Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovei B. D. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovei priklausiusi B. N. IĮ sudarė 2006-09-11 banko sąskaitos sutartį Nr. ECMC B 1599. Remiantis šia sutartimi, banko klientei – B. N. IĮ – buvo išduota EC/MC business kortelė, kurios galiojimo laikas – nuo 2006-09-12 iki 2008-09-30. B. N. IĮ per nustatytą terminą jai išduoto kredito negrąžino, todėl ieškovas pagal banko teikiamų paslaugų įkainius ir kortelės išdavimo bei aptarnavimo sąlygas nuo pradelstos 221,66 Eur sumos už paskutinių 5 metų laikotarpį, t. y. nuo 2012-05-01 iki 2017-04-30, skaičiavo padidintas – 30 proc. dydžio – metines palūkanas, iš viso apskaičiuota 2149,02 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2011-05-18 nutartimi iškėlė B. N. IĮ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 sprendimu pripažinta B. N. IĮ pabaiga.

Ieškovas prašo susidariusią skolą priteisti iš įmonės savininkės B. D., remdamasis tuo, kad nėra teisinės galimybės išieškoti skolą iš B. N. IĮ. Ieškovas remiasi CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai bankrutuoja individuali įmonė, kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, su kuo – įmone ar jos savininku – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Nurodytas išaiškinimas dėl prievolių prieš įmonės kreditorius pasibaigimo skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tokiais atvejais likviduojamos individualios įmonės prievolės pasibaigia likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus, – iš įmonės savininko turto, kurio neužtekus individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovas Danske Bank A/S, būdamas B. N. IĮ kreditorius, savo kreditorinį reikalavimą turėjo pareikšti šios individualios įmonės bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nurodytoje bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 nutartimi, remiantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, vykdomas išieškojimas buvo nukreiptas ir į įmonės savininkei B. D. nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 sprendime nustatyta, kad B. N. IĮ turto nebeturi, galimybių gauti pajamų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui nėra, ir priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

Likvidavus individualią įmonę, sprendžiant klausimą, ar prievolė yra pasibaigusi, esminę reikšmę turi prievolės šalių nustatymas – ar tai buvo iki individualios įmonės likvidavimo šios įmonės, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prisiimta prievolė. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, likvidavus individualią įmonę, pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prisiimtos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo šioje byloje pareikštas reikalavimas kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmonės savininke, kaip fiziniu asmeniu, bet su B. N. IĮ.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, likvidavus B. N. IĮ Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, B. N. IĮ prievolė ieškovui yra pasibaigusi, ieškovas taip pat neturi teisės reikšti reikalavimo atsakovei B. D., kaip buvusiai likviduotos individualios įmonės dalyvei, nes atsakovės, kaip įmonės savininkės (dalyvės), prievolės prieš įmonės kreditorius yra pasibaigusios (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų.

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.