Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-1335-196/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
e2-1335-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00396-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
V. P., F. K.
Trečiasis asmuo
K. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1335-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00396-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas išaiškinti teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-2144-232/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistika“ ieškinį atsakovams F. K. (F. K.) ir V. P., trečiasis asmuo K. V., dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo, sandorių ginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės V. P. ieškovei BUAB „Baltic Logistika“ 273 938,52 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės administravimo išlaidų atsakovui F. K. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės V. P. ieškovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą

2. Atsakovė V. P. pateikė prašymą išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu iš atsakovės V. P. priteista suma yra tiesiogiai susijusi su finansiniais reikalavimais BUAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje, t. y. ar visiškai (iš dalies) patenkinus kreditorių reikalavimus BUAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje yra atitinkamai mažinama iš atsakovės V. P. BUAB „Baltic Logistika“ naudai priteista žalos atlyginimo suma.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatė, kad įsiskolinimas kredito unijai sudaro 263 938,52 Eur, kadangi atsakovė yra perėmusi nuosavybės teises į visus sklypus ir neteisėtai persikėlusi sau iš bendrovės ir nepateikė įrodymų, jog yra atsiskaičius už bendrovės jai teiktas medžiagas. Teismas laikė, jog dėl šių priežasčių ieškovė prarado galimybę išvystyti įsigytus nekilnojamojo turto objektus ir atsiskaityti su paskolos davėju, todėl atsakovei, kaip ieškovės vienintelei akcininkei, tenka pareiga atlyginti žalą, lygią negražintos paskolos ir palūkanų sumai patvirtintai bankroto byloje, remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

4. Atsakovė paaiškino, kad KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimai buvo užtikrinti 2 žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių atsakovei, hipoteka: 0,1503 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2981-4862, esantis Vilniaus r. sav., Raišių k., Raišių g. 6A, ir 0,1507 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vykdant atsakovės V. P. bankroto procedūras civilinėje byloje Nr. 2FB-15453-994/2018 nurodyti du žemės sklypai buvo parduoti po 19 700 Eur. Iš viso už abu žemės sklypus, atskaičius administravimo išlaidas, KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervesta 37 430 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovė prašė atsakovės prašymą išaiškinti sprendimą atmesti. Nurodė, kad atsakovė savo prašymu siekia teismo sprendimo pakeitimo, t. y., kad teismas išaiškintų, jog atsakovė gali sumokėti ieškovei 37 430 Eur mažiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino atsakovės V. P. prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo išaiškinti, ar visiškai (iš dalies) patenkinus kreditorių reikalavimus BUAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje yra atitinkamai mažinama iš atsakovės V. P. BUAB „Baltic Logistika“ naudai priteista žalos atlyginimo suma. Nurodė, kad kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimai buvo užtikrinti 2 žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių atsakovei, hipoteka, kurios pardavus kredito unijai pervesta 37 430 Eur.

Šalies argumentai

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašyme išaiškinti sprendimą nurodo naujas aplinkybes, kurių nekėlė nagrinėjant civilinę bylą, t. y. išnagrinėtoje byloje nebuvo vertinama, ar pasikeitus (sumažėjus arba padidėjus) finansiniams reikalavimams BUAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje, turėtų būti atitinkamai keičiama iš atsakovės ieškovei priteista nuostolių sumą. Teismas atkreipė atsakovės dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu, kurį atsakovė prašo išaiškinti, priteisė iš atsakovės V. P. ieškovei BUAB „Baltic Logistika“ konkrečią nuostolių atlyginimo sumą, t. y. 273 938,52 Eur, nenurodydamas, kad jos dydis yra priklausomas nuo kitų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išaiškinti priimtą teismo sprendimą, nes procesinio sprendimo esmė ir apimtis yra aiški ir suprantama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės BUAB „Baltic Logistika“ pareikšto reikalavimo (kuris siekė virš 1 milijono eurų), pats vertino, kokioje apimtyje ir kurio kreditoriaus atžvilgiu šį reikalavimą tenkinti. BUAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje iš viso yra patvirtinti 3 kreditorių reikalavimai: KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 263 938,52 Eur finansinis reikalavimas, VĮ Turto banko, perėmusio VMI prie LR FM, 64 963,49 Eur pagrindinis reikalavimas, pridedant 3 559,46 Eur netesybas bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2 046,29 Eur reikalavimas ir 107,35 Eur netesybos. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, iš atsakovės V. P. priteistą sumą susiejo tik su vieno iš kreditorių, KU „Vilniaus taupomoji kasa“, 263 938,52 Eur finansiniu reikalavimu.

