- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- eA2-31-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05493-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- E. U., S. P.
- Advokatai
- Gerda Storpirštienė, Kęstutis Jonaitis, Gitana Butrimienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 pagal pareiškėjų S. P.–U. ir E. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu nutraukta S. P.–U. ir E. U. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta pareiškėjų S. P.–U. ir E. U. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudaryta 2019 m. kovo 9 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas E. U. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad ½ dalis buto, Kaune, (duomenys neskelbtini), E. U. iki santuokos nutraukimo priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl Kauno apylinkės teismas, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo ir įtraukdamas į teismo sprendimą punktą, kuriuo šis turtas perleistas S. P., padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri daro teismo sprendimą neteisėtą, t. y. nutraukiant santuoką teismas padalino ne tik bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau ir E. U. asmeninį turtą, kuris negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą nutraukiant santuoką. Be to, teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nevertino ir netyrė aplinkybės, jog pareiškėjas, perleisdamas savo asmeninį turtą buvusiai sutuoktinei S. P., negauna jokios piniginės kompensacijos už perleistą turtą, nors E. U. lieka solidariai atsakingas prievolės nevykdymo atveju kreditoriui AB SEB bankui. Susiklostė tokia situacija, kad E. U. neteko asmeninio turto, tačiau, S. P. nevykdant prievolės bankui, kreditorius AB SEB bankas likusią skolą turės teisę išieškoti ir iš asmeninio E. U. turto ir pajamų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi pateikta teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia E. U. teises ir teisėtus interesus.
3. Pareiškėja S. P. su pareiškėjo E. U. prašymu nesutiko, nurodė, kad santuokos nutraukimo sutartis buvo patvirtinta bylą išnagrinėjus viešame teismo posėdyje dalyvaujant pačiam pareiškėjui, posėdžio metu pareiškėjas teismui paaiškino, kad nurodytas asmeninis turtas yra perleidžiamas kaip kompensacija pareiškėjai už jo naudai pareiškėjos lėšomis dengtą asmeninį pareiškėjo kreditą, o vertinant kompleksiškai sutarties sąlygas bei pareiškėjo teiginius, išdėstytus pareiškėjos advokatei, darytina išvada, kad sutuoktiniai turėjo abipusį interesą santuoką nutraukti būtent nurodytomis sąlygomis, įskaitant ir akivaizdžiai per mažą nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo E. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 pagal pareiškėjų S. P.-U. ir E. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Vykusiame teismo posėdyje dalyvavo abu pareiškėjai, abu pareiškėjai žodžiu išreiškė savo nuomonę, kad jie palaiko sutarties prašymą nutraukti santuoką ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tesimo posėdžio metu nei pareiškėjos, nei pareiškėjo atstovai nedalyvavo. Pareiškėjas, turėdamas procesinę teisę konsultuotis su teisininku, turėti atstovą tiek sudarant santuokos nutraukimo sutartį ir tariantis dėl jos sąlygų, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, šia savo procesine teise nesinaudojo, savo atstovavimu nesirūpino, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturėjo galimybės gauti teisinių konsultacijų ir/ar turėti atstovą - teisininką, nėra. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, laikė, kad pareiškėjo nurodyta bylos atnaujinimo priežastis, t. y. tai, kad nutraukiant santuoką buvo padalintas tiek bendras pareiškėjų turtas, tiek ir asmeninis pareiškėjo turtas, pareiškėjui buvo žinoma dar santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu netinkamai naudojosi savo įstatymų numatytomis procesinėmis teisėmis, nesirūpino tinkamu savęs atstovavimu bylos nagrinėjimo metu, neteikė įrodymais paremtų ir motyvuotų prašymų bylos nagrinėjimo metu, kurių pagrindu būtų galima atidėti bylos nagrinėjimą suteikiant pareiškėjui papildomo laiko pasirūpinti atstovavimu, todėl laikė, kad apie pareiškėjo nurodomą bylos atnaujinimo faktą jis sužinojo priėmus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sprendimo paskelbimo.
6. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime nurodyta, jog pareiškėjai iki santuokos įgytą turtą pasidalijo būtent tokia tvarka, kai pareiškėjo asmeninis turtas atitenka pareiškėjai, kadangi santuokos metu pareiškėja viena mokėjo įmokas bankui, be to ir ateityje pareiškėjai tarpusavyje susitarė, kad šias įmokas už nekilnojamąjį turtą mokės tik pareiškėja. Paaiškino, kad pareiškėjui priklausanti turto dalis realiai atitinka pareiškėjos apmokėtų įmokų bankui sumą, todėl pareiškėjas perleidžia savo dalį pareiškėjai. Ginčų ar pretenzijų vienas kitam dėl turto padalijimo nereiškė.
7. Teismas vertino, kad tokia sąlyga į sutartį buvo įrašyta sąmoningai ir ne per klaidą, kaip kompensuojanti kito sutuoktinio sumokėtas įmokas pagal kredito sutartį ir teismo posėdžio metu atitiko pareiškėjo valią ir interesus. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių vienareikšmiškai nurodyta, jog turtas yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė ir jis buvo įsigytas iki santuokos sudarymo, be to sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių vienareikšmiškai nurodoma, jog asmeninis pareiškėjo turtas perleidžiamas kaip kompensacija už pareiškėjos sumokėtas kredito įmokas už pareiškėją, tai reiškia, jog asmeninis turtas nebuvo dalijamas. Šiuo atveju pareiškėjas kompensavo sutuoktinės sumokėtas įmokas savo asmeniniu turtu, o ne pinigais. Kadangi pareiškėjas laisvai disponuoja savo asmeniniu turtu, sutartyje pareiškėjai sutarė, jog pareiškėjui priklausiusi turto dalis realiai atitiko pareiškėjos apmokėtų įmokų bankui sumą, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas negalėjo sutarti dėl tokios sąlygos, o teismas tokios sąlygos negalėjo patvirtinti ir kad tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį padaryta aiški teisės taikymo klaida.
8. Teismo vertinimu, kadangi iš sutarties teksto aišku, jog pareiškėjo asmeninis turtas perleistas, kaip kompensacija sutuoktinei, o ne padalintas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog už perleistą turtą pareiškėjui turėjo būti kompensuojama, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog tvirtinant sutarties punktą, kuriuo buvo susitarta, jog jokios kompensacijos nėra mokamos, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.
9. Teismas sprendė, kad sutarties sąlyga, pagal kurią abu pareiškėjai liko solidariais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu, nėra pagrindas laikyti akivaizdžia teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nes pareiškėja prisiėmė pareigą viena išmokėti paskolos likutį. Civilinėje teisėje galioja asmenų sąžiningumo prezumpcija, o ir su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Teismui patvirtinus bendraskolių tarpusavio įsipareigojimus, jeigu pareiškėja nevykdytų prisiimto įsipareigojimo viena vykdyti prievolę bankui ir pareiškėjui tektų pareiga mokėti kredito sumą, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl jo, už pareiškėją sumokėtų lėšų išsiieškojimo iš pareiškėjos, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tvirtinant santuokos nutraukimo sutartį buvo pažeistas pareiškėjų interesų balansas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. U., atstovaujamas advokatės Gitanos Butrimienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-20637-1052/2021, ir atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019. Atnaujinus procesą, atmesti pareiškėjų prašymą patvirtinti 2019 m. balandžio 7 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, civilinę bylą sustabdyti ir įpareigoti pareiškėjus E. U. ir S. P. patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bendru sutuoktinių sutikimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad neva pats pareiškėjas kaltas, kad nepasirūpino advokatu, bando teismo priskirtą pareigą perkelti teisinio išsilavino neturinčiai šaliai, kas daro teismo nutartį neteisėta. Tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo byloje buvo paskirtas tik vienas teismo posėdis, kuris truko itin trumpai, todėl pareiškėjas net negalėjo suprasti, kad jam reikalingas advokatas. Teismas, matydamas, kad procesinius dokumentus ruošė tik vienos šalies advokatas, nepasiūlė pareiškėjui E. U. pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba, taip