- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2738-1153/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25033-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Pareiškėjas
- J. O.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. O. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad už jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas)), buvo visiškai atsiskaityta pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį.
2. Pareiškime nurodoma, kad 1989 m. spalio 19 d. sutartis dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo buvo sudaryta tarp buvusio šio turto savininko ir pareiškėjos tėvo M. P., po kurio mirties (mirties data: (duomenys neskelbtini)) pareiškėja paveldėjo šį turtą, ir turto pardavėjo – Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkio. Pagal minėtos sutarties sąlygas „likusią 10500 rub./dešimt tūkstančių penkis šimtus rub sumą sumoka per dvidešimt metų lygiomis dalimis po 525 rub./ penki šimtai dvidešimt penki rubliai, pradedant mokėti 1990 m. pirmą ketvirtį. <...> Įsiskolinimo sumą pagal šią sutartį kolūkietis M. P. gali įmokėti pirma laiko.“. Šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 1992 m. gegužės 27 d. įregistruota žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Pasak pareiškėjos, galutinai už Turtą buvo atsiskaityta apie 1992 metus valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), tačiau tiesioginių įrodymų – duomenų apie visišką atsiskaitymą už įsigytą Turtą ir kitų šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja neturi (jokie dokumentai, liudijantys visišką atsiskaitymą už Turtą, pareiškėjai nebuvo perduoti, jų pareiškėja nerado ir buvusių savininkų (savo tėvų) namuose, tokių duomenų (dokumentų) taip pat nepavyko rasti ir valstybiniame archyve) ir negali gauti, nes jie yra neišlikę (pagal galiojančią tvarką tokie dokumentai turėjo būti saugomi 10 metų (minėtas terminas jau yra pasibaigęs)). Kartu pareiškėja nurodo, kad turto pardavėjas Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkis nebeegzistuoja. Pažymi, kad vadovaujantis 2009 m. kovo 16 d. Vilniaus apskrities archyvo pažyma apie Širvintų rajono žemės ūkio įmonės „Tėviškė“ fondą Nr. S4-114, Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkis gyvavo iki 1990 m. kovo 16 d., kurį pakeitė Širvintų rajono akcinė agrofirma „Tėviškė“ (iki 1991 m. spalio 22 d.), po šios – Širvintų rajono žemės ūkio įmonė „Tėviškė“ (iki 1992 m. lapkričio 12 d.). Vadovaujantis 1993 m. balandžio 30 d. pranešimu Širvintų Tarpžinybiniam archyvui, savo veiklą nutrukusios Širvintų rajono žemės ūkio įmonės „Tėviškė“ teritorijoje įsikūrė „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovė, kurios pirmininkas P. M. Pažymima, jog 1992 m. rugpjūčio 18 d. įsteigta Širvintų rajono žemės ūkio bendrovė „Tėviškė“ (juridinio asmens kodas 178244697), kurios pirmininkas vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis buvo P. M. (asmuo, kuris taip pat buvo kolūkio pirmininkas), kaip juridinis asmuo yra pasibaigęs (teisinis statusas: išregistruotas; išregistravimo data 2007 m. vasario 26 d.). Atsižvelgdama į tai, kad išnaudojo visus galimus būdus ir jokiais kitais būdais negali gauti atsiskaitymo už Turtą faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą. Pažymi, jog juridinis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai laisvai, be apribojimų disponuoti paveldėtu turtu, t. y. turėti galimybę turtą perleisti tretiesiems asmenims, ko dabar pareiškėja neturi galimybės padaryti dėl išlikusios Nekilnojamojo turto registro išrašo žymos „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamųjų daiktų registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žymos apie įsiskolinimą apie įsigytą turtą įregistruotos 1989 m. spalio 19 d. sutarties pagrindu. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registro objektai registre registruojami pagal prašymus arba pranešimus ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, nustatytais atvejais ir tvarka. Patvirtino, jog šiuo atveju VĮ „Registrų centras“ neturi jokių duomenų ar dokumentų, susijusių su atsiskaitymu pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį.
4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad už jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį buvo visiškai atsiskaityta. Prašomą nustatyti faktą pareiškėja sieja su teise laisvai disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, Nekilnojamojo turto registre panaikinant esančią žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1989 m. spalio 19 d. tarp Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkio, atstovaujamo kolūkio pirmininko P. M., ir M. P. buvo sudaryta sutartis, kuria M. P. buvo perduotas gyvenamasis namas su kiemo pastatais. Pagal minėtą sutartį M. P. turėjo sumokėti 6 000 rub. sumą sutarties sudarymo dieną, o likusią 10 500 rub. sumą įsipareigojo sumokėti per 20 metų lygiomis dalimis po 525 rub., pradedant mokėti 1990 m. pirmą ketvirtį. Sutarties 2 punktas numatė, jog įsiskolinimo sumą pagal šią sutartį M. P. gali įmokėti pirmą laiko. Šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre minėto turto atžvilgiu nuo 1992 m. gegužės 27 d. įregistruota žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. (duomenys neskelbtini) M. P. mirus, Turtą paveldėjo pareiškėja. Pasak pareiškėjos, minėtą turtą ji paveldėjo su įrašu Nekilnojamojo turto registre „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“, tačiau jos turimais duomenimis galutinai už Turtą buvo atsiskaityta dar 1992 metais valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais). Pareiškėja nurodo, jog duomenų apie visišką atsiskaitymą už įsigytą Turtą ir kitų šį faktą patvirtinančių dokumentų neturi (jokie dokumentai, liudijantys visišką atsiskaitymą už Turtą, pareiškėjai nebuvo perduoti, jų pareiškėja nerado ir buvusių savininkų (savo tėvų) namuose). Kartu pažymi, kad turto pardavėjas Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkis nebeegzistuoja. Iš teismui pateiktos 2009 m. kovo 16 d. Vilniaus apskrities archyvo pažymos apie Širvintų rajono žemės ūkio įmonės „Tėviškė“ fondą Nr. S4-114 matyti, kad Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkis gyvavo iki 1990 m. kovo 16 d., vėliau jį pakeitė Širvintų rajono akcinė agrofirma „Tėviškė“ (iki 1991 m. spalio 22 d.), o po šios – Širvintų rajono žemės ūkio įmonė „Tėviškė“ (iki 1992 m. lapkričio 12 d.). Vadovaujantis 1993 m. balandžio 30 d. pranešimu Širvintų Tarpžinybiniam archyvui, Širvintų rajono žemės ūkio įmonės „Tėviškė“ savo veiklą nutraukė ir jos teritorijoje įsikūrė „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovė, kurios pirmininkas P. M. Juridinių asmenų registro duomenimis Širvintų rajono žemės ūkio bendrovė „Tėviškė“, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigęs (teisinis statusas: išregistruotas; išregistravimo data 2007 m. vasario 26 d.). Taigi, kreditorius (turto pardavėjas) atsiskaitymo pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį fakto patvirtinti negali. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą dėl valstybės archyvui perduotų minėtos bendrovės dokumentų, kurie patvirtintų visišką atsiskaitymą už Turtą su pardavėju. 2024 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymoje Nr. SP-2093 nurodoma, kad Širvintų rajono Širvintų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie M. P. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime (skiltyje „trobesiai“ įrašyta: gyvenamasis namas, pastatymo metai – 1989 m., kiti pastatai: tvartas ir daržinė po vienu stogu ir viralinė – 1989 m.), daugiau duomenų apie M. P. namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), Širvintų rajono Širvintų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. dokumentuose, Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkio 1989 m. dokumentuose nerasta. Kartu minėtoje pažymoje pažymima, jog mokėjimo pavedimai, kvitai, atsiskaitymo lapeliai ir kiti finansiniai (buhalteriniai) dokumentai įstaigose saugomi 10 metų ir nuolatiniam saugojimui į valstybės archyvus neperduodami. Taigi, šiuo atveju pareiškėja neturi jokių dokumentų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą už Turtą pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį, ir negali jų gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, kadangi minėti dokumentai nėra išlikę.
9. Kartu su pareiškimu pareiškėja pateikė seserų H. Š., Č. P. bei savo tėvų kaimynų – R. G. ir J. G., A. P. ir V. P., liudijimus, kuriuose iš esmės nurodoma, kad visiems minėtiems asmenims buvo žinoma aplinkybė, jog M. P. už Turtą su turto pardavėju Širvintų rajono žemės ūkio bendrove „Tėviškė“ (buvęs Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkis) yra atsiskaitęs. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir G. J., buvusios Širvintų rajono žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“, likvidacinės komisijos narės ir buhalterės rašytinis patvirtinimas, kuriame nurodoma, jog likviduojant „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovę 2007 metais, skolininkų sąrašuose M. P. nebuvo ir jis bendrovei skolingas nebuvo. Pasak pareiškėjos, atsiskaitymo už Turtą faktą taip pat patvirtina aplinkybės, jog jos tėvai iki pat mirties gyveno ir naudojosi minėtu Turtu, jų neribojo jokie kreditoriai, be to pareiškėja paveldėdama tėvo turtą, jokių skolinių įsipareigojimų, susijusių su Turtu, tretiesiems asmenims nepaveldėjo.
10. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir pan., todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pažymėtina, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).
11. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad už Turtą pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį yra visiškai atsiskaityta, nėra išlikę. Pareiškėja taip pat negali ne teismo tvarka tokių dokumentų gauti ar juos atkurti. Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, teismas vertina, jog pareiškėja pagrindė, kad jos tėvas M. P. buvo visiškai atsiskaitęs su turto pardavėju Širvintų rajono Širvintų apylinkės „Tėviškės“ kolūkiu už nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jokių įrodymų, paneigiančių atsiskaitymo faktą, byloje nėra.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad už pareiškėjai J. O. paveldėjimo teisės pagrindu nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį yra visiškai atsiskaityta, todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. O. nuosavybės teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančią žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. O. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad už pareiškėjai J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagrindu nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1989 m. spalio 19 d. sutartį yra visiškai atsiskaityta.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančią žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.