Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2007-05-11 su nukentėjusiuoju A. A. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu 2007-05-18 gavęs į savo asmeninę banko AB SEB sąskaitą (duomenys neskelbtini) 4 000 000 Lt, pagal minėtos sutarties 2.3 punktą privalėdamas šias lėšas laikyti asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir perskolinti (ar kitokiu Šalims priimtu būdu perduoti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartims sudaryti, šį jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, pasisavino: iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2007-05-22 pervedė 749 960 Lt ir 2007-05-24 pervedė 100 000 Lt į asmeninę banko AB SEB bankas sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš viso pervedė 849 960 Lt, iš kurių 2007-05-22 pirko vertybinių popierių iš viso už 724 062 Lt, 2007-05-24 pirko vertybinių popierių už 23 483 Lt, 2007-05-31 pirko vertybinių popierių už 15 330 Lt, 2007-06-04 pirko vertybinių popierių už 88 560 Lt, taip pat iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2007-05-22 pavedimu ir 2007-07-25 iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 1 688 159,69 Lt į asmeninę banko AB SEB bankas sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-25 pirko vertybinių popierių už 1 693 600 Lt, taip pat 2007-06-28 iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) išėmė grynais 7000 Lt, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą A. A. priklausantį turtą – iš viso 2 545 119,69 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam A. A. padarė didelę – 2 545 119, 69 Lt – turtinę žalą.

Kaltinamasis V. K. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2007-05-11 su nukentėjusiuoju A. A. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu 2007-05-18 gavęs į savo asmeninę banko AB SEB sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš A. A. 4 000 000 Lt, pagal minėtos sutarties 2.3 punktą privalėdamas šias lėšas laikyti asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir perskolinti (ar kitokiu Šalims priimtu būdu perduoti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartims sudaryti, pasisavino jam patikėtą svetimą – A. A. priklausantį didelės vertės turtą, iš viso 2 545 119,69 Lt, už kuriuos savo vardu įgijo vertybinių popierių bei nuėmė grynais pinigais, kitą patikėto didelės vertės svetimo turto dalį, pinigines lėšas, išvaistė – banko pavedimais pervedė fiziniams bei juridiniams asmenims: 2007-05-21, 2007-06-22 ir 2007-09-10 banko pavedimais pervedė J. A. 57 000 Lt, 2007-05-21 banko pavedimais pervedė UAB „O. B.“ 600 000 Lt, 2007-05-21 banko pavedimais pervedė UAB „D“ 200 000 Lt, 2007-05-23 banko pavedimais pervedė UAB „C“ 1 662,25 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė G. K. 450 Lt; 2007-05-23 banko pavedimu pervedė J. S. 1 000 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė UAB „D.“ 1 782,19 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė UAB „R.“ 2 300 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė VSDFV Klaipėdos sk. 2 784 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė K. G. 3 000 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė antstoliui R. B. 3 987,77 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė antstoliui R. V. 5 278,11 Lt, 2007-05-23 banko pavedimu pervedė O. N. 15 000 Lt, 2007-05-23 banko pavedimais pervedė A. M. 130 000 Lt, 2007-05-30 banko pavedimu pervedė Alytaus energijos tinklams 101,11 Lt, 2007-05-30 banko pavedimu pervedė R. J. 14 000 Lt, 2007-06-01 banko pavedimu pervedė VšĮ A. G. vadybos ir demokratijos mokyklai 500 Lt, 2007-06-01 banko pavedimu pervedė UAB „L.“ filialui „D.“ 674,38 Lt, 2007-06-01 banko pavedimu pervedė TPR ICC 4 850 Lt, 2007-06-04 banko pavedimu pervedė A. J. 20 000 Lt; 2007-06-04 banko pavedimu pervedė bendrovei „N“ 89 000 Lt, 2007-06-06 banko pavedimu pervedė J. A. 20 000 Lt, 2007-06-18 banko pavedimu pervedė UAB „O“ 2 700 Lt, 2007-06-22 ir 2007-11-15 banko pavedimais pervedė A. Z. 200 000 Lt, kitą piniginių lėšų dalį 2007-09-10 ir 2007-11-29 banko pavedimais pervedė M. K., tokiu būdu išvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą A. A. priklausantį turtą, iš viso 1 454 880,31 Lt, ir padarė nukentėjusiajam A. A. didelę – 1 454 880,31 Lt – turtinę žalą.

Kaltinamasis V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, nes mano, kad tarp jo ir nukentėjusiojo dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo yra civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai. Jis parodė, kad su statybų verslu susijęs nuo 1995 m. Turi teisininko išsilavinimą, įgytą Vilniaus universitete, ir viešojo administravimo išsilavinimą, įgytą Kauno universitete. Dirbo norvegų statybos bendrovėje, kuri pastatė Lietuvoje visas „Shell“ benzino kolonėles. Nuo 2002 m. įsigijęs statybos ekspertizės įmonę, kuri turi visas licenzijas atlikti statybos pastato ekspertizę. 2002 m. įsteigė savo statybos bendrovę, jai nevadovavo, buvo tik akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba direktoriumi, užsiima projektų vystymu. Šilainiuose Kaune jo įmonė pastatė 6 kotedžų kvartalą. Nuo 2004 m. yra Lietuvos miestų merų generalinis sekretorius. Būtent viename iš renginių susipažino su A. A. – kelininku, garbingu žmogumi. Netrukus jam paskambino A. A. ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pasiūlė atvažiuoti susitikti, pakalbėti. Jie kalbėjosi apie investavimo galimybes. Vėliau susitikus su A. A. jis pasakė, kad turi apie 4 000 000 Lt laisvų pinigų ir nori investuoti į jo projektus. A. A. jis paaiškino, kad tai nėra greitas verslas, tačiau A. A. pasiūlė daryti verslą kartu. Jis norėjo, kad tai būtų lygiavertis dalykas, asmeniškai norėjo pasidalinti atsakomybe, kad A. A. prisidėtų inžinieriaus žiniomis, ryšiais, kad kuo greičiau būtų tvarkomi biurokratiniai dalykai. A. A. pasakė, kad nori gauti 10 proc. į metus investuotų pinigų, tačiau jam paaiškino, kad tai galima padaryti per 1–3 metus.

Aptarę detales jis parengė jungtinės veiklos šabloninę sutartį ir perdavė A. A. susipažinti. Susipažinęs su sutartimi A. A. sutarties turiniui pastabų nepareiškė ir abu ją pasirašė. Pripažįsta, kad sutartis buvo pasirašyta 2007-05-11, nors sutartyje ir nėra nurodytas tiksli jos pasirašymo data. Netrukus A. A. į jo asmeninę sąskaitą pervedė 4 mln. Lt. Tuo metu jis turėjo du projektus statyti gyvenamuosius namus Masiulio g. ir Rytų g. 6 esančiuose sklypuose. Su A. A. susitikdavo kartą per mėnesį ir informuodavo apie nuveiktus darbus: dokumentacijos ruošimas, sąlygų derinimas, buvo sudaryta sutartis su projektavimo institutu. A. A. šios detalės nelabai domino, domino tik 10 procentų pelnas. Tuo metu kaip tik prasidėjo nekilnojamojo turto krizė, stojo statyba, bankrutavo UAB ,,D.“. Nukentėjusiajam jis pasiūlė statyti SPA centrą Palangoje, tačiau gavo atsakymą, kad tai tik jo reikalas, A. A. domino tik savų pinigų atgavimas. Stojo ir Palangos projektas, nes nebuvo surasta investuotojų. Su A. A. santykiai blogėjo, nors jis ir dėjo pastangas, kaip būtų galima geriau investuoti pinigus ir A. A. mokėti aptartus 10 procentų. Norėdamas A. A. sumokėti procentus, jis už A. A. pervestus pinigus pagal jungtinės veiklos sutartį į kaltinime nurodytą asmeninę sąskaitą iš šios sąskaitos pervedė į kitą savo asmeninę sąskaitą ir SEB banke įsigijo vertybinių popierių, nes tuo metu banko analitikai prognozavo 20–30 proc. metinio pelno. Apie šią investiciją jis informavo A. A.. Tačiau po metų, jau vykstant ekonominei krizei, pelno iš vertybinių popierių gavo tik apie 7 000 Lt, kuriuos panaudojo projekto vykdymui. Jis pripažįsta, kad kaltinime minimu laiku buvo įsigyta vertybinių popierių už nurodytus pinigus. Po metų gauti pinigai, apie 1 500 000 Lt, buvo investuoti į statybos projektą Palangoje ir nukentėjusysis apie šias investicijas žinojo.

Jungtinės veiklos sutartyje yra nurodymas, kada pinigai pervedami UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tada, kada juos reikia perduoti. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. buvo įsigytas jo vardu, todėl visus užsakymus, apmokėjimus galėjo daryti tik jis, taigi pervesti pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo galima. (duomenys neskelbtini) g. kampo sklypas priklausė jam, kaip turinčiam 50 procentų UAB „D“ akcijų. Darbus vykdė minėta įmonė. Įvertinus žemės sklypų vertę jo dalis jungtinės veiklos projekte sudaro apie 1 500 000 Lt. Už turimus pinigus šio projekto nebūtų galimybės baigti be papildomų investicijų ir tam jų buvo ieškoma, tačiau dėl minėtos ekonominės krizės jų neatsirado, į bankus oficialiai nesikreipė, nors su kai kurių bankų atsakingais darbuotojais buvo deramasi.

V. K. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 2 d. parodė, kad A. M., J. A., O. N. ir A. Z. buvo įmokėję avansus už planuojamus pastatyti butus UAB „A“, kurios jis vienintelis akcininkas buvo, sąskaitą. Pradėjus darbams strigti, trūko apyvartinių lėšų, statybos objektas sustojo ir minėti asmenys pradėjo panikuoti, todėl pinigai jiems buvo grąžinti pervedant į banko sąskaitą. Šiems asmenims pinigai buvo grąžinti iš A. A. pervestų pinigų. Iš J. A. ir A. J. jis pinigus buvo pasiskolinęs anksčiau ir juos grąžino taip pat iš A. A. pervestų pinigų. A. A. apie tokius pervedimus neinformavo. Taip pat jis pripažįsta, kad iš jo asmeninės sąskaitos, į kurią buvo pervesti nukentėjusiojo pinigai, buvo pervesti pinigai kaltinime nurodytiems asmenims ir įmonėms, tačiau su pervedimais UAB ,,O. B.“ ir ,,D“ atitinkamai 600 000 ir 200 000 Lt nukentėjusiojo pinigai nesusiję, nors ir buvo pervesti iš asmeninės sąskaitos pagal minėtą sutartį, nes šiuos pinigus jis grąžino minėtoms bendrovėms, kuriuos jos buvo pervedusios 2006 m. dėl bendrų projektų vykdymo su jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Su M. K. jis vykdė bendrą projektą Palangoje, jam per kelis kartus paskolino apie 1 700 000 Lt ir tai buvo nukentėjusiojo A. A. pinigai. Apie šią investiciją A. A. žinojo. Taip pat pripažįsta, kad pinigus skolino ir D. K., kuris tuo metu rengėsi pirkti viešbutį Nidoje, nes tikėjosi, kad pinigai uždirbs pajamas, metinės palūkanos tuo metu buvo apie 12 procentų. Pripažįsta, kad kitiems asmenims, nurodytiems kaltinime, pinigai buvo pervesti iš A. A. įmokėtų lėšų. Pripažįsta, kad A. A. skolingas 4 000 000 Lt.

2009-08-03 A. A. iniciatyva ir prašymu buvo sudaryta paskolos sutartis. Sutartyje nurodyta, kad jis iš A. A. pasiskolino 4 000 000 Lt. Tačiau pagal šią sutartį jis pinigų negavo, nes tai buvo jungtinės veiklos sutarties perrašymas į paskolos sutartį.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad jis jau kelis kartus davęs parodymus ir jų laikosi. Su kaltinamuoju V. K. susipažino 2007 m. Šiauliuose ir pasiūlė investuoti į statybų verslą, Kauno m. pastatyti gyvenamąjį namą ir jam sumokėti 10 procentų nuo investuoto kapitalo. Su tokiu V. K. pasiūlymu sutiko, ir sudarius jungtinės veiklos sutartį į V. K. asmeninę sutartį pervedė 4 000 000 Lt. Pervesti pinigai priklausė žmonai, dviem vaikams ir jam lygiomis dalimis, tačiau juos valdyti šeima patikėjo jam. Į kitus objektus, į vėliau V. K. pasiūlytus objektus jis investuoti neketino. Po kiek laiko jis pasidomėjo, kaip vykdoma sutartis, kaip vyksta statybos darbai. V. K. rodė planus, kitus dokumentus ir vis patikindavo, kad užtruko dokumentų derinimas, pasakojo apie kitus objektus, aiškino, kad investicijas perkėlė į Klaipėdą, vėliau į Palangą. Jis niekada nedavė sutikimo pervestus pinigus panaudoti kitaip, negu numatyta jungtinės veiklos sutartyje, ir jis nežinojo, kad V. K. už jo pinigus pirko vertybinių popierių, kad pinigai iš sąskaitos, kurioje turėjo būti, buvo pervesti į kitas V. K. asmenines sąskaitas ir buvo dengiamos jo asmeninės skolos. Vėliau pasidomėjęs sužinojo, kad pagal sutartį statybos darbai nevykdomi. Ataskaitų, kur buvo panaudoti pinigai, V. K. jam neteikė, nors pagal sutartį tai daryti privalėjo. Vėliau V. K. jį patikino, kad pinigai bus sugrąžinti. Tuomet kaip garantą jis pasiūlė V. K. sudaryti paskolos sutartį. Paskolos sutartis buvo sudaryta notarinėje kontoroje Šiaulių m. Šioje sutartyje buvo nurodyta, kad V. K. jis paskolino 4 000 000 Lt, tačiau pagal šią sutartį pinigai V. K. nebuvo perduoti, tai buvo kaip jungtinės veiklos sutarties tęsinys ir pinigų perleidimo užtikrinimas. Iki šiol jungtinės veiklos sutartyje numatyti darbai neįvykdyti ir V. K. jam pinigų negrąžinęs, todėl jis reiškia civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 4 000 000 Lt ir 6,5 procentų delspinigius.

