Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Taip pat pažymėjo, kad kamerose tualetai nebuvo atitverti nuo gyvenamosios patalpos, be to, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, sklido baisi smarvė. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužių, nebuvo išduotos būtiniausios higienos priemonės – dantų šepetėlis, skutimosi reikmenys, tualetinis popierius. Kamerose nebuvo atliekami dezinfekcijos ir deratizacijos darbai. Ant lubų ir sienų buvo pelėsis, nusilupę dažai, nubyrėjęs tinkas, spintelių, stalų ir kėdžių paviršiai nelygūs, nepritaikyti valymui ir dezinfekcijai. Kamerose neveikė arba nebuvo įrengta vėdinimo sistema, neatsidarė langai, kadangi nebuvo rankenėlių arba buvo sulūžę, taip pat langus atidaryti trukdė grotos. Dėl šių priežasčių kameros buvo nevėdinamos, jose trūko oro. Kamerose nebuvo pavojaus mygtuko, todėl pasikviesti pareigūnus buvo galima tik šaukštu ar dubenėliu daužant į duris. Kadangi kamerų langai buvo nešvarūs ir jų neįmanoma nuvalyti, trūko dienos šviesos, o dirbtinės apšvietos lempos buvo aprūkusios, nešvarios. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jis buvo laikomas nešvariose, netvarkingose, prišiukšlintose, aprašinėtose necenzūriniais žodžiais kamerose, kuriose nebuvo valymo inventoriaus ir priemonių, o apgyvendinimas tokiose netvarkingose kamerose, verčiant jas susitvarkyti, prieštarauja higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad kamerose lakstė pelės. Be to, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo dingęs šildymas, todėl kamerose tiek dieną, tiek naktį buvo minusinė temperatūra, o įstaigos administracijos atstovai nekreipė dėmesio į žodinius ir rašytinius prašymus išduoti elektrinius šildytuvus. Pareiškėjas pažymėjo, kad šalta kamerų temperatūra kėlė pavojų susirgti peršalimo ligomis. Šiame kontekste pareiškėjas pabrėžė, jog ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas užtikrinti teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau rašytiniai prašymai ar skundai nebuvo registruojami, nebuvo suteikiama informacija, kada bus pateiktas atsakymas, o pareiškėjas prašymo ar skundo pateikimo dieną buvo perkeliamas į kitą kamerą. Taip pat, pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija, nenusiųsdama jo per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pataisos įstaigą, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 66 straipsnio 2 dalį ir sudarė jam sunkesnes kalinimo sąlygas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas manė, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teises, ginamas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, o dėl tokių nežmoniškų kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą.