- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-535-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02405-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Sodininkų bendrija „PRABAUDA“
- Trečiasis asmuo
- Raseinių rajono Mirklių kaimo bendruomenė
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Laimutė Petraitienė, Arvydas Aranauskas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „Prabauda“ atstovei advokatei Laimutei Petraitienei,
atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Prabauda“ skundą dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja sodininkų bendrija „Prabauda“ (toliau – ir pareiškėja, ir bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. A₁-127 „Dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovė advokatė Laimutė Petraitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m gegužės 24 d. bendrijos nariai išreiškė valią keisti buvusius valdybos narius bei pirmininką. Valdybos narių ir pirmininko pakeitimas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas 2019 m. liepos 8 d. Naujajam bendrijos pirmininkui N. B. 2019 m. gegužės 31 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 buvęs bendrijos pirmininkas A. A. perdavė bendrijos dokumentus. Naujai išrinkta bendrijos valdyba tarp jų rado 2019 m. sausio 30 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolą Nr. 1. Juo pritarta projektui „Viešosios erdvės Mirklių kaime sutvarkymas ir pritaikymas įvairiapusiškiems vietos gyventojų poreikiams“ įgyvendinimui ir pritarta žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), paskirties keitimui: iš „žemės ūkio“ paskirties į „kitą“ paskirtį; Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai“ pakeisti į „visuomeninės teritorijos“ naudojimo būdą (toliau – ginčo sklypas). Valdybos sprendimai priimti 4 narių balsų dauguma. Nei valdybos posėdžio protokole, nei perduotuose dokumentuose naujai išrinkta valdyba nerado duomenų, kad 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio metu spręsti klausimai iki minėto posėdžio ar po jo būtų patvirtinti (būtų gautas pritarimas) pagrindinio bendrijos organo – bendrijos narių susirikimo. Naujai išrinkta bendrijos valdyba, sušaukusi narių susirinkimą išsiaiškino, jog bendrijos nariai nesutinka su žemės sklypo, patenkančio į sodų bendrijos teritoriją, paskirties ir naudojimo būdo iš žemės ūkio paskirties mėgėjų sodų žemės sklypo keitimo į kitos paskirties visuomeninės teritorijos naudojimo būdą. 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio bendrijos narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu nustatyta, kad bendrijos nariai nežinojo apie svarstytą klausimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), paskirties keitimo ir tokiems valdybos veiksmams niekada nepritarė, taip pat bendrijos nariams nebuvo pristatytas ir nėra žinomas vykdomas projektas „Viešosios erdvės Mirklių kaime sutvarkymo ir pritaikymo įvairiapusiškiems vietos gyventojų poreikiams“. Bendrijos valdyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sušaukė valdybos posėdį, kurio metu įvertinus naujai išrinktai valdybai perduotus dokumentus bei nustačius, kad valdybos protokolu priimtas sprendimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), paskirties keitimo bei klausimas dėl projekto „Viešosios erdvės Mirklių kaime sutvarkymo ir pritaikymo įvairiapusiškiems vietos gyventojų poreikiams“ nebuvo pristatytas bendrijos nariams – bendrijos narių susirinkimas nebuvo šauktas, įvertinus Bendrijos įstatų 4 straipsnio 1 dalies 15 punktą, bei 4 straipsnio 3 dalį, taip pat nustačius akivaizdų valdybos narių, priėmusių 2019 m. sausio 30 d. posėdžio protokolą Nr. 1 interesų konfliktą, nusprendė panaikintini SB „Prabauda“ 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 1. Taip pat nustatyta, kad pasikeitus valdybai, bendrijai nėra žinoma apie žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta panaikintame valdybos protokole), kuris patenka į SB „Prabauda“ planą, paskirties keitimą. VĮ „Registrų centras“ 2019 m. rugsėjo 9 d. paruošė atsakymus į užklausimus. Nurodė, kad žemės sklypas unikaliu Nr.