- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-1595-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05514-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- K. K.
- Atsakovas
- S. Z.
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
- Kategorijos
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. Š., atsakovo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, trečiajam asmeniui K. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-333-91/2011 pagal V. Š. ieškinį atsakovui S. Z., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje K. K. dėl skolos priteisimo, atsakovo S. Z. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 46 000 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2001 m. sausio 18 d. atsakovas iš ieškovo pasiskolino 46 000 Lt. Atsakovas išdavė paskolos lapelį, pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2001 m. balandžio 1 d. Atsakovas iki nustatyto termino skolos negrąžino, į raginimus grąžinti skolą nereagavo.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 46 000 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1053 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 7,3 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2009 m. lapkričio 11 d. preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad iš ieškovo nėra gavęs pinigų, jo net nepažįsta. Atsakovas pažįsta tik K. K., kuris buvo nurodęs atsakovui surašyti paskolos raštelį V. Š. vardu, tačiau pinigų neperdavė. Teigė, kad aplinkybę, jog atsakovui nebuvo perduoti pinigai, patvirtina tai, kad ieškovas beveik 10 metų nesikreipė dėl pinigų grąžinimo, ieškinį pareiškė per įgaliotą asmenį K. K.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinę bylą nutarė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir panaikino 2009 m. lapkričio 11 d. preliminarų teismo sprendimą.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2001 m. sausio 18 d. paskolos lapelį dėl 46 000 Lt paskolos V. Š. Nurodė, kad galėjo surašyti paskolos lapelį, tačiau jo neperdavė ieškovui ar kitam su juo susijusiam asmeniui. Atsakovas ieškovo nepažinojo, pinigų iš jo negavo. 2010 m. vasario 9 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas ir tretysis asmuo patvirtino, jog pagal 2001 m. sausio 18 d. raštelį ieškovas atsakovui pinigų neperdavė. Tai, jog atsakovui nebuvo perduotas paskolos dalykas, įrodo aplinkybė, kad paskolos lapelyje nėra ieškovo parašų, patvirtinančių paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dalyko perdavimo faktus. Paskolos lapelis galimai buvo surašytas ruošiantis panašiam sandoriui, tačiau pateko ieškovo žinion prieš atsakovo valią, neįvykus jame nurodytiems sandoriams. Aplinkybę, jog atsakovui nebuvo perduoti pinigai, patvirtina ir tai, kad ieškovas beveik 10 metų nesikreipė dėl pinigų grąžinimo. 2001 m. sausio 18 d. paskolos lapelis pripažintinas negaliojančiu 1964 m. CK 47, 51, 293 straipsnių pagrindu, t.y. sandoris neatitinka įstatymų reikalavimų, nes pagal jį pinigai atsakovui nebuvo perduoti, be to, sandoris yra tariamas, nes paskolos lapelis surašytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo valstybei 690 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį, 52,5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovui 1380 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinio pateikimą. Sprendė, kad ieškovas ir tretysis asmuo nepateikė rašytinių įrodymų, jog, sudarant 2001 m. sausio 18 d. paskolos lapelį, jie atsakovui perdavė 46 000 Lt sumą, o atsakovas šiuos pinigus priėmė. Konstatavo, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina paskolinių santykių buvimo, nes nenustatytas svarbiausias paskolinių santykių požymis – pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktas ir atsakovo įsipareigojimas juos grąžinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. papildomu sprendimu nusprendė 2011 m. kovo 29 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai įrašyti, jog atsakovo priešieškinis tenkinamas pilnai ir 2001 m. sausio 18 d. paskolos lapelis dėl 46 000 Lt paskolos V. Š. pripažįstamas negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Netinkamai vertinti įrodymai. Ieškovas ir atsakovas nurodė, kad skolos lapelis buvo surašytas, atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo. Šio lapelio išrašymas rodo pinigų paskolinimą atsakovui. Atsakovas, būdamas protingas bei apdairus, suprato skolos lapelio išrašymo pasekmes. Jis prieštaravo savo paaiškinimams - pirmuosiuose teismo posėdžiuose teigė, kad skolos lapelio nėra išrašęs, dėl šios aplinkybės buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Atlikus ekspertizę ir paaiškėjus, kad parašas yra autentiškas, atsakovas pakeitė savo nuomonę ir pradėjo teigti, kad iš ieškovo nėra gavęs pinigų.
Nepagrįstai spręsta, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai buvo perduoti. Tai patvirtina ir atsakovo prierašas skolos lapelyje – „pinigus gavau“.
Skolos lapelis nėra nuginčytas ir galiojantis, todėl laikytina, kad skola egzistuoja ir turėjo būti priteista ieškovui.
Pažeistos procesinės teisės normos, nes ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau ji buvo nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Nepagrįstai iš ieškovo atsakovui priteista 1380 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinio pateikimą, nes skundžiamame teismo sprendime priešieškinio tenkinimo klausimas nėra išspręstas.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti skolos lapelį negaliojančiu, šis trūkumas buvo ištaisytas 2011 m. gegužės 6 d., priėmus papildomą sprendimą. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui, t. y. ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn fakto ieškovas neįrodė ir net neįrodinėjo. Ieškovas nurodė, kad nėra davęs atsakovui pinigų, o 2001 m. sausio 18 d. skolos lapelį surašė dėl kažkokių atsakovo įsipareigojimų trečiajam asmeniui K. K. perrašymo, tačiau negalėjo paaiškinti nei kada, nei dėl kokių įsipareigojimų tariamas perrašymas įvyko ar turėjo įvykti. Atsakovas visada neigė savo atsakomybę, pinigų gavimo faktą, abejojo surašytų dokumentų teisingumu ir teisėtumu.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl ieškinio faktinio pagrindo bei įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą pagal paskolos sutartis, netinkamai vertino rašytinius įrodymus, ieškovo, atsakovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, visiškai nepasisakė dėl nekonkrečių priešieškinį grindžiančių aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškiniu V. Š. skolą iš atsakovo reikalavo priteisti tuo pagrindu, kad atsakovas negrąžina pagal 2001 m. sausio 18 d. skolos lapelį pasiskolintų 46000 Lt. Prieštaravimuose dėl ieškinį tenkinančio preliminaraus teismo sprendimo atsakovas teigė, jog pinigų iš ieškovo nesiskolino, jo nepažįsta, tačiau pripažino bandymą pasiskolinti iš trečiojo asmens K. K. Teigė, jog K. K. turėjo jam perduoti pinigų sumą, panašią į nurodomą ieškinyje, nurodė atsakovui surašyti paskolos raštelį V. Š. vardu. Raštelį surašęs, tačiau pinigų perdavimo operacija neįvyko ( t. 1 b.l. 16).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad pinigus atsakovui paskolino K. K., o paskolos raštelio surašymu atsakovas savo skolą K. K. perrašė ieškovo vardu. Tretysis asmuo paaiškino, jog pinigus pagal paskolos raštelį savo bute paskolino atsakovui, paskolą jam suteikė ne pirmą sykį. Dėl asmeninių ir šeiminių aplinkybių („judino valdiškos struktūros“) skolą paprašęs perrašyti V. Š. vardu. Atsakovas sutikęs, abu nuvykę pas V. Š. į dirbtuves (duomenys neskelbtini), kur skolos perrašymą atsakovas patvirtino raštu. Pasirašius ieškinio pagrindu esantį lapelį, tretysis asmuo sunaikino pirmąją paskolos sutartį. Apie cesijos sutartį nežinantis. Atsakovas teismo posėdyje nebuvo apklaustas, jo atstovas teigė apie tai, kad paskolos rašteliu atsakovas su K. K. įformino kažkokį sandorį, kurį sudaryti ruošėsi, tačiau nesudarė. Paskolos raštelį susirašė pats sau ir laikė tarp savo dokumentų ( t. 1 b.l. 127-131). Priešieškiniu atsakovas paskolos raštelį prašė pripažinti tariamu sandoriu, surašytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Nurodė, jog paskolos lapelį galimai surašė, ruošdamasis panašiam sandoriui, tačiau ieškovas tiesiogiai ar netiesiogiai pasinaudojo jo neatidumu bei susidėjusiomis neaiškiomis aplinkybėmis, perėmė surašytą dokumentą prieš atsakovo valią ir juo naudojasi prieš atsakovą ( t. 1 b.l. 93-95).
Atmesdamas ieškinį ir papildomu sprendimu tenkindamas priešieškinį, apylinkės teismas nurodė, kad paskolos raštelis nepatvirtina šalių paskolinių santykių, nes nenustatytas pinigų perdavimas atsakovo nuosavybėn ir atsakovo įsipareigojimas juos grąžinti ieškovui. Pastarąją aplinkybę laikė įrodančia ir priešieškinį.
Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
Šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės rodo, kad bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatytas faktas, jog atsakovas pats surašė raštelį apie pinigų pasiskolinimą iš V. Š.
Vertinant paskolos sutarties faktą patvirtinančius įrodymus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos raštelis (pakvitavimas) yra pripažįstamas tinkamu ir leistinu paskolinių santykių atsiradimo įrodymu, o paskolos raštelyje ar sutartyje panaudoti terminai ,,pasiskolinau” patvirtina pinigų perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-659/2003).
Vadovaudamasis šia nuostata ir sutampančiais šalių bei trečiojo asmens teiginiais apie tai, jog paskolos raštelį parašė atsakovas ( pastarąją aplinkybę patvirtina ir rašysenos ekspertizės aktas), teisėjų kolegija pripažįsta neteisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog 46000 Lt perdavimo ( paskolinimo) atsakovui faktas nėra įrodytas.
Nors abi šalys pripažino, kad V. Š. neperdavė atsakovui raštelyje nurodytos 46 000 Lt sumos, tai nesudarė pagrindo atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino šalių paaiškinimų ir kitų įrodymų, susijusių su tikrosiomis paskolos sutarties sudarymo, skolos reikalavimo teisės perleidimo ir ieškinio pagrindu esančio sandorio nuginčijimo aplinkybėmis.
Formuodamas teismų praktiką dėl teisinio ieškininių reikalavimų pagrindo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, jog, „ ...kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje S. N. v. R. A., bylos Nr.3K-3-29/2009; 2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2001 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB Tauro bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; kt.)“. ( 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-410/2010).
Iš sutampančių aplinkybių ieškovo, atsakovo atstovo ir trečiojo asmens K. K. paaiškinimuose bei atsakovo teiginių procesiniuose dokumentuose matyti, jog paskoliniai santykiai atsakovą siejo ne su ieškovu, o su trečiuoju asmeniu. Atsakovo teiginiai apie tai, jog paskolos raštelis patvirtina ne pinigų pasiskolinimą, o tik rengimąsi juos pasiskolinti iš K. K., yra nepagrįsti. Kaip minėta, pinigų pasiskolinimo faktą įrodo rašytinis įrodymas. Priešieškinio teiginių, kad paskolos raštelis buvo sudarytas tik dėl akių, atsakovas neįrodė. Priešieškininį reikalavimą grindžiančios aplinkybės yra nekonkrečios. Aukštąjį išsilavinimą turinčio atsakovo samprotavimai apie rengimąsi skolintis iš trečiojo asmens, šio ketinimo neįgyvendinimą, pačiam sau susirašant paskolos raštelį, įvardijant skolą konkrečiam ( nurodant tikslų asmens kodą), tačiau nepažįstamam asmeniui, kuris nežinia kokiomis aplinkybėmis šį raštelį pasisavino ir naudoja prie atsakovą, neatitinka jokių vidutiniškai apdairiai savo teisėmis besirūpinančio asmens apibūdinimo kriterijų.
Jo teiginius paneigia aukščiau išvardinti įrodymai ir detalūs bylos dalyvių paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme. Iš jų matyti, jog maždaug pusmetis prieš ieškinio pagrindu esančio raštelio surašymą 46 000 Lt atsakovui S. Z. paskolinusio trečiojo asmens K. K. prašymu 2001 m. sausio 18 d. skolos reikalavimo teisė buvo perleista V. Š. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina trečiojo asmens paaiškinimą, pagrindžiantį kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimo motyvus (priimant nuosprendį, 2004 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta 2002 m. gauta baudžiamoji byla 1-203, kurioje kaltinimas buvo pareikštas ir K. K.). Tai, kad skolos reikalavimo teisę perleidžiantį raštelį surašė pats atsakovas, paneigia jo tvirtinimą, jog V. Š. nepažinojo, trise skolos perleidimo tikslu nebuvo susitikę, nežino, kaip raštelis atsidūrė pas ieškovą. Ieškovas ir tretysis asmuo nurodė pažįstantys vieni kitus kaip marijampoliečiai ( „Marijampolėje visi visus žino“). Atsakovo atstovo paaiškinimai apie tai, kokių pasekmių siekė S. Z., surašydamas paskolos raštelį pačiam sau ( tikėjimąsi paskolos iš V. Š., kurį kaip galintį paskolinti nurodė verslo partneris K. K., raštelio pasidėjimą namie ar ofise ( lentpjūvėje) tarp dokumentų ir galimą patekimą ieškovui kartu su dokumentais, kuriuos verslo tikslais galėjo paimti K. K.) vertintini kaip nenuoseklūs ( anksčiau atsakovas teigė paskolos tikėjęsis iš K. K.), nelogiški ir neįrodyti ( CPK 185 str.). K. K. verslo santykių buvimą ir lankymąsi atsakovo namuose neigia, atsakovas duomenų apie bendrą verslą ir konkrečius dokumentus, tarp kurių buvo paskolos raštelis, nepateikė. Skolos reikalavimo teisė nesietina ir su finansinio reikalavimo neteikimu atsakovo įmonės bankroto byloje ( skolininkas – fizinis asmuo).
Dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas skolos iš atsakovo pagrįstai reikalavo kaip kreditorius, kuriam pirmesnysis kreditorius perleido skolos pagal paskolos sutartį reikalavimo teisę ( 1964 m. CK 238 str. 1 d., 2000 m. CK 6.101 str.). Raštiškas atsakovo tvirtinimas apie skolą ieškovui prilygintinas dokumento, patvirtinančio perimto reikalavimo teisę, perleidimui ( 1964 m. 239 str. 1 d.). Jis taip pat įrodo, kad skolininkas žinojo apie reikalavimo teisės perleidimą.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines ieškinį grindžiančias aplinkybes, turėjo pats spręsti dėl teisinio ieškinio pagrindo bei taikytinos materialiosios teisės normos, todėl jo išvados apie ieškinio nepagrįstumą bei nemotyvuotos išvados dėl sandorio tariamumo yra neteisingos. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų neatitinkantis teismo sprendimas panaikintinas. Priimtinas naujas sprendimas, ieškinys iš dalies patenkintinas, priešieškinys atmestinas ( CPK 326 str. 1 d. 2 d.). Iš atsakovo ieškovui priteistina skola, netenkinant nekonkretaus reikalavimo dėl delspinigių. Priteistinos prašomos procesinės palūkanos ( CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas yra sumokėjęs 690 Lt žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, 363 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 180 Lt už apeliacinį skundą, nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleistas 2011-05-23 teismo nutartimi ( t. 1 b.l. 6,14, t. 2 b.l. 9). Šios sumos jam priteistinos iš atsakovo. Atsakovas privalo sumokėti valstybei žyminio mokesčio dalį ( 1200 Lt), nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas ( CPK 80 str. 4 d., 96 str. 1 d.).
Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų apie neteisingai taikytas procesinės teisės normas, reglamentuojančias dokumentinį procesą, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo procesinės teisės institutu teismas naudojosi netinkamai, tačiau teismo sprendimo nepagrįstumą nulėmė kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės. Dėl priešieškinio teismas pasisakė papildomu sprendimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti 2011 m. kovo 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. Z. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 46000 ( keturiasdešimt šešis tūkstančius ) Lt skolai grąžinti, 1233 ( vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt tris ) Lt bylinėjimosi išlaidų ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. lapkričio 5 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui V. Š. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo S. Z. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 1200 ( vieną tūkstantį du šimtus ) Lt žyminio mokesčio valstybei.