- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 1-540-879/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00061-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Civilinis ieškovas
- A. S., P. S.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Civilinis atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2014-03-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant A. J. neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2014 metų vasario 10 dieną, apie 19 val. 15 min., Panevėžyje, ties Vilniaus – Staniūnų gatvių sankryža esančioje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį J. S., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajam J. S. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos keliuose ir dešinėje blauzdoje, muštinės žaizdos kaktoje ir nosies nugarėlėje, kaktikaulio lūžis, kraujosruvos kaktos, krūtinės dešinės pusės ir dešinio žasto minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai), dešinės pusės VII-VIII-IX-X-to šonkaulių lūžiai, dešinio žastikaulio kaklelio lūžis, dešinės girnelės ir abiejų blauzdikaulių bei šeivikaulių lūžiai, 2014-03-12 J. S. VšĮ „Panevėžio Respublikinėje ligoninėje“ nuo patirtų sužalojimų mirė.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. vasario 10 d. po darbo grįžinėjo namo, važiavo nuo Pušaloto žiedo link Klaipėdos gatvės. Pradėjus važiuoti jis pastebėjo, kad tuo metu buvo labai prastas matomumas. Važiuojant A. J. visas dėmesys buvo sukoncentruotas į pėsčiųjų takus. Važiuodamas per Staniūnų – Vilniaus gatvių sankryžą A. J. pastebėjo, kad joje stovėjo žmonės, todėl jis praėjo važiuoti labiau link kelio vidurio, toliau nuo pėsčiųjų, kad jis spėtų sureaguoti į jų netikėtą įžengimą. Eismas buvo intensyvus, buvo daug judančių šviesų ir šešėlių, A. J. žiūrėjo į tuos žmones, kurie stovėjo jam iš dešinės, tačiau kontroliavo ir kairę pusę. Staiga A. J. pamatė, kaip į jo automobilio langą atsitrenkė žmogus.
Atsakydamas į klausimus A. J. nurodė, kad partrenkus žmogų jis sustojo greitai, įvykio vietoje buvę žmonės jį pradėjo kaltinti, kad jis pertrenkė per pėsčiųjų perėjčą ėjusį žmogų, tačiau jis nėra įsitikęs ar jis tikrai per ją ėjo. Nurodė, kad jis stabdyti pradėjo tik tada kai atsitrenkė į žmogų. Išlipęs iš automobilio A. J. visų pirma pripuolė prie partrenko žmogaus, matė, kad jo rankinėje buvo sudaužytas butelis, mano, kad jis buvo neblaivus. Nukentėjęs žmogus ėjo A. J. iš kairės pusės, jis buvo tamsiai apsirengęs, A. J. važiavo 50 km/h greičiu, eismo įvykio metu buvo blaivus. Greitąją medicinos pagalbą ir policiją iškvietė įvyko vietoje buvę žmonės. A. J. nurodė, kad vairuoja apie 20 metų, yra baustas 5 ar 6 kartus administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, atlygins tokią sumą kokią priteis teismas, jo mėnesinės pajamos yra iki 1000 Lt, žmona bedarbė, todėl gyvena labai sunkiai. Parodė, kad buvo atėjęs pas J. S. į ligoninę, pastoviai bendravo su J. S. sūnumi P. S..
Kaltinamojo A. J. kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji A. S. teisme parodė, kad minėtas įvykis atsitiko staiga, ji buvo išsiuntusi savo vyrą J. S. į parduotuvę nupirkti duonos, tačiau jis ilgai negrįžo. Apie eismo įvykį A. S. sužinojo iš savo kaimyno, kuris dirba autoservise prie sankryžos. A. S. nubėgo į įvykio vietą, tačiau jai policijos pareigūnai pasakė, kad partrenktas vyras yra ne jos sutuoktinis ir liepė jai eiti namo. Namuose A. S. vyro nesulaukė. Parodė, kad jos vyro rūbai buvo tamsūs, tačiau jis visada su savimi nešiodavosi atšvaitą. Kitą rytą po avarijos A. S. vyras atgavo sąmonę ir jis jai papasakojo apie įvykusį eismo įvykį. Nurodė, kad jis ėjo per pėsčiųjų perėją, šalia jo ėjo dar keli žmonės, viena juodos spalvos mašina jį praleido, o baltos spalvos ne, jis jau buvo beveik perėjęs perėją. Reiškia 75 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes ji dėl vyro praradimo labai išgyvena, su juo išgyveno 40 metų, užaugino du vaikus. 75 000 Lt civilinį ieškinį reiškia ir sūnus P. S., nes jis su tėvu buvo labai artimas.
Atsakydama į klausimus A. S. parodė, kad tą vakarą kai įvyko eismo įvykis J. S. buvo šiek tiek išgėręs alaus, tačiau išgėrus jo dėmesingumas visada likdavo toks pat. Nurodė, kad iš draudimo kompanijos tiek ji, tiek P. S. nėra gavę jokios išmokos, todėl 2,5 tūstančio eurų prašo priteisti iš draudimo kompanijos, likusią sumą priteisti iš A. J..
Liudytojas D. J. teisme parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, su bendradarbiu stovėjo prie Vilniaus – Staniūnų gatvės sankryžoje esančio serviso durų. Nuo serviso matosi Vilniaus gatvės perėja, kuri yra prie parduotuvės. Tuo metu kai D. J. su bendradarbiu išleido klientą, jie išgirdo stabdančią mašiną ir pamatė kaip automobilis partrenkia žmogų. D. J. nubėgo prie partrenko vyro, nes iš pradžių pamatė, kad tai gali būti jo tėvas, tačiau tai buvo ne jis. D. J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nurodė, kad iki to laiko kol atvažiavo greitoji partrenkto vyro niekas nelietė. D. J. partrenktą vyrą žinojo iš matymo, nes jis gyvena netoli jo.
Atsakydamas į klausimus D. J. parodė, kad partrenktas vyras buvo tamsiai apsirengęs, ar turėjo atšvaitus nepamena, tuo metu kai įvyko eismo įvykis lijo lietus. Parodė, kad į gatvės pusę atsigręžė tada kai išgirdo kaip mašina stabdydama čiuožė, matė ir patį smūgio momentą.
Liudytojas V. D. teisme parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį, baigę darbą su bendradarbiu stovėjo tarp garažų durų, nuo kurių matosi pėsčiųjų perėja. V. D. matė, kad Vilniaus – Staniūnų gatvės sankryžoje esančioje perėjoje tą žmogų, kurį partrenkė sustojo praleisti mašina važiavusi nuo Dembavos į centro pusę. Tam žmogui nuėjus iki vidurio, V. D. užkalbino draugas, todėl jis į jį atsisuko. Tuo metu jie išgirdo didelį garsą, atsisukę pamatė kaip skrenda žmogus.
Atsakydamas į klausimas V. D. parodė, kad stabdymo garso negirdėjo, eismo įvykis įvyko vakare, buvo dulksma, drėgna. Nurodė, kad automobilio važiavusio nuo centro iki Dembavos nematė, nes vaizdą užstoja garažas, nematė ar automobilis stabdė, nes nuo garažo matosi tik tie automobiliai, kurie važiuoja nuo Dembavos pusės link centro, tačiau jis matė kaip per perėją ėjo tas žmogos ir kaip partrenktas jis skrido.
Nukentėjusysis P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-02-10, apie 19 val. tėvas J. S. buvo partrenktas ties Vilniaus – Staniūnų gatvės sankryža esančioje pėsčiųjų perėjoje ir 2014-03-12 mirė Panevėžio Respublikinės ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje. J. S., gulėdamas ligoninėje, sakė, kad ėjo per pėsčiųjų perėją, kuri yra ties Vilniaus – Staniūnų gatvių sankryža ir jį partrenkė važiuojantis link Dembavos automobilis. Sakė, kad ėjo iš parduotuvės „IKI CENTO“, turėjo pasikabinęs atšvaitą ant tašės. Be to, minėjo, kad buvo liudininkai, kurie matė, kaip jį partrenkė. Minėjo, kad prieš jį per pėsčiųjų perėja ėjo moterys. Dar sakė, kad jas praleido automobilis, o jį partrenkė. Liudytojas D. J. sakė, kad matė kaip tėvas ėjo per pėsčiųjų perėją ir jį partrenkė automobilis, važiuojantis link Dembavos. D. J. tuo metu gulėjo toje pačioje palatoje kartu su jo tėvu. Dėl tėvo mirties padaryta moralinė žala, civilinį ieškinį reikš. Tėvo rūbus paėmė iš VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės po tėvo mirties ir juos laikė namuose, taip kaip pasiėmė iš ligoninės, užrištame maiše. Pats tų rūbų neapžiūrinėjo, todėl negali atsakyti ar prie rūbų buvo atšvaitai. Vairuotojas buvo atėjęs aplankyti tėvo, kai šis gulėjo Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, Intensyvios terapijos skyriuje. Atsiprašymo jis negirdėjo, žmogus daugiau savo bėdas išdėstė. Pasakė, kad kaltas, kad nematė, bet tokio kaip atsiprašymo, neišgirdo (33, 34 b.l.).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas Vilniaus gatvėje, priekiu link Velžio kelio, jo dešinysis priekinis ratas 2,7 m, dešinysis galinis ratas 3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, galinių ratų ašis 5,8 m atstumu nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. 4,9 m atstumu prieš automobilį ir 2,6 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto rasta žymė, panaši į kraują (4-5, 7-15, 16-17 b.l.).