(duomenys neskelbtini) (toks sklypo unikalus Nr. nurodytas panaikintame 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokole) Nekilnojamo turto registre neįregistruotas ir nekilnojamo turto kadastre nepažymėtas. Kitu nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojimo paskirtis „Kita“, naudojimo būdas „Visuomeninės paskirties teritorijos“: žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis iš „Žemės ūkio“ į „Kitą“ pakeista 2019 m. vasario 12 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A₁-127. Su atsakymu buvo pateiktas ir minėtas įsakymas (toliau – Įsakymas). Taigi, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. bendrijos valdybai tapo žinoma apie priimtą Įsakymą, kurio pakeista žemės sklypo paskirtis.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas neįvertinus fakto, jog ginčo žemės sklypas, kurio paskirtis pakeista skundžiamu Įsakymu, patenka į sodininkų bendrijos teritoriją. Šį faktą akivaizdžiai patvirtina ir ginčo žemės sklypo naudojimo būdas (buvęs iki jo pakeitimo) – „Mėgėjo sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai“. Todėl priimant skundžiamą Įsakymą reikėjo vadovautis ne tik Įsakyme nurodytais teisės aktais ir jų nuostatomis, bet ir specialiu – Sodininkų bendrijos įstatymu. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad tam kad būtų pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis, atsakovas turėjo nustatyti faktą, jog pareiškėjo (bendrijos) vykdoma veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų arba nustatyti bendrijos likvidavimo faktą. Nei vienas iš minėtų faktų nenustatytas ir nei vienas iš minėtų faktų neegzistuoja ir niekada neegzistavo. Bendrija yra nuo 2001 m. veikiantis (įregistruotas) juridinis asmuo. Bendrijos pagrindinis tikslas – sodininkų bendrųjų teisių ir pareigų, susijusių su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Jokios kitos veiklos bendrija nevykdo. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad skundžiamas Įsakymas prieštarauja specialiems teisės aktams – Sodininku bendrijų įstatymui. Atitinkamai vien tik dėl šios priežastis Įsakymas turi būti panaikintas.
Taip pat akcentavo, kad skundžiamas Įsakymas priimtas neįvertinus bendrijos narių valios. Bendrijos narių susirinkimas dėl jų valios ir sutikimo keisti į bendrijos teritoriją patenkantį žemės ūkio paskirties mėgėjiško sodo žemės sklypą į kitos paskirties visuomeninės teritorijos žemės sklypą išreikštas nebuvo. Kaip matyti iš dokumentų, siekis keisti ginčo žemės sklypo paskirtį buvo žinomas tik bendrijos valdybos, veikusios iki 2019 m. gegužės mėnesio, nariams. Tai akivaizdžiai matyti iš 2019 m. sausio 30 d. Valdybos posėdžio protokolo Nr. 1. Klausimus dėl mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo pagal Bendrijos įstatų 4 straipsnio 1 dalies 15 punktą išimtinę teisę spręsti turi tik bendrijos narių susirinkimas, kuris neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtinų klausimų (Bendrijos įstatų 4 straipsni 3 dalis). Taigi, bendrijos valdyba nebuvo įgaliota išreikšti bendrijos sutikimo dėl planuojamo ginčo žemės sklypo paskirties keitimo.
Nurodo, kad bendrijos valdybos, veikusios iki 2019 m. gegužės mėnesio, didžioji dalis narių buvo tiesiogiai suinteresuoti ginčo žemės sklypo paskirties keitimu ir neturėjo siekio užtikrinti bendrijos interesų. Kaip matyti tiek iš skundžiamo Įsakymo, tiek iš bendrijos valdybos 2019 m. sausio 30 d. posėdžio protokolo, ginčo žemės sklypo paskirtis keista Mirklių kaimo bendruomenės pirmininkės iniciatyva, kad įgyvendinti projektą „Viešosios erdvės Mirklių kaime sutvarkymas ir pritaikymas įvairiapusiškiems vietos gyventojų poreikiams“. Mirklių kaimo bendruomenės pirmininkė – G. A., kuri taip pat iki 2019 m. gegužės buvo ir bendrijos valdybos narė bei 2019 m. sausio 30 d. vykusio valdybos posėdžio sekretorė. G. A. sutuoktinis – A. A. iki 2019 m. gegužės buvo ilgametis bendrijos pirmininkas, taip pat dalyvavęs ir 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdyje.
Pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį, buvo pažeisti bendrijos interesai, nes ginčo žemės sklype, kuris patenka į sodininkų bendrijos teritoriją, bus galima vykdyti veiklą, kuri nėra susijusi su sodininkų bendrijos veikla ir kuri pagal savo esmę net pastarajai prieštarauja. Mėgėjų sodo žemės sklypai skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams. Kitos visuomeninės paskirties teritorijos skirtos socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Todėl pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį, akivaizdu, jog ginčo žemės sklype vystoma veikla sudarys kur kas didesnį sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektų – kelių, vandentiekio ir kitos infrastruktūros apkrovimą, kuriam pastarasis, nėra pritaikytas.
