Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-8134-860/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-28
Bylos Nr.: I2-8134-860/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04763-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Saulius Jakaitis (pirm.), Violeta Petkevičienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas: A. S.
Atsakovas: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I2-8134-860/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04763-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4;

55.1.3; 55.2(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 23SS6542 (turi būti Nr. 23S3654) (toliau – ir Sprendimas).

Skunde paaiškina, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 27 d. priėmė Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2028 m. kovo 26 d. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalį. Nurodo, kad kartu buvo priimtas spendimas jam uždrausti atvykti ir gyventi Šengeno erdvėje nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2026 m. kovo 26 d. Teigia, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. kovo 17 d. išvada Nr. 18-3058 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad jis yra pavojingas nacionaliniam saugumui. Nurodo, kad pripažinti jį keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui lėmė tai, jog jis 2013 – 2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Teigia, kad iš jo buvusio darbo VSD padarė dvi išvadas: 1) jis buvo įpareigotas būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir remti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos agresyvią užsienio politiką, kuri jo darbo metu kėlė grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; 2) Baltarusijos Respublikos valstybinėse institucijoje dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijos. Jos rūpinasi, kad jose nedirbtų nelojalūs valdančiajam režimui, nepritariantys agresyviai užsienio ir represinei vidaus politikai asmenys. Nurodo, kad nuo 2013 m. iki 2017 m. dirbo Bobruisko miesto greitosios pagalbos tarnyboje gaisrinio automobilio vairuotoju; jo pareigos buvo užtikrinti, jog budėjimo metu automobilis visada būtų pasirengęs gesinti gaisrus. Teigia, kad 2017 m. pasitraukė iš tarnybos ir nuo 2018 m. iki 2023 m. dirbo vairuotoju įmonėse, kurių juridinis adresas yra Lietuvos Respublikoje, t. y. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vinctra“ ir UAB „Hoptrans“. Pabrėžia, kad nesutinka su VSD Išvada, jog jis palaiko ar buvo priverstas palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią ir jos agresyvią užsienio politiką. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. lapkričio 3 d. patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje minimos grėsmės, įskaitant ir iš Baltarusijos. O iki to laiko, jis jau kelerius metus nebedirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pareiškėjas nesutinka ir su antra VSD Išvada, kad Baltarusijos Respublikos valstybinėse institucijoje dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, jog jose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, užsienio ir vidaus politikai nepritariantys asmenys. Paaiškina, kad nežino ar žvalgybos ir saugumo institucijos jį kontroliavo dirbant, bet jo interesų sfera apėmė ir tebeapima sportą ir automobilius, todėl abejoja ar dirbant Nepaprastųjų situacijų ministerijoje jis buvo kontroliuojamas. Taip pat teigia, kad Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, kurie padaryti remiantis tuo, kad 2013 – 2017 m. jis faktiškai dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Nurodo, kad 2018 m. vasario 2 d. gavo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, vėliau jis buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 20 d., o klausimai dėl jo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje kilo tik 2023 m.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad VSD Išvadoje teigiama, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, jis privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teigia, kad įvertinus, jog VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai ir negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Taip pat teigia, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Atsiliepime pažymi, kad Sprendimą priėmė vadovaudamasis VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Akcentuoja, kad pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pabrėžia, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl priimdamas sprendimus remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Teigia, kad VSD Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Atkreipia dėmesį ir tai, kad pareiškėjas klausimyne taip pat nurodė, kad jo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje buvo tuo pačiu laikotarpiu kaip ir darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, o šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžios institucijoms, nes tarnyba truko 2013-2017 m. Mano, kad skunde nurodytas argumentas, jog pareiškėjas buvo tik paprastas gaisrinės vairuotojas nepaneigia jo grėsmės Lietuvos saugumui, o ypač šiuo metu kai planuojamas NATO viršūnių susitikimas ir tokie asmenys gali būti verbuojami Baltarusijos Respublikos žvalgybos. Nurodo, kad 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje yra pažymėta, jog 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Atkreipiamas dėmesys, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymų ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką bei aktyvų A. L. režimo dalyvavimą Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainos valstybę strategijoje. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. Pabrėžia, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pabrėžia, kad priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, o jo ekonominiai ryšiai nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad prieš tai išduoti leidimai ir vizos patvirtina, jog jis nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui. Nurodo, kad šiuo metu yra pasikeitusi geopolitinė situacija ir priešiškų valstybių žvalgyba tik dar labiau suaktyvino savo veiklą. Būtent dėl šių priežasčių Lietuvoje yra įvesta ir nepaprastoji padėtis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimu, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Taip pat atsiliepime remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimu, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis neįpareigoja valstybių priimti teisės aktus, detaliai apibrėžiančius elgesį, kuris gali suponuoti sprendimą išsiųsti asmenį iš šalies dėl nacionalinio saugumo; teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos; visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma; ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Teigia, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas pildydamas Migracijos departamento klausimyną nurodė, jog nuo 2013 m. iki 2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje privalėjo būti lojalus ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. VSD įsitikinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Nurodo, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie ankščiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijoje. VSD taip pat remiasi LVAT praktika, pagal kurią teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. VSD vadovaujasi ir EŽTT išaiškinimu, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT. Teigia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. VSD įsitikinimu, užtenka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pabrėžia, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Taip pat teigia, kad grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Pažymi, kad pripažino pareiškėją kaip galintį kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniai interesai, skunde nurodyti argumentai, negali būti aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 27 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui A. S. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėjas nuo 2013 m. iki 2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, Bobruisko miesto greitosios pagalbos tarnyboje gaisrinio automobilio vairuotoju.

5.2. Pareiškėjas 2017 m. pasitraukė iš tarnybos Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. dirbo UAB „Vinctra“. Taip nuo 2019 m. kovo 24 d. iki dabar dirba UAB „Hoptrans“. Šių įmonių buveinės registruotos Lietuvoje.

5.3. Pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. sausio 16 d. ir nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. turėjo nacionalines vizas bei nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. vasario 20 d. ir nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2023 m. vasario 20 d. turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi.

5.4. Pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jis ketina dirbti pagal darbo sutartį; jo profesija Lietuvoje yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (leidimo laikinai gyventi keitimas).

5.5. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui vertinimą ir 2023 m. kovo 17 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

5.6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD Išvada, 2023 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S35730, kuriuo atsisakė pakeisti A. S. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Migracijos departamentas taip pat 2023 m. kovo 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

5.7. Pareiškėjas nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neskundžia teismui Migracijos departamento 2023 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 23S35730, kuriuo jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, tad šio sprendimo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

6. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Pagal UTPĮ 4 straipsnio 2 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos policijos departamentas arba VSAT.

UTPĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

7. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Be to, VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

Taigi, minėtos nuostatos, taip pat UTPĮ 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

8. LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, kurioje taip pat buvo vertinamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimas, yra konstatavęs, kad Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip. Taigi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

9. Antra vertus, kolegija pažymi ir tai, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis VAĮ nuostatomis. Tad tokiose bylose, be pateiktos VSD pažymos (informacijos), būtina įvertinti individualiai ir kitą užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Be to, LVAT yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019; ir kt.).

10. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą rėmėsi vien tik spėjimais ir įtarimais. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vien tik vadovaudamasis VSD Išvada.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Migracijos departamentas vertino ne tik VSD Išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Pabrėžtina, kad pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

Taigi, pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, be to, vien tik spėjimais ir įtarimais, - atmetami kaip nepagrįsti. Migracijos departamento priimtas Sprendimas laikytinas proporcinga ir būtina priemone tikslui pasiekti.

11. Pareiškėjas dar teigia, kad nesutinka su Migracijos departamentu ir VSD, jog jis palaiko ar buvo priverstas palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią ir jos agresyvią politiką, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Skunde nurodo, kad jis nuo 2013 m. iki 2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, o nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 20 dirbo UAB „Vinctra“ bei nuo 2019 m. kovo 24 d. iki dabar dirba UAB „Hoptrans“. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje dirbo gaisrinio automobilio vairuotoju, todėl žvalgybos ir saugumo institucijos jo nekontroliavo, jo interesai apima tik sportą ir automobilius.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus).

Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Be to, EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

13. Taigi, sutiktina su VSD nuomone, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad Baltarusijos Respublikos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Be to, remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.

15. Nagrinėjamu atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į pirmiau aptartą visuotinai žinomą informaciją, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje nepalaikė ar nebuvo priverstas palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią ir jos agresyvią užsienio politiką. Pabrėžtina, kad pareiškėjas tiesiogiai skunde nenurodo, kad šiuo metu nepalaiko Baltarusijos Respublikos rėžimo.

Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamentu, kad pareiškėjo darbas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje gaisrinės vairuotoju nepaneigia jo grėsmės Lietuvos saugumui. Be to, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

16. Teisėjų kolegija pabrėžia ir VSD nurodytus argumentus, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.

17. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus ir Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

18. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje dirbo prieš 6 metus, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos Respublikos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu gyvena Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Tad jam daryti įtaką, nukreiptą prieš Lietuvą, tik didėja.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskutiniu metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ir Baltarusijos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisės būtų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tuo pačiu tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl jo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje.

21. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas atvykti draudimo laikotarpis neviršija UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu 5 metai. Be to, Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui yra neproporcingas ar kaip nors pažeidžiantis pareiškėjo teises.

22. Sprendime dėl draudimo atvykti taip pat nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.

Taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

23. Kadangi pareiškėjui pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

24. Minėta, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S35730, kuriuo atsisakė pakeisti A. S. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog sprendimas dėl leidimo gyventi įstatymų nustatyta tvarka būtų apskųstas ir / ar panaikintas. Taip pat patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto sprendimo panaikinimo, todėl laikytina, kad yra galiojantys ir sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka ir VAĮ reikalavimus (yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas); be to, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, jį priėmė tam kompetentingas subjektas.

26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas; tad pareiškėjo skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisVioleta PetkevičienėFausta Vitkienė