Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 182 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Paskirto bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir Ž. S. skirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš Ž. S. priteista 400 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Ž. S., tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 26 d., 18.30 val., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė 4 vienetus 100 eurų nominalo padirbtų kupiūrų (serijos Nr. MFP7520644770), kuriomis jis (Ž. S.) 2023 m. liepos 26 d., 18.30 val., (duomenys neskelbtini), atsiskaitė su E. N. pirkdamas iš jos mobilaus ryšio telefoną „Iphone 12“ IMEI (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais Ž. S. įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, Ž. S., apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 26 d., 18.30 val., radęs internetinėje skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt skelbimą apie parduodamą už 450 eurus mobilaus ryšio telefoną „Iphone 12“ IMEI (duomenys neskelbtini), susiskambino su skelbimą padavusia E. N. bei susitarė, kad ji parduos jam mobilaus ryšio telefoną už 420 eurų. Po to jis, 2023 m. liepos 26 d. 18.30 val. automobiliu „Audi A6“ atvyko į E. N. nurodytą susitikimo vietą, t. y. prie namo adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su E. N., kuriai už telefoną sumokėjo 420 eurų, iš anksto žinodamas, kad 4 vienetai 100 eurų nominalo kupiūrų (serijos Nr. MFP7520644770) yra netikros. Tokiais veiksmais Ž. S. įgijo nedidelės vertės E. N. priklausantį turtą bei padarė nukentėjusiajai E. N. 400 eurų turtinę žalą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį tęsti darbą. Nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta. Jis visiškai pripažino kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi ir nori atlyginti padarytą žalą. Nuteistasis pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog jis dirba UAB „A“ pagalbiniu darbuotoju. Nuteistasis pažymi, kad kitu nuosprendžiu jis yra nuteistas 8 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir per atliktą bausmės dalį jis pasitaisė. Nuteistasis turi sveikatos problemų, kurias norėtų išspęsti laisvėje. Nuteistasis pažymi, kad sunkiai kvėpuoja ir kalba, vaikystėje turėjo „vilko gomurį“ ir „kiškio lūpą“. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis susirado draugę, su kuria ketina susituokti, kurti šeimą ir gyventi normalų gyvenimą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis pateikė MB „W“ pažymą, kurioje nurodoma, kad ši įmonė iki 2025 m. spalio 25 d. nuteistajam suteiks gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)Nuteistasis taip pat pateikė UAB „A“ charakteristiką, kurioje nurodoma, kad Ž. S. atsakingai ir laiku atlieka savo darbo funkcijas, visada rodo atsakingą požiūrį į darbą, įneša daug naujų ir naudingų idėjų įmonės ir kolektyvo labui. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam Ž. S. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas Ž. S. skirtą bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 213 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, jais padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, kad jis anksčiau teistas 9 kartus, paskutinį kartą taip pat už sukčiavimą, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos nėra sumokėtos. Nuteistasis yra pagrindinio išsilavinimo, nevedęs.

9. Nuteistasis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikė duomenis, jog jis turi darbą, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui. Tačiau teisėjų kolegija, gretindama byloje esančius duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo bei SODROS duomenų bazės išrašo, pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu dirba neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė pernelyg griežtą bausmę. Iš paminėtų duomenų matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė net ir turėdamas darbą. Todėl ši aplinkybė vertinant ją kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis neleidžia daryti išvados, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus švelnesnę bausmę.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. S. jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau vėl nusikalto. Surinkti apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Ž. S. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad vadovaujantis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgiant į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, šie bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo ir arešto bausmes.

11. Už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šio nusikaltimo padarymą nuteistajam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės bausmė, t. y. žymiai mažesnė už sankcijoje nustatytą vidurkį. Už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteistajam skirta 30 parų arešto bausmė, kuri yra nežymiai didesnė nei šios bausmės vidurkis. Pažymėtina ir tai, kad paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankiausiu – bausmių apėmimo būdu.

12. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. S. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę. Skirti švelnesnę bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 28 d. pažyma Nr. APD-2024-10671 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš Ž. S. priteisti 66,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

15. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nors nuteistasis Ž. S. dirba, tačiau šia nutartimi atmetus nuteistojo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, įsiteisės ir bus vykdytinas. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo Ž. S. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš Ž. S. valstybės naudai 66,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.