Atsiliepimas
Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo Nr. A₁-127, kuriuo buvo pakeista žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Šiuo įsakymu nustatyta žemės sklypo 0,0600 ha ploto naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija. Taip pat nurodyta, kad už pateiktų dokumentų išsamumą ir teisingumą yra atsakingas pareiškėjas. Priėmus įsakymą prašymą pateikusi Raseinių rajono Mirklių kaimo bendruomenė kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimo viešajame registre. Pareiškėja teigia nepraleidusi įstatymų nustatyto termino paduoti skundą teismui, kadangi skundžiamas įsakymas jai buvo pateiktas tik 2019 m. rugsėjo 9 d. valstybės įmonei Registrų centras pateikus atsakymą į pareiškėjos užklausą. Atsakovė nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Su skundžiamu įsakymu visos suinteresuotos šalys turėjo galimybę susipažinti vos po jo priėmimo, kadangi jis buvo paskelbtas internetinėje svetainėje www.raseiniai.lt. todėl laikytinas viešai prieinamu. Kiek yra žinoma atsakovei, dalis SB „Prabauda“ narių taip pat yra Mirklių kaimo bendruomenės nariai. Kadangi Mirklių kaimo bendruomenės prašymu ir buvo pakeista žemės sklypo paskirtis, akivaizdu, kad apie tai buvo žinoma ir tiems SB „Prabauda“ nariams, kurie priklauso Mirklių kaimo bendruomenei. Mirklių kaimo bendruomenės pirmininkė G. A. užtikrino atsakovą, kad apie planus dėl žemės sklypo paskirties keitimo buvo informuoti visi gyventojai, įskaitant ir SB „Prabauda“ narius, kadangi ji asmeniškai informavo gyventojus apie Mirklių kaimo bendruomenės ketinimus. Akivaizdu ir tai, kad SB „Prabauda“ apie ginčijamą įsakymą buvo žinoma nuo jo priėmimo dienos, kadangi SB „Prabauda“ pritarė žemės sklypo paskirties keitimui, preziumuotina kad suvokė, jog žemės sklypo paskirtis bus keičiama administracijos direktoriaus įsakymu. Naujai išrinkta SB „Prabauda“ valdyba perėmė ankstesnės valdybos teises ir pareigas, atitinkamai ir jos turėtus duomenis bei žinias apie su SB „Prabauda“ interesais susijusius administracinius aktus. Aplinkybė, kad apie ginčijamą įsakymą jo priėmimo metu galimai nebuvo žinoma kai kuriems asmenims, t. y. naujosios valdybos nariams ar kitiems sodininkų bendrijos nariams, nereiškia, kad apie šio įsakymo priėmimą nebuvo žinoma tuo metu SB „Prabauda“ atsakingiems asmenims, kurie galėjo imtis teisinių priemonių apskųsti priimtą įsakymą, jeigu jis būtų pažeidęs sodininkų bendrijos teises ir interesus. Iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad ir dabartinei SB „Prabauda“ valdybai apie skundžiamą įsakymą tapo žinoma anksčiau nei nurodoma skunde. Iš pateikiamų duomenų matyti, kad naujasis pareiškėjos valdybos pirmininkas jau 2019 m. gegužės 31 d. gavo bendrijos valdybos dokumentus, kartu ir valdybos 2019 m. sausio 30 d. posėdžio protokolą, kuriuo bendrijos valdyba pritarė žemės sklypo paskirties keitimui. Atsižvelgiant į tai, kad šis posėdžio protokolas buvo pakankamai senas, galima buvo suvokti, kad savivaldybės administracijos sprendimas dėl žemės paskirties pakeitimo jau turėjo būti priimtas. Kaip minėta, ginčijamas įsakymas yra viešai prieinamas, ir su juo buvo galima susipažinti daug anksčiau nei pareiškėjos nurodoma data 2019 m. rugsėjo 9 d.
