- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- eI-3990-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02720-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- T. M., I. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- I. K., R. K., Ž. K., V. D., R. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. Č., A. B., D. B.
- Advokatai
- Justinas Borevičius
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjai T. M., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovei Robertai Duliūtei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. K., R. K., Ž. K., V. D. ir R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir T. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. D., A. Č., A. B., D. B., V. D., R. D., I. K., R. K. ir Ž. K. dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. M. ir T. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (t. I, el. b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymas).
Pareiškėjai nurodė, kad jie yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso 2/9 dalys šio žemės sklypo. Minėtą žemės sklypo dalį, dalį jame esančio gyvenamojo namo ir tvoros jie 2012 m. įsigijo iš Danguolės ir S. D. ir tokiu būdu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises, įsikaitant teisę įsigyti tarp privačių žemės sklypų įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Pažymėjo, kad dar 2009 m. rugsėjo 4 d. ankstesni sklypo savininkai buvo kreipęsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu leisti įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą, esantį aplink žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini), Vilniuje), tačiau šio prašymo nagrinėjimo procesas sustojo, nes besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitarė dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio. 2013 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja T. M. jau savo vardu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentą su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą, priskiriant prie jo papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, dėl kurio prašymą anksčiau buvo pateikę D. ir S. D., tačiau buvo informuota, kad dėl šio plano rengimo ji turi pateikti visų pertvarkomų žemės sklypų savininkų ar naudotojų pasirašytą prašymą arba notarinį įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti kitiems asmenims, be to, žemės sklypas yra areštuotas, todėl negali būti pertvarkomas. Pasak pareiškėjų, 2014 m. gegužės mėn. pradžioje jie atsitiktinai sužinojo, kad skundžiamu 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymu buvo patvirtintas kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas, kuriuo šio sklypo savininkams R. ir Ž. K. buvo leista įsigyti ir prie jų privataus žemės sklypo prijungti dalį įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo, dėl kurio įsigijimo ir prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau anksčiau buvo kreipęsi D. ir S. D., kurių teises ir pareigas perėmė pareiškėjai, tapę šio žemės sklypo savininkais.
Pareiškėjai pabrėžė, jog nei su jais, nei su kitais besiribojančių žemės sklypų savininkais nebuvo derinamas nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas, nei jiems buvo pasiūlyta lygiais pagrindais kartu su pastarojo žemės sklypo savininkais nupirkti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, todėl minėtas planas buvo parengtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir negalėjo būti patvirtintas skundžiamu 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, nagrinėdamas D. D. prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, buvo nurodęs, jog šį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalinti lygiomis dalimis nėra galimybės, todėl paprašė pateikti notaro patvirtintą su šiuo plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimą dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, o nepavykus susitarti pasiūlė šį klausimą spręsti teisme, tuo tarpu vėliau pateiktą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, į kurį įtraukta ir dalis D. D. prašyme nurodyto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, atsakovas patvirtino, nors dėl tokio šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalių dydžio nustatymo tarp su juo besiribojančių kitų žemės sklypų savininkų nebuvo sudarytas notarinis susitarimas. Pareiškėjų teigimu, tokiu būdu pažeisti jų teisėti lūkesčiai ir teisinio apibrėžtumo principai, nes ta pati institucija klausimą dėl to paties įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo išsprendė skirtingai.
Be to, pareiškėjų nuomone, 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymas neteisėtas ir dėl to, jog juo patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą, pareiškėjams kartu su kitais asmenimis priklausanti tvora, stovinti įsiterpusiame laisvos valstybinės žemės sklype, atsiduria (duomenys neskelbtini) sklypo savininko privačiame žemės sklype. Patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, nebuvo nustatytas nei servitutas, nei kitokia tvarka, pagal kurią pareiškėjai ir kiti tvoros savininkai galėtų patekti prie šio jiems priklausančio statinio. Dėl tokios susidariusios situacijos pareiškėjai ir kiti minėtos tvoros savininkai netenka galimybės patekti prie šio jiems nuosavybės teise priklausančio statinio ir praranda galimybę tinkamai juo naudotis, kas pažeidžia jų, kaip šio nekilnojamojo turto savininkų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tvirtinti šio plano skundžiamu 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės direktorius atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, el. b. 1. 128–135).
Atsakovo nuomone, priimant ginčijamą 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymą buvo laikytasi visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintame Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytų procedūrų.
Nurodė, kad savivaldybės administracijoje 2013 m. rugpjūčio 23 d. gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir Ž. K. prašymas dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio nustatymo. Minėtiems asmenims buvo pasiūlyta pateikti notarinį susitarimą tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalių dydžių nustatymo. Pabrėžė, kad nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nepateikė notaro patvirtinto rašytinio susitarimo dėl pageidaujamų įsigyti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė lygias dalis parduodamo žemės ploto dydžio tiek sklypo (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) savininkams ir 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymu buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį R. K. ir Ž. K. leista prie esamo žemės sklypo prisijungti 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nekelia ginčo, kad jiems nebuvo leista kartu su kitais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkais įsigyti kitą 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį, tačiau pareiškėjai siekia įsigyti visą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.
Dėl pareiškėjų teiginių apie tvorą atsakovas atkreipė dėmesį, jog iš atliktų kadastrinių matavimų plano matyti, kad pareiškėjų tvora sutampa su jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis, tuo tarpu pareiškėjai, teigdami, kad jų tvora yra kitoje vietoje, nei nurodyta sklypo kadastrinių matavimų plane, turi įrodyti tvoros pastatymo teisėtumo faktą, priešingu atveju toks statinys yra pastatytas savavališkai ir neteisėtai, todėl negali būti ginama neteisėta pareiškėjų teisė.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat paaiškino, jog ginčo projektui svarstyti buvo taikoma supaprastinta svarstymo procedūra, papildomai skelbiant Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Atsakovo teigimu, apie parengtą žemės sklypo planą nereikėjo registruotais laiškais informuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų, nes prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiamas apie 79 kv. m valstybinės žemės plotas nesiriboja su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovo nuomone, jeigu teismas ir nustatytų plano rengimo proceso pažeidimo faktą, tai minėtas pažeidimas būtų tik formalaus pobūdžio, nes šis pažeidimas neturi įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas pabrėžė, jog jis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, ir jiems leista prisijungti tik 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Atkreipė dėmesį, jog kartu su kitais sklypo bendrasavininkais pateikus prašymą ir kitus reikalingus dokumentus, tarp jų ir dokumentus, įrodančius, kad jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra areštuotas, pareiškėjai turės teisę įsigyti likusią 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Atsakovo nuomone, 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjų skunde nurodomi argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti minėtą įsakymą, nes pareiškėjai neįrodo realaus jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir Ž. K. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, el. b. l. 38–41).
R. ir Ž. K. nurodė, kad atsakovui padalinus laisvą valstybinį sklypą, laisvo valstybinio sklypo dalis, priskiriama (duomenys neskelbtini), ribojosi su kitu laisvu valstybiniu sklypu, kurį turi galimybę išsipirkti pareiškėjai, bei sklypais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Kadangi sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovo nustatyto išsipirkti sklypo dalis nesiribojo su sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), apie rengiamą sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui pranešta buvo tik (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) savininkams. Atkreipė dėmesį, kad visi suinteresuoti asmenys apie galimybę išsipirkti arba išsinuomoti sklypą buvo informuoti net keletą kartų atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. bei 2013 m. kovo 22 d. raštais, todėl pareiškėjų argumentas, kad atsakovas nesilaikė įstatymų bei neinformavo apie galimybę prisipirkti valstybinio sklypo dalį yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjai aktyviai dalyvavo laisvo sklypo dalies išpirkimo procedūroje, bei Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje buvo informuoti apie rengiamą planą, todėl jų teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo.
Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2013 m. kovo 22 d. rašte nurodė, jog įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalinti lygiomis dalimis nėra galimybės, dėl to, kad tuo metu I. K. dar nebuvo pareiškusi noro pirkti kitą laisvą valstybinį sklypą ir atitinkamai nebuvo galimybės padalinti sklypo į tris lygias dalis. I. K. neišreiškus valios pirkti įsiterpusį žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pretenduojančių į minėtą sklypą asmenų skaičius sumažėjo, todėl galima buvo racionaliai jį padalinti tarp norinčiųjų.
Pažymėjo, kad atmestini ir pareiškėjų teiginiai dėl negalėjimo patekti prie jiems priklausančios tvoros, kadangi tvora pastatyta ne ant jiems priklausančios žemės, todėl ji kaip statinys yra neteisėta, o pareiškėjų argumentas teisiškai nereikšmingas.
R. ir Ž. K. pabrėžė, jog, išnaudoję visas galimybes, nesusitarė dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, todėl atsakovui nebeliko nieko kito kaip tenkinti jų prašymą, bei nustačius jiems proporcingai tenkančią sklypo dalį, besiribojančią su jų sklypu, patvirtinti ginčijamą įsakymą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai dėl neaiškių priežasčių nereagavo į prašymus sudaryti notarinį susitarimą dėl įsiterpusio žemės sklypo dalių dydžių nustatymo, tokiu būdu vilkindami laisvos žemės išpirkimo procesą.
Teismo posėdyje pareiškėja T. M. prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad įsiterpusiame valstybinės žemės sklype esanti tvora yra teisėta.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas Justinas Borevičius nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjų atstovas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl iš anksto suplanuotų atostogų (t. III, el. b. l. 185). Teismas netenkino pareiškėjų atstovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. bei 80 str. 1 d. nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162² str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, šalies atstovo atostogos paprastai nelaikomos svarbia priežastimi teismo posėdžiui atidėti, be to, jokių naujų aplinkybių byloje nepaaiškėjo, teismo posėdyje dalyvauja pati pareiškėja, o pareiškėjų atstovui buvo sudaryta galimybė būti išklausytam anksčiau vykusiame teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė R. Duliūtė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir Ž. K. teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad visas procedūras vykdė pagal teisės aktų reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdyje nurodė, jog siekia teisingumo. Pabrėžė, jog buvo pateikusi prašymą Vilniaus miesto savivaldybei būtent dėl ginčo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo. Pažymėjo, kad anksčiau jokių aktyvių veiksmų dėl minėto dalies įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nesiėmė, nes nenorėjo nervuotis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. prašė pareiškėjų skundą tenkinti. Nurodė, kad visada manė, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas papildomai priklauso jos ir pareiškėjų žemės sklypui. Pabrėžė, jog anksčiau jokių problemų dėl to nebuvo, be to, NŽT jai buvo paaiškinusi, jog minėtos žemės išsipirkti nereikia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. prašė pareiškėjų skundą tenkinti.
Pareiškėjas I. M., tretieji suinteresuoti asmenys R. D., A. Č., A. B., D. B. ir NŽT atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjams I. M. ir T. M. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., A. Č., A. B., D. B., V. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (t. I, el. b. l. 21–24), tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir Ž. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (t. I, el. b. l. 150–152), o trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tarp šių sklypų yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (t. I, el. b. l. 165).
Skundžiamu 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymu atsakovas patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius. Pagal minėtą planą prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo prijungiamas 79 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, t. y. ½ dalis laisvo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (t. I, el. b. l. 26–27).
Teismas atkreipia dėmesį, jog, atsižvelgiant į suformuluotą skundo reikalavimą, nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau nesprendžiamas klausimas, ar pagrįstai toks planas nebuvo patvirtintas pareiškėjų žemės sklypui (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) redakcija, tačiau pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Taigi ginčo atveju taikytinas iki 2014 m. sausio 1 d. galiojęs Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, kuris nustatė žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių teritorijose, kai TPĮ 21 str. 3 d. 1, 2, 3 ir 4 p. nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas buvo rengiamas TPĮ 21 str. 3 d. 4 p. numatytu atveju, t. y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.
Pagal Aprašą pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai (12 p.); šiuos prašymus nagrinėja savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys (14 p.). Nagrinėdamas prašymą leisti rengti TPĮ 21 str. 3 d. 4 p. numatytą žemės sklypų planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys atlieka šio Aprašo 17 p. išvardytus veiksmus (14, 17 p.). Pirmiausia išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką (17.1 p.). Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje.
Gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo (Aprašo 17.3 p.). Aprašo 17.4 p. nustato, kad kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar 2012 m. birželio 9 d. viena iš tuometinių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų D. D. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (t. I, el. b. l. 137).
2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-525 NŽT Vilniaus miesto skyrius informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir D. D., jog neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, gavus besiribojančių žemės sklypų naudotojų sutikimus, būtų rengiamas anksčiau minėto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, padidinat žemės sklypo plotą apie 318 kv. m iš pietvakarinės ir pietrytinės žemės sklypo pusės laisvoje valstybinėje žemėje (t. I, el. b. l. 164).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. A51-83823(2.14.2.12-MP8) su laisvos valstybinės žemės plotu, kurį siekė prisijungti D. D., tiesiogiai besiribojančių sklypų savininkėms, t. y. G. Z. (tuometinė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkė) ir I. K. ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkė), pasiūlė pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir nurodė valią dėl jo pirkimo pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo. Rašte pažymėta, kad, jei per 20 darbo dienų valia nebus pareikšta, bus laikoma, kad šio siūlymo atsisakyta (t. I, el. b. l. 8).
Valią dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės pirkimo pareiškė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuometinė savininkė G. Z. (t. I, el. b. l. 165) ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė I. K. (b. l. 41), tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. A51-36634(2.14.2.14-MP8) G. Z., vienas iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų R. D. bei I. K. buvo informuoti, kad įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalinti lygiomis dalimis nėra galimybės, todėl turi būti pateiktas notaro patvirtintas su šiuo plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Taip pat buvo pažymėta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio garažo dalis yra už sklypo ribos, todėl siūloma pirkti būtent šį įsiterpusį apie 15 kv. m žemės sklypą. (t. I, el. b. l. 14).
