Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria netenkintas V. Ž. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 17075743272 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. M. 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 330 (trijų šimtų trisdešimties) eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 10 d., 9.19 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,47 promilių girtumas), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patikros metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde V. Ž. atstovė advokatė Jelena Smirnova prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį pakeisti: pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą neskirti V. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti. Skunde advokatė nurodo, kad dėl padarytų pažeidimų V. Ž. nuoširdžiai gailisi, nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, vairuotojo pažymėjimo nevengė pateikti, jo sūnus vairuotojo pažymėjimą iš karto atvežė į Kelių policiją, paskirtą piniginę baudą jis sumokėjo. Nesutinka dėl Institucijos skirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikos mėnesių laikotarpiui, nes ši poveikio priemonė paskirta neproporcingai griežta. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl keistina. Teismas pažeidėjo skundą išnagrinėjo formaliai, vienpusiškai ir neišsamiai, kas sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Teismas visiškai nevertino dalies įrodymų, kuriuos pažeidėjas pateikė teismui, kurie charakterizuoja jo asmenybę bei patvirtina svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės individualizuojant skiriamą nuobaudą: jo charakteristikos iš darbovietės, pažymos apie šeimos sudėtį, vaikų gimimo liudijimų, vyresniojo sūnaus pažymos apie studijas Vilniaus universitete, medicininių dokumentų ir sprendimo dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, SODROS pažymų apie jo tėvams išmokėtas įmokas, kurie patvirtina, kad jis turi darbą, šeimą, išlaiko nepilnametį vaiką ir pilnametį sūnų, kad jo tėvai yra sergantys senyvo amžiaus žmonės, su specialiais poreikiais, kuriems reikalinga pagalba, o taip pat materialinė parama. Pažymima aplinkybė, kad jo darbas turi specifiką dėl didelių atstumų tarp objektų, siejamas su nuolatiniu automobilio naudojimu, dėl to jam darbovietėje yra skirtas lengvasis automobilis. Dėl šių įrodymų teismas nepasisakė, todėl šioje dalyje nutartis yra nemotyvuota. Teismo vienpusiškumas pasireiškė tuo, kad jis iš visų pažeidėją charakterizuojančių duomenų dėmesį akcentavo tik į tuos, iš kurių matyti, jog jis buvo anksčiau baustas administracine tvarka, vertindamas tik juos, kaip jį neigiančiai charakterizuojančius, todėl nepagrįstai laikė jį linkusiu daryti pažeidimus. Teismas neatkreipė dėmesio, jog per visą vairavimo stažą - virš 20 metų jis buvo nubaustas tik du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra panašaus pobūdžio su ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytu pažeidimu, be to, nebegalioja. Teismas taip pat nevertino jį charakterizuojančių įrodymų visumos, nepasisakė dėl jo asmeninių savybių, labai teigiamos charakteristikos iš darbovietės, kitų svarbių aplinkybių, kurios jį teigiamai charakterizuoja: turi šeimą, augina vaikus, padeda savo senyvo amžiaus tėvams. Teismas neanalizavo pažeidėjo paaiškinimų ir duotų parodymų teisme dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo aplinkybių, visiškai nepasisakė, kodėl juos atmeta. Jis kategoriškai neigė ir neigia vartojęs alkoholį prieš sėsdamas už vairo, todėl nežinojo apie savo neblaivumą. Apskritai alkoholį vartoja labai saikingai, tik švenčių proga ir nedidelį kiekį, nėra įskaitoje priklausomybės ligų centre, t. y. elgesys, už kurį yra nubaustas, jam nebūdingas. Tai netiesiogiai patvirtina ir jo darbdavio išduota labai teigiama charakteristika. Teismas, darydamas išvadas, turėjo atsižvelgti į pažeidėjo elgesį iki pažeidimo, pažeidimo metu ir iš karto po jo, tačiau to nepadarė. 2017 m. gruodžio 9 d. vakare buvo pobūvyje, kuriame išgėrė apie 100 g degtinės, apie 21.00 val. grįžo namo. Ryte, 8.00 val., eidamas į darbą, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo įsitikinęs, jog yra blaivus ir kad alkoholio koncentracija tikrai neviršija leistinos normos, kadangi prieš sėsdamas už vairo alkoholį vartojo mažiausiai prieš 12 valandų. Būdamas darbe, neužilgo prieš patikrą buvo išgėręs stiklinę giros. Patikros metu jam nustatytas girtumas – 0,47 promilės jį nustebino. Patikra buvo atlikta du kartus alkotesteriu pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją, kuri 2017 m. gruodžio 9 d., 9.00 val., sudarė 0,58 promilės, pakartotinai 9.16 val. - 0,47 promilės. Taigi, per 15 minučių alkoholio koncentracija iškvėptame ore sumažėjo 0,11 promilės, dar už kelių minučių atlikus patikrą etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore būtų leidžiama ar mažesnė už leidžiamą. Tačiau trečia patikra atlikta nebuvo. Su abejais patikros rezultatais jis nesutiko. Jam buvo surašytas protokolas. Po visų dokumentų įforminimo jis nuvyko į priklausomybių ligų centrą, siekdamas tikslesnio patikros rezultato, norėjo priduoti kraują tyrimui, tačiau ten dirbantys gydytojai jį atkalbėjo, paaiškindami, kad jau praėjo daugiau kaip valanda po sulaikymo ir tokie rezultatai nevertinami. Jis pirmą kartą susidūrė su tokiu atveju, buvo pasimetęs, pasitikėjo specialistais, todėl kraujo nepridavė. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, pažeidėjas šį pažeidimą tikrai nepadarė tyčia, o padarė dėl neatsargumo, kadangi buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Teismas neteisingai nustatė jo kaltės formą - tiesioginę tyčią, kadangi neteisingai aiškino ir taikė ANK 7 straipsnio, 9 straipsnio l dalies nuostatas. Nusižengimą jis padarė netyčia, todėl teismas turėjo laikyti teisingais jo parodymus šioje dalyje ir nurodomą aplinkybę dėl minimo nusižengimo padarymo dėl neatsargumo vertinti jo naudai, tačiau to nepadarė, kuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Jis prisiėmė atsakomybę už savo elgesio pasekmes, dėl jo nuoširdžiai gailisi, sumokėjo baudą, tačiau savo skundu nori atkreipti teismo dėmesį į aplinkybę, kad nusižengimas padarytas ne piktybiškai, o dėl neatsargumo. Dėl nevisapusiško įrodymų vertinimo teismas padarė neteisingas išvadas, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis. Jam skirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių nėra teisinga, proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, kadangi yra per griežta, tačiau dėl to teismas pasisakė tik formaliai ir nemotyvuotai. Priimdamas nemotyvuotą nutartį, nepasisakydamas dėl visų byloje esančių įrodymų ir skundo motyvų, teismas pažeidė ne tik ANK 34 straipsnio 5 dalį, bet ir ANK 636 straipsnio 1, 4 dalis. Teismas neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Šių kriterijų turinio plačiau netyrė ir Institucija. Teismas nesivadovavo teismų praktika administracinės nuobaudos taikymo atitikimo teisingumo ir proporcingumo reikalavimams aspektu. Skunde advokatė pažymi, kad pritaikius alkotesterio paklaidą, galutinis rezultatas gaunasi 0,453 promilės, apvalinant - 0,45 promilės. Taigi, leidžiama riba viršyta tik 0,05 promilės. Nors pripažįstama, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas yra šiurkštus, o skirta nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tačiau teismas, atmesdamas jo skundą, į išvardintų aplinkybių visetą neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į tai, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti ir be specialiosios teisės atėmimo. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis gali netekti darbo, kuris susijęs su nuolatiniu automobilio vairavimu, o tai gali iš esmės pabloginti ar net sugriauti jo gyvenimą. Teismų praktikoje yra priimta, jog esant tokiam neblaivumo laipsniui, paprastai skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta įstatyme. Advokatė skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose, kurios, jos vertinimu, reikšmingos ir analizuojamos situacijos vertinimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtosios terminą sumažinti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Ž. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė neginčija padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, įrodytumo ar jų teisinės kvalifikacijos, tačiau nesutinka su V. Ž. pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminu. Pažeidėjo atstovė prašo terminą sutrumpinti arba visai netaikyti specialiosios teisės atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, V. Ž. paskyrė 330 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, padariusi išvadą, kad straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus padaryto pažeidimo pavojingumui bei pažeidėją teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Apylinkės teismas su tokiu vertinimu sutiko, pagrindo dar labiau trumpinti nustatytą terminą nenustatė, todėl pažeidėjo skundą atmetė. Su šiuo sprendimu sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi, ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).Pagal suformuotą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 30¹ straipsnio, kuri taikoma ir administracinių nusižengimų bylose, vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų duomenų nenustatyta. Savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, V. Ž. pripažino tik bylos nagrinėjimo Institucijoje metu. Iš karto po nusižengimo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo pažeidėjas savo kaltę neigė. Protokole jis pažymėjo, kad buvo ką tik išgėręs giros, apie tai, jog iš vakaro vartojo alkoholinių gėrimų, nenurodė, t. y. šį faktą nuslėpė, tikėdamasis išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0008 V. Ž. buvo nustatytas 0,47 promilės girtumas (± 1,7 ‰), kuris nelaikytinas artimu leidžiamai ribai (iki 0,4 promilės). Taigi, apmąsčius, jog teisėtai nustatyto girtumo laipsnio nuginčyti nepavyks, pažeidėjas, atvykęs į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pripažino