pat tuo pagrindu neatidėjo teismo posėdžio. Be to, teismas neišaiškino pareiškėjui jo pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kilsiančių teisinių pasekmių, taip pat nesiaiškino, ar supranta ir kaip supranta pareiškėjas sutarties nuostatų turinį. Iš 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad teismas aiškino tik tai, ar pareiškėjai „nepageidauja termino susitaikyti, nes nėra galimybės atkurti šeiminių santykių“. Aprašomoje dalyje aprašyti tik pareiškėjos S. P. paaiškinimai, todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjas E. U. teismo posėdžio metu paaiškinimų nedavė arba pritarė buvusios sutuoktinės teiginiui „nepageidauja termino susitaikyti, nes nėra galimybės atkurti šeiminių santykių“. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas E. U. atsisakė turėti byloje atstovą advokatą.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo padavimo termino praleidimo, atmetė visus argumentus dėl pasaulinės situacijos dėl Covid-19 pandemijos. Tačiau teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 31 d., pirmieji Covid-19 ligos atvejai pasaulyje užfiksuoti dar 2019 m. rudenį, pareiškėjas E. U. gyveno ir gyvena Norvegijoje, trijų mėnesių terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl vertinant tai, kad jau 2019 m. rudenį fiksuoti pirmieji Covid-19 atvejai pasaulyje, yra akivaizdu, kad pandemija ir ligos plitimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyveno ne Lietuvos Respublikoje, nulėmė termino praleidimą, todėl tai laikytina svarbia priežastimi.
10.3. Pareiškėjas E. U. apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, sužinojo tik tuomet, kai pasirašius atstovavimo sutartį atstovė advokatė Gitana Butrimienė suteikė teisinę konsultaciją 2021 m. birželio 9 d. Tik advokatei susipažinus su išnagrinėta elektronine byla, advokatė informavo, kad nutraukiant santuoką buvo padalintas ne tik, kaip įstatyme numatyta, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, bet ir pareiškėjo E. U. asmeninis nekilnojamais turtas, kas ne tik pažeidžia E. U. teises ir interesus, bet ir imperatyvias įstatymo nuostatas. Advokatė informavo pareiškėją E. U. apie naujausią tokio pobūdžio praktiką, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, suformuotą teismų dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taip pat santuokos nutraukimą sutuoktinių bendru sutikimu, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, esant situacijai, kai visas santuokinis turtas atitenka tik vienam sutuoktiniui, kitam sutuoktiniui neišmokant piniginės kompensacijos, tačiau kreditoriui abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi, yra pažeidžiami be turto likusio sutuoktinio interesai ir teisės. Todėl pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2021 m. birželio mėnesį, todėl trijų mėnesių terminas yra nepasibaigęs.
10.4. Visos teismo nutartyje nurodomos aplinkybės, kad teismas išaiškino ir aiškinosi tam tikras aplinkybes, yra tik teismo manymas, kad taip turėtų būti, tačiau vienareikšmiai teigti, kad taip ir buvo, nėra teisinio pagrindo. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjo kitas teisėjas, t. y. kitos sudėties teismas, nei prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu, teismo posėdžio protokolas nėra rašomas, garso įrašas nėra daromas, todėl šios sudėties teismui negali būti žinoma, kokie klausimai buvo užduoti šalims, kokias aplinkybes teismas aiškinosi. Tiesiogiai teisme dalyvavo tik pareiškėjai, todėl tik jiems yra žinoma teismo posėdžio eiga, o ne kitos sudėties teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl proceso atnaujinimo.
10.5. Teismo konstatuota aplinkybė, jog santuokos metu pareiškėja viena mokėjo įmokas bankui, nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas E. U. sutinka, kad pradėjus gyventi skyriumi su S. P., pavedimus bankui ji atlikdavo, tačiau pareiškėjo E. U. lėšomis, kadangi E. U. atlikdavo nuolatinius pavedimus S. P., kuriais ir buvo dengiamas banko kreditas. Šių rašytinių įrodymų pareiškėjas teismui neteikė, juos ketino pateikti atnaujinus civilinę bylą ir pradėjus bylą nagrinėti. Būtinybė šiuos įrodymus pateikti teismui kilo tik susipažinus su 2021 m. spalio 19 d. nutarties motyvais.
