Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J., V. D., I. F., K. Ž., R. I., A. J. patikslintą ieškinį atsakovams L. Ž., H. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal nekilnojamojo turto registrų centro duomenis 19,85 arų žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. rugpjūčio 27 d. valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso bendraturtėms ir padalintas sekančiomis dalimis: V. J. - 397/1985; V. D. - 397/1985; I. F. - 397/1985; K. Ž. - 99/1985; R. I. - 149/1985; A. J. - 149/1985; L. Ž. - 99/1985; H. K. - 298/1985 dalys.

Pagal nekilnojamojo turto registrų centro duomenis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti kiemo statiniai (šulinys ir lauko tualetas) paveldėjimų liudijimų pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso bendraturtėms sekančiomis dalimis: V. J. - 1/5; V. D. -1/5; I. F. - 1/5; K. Ž. - 1/20; R. I. - 3/40; A. J. - 3/40; L. Ž. - 1/20; H. K. - 3/20 dalys.

Susumavus bendraturtėms nuosavybės teise priklausančio turto (žemės sklypo ir namo su ūkio pastatais) dalis matyti, kad ieškovams priklauso 4/5 turto dalys, o bendraatsakovėms priklauso 1/5 turto dalis.

Šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name gyvena L. Ž., name likę jos dukters H. K. (kuri periodiškai gyvena ginčo name) daiktai, jos kartu naudojasi visu gyvenamuoju namu, žemės sklypu ir visais ūkio pastatais. Kitos bendraturtės neturi jokių galimybių naudotis paveldėtu turtu. Ieškovai siūlė L. Ž. ir H. K. įvairius bendro turto pasidalinimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo būdus, tame tarpe siuntė savo pasiūlymus raštu, tačiau susitarti geruoju nepavyko. Paaiškėjo, kad dėl nesutarimų tarp bendraturčių naudotis šiuo turtu bendrai yra neįmanoma. Todėl bendraieškovių iniciatyva buvo atliktas ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas ir siekiama padalinti turtą tarp bendraturčių. Dėl to, kad atsakovei L. Ž. priklauso tik 1/20 turto dalis, o atsakovei H. K. priklauso 3/20 turto dalys, atidalinti tokią dalį gyvenamojo namo natūra nėra galimybių. Todėl padalinti šį turtą realios galimybės nėra. Visos galimybės susitarti tarp bendraturčių dėl turto bendro valdymo ir panaudojimo yra išnaudotos. Dėl tos priežasties, ieškovai sutinka išmokėti atsakovams kompensaciją už jų nuosavybės teise valdomo turto dalį.

Ieškovų užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, kurį atliko atestuoti UAB „Marleksa“ turto vertinimo specialistai (2020 m. rugsėjo 8 d. turto vertinimo ataskaita). Vertinamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 61 600 Eur.

Šio nekilnojamojo turto objekto, atsižvelgiant į ieškovams priklausančias nuosavybės dalis, padalinimas natūra nėra įmanomas. Nagrinėjant atsakovėms priklausančią žemės sklypo dalį, konstatuojama, kad iš 19,85 arų H. K. priklauso 2,98 aro, o L. Ž. - 0,99 aro. Pagal kadastro duomenis gyvenamojo namo bendras plotas 99,51 kv.m., tame tarpe 49,97 kv.m. gyvenamas plotas. Atsakovėms H. K. nuosavybės teise priklauso 14,9 kv. m. bendro ploto ir 7,50 kv.m. naudingo ploto, L. Ž. atitinkamai 5 kv. m. bendro ploto ir 2,5 kv.m. naudingo ploto. Dėl šių faktinių aplinkybių, šio nekilnojamojo turto objekto, atsižvelgiant į bendraturtėms priklausančias nuosavybės dalis, realiai atidalinti negalima. Vertinant atsakovių turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovei H. K. kitoje vietoje nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo namu, tinkamu laikinai gyventi.

Padalinti bendraturtėms V. J., V. D., I. F., K. Ž., R. I., A. J., H. K., L. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 19,85 arų žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus kiemo statinius (šulinys ir lauko tualetas) sekančiai:

Priteisti Varvarai D. L. Žukovskos 1/20 turto dalį priteisiant L. Ž. 3080 Eur kompensaciją,

Priteisti Irenai F. H. Kelnerienės 1/20 turto dalį priteisiant H. K. 3080 Eur kompensaciją,

Priteisti K. Ž. H. K. 1/20 turto dalį priteisiant H. K. 3080 Eur kompensaciją.

