- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- AS-502-780-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02720-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- I. M., T. M.
- Trečiasis asmuo
- R. D., A. Č., A. B., D. B., V. D., I. K., R. K., Ž. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. ir T. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., A. Č., A. B., D. B., V. D., R. D., I. K., R. K., Ž. K. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai I. M. ir T. M. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-825) bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio sprendimo byloje priėmimo laikinai sustabdyti skundžiamo Įsakymo Nr. 30-825 galiojimą.
Įsakymu Nr. 30-825 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: plotas – 627 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 79 kv. m sklypą prie 548 kv. m privataus žemės sklypo dalies. Pareiškėjai nesutinka, jog be jų ir kitų kaimynų sutikimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkams buvo leista prijungti 79 kv. m įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, motyvuodami reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodė, kad galiojant Įsakymui Nr. 30-825 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas turi galimybę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sudaręs minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas įgis galimybę perleisti jo privatų žemės sklypą, su prie jo prijungtu laisvos valstybinės žemės plotu, trečiajam sąžiningam asmeniui. Todėl vėliau teismui patenkinus pareiškėjų reikalavimus ir panaikinus skundžiamą Įsakymą Nr. 30-825, situacijos atstatymas į iki pažeidimo buvusią padėtį gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjų skundas priimtas. Pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ galiojimas.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007), vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui Įsakymo Nr. 30-825 pagrindu įsigijus laisvos valstybinės žemės plotą ir jį prijungus prie savo žemės sklypo ir galint juo laisvai disponuoti, teismo sprendimo įvykdymas, jei jis būtų palankus pareiškėjams, gali labai pasunkėti ar situacijos atstatymas į iki pažeidimo buvusią padėtį gali tapti neįmanomu.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. priimto įsakymo Nr. 30-825, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ginčijamas įsakymas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis. Kadangi besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitarė dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, atsakovas ginčijamu įsakymu įsiterpusį žemės plotą tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė lygiomis dalimis ir vieną iš dalių leido prijungti prie esamo sklypo (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad pareiškėjų prašymas leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant esamą žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padidinti įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, buvo netenkintas, kadangi, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, prašymą pateikė ne visi žemės sklypo bendrasavininkai, taip pat žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (kurio dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjams) yra įregistruotas areštas. Taigi, šios faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtinų pagrindų, nepagrįstai ją taikė.
Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007).
Atkreipia dėmesį į tai, kad nei pirmosios instancijos teismo nutartyje, nei pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra teisiškai motyvuotų argumentų ar faktų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymui kiltų reali grėsmė ar jo vykdymas būtų apsunkintas. Todėl pareiškėjų argumentai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo trečiajam sąžiningam asmeniui, laikytini tik abstrakčiais teiginiais, o tokio perleidimo galimybės apskritai paremtos vien niekuo nepagrįstomis į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.
Pažymi, jog vien tik ginčijamo įsakymo patvirtinimas, tuo labiau, kad patvirtintas laikantis visų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir procedūrų, nesukelia jokios realios grėsmės, kad ateityje žemės sklypo savininkas įsigytą valstybinės žemės plotą sujungęs su esamu sklypu galėtų perleisti tretiesiems asmenims. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai jau yra sudarę valstybinės žemės ploto pirkimo-pardavimo sutartį, o tuo labiau, kad yra ketinama minėtą valstybinės žemės plotą, apjungtą su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleisti tretiesiems asmenims. Todėl šiuo atveju jokios realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, o esamoje situacijoje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neadekvati siekiamam tikslui. Manytina, kad, atsiradus naujoms pagrįstoms aplinkybėms, pareiškėjai bet kurioje proceso stadijoje galėtų paduoti motyvuotą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo tokioje apimtyje, kad taikytinos priemonės būtų adekvačios siekiamam tikslui ir nepažeistų proporcingumo principo.
Atsiliepimas
Pareiškėjai I. M. ir T. M. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Dėl šios priežasties atsakovo pateikta faktinių bylos aplinkybių analizė nėra reikšminga ginčijant teismo pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui skundžiamo įsakymo pagrindu įsigijus laisvos valstybinės žemės plotą ir jį prijungus prie savo žemės sklypo ir galint juo laisvai disponuoti, teismo sprendimo įvykdymas, jei jis bus palankus pareiškėjams, gali labai pasunkėti ar situacijos atstatymas į iki pažeidimo buvusią padėtį gali tapti neįmanomu, kadangi tokiu atveju būtų negalima restitucija natūra (CK 4.96 str. 2 d.), todėl net ir panaikinus skundžiamą įsakymą, pareiškėjai apskritai nebeturėtų jokių teisių pretenduoti į minėtą valstybinės žemės sklypą.