Nurodė, kad Mirklių kaimo bendruomenės pirmininkės prašymas pakeisti žemės sklypo paskirtį atitiko viešąjį interesą, kadangi aptariamame žemės sklype buvo ketinama įrengti bendruomenės bendrai naudojamą aikštelę su sūpynėmis, lauko treniruokliais, vėliau esant lėšų statyti bendruomenės namus. Žemės sklypo paskirties keitimas atitinka Raseinių m. bendrojo plano sprendinius. Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais SB „Prabauda“ teritorija patenka į konversiją iš žemės ūkio teritorijos į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją. Vadovaujantis bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentele vyraujančioje mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje galimos papildomos paskirtys ir būdai: komercinė; inžinerinė; bendro naudojimo; visuomeninė. Todėl žemės sklypo paskirtis, neprieštaraujant bendrojo plano sprendiniams, buvo pakeista į kita, naudojimo būdas – visuomeninis. Skunde taip pat argumentuojama, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas neįvertinus sodininkų bendrijos narių valios, bendrijos nariai nedavė sutikimo keisti žemės sklypo paskirtį. Skundžiamo įsakymo 2.2. punkte nurodyta, kad už pateiktų dokumentų išsamumą ir teisingumą atsakingas yra pareiškėjas. Mirklių kaimo bendruomenei pateikus prašymą dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad visi kartu su prašymu pateikti dokumentai yra teisingi, teisėti ir neprieštaraujantys teisės aktams. Aplinkybė, kad naujoji SB „Prabauda“ valdyba nepritarė ankstesnės valdybos sprendimui ir dėl to jį panaikino, negali paneigti aplinkybės kad SB „Prabauda“ pritarė žemės sklypo paskirties pakeitimui, tuo labiau, nedaro skundžiamo įsakymo negaliojančiu, nes savivaldybės administracija neturėjo pagrindo abejoti pateiktų dokumentų atitikimu teisės aktams.
Skunde nurodoma, kad anksčiau veikusi sodininkų bendrijos valdyba davė sutikimą žemės sklypo paskirties keitimui pažeisdama sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, kadangi didžioji dalis tuometinės sodininkų bendrijos valdybos narių buvo tiesiogiai suinteresuoti žemės sklypo paskirties keitimu. Šis skundo argumentas yra kritiškai vertintinas. Pareiškėja nepateikia įrodymų, kad kažkurie asmenys būtų veikę nesąžiningai ar savanaudiškais tikslais. Nepaaiškinama, kaip ir kodėl tuometinės sodininkų bendrijos valdybos nariai buvo tiesiogiai suinteresuoti žemės sklypo paskirties keitimu. Pareiškėja teigia, kad pakeitus žemės sklypo paskirtį buvo pažeisti sodininkų bendrijos interesai, kadangi pakeitus bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo paskirtį jame bus galima vykdyti veiklą, kuri nėra susijusi su sodininkų bendrijos veikla ir kuri pagal savo esmę net pastarajai prieštarauja. Skunde teigiama, kad pakeitus žemės sklypo paskirtį žemės sklype vystoma veikla sudarys kur kas didesnį sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektų – kelių, vandentiekio ir kitos infrastruktūros apkrovimą, kuriam pastaroji nėra pritaikyta. SB „Prabauda“ nariams jau prieš keičiant žemės sklypo paskirtį buvo žinoma, kad aptariamame žemės sklype ketinama įrengti bendrą erdvę bendruomenės poreikiams. Šiuo metu šiame žemės sklype Mirklių kaimo bendruomenė yra pastačius supynęs vaikams, treniruoklių. Abejotina, kad tokia veikla minimame žemės sklype keltų grėsmę sodininkų bendrijos interesams. Teismai savo praktikoje yra nurodęs, kad sodininkų bendrijos nurodomi bendrijos narių teisių pažeidimai (tokie kaip papildoma apkrova gatvių dangai, padidėjusi vandens gręžinio apkrova, galimai padidėjęs triukšmas) grindžiami prielaidomis ir spėjimais, į bylą nepateikti jokie nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, o hipotetinio pobūdžio aiškinimai negali būti pagrindas pripažinti bendrijos narių teisių pažeidimą.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Mirklių kaimo bendruomenės atstovė G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos sodų bendrijos „Prabauda“ skundas tenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. A₁-127 „Dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas.
Byloje nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui Mirklių kaimo bendruomenei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A₁-127 „Dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Raseinių miesto teritorijos bendruoju planu bei atsižvelgdamas į Raseinių rajono Mirklių kaimo bendruomenės pirmininkės 2019 m. vasario 1 d. prašymą, pakeitė žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.
Pareiškėja, ginčydama atsakovo įsakymą, nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ 2019 m. liepos 8 d. buvo įregistruota nauja AB „Prabauda“ valdyba. Susipažinus su perduotais buvusios valdybos dokumentais buvo rastas 2019 m. sausio 30 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolas Nr. 1, kuriuo pritarta projektui „Viešosios erdvės Mirklių kaime sutvarkymas ir pritaikymas įvairiapusiškiems vietos gyventojų poreikiams“ įgyvendinimui ir pritarta žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), paskirties keitimui: iš „žemės ūkio“ paskirties į „kitą“ paskirtį; Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai“ pakeisti į „visuomeninės teritorijos“ naudojimo būdą. VĮ „Registrų centras“ 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsakymus į pareiškėjo užklausimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojimo paskirtis „Kita“, naudojimo būdas „Visuomeninės paskirties teritorijos“: žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis iš „Žemės ūkio“ į „Kitą“ pakeista 2019 m. vasario 12 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A₁-127. Su šiuo atsakymu buvo pateiktas ir skundžiamas įsakymas.
Atsakovas, prašydamas atmesti pareiškėjos skundą, vienu iš argumentų nurodo, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą trisdešimties dienų terminą skundui paduoti. Nurodo, kad skundžiamas įsakymas buvo paskelbtas viešai, kad buvusieji sodininkų bendrijos valdybos nariai, kurie yra ir Mirklių kaimo bendruomenės nariai, žinojo apie priimtą įsakymą, todėl skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
Byloje nustatyta, kad skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Mirklių kaimo bendruomenės pirmininkės prašymą, kaip teismo posėdžio metu patvirtino Mirklių kaimo bendruomenės atstovė, įsakymas Mirklių kaimo bendruomenei buvo įteiktas. Tačiau sodininkų bendrijai „Prabauda“ apie šio įsakymo priėmimą pranešta nebuvo (įsakymas nebuvo įteiktas). Tai, jog valdyba 2019 m. sausio 30 d. protokolu pritarė projektui „Viešosios erdvės Mirklių kaime sutvarkymas ir pritaikymas įvairiapusiškiems vietos gyventojų poreikiams“ įgyvendinimui ir pritarė žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), paskirties keitimui: iš „žemės ūkio“ paskirties į „kitą“ paskirtį; Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai“ pakeisti į „visuomeninės teritorijos“ naudojimo būdą, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja žinojo apie skundžiamo įsakymo priėmimą. Pasvarstymai, jog tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuoto nariai yra tarpusavyje susiję, kai kurie iš jų priklauso ir sodininkų bendrijai „Prabauda“, ir Mirklių kaimo bendruomenei, negali būti vertinami kaip įrodymai, jog apie skundžiamo įsakymo esmę, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, žinojo pareiškėja.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių parodymus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad pareiškėja termino kreiptis į teismą nepraleido, nes apie skundžiamą įsakymą sužinojo tik gavusi VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 9 d. atsakymą bei skundžiamą įsakymą.
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Tuo tarpu specialusis – Sodininkų bendrijų įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Tuo tarpu 8 straipsnio 1 dalis numato, kad Žemės įstatymo nustatyta tvarka pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio) mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas konstatuotina, kad Sodininkų bendrijų įstatymas numato du atvejus, kada gali būti keičiama sodo bendrijoje esančio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama.
Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodininkystė – veikla, kurios tikslas – sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo sklypo savininkė – Mirklių kaimo bendruomenė – pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį į „visuomeninės teritorijos“ naudojimo būdą. Prie prašymo pateiktame Mirklių kaimo bendruomenės visuotinio susirinkimo 2019 m. sausio 31 d. protokole Nr. 2 nurodyta, kad minimame sklype norima statyti bendruomenės namus, aplinką pritaikyti vaikų ir suaugusiųjų užimtumui. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Mirklių kaimo bendruomenei nuosavybės teise priklausančiame sklype planuojama veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų, t. y. egzistuoja viena iš sąlygų, nustatytų Sodininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašyme pakeisti žemės sklypo paskirtį turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Mirklių kaimo bendruomenės pirmininkė kartu su prašymu atsakovui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, Raseinių rajono Mirklių kaimo bendruomenės 2019 m. sausio 31 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 kopiją ir sodininkų bendrijos „Prabauda“ valdybos posėdžio 2019 m. sausio 30 d. protokolo Nr. 1 kopiją.
Sodininkų bendrijos „Prabauda“ valdybos posėdžio 2019 m. sausio 30 d. protokole Nr. 1 nurodyta, jog posėdžio metu buvo svarstyta dėl pritarimo projekto „Viešosios erdvės Mirklių kaime sutvarkymas ir pritaikymas įvairiapusiškiems vietos gyventojų poreikiams“ įgyvendinimui ir dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimo. Buvo nutarta pritarti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (protokole rašymo apsirikimo klaida, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties keitimui iš „žemės ūkio“ į „Kitą“ paskirtį, naudojimo būdą iš „mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai“ pakeisti į „visuomeninės teritorijos“. „Už“ balsavo 4 valdybos nariai.
Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, vertinant tai, jog žemės sklypas, kurio žemės paskirtis buvo pakeista ginčijamu įsakymu, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, priimant aktus, susijusius su tokiose teritorijose esančiais sklypais, privaloma vadovautis ne tik bendruoju, Žemės įstatymu, bet ir specialiuoju – Sodininkų bendrijos įstatymu, kurio 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra įtvirtina išimtinė bendrijos narių susitrinkimo teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad sodininkų bendrijos valdyba neturėjo teisės spręsti klausimo dėl žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje, paskirties ir naudojimo būdo keitimo. Tokio klausimo nagrinėjimas yra išimtinė visuotinio susirinkimo teisė. Kadangi visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas minėtu klausimu nebuvo sušauktas, spręstina, kad valdyba neteisėtai, viršydama savo kompetenciją, nusprendė pritarti žemės sklypo paskirties ir būdo keitimui.
Nors atsakovas ginčijamame įsakyme nurodė, jog už pateiktų dokumentų išsamumą ir teisingumą atsakingas pareiškėjas (Mirklių kaimo bendruomenė), tačiau, teismo vertinimu, kadangi Raseinių rajono savivaldybė yra viešojo administravimo institucija, kurios veikla be kita ko yra skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, turi ne tik teisę bet ir pareigą tikrinti jai pateikiamus dokumentus ir vertinti, ar visi pateikti dokumentai atitinka įstatymų nuostatas bei reikalavimus, būtinus vienokio ar kitokio administracinio akto priėmimui. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, atsakovas buvo susipažinęs su sodininkų bendrijos „Prabauda“ įstatais, kurie yra įregistruoti juridinių asmenų registre, ir kurių 4 straipsnio 15 punkte nustatyta analogiška, kaip ir Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte, nuostata, jog išimtinė bendrijos narių susitrinkimo teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Šiuo atveju atsakovas neįvertino, kad sodininkų bendrijos „Prabauda“ valdyba neteisėtai nusprendė pritarti aukščiau nurodyto žemės sklypo naudojimo paskirties keitimui, todėl vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius) Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. A₁-127 „Dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkintas, todėl pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, jog pareiškėja šioje byloje patyrė 1423 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jas sudaro 23 Eur žyminio mokesčio ir 1400 Eur advokatui sumokėtas užmokestis už suteiktas paslaugas: medžiagos analizę, skundo ruošimą, gauto atsakovo atsiliepimo analizę, atstovavimą teismo posėdyje. Prie prašymo pateikta 2019 m. spalio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 401, 2020 m. sausio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 424, 2019 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. sausio 22 d. sąskaitos išrašas.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 0,1 užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo įteiktas 2019 m. spalio 10 d., t. y. ketvirtą 2019 metų ketvirtį. Užpraėjęs ketvirtis būtų antras 2019 metų ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1289,00 Eur. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą gali būti priteistina 0,1 užpradėjusio ketvirčio dydžio suma. Teismo posėdis vyko 2020 m. sausio 23 d., užpraėjęs ketvirtis būtų trečias 2019 metų ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1317,00 Eur.
Pareiškėjos prašoma 1400 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, todėl už skundo parengimą, susipažinimą su medžiaga ir atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjai priteistina 1400 Eur suma. Taip pat pareiškėjui priteistinas 23 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjai sodininkų bendrijai „Prabauda“ iš atsakovo priteistina 1423 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos sodų bendrijos „Prabauda“ skundą patenkinti.
Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. A₁-127 „Dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“.
Priteisti pareiškėjai sodų bendrijai „Prabauda“ iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 1423,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt trys Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.