Liudytojas J. A. parodė, kad susitikdavo su V. K., nes jis įmonėje „P“ nuomojo patalpas. V. K. buvo įmonės ,,A“, kuri vėliau bankrutavo, vienas iš akcininkų, sudarė padoraus žmogaus įvaizdį, todėl jam paskolino pinigų, nepamena, ar buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Nepamena, kokiam tikslui V. K. iš jo skolino pinigus. 2007 m. pavasarį V. K. paskolą grąžino pervesdamas pinigus banko pavedimu. Visa paskola jam grąžinta.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis dirba ,,P“, tvarko įmonės finansus. Su kaltinamuoju pažįstamas, nes jo statybinė firma ,,A“ nuomojo iš koncerno patalpas. Pagal rašytinę paskolos sutartį, kurios neišsaugojo, kaip fizinis asmuo, metams laiko V. K. buvo paskolinęs apie 50 000 – 60 000 Lt. 2007 m. V. K. pinigus dalimis jam grąžino. Jis nežino, ar nuomos mokestis už įmonę ,,A“ buvo mokamas iš asmeninės V. K. sąskaitos.

Liudytoja O. N. parodė, kad ji turėjo dviejų kambarių butą Tvirtovės al. Kaune. Šį butą ji su dukra pardavė, ir asmuo, kurio pavardės nepamena, nupirkęs butą joms sumokėjo pinigus.

Liudytojas R. J. parodė, kad su V. K. susipažino 2003 m., abu turėjo statybų verslą, turėjo įkūrę bendrą įmonę, valdė po 50 procentų akcijų. Apie 2005–2006 m. akcijas pardavė. V. K. buvo paskolinęs pinigų, tarp jų ir 14 000 Lt. Jis nežino, kokiam tikslui V. K. skolino pinigus. 2007 m. paskolintus pinigus jam V. K. grąžino. Jis yra UAB „O. B.“ ir UAB „D“ akcininkas. V. K. turėjo reikalų su šiomis įmonėmis, nes jos taip pat užsiiminėjo nekilnojamojo turto veikla. Jam žinomos įmonės „A“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo susitarimai, avansas buvo sumokėtas, vykdė šio projekto išvystymą, buvo parengę projektą, bet projektas nebuvo įgyvendintas, o susitarimai buvo nutraukti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėtas avansas, tačiau kai susitarimas buvo nutrauktas, 2007 m. gegužės mėn. V. K. avansui duotus pinigus pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į įmonių sąskaitas, ir tai patvirtinta byloje esantys išrašai.

Liudytoja J. A. parodė, kad su kaltinamuoju reikalų turėjo jos vyras A. A., kuris šiuo metu atlieka bausmę. Norėdami įsigyti butą jie iš banko paėmė paskolą, šie pinigai buvo pervesti į bendrovės, kuri turėjo pastatyti namą(duomenys neskelbtini) g., sąskaitą, tačiau namas nebuvo pastatytas, nes, kaip minėjo vyras, bankrutavo namą statanti įmonė. 2007 m. gegužės mėnesį V. K. į jos sąskaitą pervedimu grąžino 127 000 Lt. Vyras sakė, kad bendrovė su juo visiškai atsiskaitė.

Liudytojas D. K. parodė, kad V. K. buvo paskolinęs pinigų, kuomet jis pirko Nidoje viešbutį „X“, už 46 000 000 Lt, trūko asmeninių lėšų. 2 000 000 Lt V. K. paskolino, metų pasakyti, kada paskolino, tiksliai negali, apie 2007 metus. Didžiąją dalį skolos grąžino, tačiau dėl krizės bankas paėmė įkeistą turtą ir V. K. liko skolingas apie 150 000 Lt.

Liudytoja A. B. M. parodė, kad ją su kaltinamuoju V. K. supažindino nekilnojamojo turto agentas. Kaltinamajam ji pardavė savo žemės sklypą, kurį įvertino 150 000 Lt. Už parduotą sklypą ji pinigų negavo, kadangi pagal susitarimą V. K. jai turėjo perduoti trijų kambarių butą planuotame (duomenys neskelbtini) g. naujai statomame bute. Ji laukė kelerius metus, tačiau namas nebuvo pastatytas. Vėliau ji V. K. davė 50 000 Lt avansą už butą name, kuris turėjo būti pastatytas (duomenys neskelbtini) al. statomame name. Šį butą ji norėjo nupirkti dukrai, tačiau ir šis namas nebuvo pastatytas. Ji pareikalavo pinigų iš V. K. ir jis pasirašė neapskundžiamą 400 000 Lt vekselį. Per kelis kartus jai buvo grąžinti pinigai, paskutinis 130 000 Lt pervedimas į jos sąskaitą buvo padarytas 2007-05-23. Šiuo metu kaltinamajam pretenzijų neturi.

Liudytojas A. Z. parodė, kad su broliu nutarė įsigyti butą. Brolis susirado V. K. ir buvo sudaryta sutartis, kad butas bus perkamas pastatytame name (duomenys neskelbtini) al. Kaune. Už statomą butą V. K. brolis sumokėjo 430 000 Lt, nes tuo metu jis buvo užsienyje. Namo statyba žlugo ir V. K. į jo sąskaitą per kelis kartus pradėjo grąžinti piniginius įnašus. Šiuo metu negrąžinta apie 100 000 Lt.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2006 m. (duomenys neskelbtini) , Palangoje už 5 000 000 Lt buvo nusipirkęs sklypą turėdamas tikslą pakeisti detalųjį planą ir vykdyti mažaaukščių namų statybą. 2006 m. darbai dėl mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos tęsėsi, tačiau pritrūko lėšų. 2007–2008 m. susipažinus su V. K., nusprendė projektą vykdyti kartu, ir jis pavedimu pervedė 1500 000 Lt, o kitą dalį sumokėjo grynais. Iš viso pagal susitarimą V. K. turėjo sumokėti 4 000 000 Lt. Pervesdamas dalį pinigų V. K. minėjo, kad investuoja Šiauliuose gyvenančio asmens skolintus pinigus. Krizės metu projektas sustojo, kilo nesusipratimų su savivaldybe, kitų dalykų. Detalųjį planą patvirtino tik 2009 m. sausio mėn. Tais metais rinka sustojo. Pradėjo ieškoti investuotojų išorėje. Buvo daromi bendri investavimo projektai. V. K. bandė pritraukti investuotojų iš Kanados, Brazilijos, Vokietijos, tačiau nesėkmingai, o lietuvių investuotojų neatsirado. Šiuo metu investuotojų neturi, projektą vysto po truputį, rinka atsigauna, tačiau nei su viena įmone neturi pasirašę sutarties. Sklypas yra 4 ha, jis padalintas į 14 sklypų, vienas iš jų 46 arų, ten užstatymo intensyvumas 1 ir būtent ten planavo statyti SPA centrą. Šiame sklype galima pastatyti 18000–23000 kv. m gyvenamąjį plotą, jis yra vaizdingoje vietoje, prieina komunikacijos. Sklypas yra įkeistas bankui, jam yra uždėtas areštas, nes neatsiskaitė su banku už paimtą kreditą. 2008 m. liepos mėn. šio žemės sklypo vertė, jų vertinimu, buvo 9 000 000 Lt, o rinkos vertė – apie 11 000 000 Lt.

Iš protokolo-pareiškimo (t. 1, b. l. 1) matyti, kad 2010-01-06 nukentėjusysis A. A. kreipėsi į Kauno apskrities VPK nurodydamas, kad 2007-05-11 sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu V. K. į sąskaitą pervedė 4 000 000 Lt, tačiau V. K. sutarties nevykdo, pinigų jam negrąžino, mano, kad pinigus panaudojo savo ankstesnių skolų apmokėjimui.

Iš pareiškimo (t. 1, b. l. 6–7) matyti, kad nukentėjusysis A. A. 2009-12-23 kreipėsi FNTT Kauno skyrių prašydamas V. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Jungtinės veiklos sutartis (t. 1, b. l. 8–16) patvirtina, kad V. K. ir A. A. susitarė veikti bendrai vykdant pastatų statybas žemės sklypuose Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Projektas apima visus reikalingus projektavimo, derinimo, griovimo, statybos, priėmimo, finansavimo, investavimo, įsigijimo ir kitus darbus, kuriuos turės atlikti Šalys. Sutarties 2. 3 p. numatyta, kad V. K. sutarties partnerių sukauptomis ir skolintomis lėšomis tiesiogiai ir / ar pasitelkdamas reikiamą kvalifikaciją turinčius trečiuosius asmenis organizuos ir vykdys Žemės sklypo detaliojo plano parengimą, pastato projektavimo sąlygų gavimą, pastato projektavimą (...), o taip pat atliks bet kokius su projekto įgyvendinimu susijusius darbus; rangos sutartimis su projekto valdymo bendrove sudaryti V. K. naudos jo asmeniškai ir visiškai kontroliuojamą ribotos atsakomybės turto valdymo bendrovę – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai bus perskolintos (ar kitu šalims priimtinu būdu perduotos) vykdant sutartį sukaupti finansiniai įnašai iš asmeninės V. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini).

2009-08-03 sudaryta notarinė paskolos sutartis (t. 1, b. l. 17–18) patvirtina, kad V. K. pasiskolino iš A. A. 4 000 000 Lt, kuriuos privalėjo grąžinti iki 2012-08-03 su 6,5 procento dydžio fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Iš mokėjimo nurodymų (t. 1, b. l. 19–22) matyti, kad 2007-05-18 E. A., I. A. ir A. A. pervedė po 1 000 000 Lt V. K., nurodydami mokėjimo paskirtį – pagal jungtinės veiklos sutartį už A. A., o A. A. pervedė V. K. 1 000 000 Lt projekto vykdymui.

Iš AB SEB banko Prevencijos departamento pateiktos V. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (t. 1, b. l. 44–58) matyti, kad 2007-05-18 į banko sąskaitą iš A. A. gavo 1 000 000 Lt pajamų, 2007-05-18 į banko sąskaitą iš I. A. gavo 1 000 000 Lt pajamų, 2007-05-18 į banko sąskaitą iš A. A. gavo 1 000 000 Lt pajamų, 2007-05-18 į banko sąskaitą iš E. A. gavo 1 000 000 Lt pajamų. Iš AB SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2007-05-22 pervedė 749 960 Lt (sumomis 150 000 Lt, 299 902,32 Lt, 300 058 Lt) ir 2007-05-24 pervedė 100 000 Lt į asmeninę banko AB SEB bankas sąskaitą (duomenys neskelbtini), viso pervedė 849 960 Lt.

Iš AB SEB banko Prevencijos departamento pateiktos V. K. SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš AB SEB sąskaitos (duomenys neskelbtini) į AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2007-05-22 pervedė 749 960 Lt (sumomis 150 000 Lt, 299 902,32 Lt, 300 058 Lt) ir 2007-05-24 pervedė 100 000 Lt, iš viso pervedė 849 960 Lt. Iš AB SEB bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2007-05-22 pirko vertybinių popierių už 724 062 Lt (2 590 Lt, 124 198,80 Lt, 297 312,32 Lt, 299 962,80 Lt) 2007-05-25 pirko vertybinių popierių už 23 483 Lt, 2007-05-31 pirko vertybinių popierių už 15 330 Lt, 2007-06-04 pirko vertybinių popierių už 88 560 Lt, taip pat atliko keletą kitų vertybinių popierių pirkimų ir pardavimų (t.1, b. 1. 68–82).

Iš apžiūros protokolo (t.1, b. l. 91–93) matyti, kad 2010-10-06 apžiūrėtas V. K. asmeninės SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas ir konstatuota, kad 2007-05-18 dienos pradžioje šios banko sąskaitos likutis buvo 0 Lt. 2007-05-18 į šią banko sąskaitą A. A. pervedė 1 000 000 Lt, I. A. pervedė 1 000 000 Lt, A. A. pervedė 1 000 000 Lt, E. A. pervedė 1 000 000 Lt. Iš viso 2007-05-18 pervesta 4 000 000 Lt. 2007-05-22 didžiausia piniginių lėšų perlaida – 1 800 000 Lt – iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo į V. K. priklausančią SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama kaip terminuoto indelio sąskaita. 2007-06-22 iš šios sąskaitos 120 000 Lt piniginių lėšų buvo grąžinta į V. K. asmeninę SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pasibaigus terminuoto indėlio sutarties galiojimui 2007-07-25, terminuoto indėlio suma su palūkanomis – 1 688 159,69 Lt pervesta į V. K. asmeninę SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taigi SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-10-19 piniginių lėšų likutis buvo 0 Lt.

Piniginių lėšų išlaidavimas sumoje 849 960 Lt iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo į V. K. priklausančią SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent, 2007-05- 22 pervesta 150 000 Lt, 299 902 Lt, 300 058 Lt, 2007-05-24 d. pervesta 100 000 Lt. 2007-05-22 SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 3181,76 Lt. Be to, SEB į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-25 buvo pervesta 1 688 159 Lt iš SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Visos sąskaitoje esančios piniginės lėšos – 2 538 119 Lt – pervestos iš (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos vertybiniams popieriams įsigyti.

Taip pat iš V. K. asmeninės SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos – 180 110 Lt – 2007-05-21 buvo konvertuotos į 70 000 JAV dolerių, kurie buvo panaudoti pervedant J. A. 2007-05-2 9955 USD (ekvivalentu 25486,79 Lt) į sąskaitą (duomenys neskelbtini); A. J. 2007-05-21 dviem mokėjimų pavedimais 60 000 USD (ekvivalentu 153612 Lt) į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Taip pat iš V. K. asmeninės SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos buvo pervedamos: 2007-05-21 per šešis pavedimus iš viso 600 000 Lt buvo pervesta į UAB „O. B.“ banko sąskaitą; 2007-05-21 per du pavedimus iš viso 200 000 Lt buvo pervesta UAB „D“ į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2007- 05-23 per du pavedimus iš viso 130 000 Lt buvo pervesta A. M. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2007-05-30 pavedimu buvo pervesta 14 000 Lt R. J. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2007-06-04 pavedimu buvo pervesta 20 000 Lt A. J. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2007-06-04 pavedimu buvo pervesta 89 000 Lt į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2007-06-22 pavedimu buvo pervesta 100 000 Lt A. Z. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); o kita piniginių lėšų dalis – 16930 Lt buvo pervesta mažesnėmis sumomis įvairiems kaltinime nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Iš sutarties (t. 2, b. l. 73–80) matyti, kad 2005-02-08 sutartimi A. B. M. pardavė, o V. K. nupirko žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ).

2005-02-08 sutartis patvirtina, kad UAB ,,A“, atstovaujama A. U., ir A. B. M. sudarė būsimo buto preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pats arba pasitelkęs kitus asmenis pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir sudaryti trijų kambarių buto pirkimo–pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 69–72).

Iš detaliojo plano (t. 1, b. l. 112) matyti, kad 2006-12-11 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, o 2007-07-04 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas (t. 1, b. l. 131).

Iš prašymo išduoti statybos leidimą, Kauno m. savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo (t.1, b. l. 97–99) matyti, kad statybos leidimas, išduotas 2008-08-28, galioja iki 2018-08-28, daugiabučio gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 1794,99 kv. m, statinio aukštis 19,6 m, statybai adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) , pagal UAB ,,K“ parengtą projektą.

Iš 2007-09-06 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 60–62) matyti, kad V. K. įsipareigojo suteikti D. K. 2 000 000 litų paskolą su 12 procentų metinėmis palūkanomis iki paskolos davėjo rašytinio pareikalavimo.

2007-05-09 pasirašyta pastolių pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,A“ sudaryta ši 352 820 Lt sutartis ir 2007-10-18 išrašyta PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 165–168).