Atsakovo reikalaujami pateikti įrodymai bei konkretūs faktai, šiuo atveju reikštų ne realios grėsmės įrodymą, o jau įvykusių aplinkybių konstatavimą, būtent kurių išvengimui ir yra prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nenurodo, kaip pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia jo interesus ar, tuo labiau, viešąjį interesą, kokias neigiamas pasekmes sukelia laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas, neįrodinėja proporcingumo, teisingumo, interesų pusiausvyros principų pažeidimo. Taigi, atskirajame skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai nėra paremti jokiais konkrečiais įrodymais ar argumentais.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir Ž. K. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka, todėl prašo jį tenkinti.
Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėjai, paduodami teismui pareiškimą, tiesiog bando vilkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų pradėtą valstybinės žemės išpirkimo procesą, tam, kad kuo ilgiau turėtų galimybę savavališkai naudotis kol kas valstybei priklausančiu sklypu, taip pat kad pareiškėjai dėl nesuprantamų priežasčių vengė pasirašyti notarinį susitarimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, bei to, kad jie jau ilgą laiką faktiškai naudojasi visu valstybiniu sklypu neturėdami tam jokio pagrindo, bei nenori prarasti šios galimybės ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011 ir kt.). Net ir patenkinus pareiškėjų skundą ir nuginčijus atsakovo priimtą aktą, trečiųjų suinteresuotų asmenų išperkamos žemės dalis ir jos geografinė padėtis nepasikeistų, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimas negali pažeisti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė interesų pusiausvyros principo bei neišnagrinėjo visos šiam klausimui reikšmingos informacijos apie trečiųjų suinteresuotų asmenų planus, susijusius su jų žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. R. K. ir Ž. K. tiek sklypą, tiek jame numatomą pastatyti namą yra įkeitę bankui su kredito grąžinimo terminu iki 2045 m. birželio 10 d. Taigi, akivaizdu, kad jie minėtame sklype planuoja gyventi ilgą laiko tarpą. Be to, vadovaujantis tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų bei SEB banko pasirašyta kreditavimo sutartimi, iki kol bus visiškai įvykdyta kreditavimo sutartis nei sklypo, nei namo suinteresuoti asmenys perleisti tretiesiems asmenims negalės.
Būdami sąžiningi, bei siekdami, kad galimo jiems neigiamo sprendimo pasekmės būtų ypač lengvai pašalinamos, tuo atveju, jeigu teismas panaikintų reikalavimo užtikrinimo priemones, sutinka pasirašyti su Nacionaline žemės tarnyba žemės pirkimo-pardavimo sutartį su apribojimu parduoti ar kitokiu būdu perleisti minėtą sklypą, kol nebus pabaigtas ginčas šioje byloje. Ši nurodyta aplinkybė, ją įvykdžius, paneigtų bet kokias prielaidas, kad galimas sprendimas bus sunkiai panaikinamas. Be to, atsiradus naujoms aplinkybėms, pareiškėjai galės bet kurioje proceso stadijoje paduoti motyvuotą (nurodant faktines aplinkybes ir pateikiant jas pagrindžiančius įrodymus) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo, jei manys, kad tokia sąlyga atsirado.
Pažymi, kad įsigijo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodami valstybinės laisvos žemės išpirkimo galimybę. Šiuo metu trečiųjų suinteresuotų asmenų šeima su trimis mažamečiais vaikais gyvena bute. Dėl vietos trūkumo bei nuosavo kiemo poreikio buvo nuspręsta pirkti sklypą, kuo greičiau pasistatyti namą, sutvarkyti teritoriją aplink jį, padaryti vaikams žaidimų aikštelę. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra galimybių projektuoti būsimo namo aplinkos darbų, todėl tokiu būdu yra pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti byloje ginčijamo atsakovo įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, galiojimą (ABTĮ 71 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi, svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą, galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ galiojimą.
Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).
Pareiškėjų skundo, kuris buvo priimtas, vienintelis reikalavimas – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“. Šiuo įsakymu atsakovas tarp pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių privačių žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje) įsiterpusį valstybinės žemės plotą nustatė lygiomis dalimis ir vieną iš dalių leido prijungti prie esamo sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir Ž. K.. Tiksliau, patvirtino bendro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalies ploto planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tai reiškia, kad šiuo įsakymu yra nustatytas tik žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei valstybinės žemės sklypo dalies bendras plotas, ribos, naudojimo būdas, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos, taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Todėl, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą ir panaikinus šį įsakymą, pasikeis tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos, plotas ir kitos techninės sąlygos. Atsižvelgiant į tokį pareiškėjų skundo reikalavimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju yra būtina taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ galiojimą, kadangi nagrinėjamos bylos proceso metu nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galutinio teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų bei nepasidarytų negalimas, t. y. buvusią iki skundžiamo akto priėmimo padėtį atkurti bus įmanoma. Šiuo aspektu kiti pareiškėjų skundo argumentai, susiję su galimu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su prie jo prijungtu laisvos valstybinės žemės plotu, perleidimu tretiesiems asmenims, nėra tiesiogiai susiję su teismo priimtu nagrinėti pareiškėjų reikalavimu.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, bei atmetant pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjų I. M. ir T. M. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ galiojimas, panaikinti.
Pareiškėjų I. M. ir T. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.