Iš Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlenktas variklio dangtis, suskilęs priekinis stiklas dešinėje pusėje, apgadintas valstybinis numeris, sutrūkusios priekinės grotelės, apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis. Važiuojant 30 km/h greičiu, automobilis sustoja per 2,80 m (6 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 99/13 (05) matyti, kad J. S. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos keliuose ir dešinėje blauzdoje, muštinės žaizdos kaktoje ir nosies nugarėlėje, kaktikaulio lūžis, kraujosruvos kaktos, krūtinės dešinės pusės ir dešinio žasto minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sukrėtimas ( kliniškai), dešinės pusės VII-VIII-IX-T-to šonkaulių lūžiai, dešinio žastikaulio kaklelio lūžis, dešinės girnelės ir abiejų blauzdikaulių bei šeivikaulių lūžiai. Pirminis smūgis automobilio kėbulo priekinėmis dalimis galėjo būti suduotas į blauzdų sritį, tai nurodo abiejų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžių lokalizacija viršutiniuose blauzdų trečdaliuose. J. S. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis keliuose ir dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis kaktoje ir nosies nugarėlėje, kaktikaulio lūžiu, kraujosruvomis kaktos, krūtinės dešinės pusės ir dešinio žasto minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sukrėtimu( kliniškai), dešinės pusės VII-VIII-IX-T-to šonkaulių lūžiais, dešinio žastikaulio kaklelio lūžiu, dešinės girnelės ir abiejų blauzdikaulių bei šeivikaulių lūžiais, tai komplikavosi kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. J. S. patirti sužalojimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi (84-85 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1315/14(01) matyti, kad J. S. kraujyje, paimtame 2014-02-10, 19.35 val. rasta 2,49 promilės etilo alkoholio (78 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1378/14 (01) matyti, kad A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (81 b.l.).
Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2014 m. vasario 10 d. 17.00-20.00 val. buvo silpnas lietus, 18.30-19.15 val. – silpnas rūkas (matomumo nuotolis 500 m), 19.15-20.00 val. – vidutinė rūkana (63 b.l.).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad P. S. pateikė 2014-02-10 J. S. eismo įvykio metu vilkėtus rūbus ir turėtus daiktus. Daiktai pateikti maiše (70 b.l.).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant J. S. rūbų ir batų nėra šviesą atspindinčių elementų. Prie rūbų maišelyje rasti daiktai: higieninės priemonės, cigarečių pakelis, degtukų dėžutė ir atšvaitas, kurio vienas galas apdegęs. Daiktai pagal pakvitavimą grąžinti P. S. (71-76, 77 b.l.).
Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto „Dėl žalos atlyginimo“ matyti, kad J. S. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 7041,88 Lt (47-48, 49-51 b.l.).
Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEC 1878963, išduoto AB „Lietuvos draudimas“, matyti, kad automobilio SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2014-10-24 (21-22 b.l.).
BK 281 straipsnio 5 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklės.
Teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma: paties kaltinamojo prisipažinimas, kurį patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje fiksuotos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad A. J. kaltė, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidus Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, ko pasėkoje partrenkus per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusį J. S. dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėstysis J. S., pilnai įrodyta, nusikaltimo padariniai priežastiniu ryšiu susieti su eismo saugumo taisyklių nesilaikymu ir objektyviai tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.
Bausmės skyrimo motyvai, civiliniai ieškiniai ir kiti bylos klausimai
Skirdamas bausmę A. J. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1 d., 2 d.).
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau duodamas paaiškinimus kitaip traktavo įvykio detales bei savo elgesį vairuojant automobilį nei nurodyta kaltinamajame akte, tačiau jo paaiškinimas dėl kaltinimo bei visuma veiksmų po įvykusio eismo įvykio rodo, kad jis savo kaltę pripažino pilnai. A. J. pripažino, kad jei būtų pristabdęs prieš pėsčiųjų perėją eismo įvykio nebūtų buvę, jis aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, bendravo su nukentėjusiojo sūnumi, savanoriškai atlygino 2000 Lt neturtinės žalos. Toks savikritiškas savo elgesio vertinimas laikytinas A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinačių aplinkybių nėra.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiam nusikaltimui( BK 11 str. 2 d) , nusikalstama veika padaryta transporto eismo saugumui bei žmogaus gyvybei, į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į kaltinamojo asmenybę – A. J. teistas (103-104 b.l.), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 8 kartus, nusikaltimo padarymo metu viena nuobauda buvo galiojanti (99-102 b.l.), A. J. pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (98 b.l.). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais kaltinamajam A. J. skirtina vienintelė įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas, laikotarpiui mažesniam, nei įstatymo numatytas šio bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinama su 2014-03-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant A. J. galutinę bausmę. Įskaityti į bausmės laiką, bausmę atliktą pagal 2014-03-14 teismo baudžiamąjį įsakymą.