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2007-06-04 V. K. iš savo asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 89 000Lt nurodydamas, kad tai avansas už pastolių pirkimą pagal sutartį su UAB ,,A“ (paskola R. J.).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. K. pasisavino nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą ir išvaistė jam nukentėjusiojo A. A. patikėtą turtą – pinigines lėšas. Ištyrus teismui pateiktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, jog V. K. su A. A. sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Kaip matyti iš šios sutarties, joje nėra nurodyta sutarties sudarymo tiksli data (nenurodytas mėnuo), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis V. K., tiek nukentėjusysis A. A. pripažino, kad ji buvo sudaryta 2007-05-11, todėl atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad sutartis buvo sudaryta būtent šiuo laiku. Pagal šią sutartį V. K. ir A. A. susitarė, jog bendrai vykdys pastatų statybą žemės sklypuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , ir šios sutarties pagrindu į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta sutartyje, I. A., A. A. ir E. A. 2007-05-18 pervedė po 1 000 000 Lt už A. A. ir A. A. pervedė 1 000 000 Lt projekto vykdymui. Pagal šią sutartį V. K. ir A. A. susitarė veikti kaip privatūs asmenys, įtraukdami į sutartį sąlygą, jog rangos sutartims su projekto valdymo bendrove sudaryti V. K. naudos jo asmeniškai ir visiškai kontroliuojamą bendrovę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis A. A. sutarties vykdymui įnešė į minėtą sąskaitą 4 000 000 Lt, nors sutarties 3.1 p. nurodyta, kad jis projekto vykdymui turėjo įnešti 4 800 000 Lt, tačiau nagrinėjamu atveju tai esminės reikšmės neturi ir nevertintina kaip sutarties sąlygų esminis pažeidimas, kuris galėjo sutrukdyti sutarties vykdymą. Lietuvos Respublikos CK 6.971 str. nurodyta, jog partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutarties 1.6. p. susitarta, jog partnerių į bendrą veiklą įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, netampa bendrąja daline nuosavybe, ir tai leidžia daryti išvadą, jog šios sutarties pagrindu V. K. įgijo teisę valdyti nukentėjusiojo A. A. pinigus, t. y. nuo 2007-05-18 asmeninėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiojo pervestais pinigais kaltinamasis galėjo disponuoti tik sutartyje nurodytiems įsipareigojimams vykdyti. Kaip matyti iš kaltinamojo V. K. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis pripažino tą kaltinimo dalį, kad už šioje sąskaitoje esančius pinigus įsigijo vertybinių popierių, apie 7 000 Lt išleido savo reikmėms. Vertybinius popierius pirko dėl to, kad tikėjosi gauti pelno ir tokiu būdu nukentėjusiajam A. A. išmokėti 10 procentų, kurie buvo aptarti sudarant sutartį. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kitiems aptartiems įrodymams. Nukentėjusysis A. A., paneigdamas tokius V. K. aiškinimus, parodė, kad sudarant sutartį buvo aptarta, kad jam bus mokama 10 procentų, tačiau nuo pelno, kuris bus gautas pastačius sutartyje nurodytus objektus, ir tai turėjo būti daroma ne anksčiau kaip po 2 m. nuo sutarties pasirašymo dienos. Apie tai, kad kaltinamasis planuoja pirkti vertybinius popierius, jis nežinojo, V. K. jo neinformavo. V. K. taip pat pripažino, kad buvo aptartas 2 m. terminas. Iš AB SEB banko Prevencijos departamento pateikto V. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-05-22 iki 2007-06-28 V. K. iš šios banko sąskaitos pervedė pinigus į kitas dvi asmenines sąskaitas ir už šiuos pinigus nusipirko vertybinių popierių už 2 538 119,69 Lt ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynaisiais 7000 Lt, iš viso 2 545 119,69 Lt. Pažymėtina ir tai, nukentėjusiajam priklausantys ir sutarties vykdymui skirti pinigai į kaltinamojo sąskaitą pateko 2007-05-18, o jau po 4 d. – 2007-05-22 – kaltinamasis aktyviai pradėjo disponuoti pinigais – vykdyti banko operacijas, visiškai nesusijusias su sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu. Taigi kaltinamasis V. K. neteisėtai, nes tam nebuvo jokios būtinybės, ir neatlygintinai nukentėjusiajam priklausančius pinigus, kurie buvo kaltinamojo asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas minėtas banko operacijas, iš esmės pažeisdamas sutarties sąlygas, įsigijo vertybinių popierių ir iš šios asmeninės sąskaitos paėmė 7000 Lt, ir , veikdamas tyčia, šias pinigines lėšas pavertė savo turtu, taip siekė naudos turto savininko – A. A. – sąskaita. BK 190 str. 1 d. numatyta, kad didelės vertės turtas laikytinas, kai jo vertė viršija 250 MGL. Nusikaltimo padarymo metu buvo nustatytas 1 MGL (130 Lt) ir jis gerokai viršija 32 500 Lt, todėl laikytina, kad kaltinamasis pasisavino didelės vertės turtą, taigi jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d., sudėtis. Nusikaltimas baigtas nuo pinigų pasisavinimo momento. Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi tai, kad po metų V. K. atgavo į vertybinius popierius investuotus pinigus. Tačiau netgi ir tuomet sutarties vykdymui jie nebuvo skirti, o paskolinti M. K. kito projekto, visiškai nesusijusio su sutartyje numatytu, vykdymui.