- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- II-1546-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01217-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskr. VPK įgaliotas pareigūnas surašė 2010-07-18 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 098799 dėl R. G. padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 123 str. 1 d. (b. l. 7), nes jis 2010-07-18 13.15 val. Telšių rajone, kelio Šiauliai–Palanga 74 km, vairavo automobilį „Renault Espace“ su papildomai tamsintais priekinių durelių stiklais, kurių šviesos pralaidumas 39,2 %, kai leistinas pralaidumas 70 %, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 235 p.
Vilniaus apskr. VPK KPV įgaliotas pareigūnas 2010-08-10 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 098799 (b. l. 3, 8) R. G. pagal LR ATPK 123 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 125 Lt baudą. Nustatė, kad R. G. 2010-07-18 apie 13.15 val. vairavo automobilį, kurio priekinių šoninių durelių stiklų šviesos laidumas 39,2 %, kai leistinas pralaidumas 70 %.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. skunde (b. l) prašė panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-08-10 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 098799 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad remiantis automobilių langų skaidrumo ir atspindžio matuoklio „Pocket Detectiv“ naudojimo instrukcija, pareigūnas, prieš matuojant stiklo šviesos laidumą, turi būtinai įsitikinti, kad ant stiklo, kurio šviesos laidumas bus matuojamas, nėra šiukšlių, purvo ir drėgmės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad tai padaryta nebuvo. Matuojamas paviršius, t. y. automobilio priekinis keleivio stiklas, buvo drėgnas ir purvinas. R. G. pažymi, kad automobilio kairės pusės priekinis šoninis stiklas buvo pamatuotas vieną kartą, nors turėjo būti matuojama tris kartus ir nebuvo įsitikinta, kad matuojamas paviršius yra švarus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jam priklausančio automobilio „Renault Espace“ priekiniai šoniniai langų stiklai yra papildomai užklijuoti skaidria apsaugine plėvele ir tai galėjo suklaidinti policijos pareigūnus, kuriems pasirodė, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai yra papildomai tamsinti plėvele.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 123 str. 1 d. „transporto priemonių <...>, neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistinas, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų“.
Kelių eismo taisyklių 235 punkte nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas nustato techninius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, kuriuos jos turi atitikti atliekant jų privalomąją techninę apžiūrą, apžiūros atlikimo metu taikomus kontrolės būdus ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijus. Sistemiškai aiškinant KET 235 punkto reikalavimus ir paminėtą teisės normą, spręstina, jog Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai taikomi visoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms. Techninių reikalavimų 616 kodu pažymėtame reikalavime nurodyta, jog transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo, 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Minėto 616 kodo pastabose pažymėta, jog išvardytus transporto priemonės stiklus papildomai tamsinti leidžiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1V-319 patvirtinta „Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcija“ (toliau – ir Instrukcija) nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina (toliau – leidimas), išdavimo tvarką. Remiantis šios instrukcijos 3 punktu, stiklai, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, – papildomai bet kokiu būdu apdoroti stiklai, patenkantys į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu ir kurių šviesos laidumas yra: mažesnis kaip 75 proc., bet ne mažiau kaip 65 proc. priekinio stiklo; mažesnis kaip 70 proc., bet ne mažiau kaip 20 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.
R. G. teigia, kad jo automobilio priekiniai šoniniai langai nėra tamsinti, tačiau byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie patvirtintų šį jo teiginį. Tuo tarpu pareigūnas L. R., užfiksavęs R. G. padarytą teisės pažeidimą, teisme apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad R. G. vairuoto automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo tamsinti. Šviesos pralaidumo matavimo prietaisas parodė, kad pralaidumas neatitiko gamyklinio standarto, prieš matuojant lango stiklas buvo švarus (b. l. 33). Šio pareigūno parodymais nėra pagrindo netikėti.
Iš 2010-07-18 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad automobilių langų šviesos pralaidumo matavimo prietaisu „Pocket Detektive“ pažeidimo padarymo metu buvo matuojamas R. G. automobilio stiklo skaidrumas, stiklas buvo švarus, matuoklio parodymai buvo 39,2 %, kai leistinas pralaidumas 70 % (b. l. 9). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog R. G. vairuotos transporto priemonės priekinių šoninių durelių stiklai buvo užtamsinti, stiklų pralaidumo tikrinimo rezultatas – 39,2 proc., jie buvo tamsinti plėvele, o specialaus Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti transporto priemonę, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, R. G. neturėjo.
R. G. kaltės nepripažinimas vertintinas kaip vienas iš pasirinktų gynybos būdų, siekiant išvengti atsakomybės.
Taigi, byloje esantys faktiniai duomenys įrodo, kad R. G. 2010-07-18 apie 13.15 val. vairavo automobilį, kurio priekinių šoninių durelių stiklų šviesos laidumas 39,2 %, kai leistinas pralaidumas 70 %, t. y. vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai tamsinti be specialaus leidimo ir taip pažeidė KET 235 punkto reikalavimus.
R. G. kaltė, padarius LR ATPK 123 str. 1 d. nurodytą pažeidimą, įrodyta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo L. R. parodymais, tarnybiniu pranešimu bei kitais įrodymais. Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamus R. G. kaltės įrodymus.
257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad R. G. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Remiantis išdėstytais motyvais, laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas R. G. veiksmus pagal LR ATPK 123 str. 1 d. kvalifikavo teisingai ir administracinę nuobaudą už šį administracinį teisės pažeidimą skyrė nepažeisdamas LR ATPK normų reikalavimų, t. y. pagrįstai ir teisėtai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
nutarė:
Palikti 2010-08-10 Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimą nepakeistą ir R. G. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.