Atsižvelgiant į tai A. J. padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, dėl jos nuoširdžiai gailisi, sutinka nukentėjusiesiems atlyginti neturtinę žalą, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., bausmės vykdymas A. J. atidėtinas 2 metams, skiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurie padėtų pasiekti bausmės paskirtį.
Nukentėjusieji ir civilinai ieškovai A. S. ir P. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo kiekvienam prašo priteisti po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes mirus J. S. jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją (39 b.l.).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto Įstatymo 3 str. nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo A. J. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog A. J. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas “ (21-22 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo A. J. nusikalstama veika padarytą žalą. AB ,,Lietuvos draudimas “ buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje byloje. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra – nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas “ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinis atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas “ 2014-08-28 rašte nurodė, kad AB ,,Lietuvos draudimas “ sutinka mokėti įstatyme numatytą neturtinės žalos dydį – 17264 Lt (179-181 b.l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliaus – BPK) 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiaisiais pripažinti A. S. ir P. S., todėl jiems priteisiama neturtinė žala. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. J. nusikalstamos ir neatsargios veikos valdant padidinto pavojaus šaltinį, t.y automobilį, nukentėjusieji patyrė didelę dvasinę skriaudą- sielvartą ir gilius išgyvenimus, nes buvo mirtinai sužalotas jiems artimas žmogus- A. S. sutuoktinis ir P. S. tėvas. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį A. S. ir P. S., atsižvelgiama į kaltinamojo A. J. padarytą veiką ( neatsargi veika), jo materialinę padėtį,( vienas dirba šeimoje, gaunamos pajamos artimos minimalioms, žmona bedarbė, neturi vertingo nekilnonojamo turto išskyrus šeimos būstą, santaupų, akcijų ) bei į tai, kad nukentėjusieji nenurodė jokių kitų papildomų aplinkybių bei įrodymų savo reikalavimams pagrįsti (t.y. kad būtų kreipęsi į medikus dėl patiriamų emocinių, dvasinių sutrikimų, nėra duomenų, kad dėl to būtų nukentėjusiems sutrikusi sveikata ar būtų paskirti vartoti medikamentai ar kt.), o apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiųjų nelaimė negali būti pasipelnymo šaltiniu. Pažymėtina, kad nors eismo įvykio metu J. S. buvo neblaivus, tačiaus teismas tai nelaiko nukentėjusiojo dideliu neatsargumu ar nerūpestingumu, dėl ko kilo jam neigiamos pasekmės, nes byloje neginčytinai nustatyta, kad J. S. ėjo per pėsčiųjų perėją, t.y. laikėsi visų pėsčiojo atsargumo ir atidumo reikalavimų, numatytų KET. Esant nurodytiems pagrindams, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir pripažįstama, kad nukentėjusiesiems, kiekvienam atskirai padaryta po 30 000 Lt neturtinės žalos, kuri priteistina subsidiariai iš civilinių atsakovų AB ,,Lietuvos draudimas“ ir A. J., nes CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Į P. S. priteistos neturtinės žalos dydį įskaitoma 2000 Lt, kuriuos sumokėjo A. J. (167 b.l.).
Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str., 106 str. iš kaltinamojo A. J. priteistina 19,50 Lt proceso (pašto) išlaidų, 2300 Lt atstovavimo išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiesiam P. S. (166 b.l.).
Kaltinamajam jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J., pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinama su 2014-03-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant A. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Įskaityti į bausmės laiką, bausmę atliktą pagal 2014-03-14 teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaudovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. J. tęsti darbą ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
A. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos, priteisiant iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 8632 Lt ( 2500 EUR) ir iš A. J. – 21368 Lt ( 6188,60 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
P. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisiant iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 8632 Lt ( 2500 EUR) ir iš A. J. – 19368 Lt ( 5609,36 EUR) neturtinės žalos atlyginimo P. S. (įskaitomi 2000 Lt, kuriuos P. S. sumokėjo A. J.). Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. J. P. S. 2300 Lt (666,12 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš A. J. valstybei 19,50 Lt ( 5,64 EUR) proceso (pašto) išlaidų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas pagal pakvitavimą pas A. J., paliktinas A. J. BPK 94 str. 1 d. 5 p. pagrindu; J. S. vilkėti rūbai ir turėti eismo įvykio metus daiktai, saugomi pagal pakvitavimą pas P. S., paliktini P. S. BPK 94 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.