Šalies argumentai
10.6. Pareiškėja S. P. prie atsiliepimo į prašymą pateikė elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė būtent S. P. advokatė, taip pat, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 17 d. laišku dalyje „turtas“ nurodė, kad „ar verta šį punktą traukti į sutartį, kadangi jis pirktas iki santuokos?“. Iš susirašinėjimo akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo valios perleisti turto pareiškėjai S. P., tačiau jam buvo pateikta jau parengta sutartis ir buvo įtikintas, kad tokia sutartis atitinka teisės aktus, todėl pareiškėjas buvo suklaidintas tiek buvusios sutuoktinės, tiek jos advokatės.
10.7. Sistemiškai aiškinant CK 3.53 straipsnio nuostatas, taip pat teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo byloje privalomus išspręsti klausimus bei tokio pobūdžio bylose teismų praktiką, konstatuotina, kad teismas santuokos nutraukimo byloje sprendžia tik turto, kuris santuokos nutraukimo metu įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl asmeninio buvusių sutuoktinių turto, perleidimo, padalijimo, disponavimo juo klausimus. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas teisės normos, kuri suteikia teisę ir sukuria pareigą teismui nutraukiant santuoką spręsti klausimus dėl asmeninio turto nuosavybės teisės savininko pakeitimo, grubiai pažeidė CK 3.53 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
10.8. Teismas, priimdamas prašymą, turėjo paskirti teismo posėdžio datą, todėl, ją paskirdamas po atsiliepimų gavimo praėjus net 16 dienų, nepagrįstai ir neteisėtai užvilkino prašymo nagrinėjimą bei pažeidė CPK 370 straipsnio 2 dalį.
11. Atsiliepime į pareiškėjo E. U. atskirąjį skundą pareiškėja S. P., atstovaujama advokato Kęstučio Jonaičio, prašo pareiškėjo E. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
11.1. Apelianto argumentai dėl visuotinės pandemijos metu patirtų sunkumų kreiptis teisinės pagalbos į advokatą yra atmestini kaip neturintys faktinio pagrindo. Pirmasis Covid-19 atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas 2020 m. vasario 28 d., o visuotinis karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir su juo susiję veiklos ribojimai buvo įvesti 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 314, nutarimas įsigaliojo 2020 m. kovo 16 d. Tuo tarpu iš viešai skelbiamos ir visuotinai prieinamos informacijos yra žinoma, kad Norvegijos Karalystėje pirmasis Covid-19 ligos atvejis buvo užfiksuotas 2020 m. vasario 26 d., o su karantino ribojimais susiję veiklos suvaržymai Norvegijos Karalystėje buvo įvesti 2020 m. kovo 12 d.
11.2. CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Būtent šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kad trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kada jam tapo žinomos aplinkybės, kurių pagrindu gali būti atnaujinamas procesas, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
11.3. Pareiškėjo nurodyta bylos atnaujinimo priežastis, t. y. tai, kad nutraukiant santuoką, buvo padalintas tiek bendras pareiškėjų turtas, tiek ir asmeninis pareiškėjo turtas, pareiškėjui buvo žinoma dar santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
11.4. Kartu su savo atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo S. P. pateikė santuokos nutraukimo byloje ją atstovavusios advokatės Gerdos Storpirštienės tuometinį susirašinėjimą su pareiškėju elektroniniais laiškais, kuris patvirtina, kad pareiškėjas aiškiai suprato, kad po santuokos nutraukimo perleidžia savo asmeninio turto dalį pareiškėjai ir, kad jam kompensacija už nurodytos turto dalies perleidimą mokama nebus. Iš šio susirašinėjimo yra matyti, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėjas turėjo kreditorinių įsipareigojimų (piniginių skolų), dėl ko antstoliai buvo areštavę pareiškėjui priklausantį turtą. Tai paaiškina, kodėl pareiškėja asmeniškai mokėjo kredito įmokas pareiškėjo E. U. asmeniniam kreditoriui - bankui, tokiu būdu bandydama išsaugoti jai ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklausiusį gyvenamąjį būstą – butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gyveno abu pareiškėjai su dviem nepilnamečiais vaikais. Iš susirašinėjimo konteksto taipogi matyti, kad santuokos nutraukimo sutarties sąlygas kompleksiškai nulėmė ir šalių susitarimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio nustatymas – po 100 Eur/mėn. Laiške advokatei Gerdai Storpirštienei pareiškėjas patvirtina, kad supranta santuokos nutraukimo sutarties sąlygas ir turi interesą būtent tokiomis sąlygomis santuoką nutraukti.