Byloje taip pat nustatyta, kad prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, 2013 m. rugpjūčio 19 d. taip pat pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai A. Č., T. M., R. D. bei D. B. (t. I, el. b. l. 175). Į šį prašymą minėtiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas atsakė 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A256-1656(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodė, kad prašymą pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus turi pasirašyti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės naudotojai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 30 str. 9 d., negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Pažymėta, jog žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas areštas, todėl žemės sklypo padidinimas bus svarstomas tik kai bus baigtas teisminis procesas (t. I, el. b. l. 12–13).
Taip pat nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai R. K. ir Ž. K., įsigiję minėtą žemės sklypą iš G. Z., siekdami sužinoti, su kuriais besiribojančių žemės sklypų savininkais turėtų pasirašyti notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento paprašė juos informuoti, kurie su laisvos valstybinės žemės plotu, įsiterpusiu tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), besiribojančių žemės sklypų savininkai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymus įsigyti minėtą žemės plotą (t. I, el. b. l. 195).
R. ir Ž. K. buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. A51-94453(2.14.2.12-MP8), nurodant, kad prašymus taip pat yra pateikę žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai, tačiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė pateikė prašymą dėl kito valstybinės žemės sklypo ploto. R. ir Ž. K. taip pat informuoti, jog turi pateikti notarinį susitarimą su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkais, dėl laisvos valstybinio žemės ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalių dydžių nustatymo, o besiribojančių žemės sklypų savininkams nesusitarus, parduodamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis (t. I, el. b. l. 194). Nagrinėjamu atveju, besiribojančių žemės sklypų savininkams nesusitarus, įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotas buvo padalintas į dvi lygias dalis.
2013 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-3033 leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (t. I, el. b. l. 149). Tretieji suinteresuoti asmenys parengė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (t. III, el. b. l. 47–64), ir pastarasis buvo patvirtintas skundžiamu 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymu (t. I, el. b. l. 26–27).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su 2014 m. balandžio 17 d. Įsakymu, motyvuodami tuo, kad jiems, kaip vieniems iš kaimyninio žemės sklypo savininkų, nebuvo tinkamai pranešta apie galimybę įsigyti įsiterpusios valstybinės žemės plotą, jie nebuvo informuoti apie galimybę susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, be to, buvo pažeistos jų teisės naudotis ir valdyti jiems nuosavybės teise priklausančia tvora, pažeisti jų teisėti lūkesčiais.
Teismas pažymi, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų argumentai, jog jiems nebuvo pasiūlyta lygiais pagrindais kartu su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkais nupirkti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, yra nepagrįsti, nes būtent žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ankstesni savininkai inicijavo laisvos valstybinės žemės prijungimo procesą, be to, pareiškėja T. M. dar 2013 m. rugpjūčio 19 d. yra pateikusi prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad po 2012 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siūlymo (t. I, el. b. l. 8) valią dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės pirkimo, priešingai nei teigė atsakovas, pareiškė ne tik žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuometinė savininkė G. Z. (t. I, el. b. l. 165), bet ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė I. K. (b. l. 41). Atsakovo argumentus, kad iš I. K. 2012 m. gruodžio 6 d. prašymo nėra aišku, kokia valstybinės žemės dalimi ji nori pasididinti savo sklypą, paneigia I. K. paaiškinimai teismo posėdžių metu, kad minėtu prašymu ji siekė prisijungti būtent ginčo įsiterpusio žemės sklypo dalį, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2013 m. kovo 22 d. raštas Nr. A51-36634(2.14.2.14-MP8), kuriuo ne tik G. Z. ir vienas iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų R. D., bet ir I. K. informuoti, kad įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalinti lygiomis dalimis nėra galimybės, todėl turi būti pateiktas notaro patvirtintas su šiuo plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių (t. I, el. b. l. 14). Nors minėtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2013 m. kovo 22 d. rašte taip pat buvo pažymėta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio garažo dalis yra už sklypo ribos, todėl siūloma pirkti būtent šį įsiterpusį apie 15 kv. m žemės sklypą ir 2013 m. balandžio 17 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė I. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, siekiant pirkti apie 15 kv. m žemės sklypą garažui (t. I, el. b. l. 173), tačiau nesutiktina su atsakovo pozicija, kad pateikdama vėlesnį prašymą I. K. atsisakė savo teisės įsigyti ir ginčo įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog laisvos valstybinės žemės sklypas gali būti dalinamas į dvi lygias dalis.
Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad buvo pažeistas Aprašo 29 p., nes jie nebuvo tinkamai informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą.
Pažymėtina, kad pagal Aprašo 29 p., tais atvejai, kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 p. nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Jeigu žemės sklypų savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai gali susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 2013 m. spalio 22 d. buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje (t. I, el. b. l. 157), o apie galimybę susipažinti su parengtu minėto žemės sklypo planu buvo informuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai (t. I, el. b. l. 153–155). Atsakovas neneigia, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai, tarp jų ir pareiškėjai, nebuvo atskirai informuoti apie galimybę susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, tačiau, atsakovo nuomone, apie parengtą žemės sklypo planą jų nereikėjo informuoti registruotais laiškais, nes prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiamas apie 79 kv. m valstybinės žemės plotas nesiriboja su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, be to, apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.
Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją. Kaip minėta, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas buvo rengiamas TPĮ 21 str. 3 d. 4 p. numatytu atveju, t. y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Būtent tokio plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarką reglamentuoja Aprašas. Atkreiptinas dėmesys, jog Aprašo 26 p. nurodyta, kad visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu, vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai). Kaip matyti, atsakovas vadovaujasi būtent šių Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 33.1 p., pagal kurį planavimo organizatorius apie supaprastinta tvarka rengiamą specialųjį ar detalųjį planą skelbia savivaldybės interneto tinklalapyje ir raštu informuoja planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Tačiau teismas pažymi, kad Aprašo 29 p. nustatyta speciali informavimo tvarka, tais atvejais, kai yra rengiamas žemės sklypo planas, kurio žemės sklypas padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamu žemės sklypu, kai nėra galimybės suformuoti atskiro sklypo. Taigi šiuo atveju turėjo būti vadovautasi ir Aprašo nuostatomis. Teismo vertinimu, vien informacijos apie pradedamą rengti žemės sklypo planą paskelbimas savivaldybės interneto tinklalapyje (Aprašo 27 p., Nuostatų 33.1 p.) nelaikytinas tinkamu visuomenė supažindinimu su žemės sklypo planu, nes, kaip minėta, Aprašo 29 p. nustatyta speciali informavimo apie tokį žemės sklypo planą tvarka, pagal kurią apie planą registruotais laiškais informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, o ne tik planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, taigi šiuo atveju buvo pažeista suinteresuotų asmenų informavimo tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas nuostatas, susijusias su teritorijų planavimo proceso viešumu, yra pabrėžęs, jog asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (bylos Nr. A3-64/2007, A556-440/2009). Nustatydami tokį teisinį reglamentavimą teisės aktų leidėjai siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis. Visuomenės dalyvavimo procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjų teisių pažeidimas dėl reikalavimų informacijai apie planuojamus rengti teritorijų planavimo dokumentus nesilaikymo, sukliudė jiems įgyvendinti įstatymo nustatytas teises ar teisėtus interesus.
Atkreiptinas dėmesys, jog Aprašo 29 p., kurio reikalavimų nesilaikė atsakovas, nustatyta, jog pranešimuose turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai gali susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai. Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, jie nesutinka ne tik su tuo, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. ir Ž. K. suteikta teisė prisijungti dalį laisvos valstybinės žemės, tačiau pareiškėjai reiškia pretenzijas ir dėl R ir Ž. K. leistos išsipirkti žemės dalies geografinės padėties. Teismas sutinka, kad R. ir Ž. K. turi teisę prisijungti dalį laisvos valstybinės žemės ploto, tačiau šioje procedūroje turi turėti galimybę dalyvauti ir pareiškėjai, teikdami atsakovui pastabas ir siūlymus. Kaip matyti šiuo atveju, joks terminas pastaboms pateikti pareiškėjams nebuvo nustatytas ir savo pastabas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jie turėjo teikti tiesiogiai teismui, skųsdami įsakymą, kuriuo minėtas planas buvo patvirtintas, nors tokias pastabas ir siūlymus pirmiausiai turi įvertinti atsakovas. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nesutinka su atsakovu, kad minėtas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, nes neturi įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo atveju užkirto pareiškėjams jų teisę dalyvauti teritorijų planavime. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008, 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009, 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1079/2014). Be to, nepagrįstu pripažintinas ir atsakovo sprendimas įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą dalinti tik į dvi dalis, kai norą įsigyti dalį valstybinės žemės pareiškė trijų besiribojančių sklypų savininkai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjų skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjų I. M. ir T. M. skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.