abu padarytus nusižengimus bei pareiškė apgailestavimą dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. alkoholį jis vartojo iš vakaro, nuo alkoholio vartojimo iki automobilio vairavimo buvo praėję apie dvylika valandų, todėl jis, jausdamasis gerai, sąžiningai manė, jog yra visiškai blaivus ir gali valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, t. y. alkoholio vartojimo iš vakaro, o ne tą pačią pažeidimo dieną, vertinti pažeidėjo naudai nėra jokio pagrindo. Kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Asmeninis subjektyvus savijautos vertinimas nelaikytinas tinkamu pareigos sulaukti pilno išsiblaivymo momento įgyvendinimu. Pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui yra prieinamas alkotesterio įsigijimas, taip pat yra nemažai įmonių, užsiimančių šių prietaisų kalibravimu (prietaiso tikslumo suderinimu), tačiau V. Ž. jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį nesiėmė. Todėl aplinkybė, kada pažeidėjas vartojo alkoholį, nelemia situacijos išskirtinumo.Nors V. Ž. vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, tačiau neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jį buvo pamiršęs namuose, kas tik patvirtina, jog apsvaigimas nuo alkoholio sukėlė pažeidėjui išsiblaškymą. Nors eismo įvykis sukeltas nebuvo, todėl kitiems eismo dalyviams žala nepadaryta, tačiau kilus atitinkamoms pasekmėms pažeidėjas neabejotinai būtų atsakęs pagal kitą – sunkesnę atsakomybę numatantį ANK ar baudžiamojo įstatymo straipsnį. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. Ž. sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, išlaiko šeimą, padeda senyvo amžiaus tėvams, be to, jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas reikalingas darbo funkcijoms vykdyti, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra neabejotinai vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas V. Ž. skundą, pagrįstai išaiškino, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija pagrįstai nurodė, kad pažeidėjo sutuoktinė taip pat yra dirbantis asmuo, t. y. prisideda prie šeimos materialinio aprūpinimo, ji turi ir vairuotojo pažymėjimą. Vyresnysis pažeidėjo sūnus jau yra pilnametis, (duomenys neskelbtini) studentas, jis gyvena atskirai nuo tėvų ir taip pat dirba bei turi vairuotojo pažymėjimą. Apygardos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo padarytai išvadai, jog V. Ž. nėra drausmingas vairuotojas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (ROIK Nr. 17075743272, b. l. 9-11) matyti, kad V. Ž. yra baustas už greičio viršijimą bei pavojingą ir chuliganišką vairavimą, dėl kurio jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Tai leidžia daryti išvadą, jog V. Ž. nėra linkęs paisyti nustatytų eismo taisyklių ir transporto priemonę vairuoja nepakankamai atsakingai bei rūpestingai. Nors anksčiau už vairavimą, esant neblaiviam, V. Ž. nėra baustas, tačiau šio nusižengimo negalima laikyti pavieniu ar visiškai atsitiktiniu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad per dvidešimt metų vairavimo stažą V. Ž. be analizuojamų nusižengimų padarė tik du visiškai kitokio pobūdžio teisės pažeidimus. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad išraše iš Administracinių nusižengimų registro, esančio byloje (ROIK Nr. 17075743272, b. l. 12), matyti, jog V. Ž. ir anksčiau yra baustas ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už administracinius pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. V. Ž. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra šiurkštus ir pavojingas, todėl ir nuobaudos individualizavimas turi būti adekvatus.Apeliaciniame skunde cituojama apygardos teismų praktika neleidžia daryti išvados, kad ir šiuo atveju yra susiklosčiusi visiškai analogiška situacija. Kiekvienos bylos duomenys yra vertinami individualiai, visus byloje surinktus duomenis įvertinant kompleksiškai ir nė vienam nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Pažymėtina ir tai, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Todėl aukštesnysis teismas nevertina V. Ž. nepavykusio siekio priduoti kraują tyrimui, nes neva gydytojai jį atkalbėjo. Nustatytas girtumo laipsnis abejonių nekelia, todėl joks papildomas kraujo tyrimas šiuo atveju nebuvo reikalingas. Apygardos teismas sutinka, kad pažeidėjas neveikė tiesiogine tyčia, tačiau administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, gali būti padarytas ir dėl neatsargumo. Analizuojamu atveju V. Ž. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių (nes alkoholį vartojo iš vakaro), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltės formos neanalizavo ir išvados, jog buvo veikta tiesiogine tyčia nepadarė. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat nebuvo pažeistas. Vis dėlto, net ir nustačius neatsargią kaltės formą, tai nekeičia fakto, jog administracinė nuobauda pažeidėjui individualizuota nepažeidžiant ANK nuostatų.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Ž. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.