11.5. Nagrinėjama ir apelianto nurodoma kasacinio teismo byla skiriasi tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės taikymo klausimais: apelianto nurodomame precedente (bylos Nr. 3K-3-10-378/2021) kasacinės instancijos teismas išaiškino santuokos metu įgyto turto padalijimo praktiką, kai vienam iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo perduodamas visas santuokinis turtas ar reikšminga jo dalis, tuo pačiu abiem sutuoktiniams liekant solidariais skolininkais kreditoriaus – būsto paskolą suteikusio banko - atžvilgiu. Šios bylos faktinės aplinkybės neatitinka nurodyto precedento: santuokos nutraukimo byloje teismo posėdžio metu pareiškėjas teismui paaiškino, kad jis sutinka su jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies perleidimu pareiškėjai, aiškiai nurodė, kad perleidžiama turto dalis yra kompensacija pareiškėjai už pareiškėjo naudai išskirtinai pareiškėjos lėšomis mokėtas pareiškėjo asmeninio kredito įmokas, nurodė, kad įmokų suma atitinka realią pareiškėjo turimą turto dalį. Tai, kad abu pareiškėjai liko solidarūs skolininkai kreditoriaus atžvilgiu, pareiškėjo teisių niekaip nepažeidžia, nes sutartyje yra numatyta, kad pareiškėja prisiima pareigą viena išmokėti paskolos likutį, o tai reiškia, kad pareiškėjas savo valia pasirinko likti solidariu skolininku, taip pat tai, kad jei pareiškėja nevykdytų prisiimto įsipareigojimo – pareiškėjas turi procesinę galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų vykdymo ir vykdymo procese išsiieškoti iš pareiškėjos visas jam priklausančias sumas. Kadangi apelianto nurodytoje byloje faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skiriasi, argumentas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
11.6. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai dėl bylos esmės negali būti priimti ir pareiškėja prašo teismą atsisakyti priimti naujus įrodymus į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, buvo pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sprendimo paskelbimo.
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, sužinojo tik tuomet, kai pasirašius atstovavimo sutartį atstovė advokatė Gitana Butrimienė suteikė teisinę konsultaciją.
16. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apelianto argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra, jog, tvirtinant pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjas E. U. atstovo – advokato neturėjo, pareiškėją S. P. atstovavo advokatė, kuri parengė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Todėl įvertinti aplinkybę, ar teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjo tik teisinių žinių turintis asmuo, t. y. kvalifikuotas teisininkas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie pareiškėjo nurodomą bylos atnaujinimo faktą jis sužinojo priėmus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra nepagrįsta. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas E. U. su advokate Gitana Butrimiene atstovavimo sutartį pasirašė 2021 m. gegužės mėnesį, o prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo atstovė teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 12 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas neparleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nėra pagrindo abejoti, jog apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y., jog sutarties sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, pareiškėjas sužinojo iš kvalifikuoto teisininko – advokatės.
Dėl teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
18. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).
20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
21. Tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 40 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).
22. Nustatyta, kad AB SEB bankas pareiškėjams 2007 m. sausio 31 d. kredito sutartimi Nr. 1850718010184-11 (toliau – Kredito sutartis) suteikė kreditą būsto - buto (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – butas), pirkimui. Pareiškėjai pagal Kredito sutartį yra solidarūs skolininkai bankui. Butas įregistruotas asmenine nuosavybe po ½ dalį, užtikrintas hipoteka. Pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. Kredito sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo, todėl butas įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė. Šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos sekančios sąlygos: „4.3.3. pagal 2007 m. sausio 31 d. Kredito sutartį Nr. 1850718010184-11, E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo įgijo asmeninę prievolę kreditoriui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, kuria S. P. kartu su E. U. iki santuokos sudarymo buvo suteiktas 245 000 Lt (70 956,90 Eur) kreditas. Šalys susitaria, kad prieš kreditorių AB SEB banką, lieka solidarūs skolininkai, o tarpusavyje susitaria, kad prievolę vykdys S. P.–U,, nes pagal šios Sutarties 5.5. punktą (teismo rezoliucinės dalies 4.5 p.) E. U. perleidžia S. P.–U, ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., Kauno m. 4.5. Šalys susitaria, kad E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perleidžia S. P.–U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo turimą ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., Kauno m., nes S. P.–U. visą laiką, kai kartu nebegyvena su E. U., mokėjo paskolą AB SEB bankui ir po santuokos nutraukimo, nors prievolė AB SEB bankui liks solidari pagal pasirašytą 2007 m. sausio 31 d. Kredito sutartį Nr. 1850718010184-11, tačiau tarpusavyje sutuoktiniai susitaria, kad tolimesnę prievolę AB SEB bankui vykdys (mokės) S. P.–U..“ Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime nurodyta, kad šalys bendro ūkio nebeveda apie 2 metus, iki santuokos įgytą turtą šalys pasidalijo, nes santuokos metu pareiškėja viena mokėjo įmokas bankui ir ateityje tarpusavyje susitarė, kad šios įmokos bus mokamos tik pareiškėjos. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui priklausanti turto dalis realiai atitinka pareiškėjos apmokėtų įmokų bankui sumą, todėl pareiškėjas perleidžia savo dalį pareiškėjai.
23. Iš nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai bendrą ūkį vedė apie 10 metų, nes iki santuokos nutraukimo (2019 m. balandžio 30 d.) apie 2 metus pareiškėjai bendro ūkio nevedė. Pareiškėjai santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 5 mėnesiams po Kredito sutarties sudarymo. Butą pareiškėjai įsigijo iš suteikto kredito, pareiškėjų prievolė bankui yra solidari. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog butas iš esmės pareiškėjų buvo įgytas kaip sutuoktinių bendras turtas po ½ dalį, todėl nutraukiant santuoką teismas turėjo vertinti ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.
24. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime nurodyta, kad sudaryta sutartis atitinka sutuoktinių interesus ir neprieštarauja kreditoriaus interesams (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, kuria pareiškėjui priklausanti ½ dalis buto perleista pareiškėjai, nepriteisiant jokios kompensacijos bei pareiškėjui liekant solidariu skolininku bankui, grubiai pažeidė CK 3.53 straipsnio nuostatas.
25. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apelianto argumentus, jog šiuo atveju patvirtintos sutarties sąlyga dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjui priklausanti ½ dalis buto perleista pareiškėjai, nepriteisiant jokios kompensacijos bei pareiškėjui liekant solidariu skolininku bankui, pažeidžia pareiškėjo interesus. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nors teismo sprendime nurodyta, jog pareiškėjui priklausanti turto dalis realiai atitinka pareiškėjos apmokėtų įmokų bankui sumą, todėl pareiškėjas perleidžia savo dalį pareiškėjai, tačiau byloje nėra pateikti duomenys kokią konkrečiai sumą sumokėjo pareiškėja už pareiškėjo perleidžiamą turto dalį, kokia perleidžiamo turto rinkos vertė buvo santuokos nutraukimo dienai. Nesant šių duomenų, negalima įvertinti ar priklauso pareiškėjui kompensacija už perleistą turtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios sutarties nuostatos pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, apribojančios vieno sutuoktinio turtines teise.
26. AB SEB bankui pareiškėjai liko atsakingi solidariai, todėl galima situacija, kad, pareiškėjai S. P. nustatytais terminais negrąžinant skolos, bankas pareikš reikalavimą pareiškėjui E. U., kuris yra įsipareigojęs pagal sudarytą Kredito sutartį kaip solidarusis skolininkas. Taigi pareiškėjas E. U. turės pareigą mokėti bankui pagal Kredito sutartį, nors visas butas, kuris įkeistas hipoteka, yra priskirtas pareiškėjai S. P.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija ir atitinkamai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visas butas perduodamas vieno sutuoktinio nuosavybėn, o skola bankui lieka solidariąja pareiškėjų prievole, pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, todėl pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas turėjo 2019 m. kovo 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, iki sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 tenkinamas, atnaujinamas procesas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 ir civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo E. U. prašymą atnaujinti procesą tenkinti.
Atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11206-944/2019 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.