Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1) L. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir už tai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, vykimu į gydymo įstaigas bei įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiosioms R. Ž. 580 Eur ir R. J. 130 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. P. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, vykimu į gydymo įstaigas bei įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiosioms R. Ž. 580 Eur ir R. J. 130 Eur turtinę žalą.

L. P. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti ir naikintina, tik pradėjus vykdyti bausmę.

2) A. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 ( šešerių ) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas.

A. V. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti ir naikintina, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų L. P. bei A. V. solidariai priteista:

- nukentėjusiajai R. Ž. 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės ir 1 000 Eur ( vieną tūkstantį eurų ) neturtinės žalos;

- nukentėjusiajai R. J. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų turtinės žalos.

Išaiškinta, jog viešieji darbai vykdomi, jei nuteistasis sutinka juos atlikti. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jei asmuo dėl pateisinamų priežasčių neišdirba paskirtų viešųjų darbų, teismas gali pratęsti jų atlikimo laiką.

Jei asmuo vengia dirbti viešuosius darbus arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešųjų darbų, teismas bausmę vykdančiosios institucijos teikimu gali, vadovaujantis BK 47, 48 ir 65 straipsniuose numatyta tvarka, paskirtą bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – DVD laikmena su vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, esanti prie bylos voke Nr. 1 ir kompaktinė plokštelė CD-R su telefoninių numerių išklotinėmis, esanti prie bylos voke Nr. 2 – naikintina, o liudytojo V. Ž. pateiktos nuotraukos ir susirašinėjimai su asmenimis, esantys byloje (1 t., b. l. 128–137) – paliktini byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu L. P. ir A. V. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie:

1.1. veikdami bendrai, tyčia, sugadino svetimą turtą. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 25 d., apie 01:20 val., L. P., tyčia, metaliniu vamzdžiu išdaužė R. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), keturių langų septynis stiklo paketus, padarydamas 320 eurų turtinę žalą, o A. V. tuo pat metu kirvuku, tyčia, išdaužė to paties gyvenamojo namo kieme stovėjusio R. J. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dangčio stiklą, padarydamas 50 eurų turtinę žalą. Bendrais veiksmais tyčia sugadino nukentėjusioms R. Ž. ir R. J. priklausančio turto už 370 eurų.

2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės: L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, 5 dalies pagrindu skirti intensyvią priežiūrą, bei įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, 5 dalies pagrindu skirti intensyvią priežiūrą, bei įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje bei skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Kitą nuosprendžio dalį palikti be pakeitimų. Įrodymų tyrimo neatlikti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė teismo kaltinamąjį L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, 5 dalies pagrindu skirti intensyvią priežiūrą, bei įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, 5 dalies pagrindu skirti intensyvią priežiūrą, bei įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje bei skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

2.3. Apeliantas pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą bei rūšį, asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jie prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi. Abu nukentėjusiųjų atsiprašė, ieškinius pripažino, pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą, kurios, kaip aiškino posėdžio metu, dar neatlygino dėl objektyvių priežasčių, nes tam neturėjo pinigų. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamieji nusikalto būdami jauno amžiaus, padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Abu šiuo metu nedirba, nesimoko. L. P. registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teismo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Padarė tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kas yra nusikaltimų recidyvas ir tai yra jo dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis A. V. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Abu kaltinamieji yra bausti už administracinių nusižengimų padarymą. Teismas sprendė, jog minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai ne tik nubausti, bet ir sulaikyti nuo naujų veikų padarymo, pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, individualizavus kaltinamųjų asmenybes, jų veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, bus pasiekti kaltinamajam L. P. paskyrus alternatyvią sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, o A. V. paskyrus švelniausią viešųjų darbų bausmę. Bausmės dydis, įvertinus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nustatomas artimas tos bausmės rūšies vidurkiui.

2.4. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

2.5. Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė gali suformuoti kaltininkui supratimą apie per ne lyg švelnią baudžiamąją politiką ir neskatinti susilaikyti nuo draudžiamo, pavojingo elgesio.

2.6. Apeliaciniame skunde prokuroras aprašo teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, kt.).

2.7. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K- 213/2014, 2K-7-5-895/2018). Teisinga ir tinkamai individualizuota laikoma bausmė, kuri yra ne tik ne per griežta, tačiau ir ne per švelni kaltininkui. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-449/2007, 2K- 748/2007). Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172/2008).

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkiems nusikaltimams.

2.9. Apeliacinio skundo autoriaus nuomone, L. P. asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga neleidžia daryti išvados, kad laisvės apribojimo bausmė yra pakankama jam nubausti ir tikėti, jog teismo skirta bausmė paveiks jo elgesį. L. P. praeityje teistas keturis kartus už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą. Po paskutinės bausmės iš įkalinimo vietos buvo paleistas 2022-07-27. Nusikalto prieš bausmės atlikimo laiką, t. y. 2022-06-25, kas rodo jo polinkį laisvėje daryti naujus nusikaltimus, bei pažeidinėti kitus įstatymus, kadangi yra baustas 4 kartus per trumpą laiko tarpą administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Nesunkų nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, t. y. būdamas recidyvistas. Ankščiau jam buvo skirtos įvairios bausmių rūšys, t. y. arešto, bei laisvės apribojimo bausmė, tačiau ir po to jis darė naujus tyčinius nusikaltimus, išvadų iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių nepadarė. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nors ir su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutiko, tačiau jų iki įrodymų tyrimo pradžios neatlygino, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo raštu sudaręs susitarimą su nukentėjusiomis dėl civilinio ieškinio atlyginimo, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad šios aplinkybės rodo teigiamą kaltinamojo požiūrį į savo padarytus nusikaltimus ir leidžia daryti teismui išvadą, kad asmuo gyvenimo tikslų gali siekti teisėtais būdais. Tokią išvadą teismas padarė išimtinai remdamasis teismo posėdyje kaltinamojo išsakytu žodiniu pareiškimu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog veikas padarė būdamas recidyvistu, tačiau teismas skirdamas su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę į tai neatsižvelgė. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog L. P. asmenybė nėra teigiama, yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, todėl jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę net ir su intensyvia priežiūra nebus pasiekti bausmės tikslai ir teisingumo principas, kaip nurodyta teismo nuosprendyje.

2.10. Taip pat, apelianto nuomone, teismas kitam kaltinamajam A. V. paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią viešųjų darbų bausmę, tačiau pažymėtina, jog BK 46 straipsnyje nurodyta, jog viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Pažymėtina, jog kaltinamasis teismo posėdžio metu pozicijos dėl konkrečios rūšies bausmės jam skyrimo neišreiškė, netgi baigiamųjų kalbų metu bei paskutiniojo žodžio metu nurodė, jog neturi ką pasakyti, akivaizdžiai dėl to, kad jis išgirdo tik valstybinio kaltintojo poziciją, su kuria jo gynėjas sutiko. Taip pat kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia daryti išvados, kad jam turėjo būti skiriama pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. Buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, anksčiau eilę kartų periodiškai baustas administracine tvarka, taip pat kaip ir kitas kaltinamasis iki įrodymų tyrimo pradžios civilinių ieškinių neatlygino, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo raštu sudarę susitarimą su nukentėjusiomis dėl civilinio ieškinio atlyginimo, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad šios aplinkybės rodo teigiamą kaltinamojo požiūrį į savo padarytus nusikaltimus ir leidžia daryti teismui išvadą, kad asmuo gyvenimo tikslų gali siekti teisėtais būdais.

2.11. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nurodytos aplinkybės, jog kaltinamieji nusikalto būdami jauno amžiaus, abu šiuo metu nedirba, nesimoko, L. P. registruotas Užimtumo tarnyboje, negali būti laikomos kaip teigiamai charakterizuojančios kaltinamųjų asmenybes aplinkybės, kadangi kaltinamieji būdami darbingo amžiaus privalo teisėtomis priemonėmis įgyvendinti visus teisėtus lūkesčius ir pareigas priskiriamas kiekvienam piliečiui.

2.12. Taigi, apelianto nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad teismas neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir kaltininkų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai) ir neteisingai paskyrė bausmę, o toks bausmės paskyrimas neatitinka ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų, tarp jų ir užtikrinti tinkamą kaltininko bei nukentėjusio asmens interesų pusiausvyrą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 1 dalies (sena redakcija) į 187 straipsnio 3 dalį (nauja redakcija), nuteistajam L. P. bausmės nekeisti, nuteistajam A. V. paskirtą bausmę pakeisti į laisvės apribojimo bausmę. Nuteistasis L. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą jų dalyje tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-594/2022).

5. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams , priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

6. Pagal naujosios redakcijos 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji L. P. ir A. V. nuteisti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad bendrais neteisėtais veiksmais tyčia sugadino nukentėjusiesiems priklausančio turto už 370 Eur, tai sudaro 7 MGL dydžio vertės turtą, kas pagal naujos redakcijos įstatymą laikytina nedidelės vertės turtu. Taigi, šiuo atveju nuteistųjų L. P. ir A. V. teisinė padėtis švelnėja, nes įstatyme padidinta maksimali nedidelės vertės riba, iki kurios veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu, ir nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje (sena redakcija), perkvalifikuotina į BK 187 straipsnio 3 dalį (nauja redakcija).

7. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo nuteistajam L. P. ir jam skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, 5 dalies pagrindu skirti intensyvią priežiūrą bei įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, 5 dalies pagrindu skirti intensyvią priežiūrą, bei įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas L. P., apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalies dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistajam L. P., kadangi BK 187 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta. Įsigaliojus naujajam baudžiamajam įstatymui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos duomenis, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas), į jo charakteristiką (nedirba, nesimoko, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, šį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka), sprendžia, kad bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti, palikus nuteistajam Marijampolės apylinkės teismo paskirtą bausmės rūšį ir dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

9. Taip pat prokuroras apeliaciniu skundu prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. V. ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei vadovauajntis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

10. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. V., paskyrė jam 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas. Pažymėtina, kad BK 46 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Pažymėtina, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis savo pozicijos dėl konkrečios bausmės rūšies neišreiškė. Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje, nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą, nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašė šioje dalyje prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Pažymėtina, kad BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri buvo perkvalifikuota nuteistajam iš BK 187 straipsnio 1 dalies (sena redakcija), laisvės apribojimo bausmė numatyta. Taigi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, į nuteistojo prašymą tenkinti prokuroro skundą dalyje dėl jam siūlomos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje), į nuteistojo charakteristiką (nedirba, nesimoko, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka), teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti, paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis), todėl prokuroro apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės paskyrimo nuteistajam A. V. tenkinamas.

11. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam L. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad L. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 110 Eur. Taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam A. V. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. V. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 116,67 Eur.

12. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorių, prašant L. P. ir A. V. parinkti gynėjus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorius parinko gynėjas advokates Vitaliją Smolenskienę ir Loretą Daukšienę, atitinkamai Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi jos buvo paskirtos L. P. ir A. V. gynėjomis.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems L. P. ir A. V. gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl L. P. pripažinimo kaltu ir bausmės skyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį:

L. P. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti L. P. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, vykimu į gydymo įstaigas bei įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiosioms R. Ž. 580 Eur ir R. J. 130 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. P. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, vykimu į gydymo įstaigas bei įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiosioms R. Ž. 580 Eur ir R. J. 130 Eur turtinę žalą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. pripažinimo kaltu ir bausmės skyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį:

A. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti A. V. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti 8 (mėnesių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų L. P. ir A. V. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.