Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pareiškėjas (kreditorius) E. V. kreipėsi į teismą prašydamas bankroto administratorės veiksmus pripažinti neteisėtais ir įpareigoti ją veikti taip, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, nesiejant to su tarp šalių UAB „Ąžuolo gilė“ ir UAB „Esurio“ kilusiu ginču dėl 2013-07-31 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – sutartis) nutraukimo teisėtumo. Pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, jog nėra kito nuomininko, kuris pageidautų nuomotis BUAB „Ąžuolo gilė“ priklausančias patalpas ir už jas sutiktų mokėti net 12 000 Lt nuomos mokestį, bankroto administratorė turėtų būti įpareigojama toliau vykdyti Sutartį ir taip nepažeisti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų bei BUAB „Ąžuolo gilė“ ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu bankroto administratorė toliau vykdytų sutartį, šias lėšas BUAB „Ąžuolo gilė“ galėtų naudoti kreditorių reikalavimų patenkinimui ir savo įsipareigojimų mažinimui. Dėl ginčijamų bankroto administratorės veiksmų, BUAB „Ąžuolo gilė“ ne tik negalės kiekvieną mėnesį gauti po 12 000 Lt nuomos mokesčio, bet ir patirs žalą, nes jai atsiras pareiga mokėti komunalinius mokesčius, už kuriuos iki šiol buvo atsakinga nuomininkė UAB „Esurio“. Bankroto administratorė netinkamai pasinaudojo ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. ir 17 str. 1 p. nuostatose įtvirtinta diskrecijos teise įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė toliau vykdys anksčiau sudarytas sutartis.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad daugiau kaip 94 proc. visų finansinių reikalavimų BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto byloje turintys kreditoriai yra išreiškę valią sudaryti taikos sutartį ir nutraukti BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto bylą, tačiau bankroto administratorė nepasirašo taikos sutarties.