Iškeldinti atsakoves L. Ž. ir H. K. iš gyvenamojo namo, ir atlaisvinant visas patalpas ūkiniuose statiniuose per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, e.b.l. 106-109).

Ieškovų atstovas advokatas Rimantas Jonynas patikslintą ieškinį palaiko jame išdėstytais motyvais.

Atsakovė L. Ž. neturi jokio kito gyvenamojo būsto, į kurį galėtų persikraustyti gyventi, patenkinus ieškinį, jai šiuo metu yra 76 metai ir ji neturi galimybės įsigyti kitos gyvenamosios patalpos. Be to, H. K. priklausantis sodo namelis nėra tinkamas nuolatiniam gyvenimui, kadangi jame, kaip vasarnamyje, nėra būtinų gyvenimui komunikacijų ir sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos ieškovės turi atskirus gyvenamuosius būstus, o ginčo turtu nesinaudojo. Ieškovės šioje byloje pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, dėl to ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas pilna apimtimi. Atsakovai prašo patikslintą ieškinį atmesti (2 tomas, e.b.l. 117-121).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 19,85 arų žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto registrų centro duomenis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso aštuoniems bendraturtėms sekančiomis dalimis: V. J. - 397/1985; V. D. - 397/1985; I. F. - 397/1985; K. Ž. - 99/1985; R. I. - 149/1985; A. J. - 149/1985; L. Ž. - 99/1985; H. K. - 298/1985 dalys.

Pagal nekilnojamojo turto registrų centro duomenis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti kiemo statiniai (šulinys ir lauko tualetas) paveldėjimų liudijimų pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso bendraturtėms sekančiomis dalimis: V. J. - 1/5; V. D. -1/5; I. F. - 1/5; K. Ž. - 1/20; R. I. - 3/40; A. J. - 3/40; L. Ž. - 1/20; H. K. - 3/20 dalys.

Susumavus bendraturtėms nuosavybės teise priklausančio turto (žemės sklypo ir namo su ūkio pastatais) dalis matyti, kad ieškovams priklauso 4/5 turto dalys, o bendraatsakovėms priklauso 1/5 turto dalis.

Byloje pateikta UAB „Marleksa“ 2020 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, pagal kurią turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 61 600 Eur (žemės skypas – 45 655 Eur, gyvenamąsis namas – 9 838 Eur, pagalbiniai ūkio pastatai – 6 120 Eur).

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis L. Ž. nuosavybės teise priklauso kitas turtas: 2/265 dalys 0,795 ha žemės sklypo reg. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 77300 Eur (733 Eur ), 3/434 dalys 0,3604 ha žemės sklypo reg. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 221000 Eur (4238 Eur), 47/7186 dalys 0,7186 ha žemės sklypo reg. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 568000 Eur (5169 Eur), 42/6439 dalys 0,6439 ha žemės sklypo reg. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 595000 Eur (6027 Eur), 39/6101 dalys 0,6101 ha žemės sklypo reg. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 314000 Eur (3289 Eur), 14/2165 dalys 0,2165 ha žemės sklypo reg. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 169000 Eur (5047 Eur), 27/4213 dalys 0,4213 ha žemės sklypo reg. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 408000 Eur (6206 Eur).

Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.).

Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Galimas ir santykinis atidalijimas, kai sumažinamas bendraturčių skaičius, atskyrus vieno bendraturčio dalį, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Nagrinėjamu atveju, ieškovai siekia visiškai atidalinti atsakovų dalis, paliekant ieškovų dalis neatidalintomis. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais. Kompensavimo mechanizmas didina absoliutaus atidalijimo galimybę.

Vis dėlto absoliutus atidalijimas kartais neįmanomas ne tik atidalijant turtą natūra, bet ir išmokant vienam ar keliems bendraturčiams kompensaciją (pvz., kai siekiama atsidalyti dalį turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje), kartais ir po atidalijimo lieka bendro turto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011), tačiau joje taip pat pažymima, kad įstatyme nereikalaujama atidalyti būtinai visą bendrąją dalinę nuosavybę, kiekvienu konkrečiu atveju toks tikslas gali būti vertinamas kaip siekiamybė, jei yra atitinkamos bendraturčių interesus atitinkančios galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Taigi tam tikrais atvejais, siekiant sumažinti savininko teisių įgyvendinimo ribojimus, kai visiškas atidalijimas neįmanomas dėl teisinių, techninių ar kitokio pobūdžio priežasčių, galimas ne viso turto, o jo dalies atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog tarp ieškovų ir atsakovų yra kilęs konfliktas, kuris padaro neįmanomu atsakovų dalių bendrą naudojimą su ieškovais. Konstatuotina, jog atsakovų nuosavybėje turima dalis bendrame turte yra viena mažiausių, be to, gyvenamajame name yra tik du neizoliuoti kambariai, t.y. pagal savo išplanavimą atidalinti gyvenamąsias patalpas ne neproporcingos žalos nėra galimybės. Teismo vertinimu, atsakovai nebendradarbiavo su ieškovais sprendžiant turto atidalinimo klausimus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai nepareiškė priešieškinio dėl jų pageidaujamo atidalinimo būdo. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog esant galimybei visiškai atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, tokiam atidalinimo variantui suteikiamas prioritetas. Teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog visiškas atsakovų atidalinimas išmokant kompensaciją pažeistų jų teisės (CPK 178 str.). Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad visiškas atsakovų atidalijimas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Byloje taip nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog visiškas atsakovų nuosavybės atidalijimas padarytų žalos likusiam ginčo turtui (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepareiškė noro išpirkti ieškovų dalis išmokant jiems kompensaciją. Teismo vertinimu, visiškai atidalinus atsakovus, bus maksimaliai pašalinami ieškovų teisių suvaržymai, nes tarp ieškovų nėra ginčo dėl naudojimosi savo turto dalimis.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015). Vertindamas visiško atsakovų atidalijimo variantą, teismas sprendžia, jog toks atidalijimas yra techniškai priimtinas, atitinka ieškovų turimas dalis bendroje nuosavybėje ir nepažeidžia kitų asmenų (atsakovų) teisių.

Teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog ieškovai nepakankamai bendradarbiavo su bendraturčiais, tačiau, ir atsakovai turėtų ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo bei tartis dėl kompromisinių variantų. Tačiau, šalių bendradarbiavimo stoka neužkerta kelio atsakovų nuosavybės atidalijimui iš bendrosios nuosavybės teise valdomo turto. Pažymėtina, kad atsakovai kitų turto bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, nei prašo ieškovai, nepasiūlė.

Iš bylos duomenų matyti, jog L. Ž. nuosavybės teise prikauso sklypo dalys septyniuose sklypuose, o H. K. turi nuosavybėje sodo sklypą ir sodo namą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovai sumokės atsakovams atitinkamą kompensaciją už atidalintą turtą, atsakovų motyvai, jog jie neturi galimybės įsigyti gyvenamųjų patalpų apgyvendinimui, atmestini. Teismas sprendžia, jog atsakovų atidalinimas iš bendro turto yra racionaliausias, todėl tenkintinas. Atidalinus atsakovų dalis bendrame turte ir išmokant jiems pinigines kompensacijas, atsakovų dalys bendrame turte pasibaigia. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iškeldinti atsakovus L. Ž. ir H. K. nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos su visu joms priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai sumokėjo 375 Eur žyminio mokesčio, 1995 Eur atstovavimo išlaidų, viso 2370 Eur. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovų H. K. ir L. Ž. lygiomis dalimis ieškovų V. J., V. D., I. F., K. Ž., R. I., A. J. naudai priteistini 2370 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 197,50 Eur).

Vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybės naudai iš atsakovų H. K. ir L. Ž. lygiomis dalimis priteistina 96,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (po 48,06 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Padalinti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą priklausantį H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/20 turto dalį: 99/1985 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/20 gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) L. Ž. naudai 3080 Eur kompensaciją,

Priteisti V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/20 turto dalį: 99/1985 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/20 gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3080 Eur kompensaciją,

Priteisti I. F., a.k. (duomenys neskelbtini) H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/20 turto dalį: 99/1985 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/20 gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš I. F., a.k. (duomenys neskelbtini) H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3080 Eur kompensaciją,

Priteisti K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/20 turto dalį: 99/1985 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/20 gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3080 Eur kompensaciją.

Iškeldinti atsakovus L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos su visu joms priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) I. F., a.k. (duomenys neskelbtini) K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 197,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 96,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.