10.2. BUAB „Baltic Logistika“ prie patikslinto ieškinio buvo pridėjusi Nekilnojamojo turto registro išrašus dėl atsakovei V. P. priklausančio nekilnojamojo turto. Aplinkybė, kad atsakovė V. P. iš jai nuosavybės teise priklausančio turto dengė įsiskolinimą KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu atsakovės paaiškinimuose. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodė, kad atsakovė yra perėmusi nuosavybės teises į visus sklypus ir persikėlusi sau iš bendrovės. Šių sklypų įsigijimą finansavo KU „Vilniaus taupomoji kasa“, todėl jie buvo ir liko įkeisti šiai kreditorei, tai patvirtina ir aukščiau minėti Nekilnojamojo turto registro išrašai. Tai nėra nežinoma, ar nauja aplinkybė, kaip nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė Vilniaus apygardos teismas.

10.3. Pirmosios instancijos teismui buvo žinomos visos bylos aplinkybės, susijusios su atsakovei V. P. priklausančio turto įkeitimu KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, teismas šiuos įrodymus tyrė, todėl spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo ir tenkindamas ieškinį tik įsiskolinimo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ apimtyje, teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad pardavus atsakovei V. P. priklausantį turtą bus atitinkamai dengiamas BUAB „Baltic Logistika“ įsiskolinimas KU „Vilniaus taupomoji kasa“, o tuo pačiu sumažės ir žalos atlyginimo suma, kurią teismas priteisė iš atsakovės V. P..

10.4. Šiuo atveju susidarė teismo proceso koncentruotumo, teisingumo ir protingumo principams prieštaraujanti situacija, kuomet teismo sprendimas ne galutinai išsprendė ginčą, o sudarė prielaidas naujiems teisminiams ginčams kilti: nežiūrint to, kad iš atsakovei V. P. priklausančio turto pardavimo gautos lėšos buvo pervestos BUAB „Baltic Logistika“ įsiskolinimui dengti, tačiau pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį atsakovė V. P. būtų priversta dar kartą sumokėti tą sumos dalį, kuri jau buvo sumokėta BUAB „Baltic Logistika“ naudai.

10.5. Taip pat negalima sutikti su Vilniaus apygardos teismo argumentu, kad iš atsakovės V. P. suma buvo priteista, nenurodant, kad jos dydis yra priklausomas nuo kitų aplinkybių. Teismas, pažymėdamas, kad 273 938,52 Eur suma priteista nenurodant, kad jos dydis yra priklausomas nuo kitų aplinkybių, šiuo atveju ir negalėjo priimti sąlyginio sprendimo, kadangi pagal CPK 267 str. neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus preliminarius sprendimus. Atsakovė V. P. neprašė keisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo turinio, nenurodė naujų aplinkybių, bet prašė išaiškinti neaiškų teismo sprendimą, kuris dar neįvykdytas.

Atsiliepimas

11. Ieškovė BUAB „Baltic Logistica“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pareikštas prašymas nėra prašymas išaiškinti teismo sprendimą, o tai prašymas pripažinti teismo sprendimą iš dalies įvykdytu. Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti, kad ji iš dalies atsiskaitė su BUAB „Baltic Logistika“ patenkindama BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (trečios eilės kreditoriaus) finansinį reikalavimą BUAB „Baltic Logistikos“ bankroto procese. Kreditorinių reikalavimų patenkinimo bankroto procese tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnyje, kuris numato, kad reikalavimai turi būti tenkinami laikantis įstatyme numatyto eiliškumo. Imperatyvios ĮBĮ nuostatos dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos nesuteikia teisės nei atsakovei, nei bankroto administratoriui, nei teismui keisti įstatyme nustatytos tvarkos.

