas 70 %. Tokiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 235 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu R. G. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 125 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pagal KET 235 punktą, eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus. Pažymėjo, jog Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1 punkte įtvirtinta, kad šis teisės aktas nustato techninius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, kuriuos jos turi atitikti atliekant jų privalomąją techninę apžiūrą, apžiūros atlikimo metu taikomus kontrolės būdus ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijus. Pabrėžė, jog sistemiškai aiškinant minėtą nuostatą ir KET 235 punkto reikalavimus, darytina išvada, kad Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai taikomi visoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms. Atkreipė dėmesį, jog Techninių reikalavimų 616 kodu pažymėtame reikalavime nurodyta, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 % priekinio stiklo ir 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Remiantis minėto 616 kodo pastabomis, išvardintus transporto priemonės stiklus papildomai tamsinti leidžiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1V-319 patvirtinta Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija) nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo tvarką. Vadovaujantis šios Instrukcijos 3 punktu, stiklai, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, yra papildomai bet kokiu būdu apdoroti stiklai, patenkantys į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu ir kurių šviesos laidumas yra: mažesnis kaip 75 %, bet ne mažiau kaip 65 % priekinio stiklo; mažesnis kaip 70 %, bet ne mažiau kaip 20 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo L. R. parodymais, tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, jog netikėti nagrinėjamą pažeidimą užfiksavusio pareigūno L. R. parodymais, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo tamsinti ir šviesos pralaidumo matavimo prietaisas parodė, jog pralaidumas neatitiko gamyklinio standarto, o prieš atliekant matavimą lango stiklas buvo švarus, nėra pagrindo. Tuo tarpu R. G. kaltės nepripažinimą teismas vertintino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio priekinių šoninių durelių stiklai buvo tamsinti plėvele, jų pralaidumas buvo 39,2 %, kai leistinas pralaidumas 70 %, o specialaus leidimo asmuo neturėjo, todėl pažeidė KET 235 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad teismas nevertino, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista langų šviesos pralaidumo matavimo prietaiso naudojimo instrukcija, kadangi buvo matuotas tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio priekinis kairysis langas, be to, matavimas buvo atliekamas tik vieną kartą. Taip pat teigia, jog atliekant matavimą, stiklas nebuvo švarus, nes jis nebuvo nuvalytas jokiomis valymo priemonėmis. Tvirtina, kad visos abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pažymi, jog teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju langų šviesos pralaidumo matavimo prietaiso naudojimo instrukcija nebuvo pažeista. Taip pat teigia, jog liudytojo L. R. surinktais įrodymas ir teisme duotais parodymais netikėti nebuvo jokio pagrindo, kadangi minėtas liudytojas pažeidimą užfiksavo vykdydamas tarnybines pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju R. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 150 Lt.
Remiantis KET 235 punktu, eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus. Atitinkamai pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 616 kodo 4 punktą, transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 % priekinio stiklo ir 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.
Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju langų skaidrumo ir atspindžio matavimo prietaisu Pocket Detective Nr. 60594 buvo nustatytas 39,2 ± 2 proc. automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių šoninių stilių skaidrumas (b. l. 7). Minėto prietaiso patikra buvo atlikta 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir tai liudijantis Patikros sertifikatas Nr. 0232287 galiojo iki 2010 m. rugpjūčio 29 d., t. y. nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu minėtas prietaisas buvo tinkamas naudoti. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad prietaisą panaudojęs Institucijos pareigūnas L. R. buvo supažindintas su prietaiso naudojimo instrukcija ir išlaikęs įskaitą (b. l. 70-71). Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančio automobilio langų skaidrumo ir atspindžio matavimo prietaiso Pocket Detective naudotojo vadovo (b. l. 63-69), stiklo skaidrumas matuojamas tris kartus tam, kad būtų įsitikinta rezultatų teisingumu. Tuo tarpu policijos pareigūnas L. R., duodamas parodymus teismo posėdžio metu (b. l. 33-34), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 32), paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilio stiklų skaidrumas buvo matuojamas du kartus ir prietaiso parodymai nekito. Taigi nagrinėjamu atveju stiklų skaidrumas nebuvo matuotas tris kartus, kaip nustatyta techninės priemonės naudotojo vadove, tačiau atsižvelgusi į tai, kad du kartus atlikus matavimą prietaiso parodymai nekito ir nustatytas automobilio priekinių durelių stiklų šviesos pralaidumas (39,2 %) buvo ženkliai mažesnis nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 616 kodo 4 punkte įtvirtintas minimalus (70 %), teisėjų kolegija minėto naudotojo vadovo pažeidimo nelaiko esminiu. Juolab kad pareigūnas L. R., apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu (b. l. 33-34), be kita ko, pažymėjo, jog vizualiai aiškiai matėsi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio priekinių durelių stiklai buvo tonuoti, o apčiuopiant juos iš vidaus jautėsi, jog jie padengti papildoma plėvele. Minėtas pareigūnas taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo vasaros vidurys, lietus nelijo, oras buvo šiltas, o automobilio durelių stiklai buvo sausi ir švarūs, net neapdulkėję. Pabrėžtina, jog aplinkybę, kad buvo matuojamas švarus priekinių durelių stiklas, Institucijos pareigūnas patvirtino ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūno L. R. teisme duoti parodymai atitinka jo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tuo tarpu R. G. teiginys, kad stiklo skaidrumas buvo matuojamas tik vieną kartą ir stiklas nebuvo švarus, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja nesuinteresuotu pripažinto liudytojo parodymams, todėl vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Juolab kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareigūnas L. R. (b. l. 33-34), nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog jo vairuoto automobilio priekinių durelių stiklai tamsinti papildoma plėvele, ir nurodė, kad jau 3 metus važinėja su tokiais automobilio stiklais, o atliekant matavimą asmuo šalia net nestovėjo ir matavimu visiškai nesidomėjo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.