11.2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra numatyta, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ yra trečios eilės BUAB „Baltic Logistika“ kreditorė, o byloje dar yra du antros eilės kreditoriai, t. y. VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyrius. Taigi atsakovė, pateikdama teismui prašymą išaiškinti teismo sprendimą iš esmės siekia, kad sprendimą priėmęs teismas aiškindamas neva neaiškų teismo sprendimą pakeistų imperatyvią atsiskaitymo tvarką BUAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje. Atsakovė iš esmės nori, kad teismas, priteisęs ieškovei žalos atlyginimą, taikydamas teismo sprendimo išaiškinimo institutą, leistų atsakovei įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdyti atsakovės nuožiūra, nesilaikant ĮBĮ nuostatų, suteikiant pačiai atsakovei teisę pasirinkti, ar ji atsiskaitys su ieškove, ar tiesiogiai su ieškovės kreditoriais.

11.3. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo priteista žala, lygi ieškovės kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktam kreditui. Minėtu teismo sprendimu buvo pripažinta atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala jai neatsiskaičius už iš ieškovės perimtus žemės sklypus ir įsigytas statybines medžiagas. Teismas sprendimu pripažino, kad žala įmonei siekė apie milijoną eurų, tačiau vertinęs ieškovės bankroto proceso tikslus teismas priteistiną sumą sumažino iki sumos, kurios, teismo nuomone, pakaktų finansiniams reikalavimams padengti.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo atsakovė, prašomu išaiškinti sprendimu priteisė sumažintą žalą už perimtą sklypą ir statybines medžiagas, tačiau tai nebuvo žala, susijusi su ieškovės paimtu kreditu. Be to, bankroto byloje bankrutuojanti įmonė surenka visas pajamas (išieško debitorines skolas, prisiteisia žalą, įvykdo sprendimus) ir šias lėšas, nepriklausomai nuo to iš kokių civilinių teisinių santykių jos gautos, skirsto pagal ĮBĮ nuostatas.

11.5. Atsakovė pateikė teismui mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad mokėjimas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo atliktas 2018 m. sausio 15 d., tačiau apie šį mokėjimą ir apie pačią fizinio asmens bankroto bylą nei teismas, nei ieškovė nebuvo informuoti. Atsakovė nutylėjo faktą, kad ji vykdė bankrutuojančios įmonės prievoles apeidama ieškovės bankroto bylą ir nesilaikydama kreditorių eilių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sprendimo išaiškinimo

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei BUAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės V. P. priteista 273 938,52 Eur nuostolių, yra visiškai aiški ir vykdytina CPK nustatyta tvarka. Taigi aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis). Be to, iš apeliantės prašymo išaiškinti teismo sprendimą matyti, kad ji nekelia abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo (nesuprantamumo), o reikalauja jai suteikti teisę patenkinti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinį reikalavimą BUAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje, nesilaikant ĮBĮ 34-35 straipsniuose nustatytos tvarkos.

16. Pažymėtina, kad sprendimo išaiškinimo tikslas negali būti vėlesnių aplinkybių aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015), t. y. tokio tikslo, kokio siekiama atsakovės pateiktu prašymu.

17. Apeliantė nurodė, kad ji ieškovės BUAB „Baltic Logistika“ kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. sausio 15 d. pervedė 37 384,85 Eur. Dėl to teismo prašė paaiškinti, ar patenkinus vieno kreditoriaus reikalavimą turi būti atitinkamai mažinama priteistos žalos dydis. Taigi apeliantė 2018 m. sausio 15 d. lėšų pervedimu prašo paaiškinti teismo sprendimą, kuris buvo priimtas 2017 m. gruodžio 18 d. Minėtas apeliantės prašymas negali būti tenkinamas, nes tokiu išaiškinimu siekiama kitokių tikslų, nei nurodomi CPK 278 straipsnyje ir paminėtoje teismų praktikoje.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pagrįstai atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei BUAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės V. P. priteista 273 938,52 Eur nuostolių suma. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas