Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-30 · Administracinė byla Nr. A-662-1184-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3022-189/2011Sprendimas · 2011-07-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
A-662-1184-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01228-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
UAB „Palink“
Atsakovas
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A662-1184/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01228-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Astai Briedienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Žickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Palink“ skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Palink“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2011 m. gegužės 4 d. raštą Nr. S-(2.3)-224 „Dėl teismo 2011-04-11 sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Direkciją parengti sąlygas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (toliau – ir Žemės sklypas) detaliojo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Detalusis planas) pakeitimui.

Paaiškino, jog nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu, kuriame nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad numatomo rengti detaliojo planavimo dokumento tikslas, uždaviniai ir veikla - Detaliojo plano pakeitimas, kurio tikslas - numatyto griauti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas) išsaugojimas, prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) planavimo schemos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ II skirsnio „Prezervacinė (apsaugine) zona“ 2 punktui, IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punktui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi Direkcija neišdavė sąlygų minimo detaliojo planavimo dokumento rengimui, kurio tikslas numatyto griauti statinio išsaugojimas. Nurodė, kad skundžiamame Sprendime pažymėta, jog pagal Parko planavimo schemos sprendinius Žemės sklypas patenka į prezervacinės (apsauginės) Parko funkcinės zonos kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritoriją. Į teritoriją taip pat patenka „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cechas bei pastatai, priskirtini gamybiniams-komunaliniams, kurių tvarkymo klausimas išspręstas Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punkte nurodant, jog „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cecho bei pastatai prie kelio Trakai-Aukštadvaris turėtų būti iškelti iš vizualinės apsaugos zonos. Atsakovo teigimu, siekiant išsaugoti Trakų pilies ir Trakų senamiesčio atviras kraštovaizdžio erdves, sukeliantys neigiamą vizualinį poveikį objektai turėtų būti iškeliami iš Kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos, o nauji - nestatomi. Dėl Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ II skirsnio „Prezervacinė (apsauginė) zona“ 2 punkto, kuriame nustatyta, jog siekiama apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose, pareiškėjas nurodė, jog Pastatas yra 1940 m. statybos ir yra įprasta Trakų rajono architektūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio dalis, todėl detaliojo plano pakeitimas objektyviai negali prieštarauti Direkcijos planavimo schemos sprendiniams, kadangi juo nesiekiama pastatyti naują statinį ar pakeisti istoriškai susiformavusį Trakų miesto ar apylinkių vaizdą, o tik prašoma pakeisti detalųjį planą, siekiant išsaugoti esamą, dar 1940 m. pastatytą Pastatą, kuris šiandien laikytinas saugomo kraštovaizdžio sudėtiniu elementu. Dėl neigiamo vizualinio poveikio pažymėjo, jog skundžiamame sprendime nenurodyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog Pastatas turi neigiamą vizualinį poveikį ir nesiderina su Trakų istorinio nacionalinio parko kultūros paveldu bei gamta. Tvirtino, kad Pastatas yra suremontuotas, jame yra įsikūręs restoranas, o Pastato eksterjeras harmoningai dera ir įsikomponuoja į saugomos teritorijos aplinką. Dėl Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punkto, kuriame nurodyta, jog „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cechas bei pastatai prie kelio Trakai-Aukštadvaris turėtų būti iškelti iš vizualinės apsaugos zonos, pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nei „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cechas, nei „ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris esantis pastatas“ pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso, todėl paminėta teisės norma jam netaikytina. Atkreipė dėmesį, jog Parko planavimo schemoje įtvirtinta ne imperatyvi teisės norma, o tariamąja nuosaka formuluojamas rekomendacinio pobūdžio siūlymas („turėtų būti“) iškelti nurodytus pastatus iš vizualinės apsaugos zonos. Nurodė, jog rengiant Parko planavimo schemą (Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija yra tvarkoma pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, sprendinius) „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cecho bei ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris pastatai nuosavybės teise priklausė valstybei. Nurodė, kad dėl to valstybė galėjo su pastatais elgtis savo nuožiūra, todėl Parko planavimo schemoje galėjo būti ir buvo numatytas pastatų „iškeldinimas“. Pažymėjo, kad, pasikeitus ekonominėms ir socialinėms aplinkybėms, prasidėjus privatizacijos procesui, Pastatas buvo perleistas ir šiandien privačios nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Todėl tuo metu, kai buvo patvirtinta Parko planavimo schema (1993 m.) minėtus pastatus buvo numatyta iškelti dėl to, kad jie kėlė grėsmę Parko kraštovaizdžiui dėl juose vykdytos pramoninės veiklos. Pabrėžė, kad Bendrovei priklausančiame Pastate nėra vykdoma gamybinė veikla, Pastatas yra prekybos paskirties (restoranas). Darė išvadą, jog Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punkto nuostata, jog „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cechas bei ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris pastatai turėtų būti iškelti iš vizualinės apsaugos zonos, netaikytina Pastatui iš esmės pasikeitus tiek ekonominėms, tiek socialinėms, tiek politinėms aplinkybėms. Teigė, jog Pastato paskirtis atitinka Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punktą, kuriame nurodyta, jog komunalinės ir gamybinių pastatų teritorijos tikslas - aptarnauti miestą, teikti paslaugas gyventojams, organizacijoms, plėtoti verslus, kadangi Pastate yra įsikūręs restoranas. Atkreipė dėmesį, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje nusprendė, jog Pastatas, kurį Bendrovė inicijuotu Detaliojo plano pakeitimu siekia išsaugoti (nenugriauti), yra negriautinas, todėl negali būti daroma priešinga išvada, jog Detaliojo plano pakeitimas gali prieštarauti Parko schemos sprendiniams. Pažymėjo, jog šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią. Pabrėžė, jog Direkcijos priimtas Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus asmens ūkinės veiklos laisvę ir nuosavybės neliečiamumo principą, kadangi skundžiamu Sprendimu užkertamas kelias įgyvendinti ūkinės veiklos laisvę ir teisę su nuosavu daiktu elgtis savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į skundą (b. l. 37-40) prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog 1993 metais rengiant Parko planavimo schemą Bendrovei priklausantis žemės sklypas buvo priskirtas kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijai, į kurią pateko ir „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cecho bei ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris pastatai. Kadangi šie pastatai priskirtini gamybiniams-komunaliniams, todėl jų tvarkymo klausimas buvo išspręstas Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punktu. Pažymėjo, jog, vadovaujantis šiomis Parko planavimo schemos ir kitų teisės aktų nuostatomis, 2000 m. žemės sklypo savininko užsakymu buvo parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, detalusis planas, kuriame nurodyta, jog detaliojo planavimo tikslas nustatyti prekybos centro pastatų statybos (sklypo užstatymo) reglamentus, griaunant buvusius siuvyklos ir ūkinius pastatus; esamas prekybos centro (buv. siuvyklos) pastatas agresyviai darko istorinį Trakų senamiesčio apylinkių kraštovaizdį nuo miesto pusės. Atvykstant iš Aukštadvario pusės jis dengia senamiesčio panoraminį vaizdą su parapine bažnyčia ir kitais dominuojančiais objektais. Nurodė, kad 2000 m. lapkričio 2 d. tuometinės pastato-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės Z. J. užsakymu buvo atlikta paminklosauginė ekspertizė, siekiant įvertinti šio objekto projektinius siūlymus detaliojo plano stadijoje. Ekspertizėje buvo nurodyta, jog „dėl padėties tūrio ir baltos spalvos pastatas itin raiškus ir agresyvus Trakų senamiesčio aplinkoje, ypač iš Aukštadvario pusės - dengia senamiesčio panoramą. Todėl dar 1989 m. formuojant senamiesčio aplinkos zonų reikalavimus, pastatas pripažintas vizualiai nepageidautinu ir iškeltinu. Pakartoti šią nuostatą atsižvelgus į sklypo ir pastato priklausomybę, buvo realu dar ir 1993 m. Trakų istorinio nacionalinio planavimo schemoje“. Teigė, kad šiuo ekspertizės aktu buvo pritarta prekybos centro detaliojo plano teritorijos raidos programai, numatančiai esamų menkaverčių pastatų griovimą. Pažymėjo, jog tiek Parko planavimo schemos, tiek jos pagrindu 2000 m. parengto ir patvirtinto detaliojo plano, kurį siekia pakeisti pareiškėjas, sprendiniai yra galiojantys. Todėl pagal Parko planavimo schemos bei pagal jos reikalavimus parengto detaliojo plano sprendinius ginčo pastatas turi būti griaunamas ir nėra jokio teisinio pagrindo detaliojo plano pakeitimo rengimui, kurio tikslas būtų numatyto griauti pastato išsaugojimas, nes nuo 1993 metų, t. y. nuo Parko planavimo schemos patvirtinimo, teritorijos, į kurią patenka UAB „Palink“ priklausantis žemės sklypas bei pastatai, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo režimas nesikeičia. Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-494-735/2007 pažymėjo, jog civilinėje byloje buvo sprendžiamas savavališkai rekonstruoto statinio nugriovimo klausimas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Direkcijos 2011 m. gegužės 4 d. raštą Nr. S-(2.3)-224 „Dėl teismo 2011-04-11 sprendimo“ ir įpareigoti Direkciją parengti sąlygas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, detaliojo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimui, t. y. pareiškėjo keliami reikalavimai buvo susiję su Direkcijos atsisakymo išduoti sąlygas detaliojo planavimo dokumento pakeitimo rengimui pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Parko planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.). Nurodė, kad Direkcijos ginčijamo Sprendimo ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą motyvacija yra adekvati Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57, 58 straipsnių nuostatoms. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais nenurodė skundžiamo Sprendimo ydingumo argumentų ir tuo pačiu neapibrėžė rašytinių įrodymų visumos skunde išdėstytoms aplinkybėms patvirtinti. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog rengiami teritorijų planavimo dokumentai turi atitikti teisės aktų nurodymus, Parko planavimo schemos sprendinius, tačiau nurodė, kad nėra pareiškėjo argumentacijos ir įrodymų, jog aptariamas detaliojo plano pakeitimas atitinka Parko planavimo schemos reikalavimus.

Nurodė Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ II skirsnio „Prezervacinė (apsauginė) zona“ 2 punktą, nustatė, kad pareiškėjui priklausančio pastato statybos metai - 1940 m., tačiau įrodymais negalima konstatuoti, jog pastatas yra tapęs įprasta Trakų rajono architektūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio dalimi. Pažymėjo, kad įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas neturi neigiamo poveikio aplinkai. Teigė, kad nėra patvirtinimo, jog pareiškėjui priklausančio statinio paskirtis atitinka Schemos IV skirsnio 2 punkte išdėstytus tikslus – pastate vykdoma ūkinė komercinė veikla, teikiamos paslaugos gyventojams, organizacijoms, aptarnauja Trakų miesto gyventojus ir svečius bei tenkina jų socialinius, kultūrinius poreikius.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą ir pažymėjo, kad nėra pagrįsta pareiškėjo nuomonė, jog priimtas Direkcijos Sprendimas pažeidžia įtvirtintą asmens ūkinės veiklos laisvę ir nuosavybės neliečiamumo principą. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas yra reikšmingas nagrinėjamo ginčo dalyko ribose (ginčas dėl savavališkai rekonstruoto statinio nugriovimo, Trakų rajono apylinkės teismo byla Nr. 2-494-735/2007), tačiau civilinės bylos sprendimas neįtakoja Direkcijos aptariam žemės sklypui parengti sąlygas, nes nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiama, ar pagrįsta bei teisėta koreguoti detaliojo planavimo sprendinius, susijusius su griautinu pastatu. Darė išvadą, kad skundžiamas atsisakymas išduoti planavimo sąlygas neprieštarauja paminėtiems ginčo išsprendimą reglamentuojantiems teisės aktams (išduodamos sąlygos negali prieštarauti bendrajam, detaliajam, specialiajam planams, t. y. teritorijų kompleksinio planavimo, teritorijų planavimo dokumentams; ginčo šalys nenurodo, jog buvo pažeistos ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros ar teisės aktų įpareigojimai). Konstatavo, kad skundžiamo Sprendimo argumentacija ir turinio aiškumas dėl rengiamo detaliojo plano prieštaravimo Parko planavimo schemai yra adekvatus teisės aktų, ginčo šalių išreikštų aplinkybių bei įrodymų visumai.

III.

Pareiškėjas UAB „Palink“ apeliaciniu skundu (b. l. 81-91) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Direkcijos Sprendimą ir įpareigoti Direkciją parengti sąlygas Detaliojo plano pakeitimui.

Nurodo ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, atkreipia dėmesį į Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-494-735/2007, kuriame nuspręsta, kad Pastatas, kurį pareiškėjas inicijuotu Detaliojo plano pakeitimu siekia išsaugoti (nenugriauti), yra negriautinas, ir teigia, kad minėtas įsiteisėjęs sprendimas tam tikra apimtimi turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Atkreipia dėmesį į minėtame teismo sprendime konstatuotas aplinkybes: Parko planavimo schemoje nėra tiesiogiai suformuluotų įpareigojimų iškelti (nugriauti) Pastatą; nei planavimo schemoje, nei bendrajame plane nėra nurodytos konkrečios ginčo pastato iškėlimo ar nugriovimo priežastys. Daro išvadą, kad teismas turėjo remtis šiais prejudiciniais faktais ir pripažinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bent dalyje, kurioje atsakovas vadovaujasi Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punktu. Pažymi, kad Pastatas pastatytas 1940 metais ir tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Detaliojo plano pakeitimas objektyviai negali prieštarauti Parko planavimo schemos sprendiniams, nes juo nesiekiama pastatyti naują statinį ar pakeisti istoriškai susiformavusį Trakų miesto ar apylinkių vaizdą ir pan. Mano, kad teismas turėjo vertinti Sprendime nurodytą aplinkybę, kad Pastatas turi neigiamą poveikį aplinkai, tikrinti jos pagrįstumą, išreikalauti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę, o ne perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų Pastato dabartinės būklės nuotraukų, įrodančių, kad Pastato eksterjeras harmoningai dera ir įsikomponuoja į saugomos teritorijos aplinką, yra suremontuotas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie Pastato dabartinį tūrį, spalvą, taip pat tai, kad Pastatas dengia Trakų senamiesčio panoramą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas vadovavosi 2000 metais parengto žemės sklypo detaliojo plano aiškinamuoju raštu, kuriame aprašyta Pastato padėtis, parametrai, būklė, buvę prieš vienuolika metų, todėl neatspindintys šiandieninės faktinės situacijos, taip pat 2000 m. lapkričio 2 d. paminklosauginės ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, kurie, pareiškėjo teigimu, taip pat yra pasenę. Pažymi, kad Detaliojo plano pakeitimas inicijuotas dabartiniu laikotarpiu, todėl Pastatas turėjo būti vertinamas toks, koks yra šiandien. Teigia, kad Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punktas negalėjo būti taikomas ginčo situacijoje, kadangi Pastatas nėra nei „Žuvėdros siuvimo fabriko cechas“, nei „ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris esantis pastatas“. Atkreipia dėmesį, kad minėta norma yra rekomendacinio pobūdžio siūlymas. Paaiškina, kad, rengiant Parko planavimo schemą, „Žuvėdros“ siuvimo fabriko cecho bei ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris pastatai (jų vietoje šiuo metu yra ginčo pastatas) nuosavybės teise priklausė valstybei, kas lėmė, kad planavimo schemoje buvo numatytas šių pastatų „iškeldinimas“. Privatizavus Pastatą, jis priklauso privačios nuosavybės teise Bendrovei, kurios nuosavybės teisė gali būti ribojama tik Konstitucijoje ir įstatymuose numatytais pagrindais, o ne remiantis poįstatyminiu teisės aktu, Sprendimu. Teigia, kad buvo numatyta iškelti pastatus iš vizualinės apsaugos zonos, kadangi jie, būdami stambiais pramonės objektais, kėlė grėsmę Parko kraštovaizdžiui dėl juose vykdytos pramoninės veiklos. Pabrėžia, kad šiuo metu Pastate vykdoma ne gamybinė (pramoninė) veikla, o teikiamos maitinimo paslaugos. Pažymi, kad iš 2000 m. lapkričio 2 d. paminklosauginės ekspertizės akto duomenų matyti, jog pastatai buvo blogos būklės, menkaverčiai, kas, pareiškėjo manymu, turėjo įtakos sprendimui ateityje juos iškelti (nugriauti). Pažymi, kad šiandien Pastatas yra suremontuotas, remontui panaudotos tradicinės natūralios apdailos medžiagos, išlaikyta senoji architektūrinė dvasia. Pabrėžia, jog atsakovas Sprendime jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad Pastatas šiuo metu turi neigiamą poveikį aplinkai. Teigia, kad Pastatas atitinka Parko planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punkte nurodytus tikslus. Pažymi, kad ginčo atveju neegzistuoja Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtotos nuosavybės teisės ribojimo sąlygos, kuriomis skundžiamame sprendime rėmėsi apygardos administracinis teismas, kadangi nėra įstatymo, įtvirtinančio privalomą Pastato nugriovimą, jokiame teisės akte nenumatytas patirtų nuostolių kompensavimo mechanizmas dėl Pastato priverstinio iškėlimo (nugriovimo), be to, tokio pobūdžio pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimas nėra būtinas, proporcingas. Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie, pareiškėjo manymu, yra pažeidžiami. Atkreipia dėmesį, kad teismas išvadą, jog skundžiamo Sprendimo argumentacija ir turinio aiškumas dėl rengiamo detaliojo plano prieštaravimo Parko planavimo schemai yra adekvatus teisės aktų, ginčo šalių išreikštų aplinkybių bei įrodymų visumai, priėjo neįsigilinęs į ginčo situaciją, perrašydamas atsakovo poziciją iš skundžiamo Sprendimo, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus. Mano, kad Sprendimas pagrįstas deklaratyviais teiginiais, pasenusiais, tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ginčo situacijoje netaikytinomis teisės normomis. Mano, kad teismas pažeidė ABTĮ 79 straipsnio 1 dalį, 81 straipsnį, nes teismo sprendime konstatuotos tik pavienės, neesminę reikšmę turinčios aplinkybės, pasirinktinai sukritikuoti pavieniai pareiškėjo argumentai, faktines aplinkybes perrašytos iš Sprendimo, atsakovo atsiliepimo į skundą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus ir pažymi, kad teismas turi vykdyti teisingumą pagal teisę, o ne tik formaliai taikyti teisės aktų nuostatas, todėl jeigu Konstitucijoje įtvirtintos tam tikros vertybės įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais nėra deramai ginamos, teismas turi pareigą ištaisyti tokią situaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-97) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2011-05-04 sprendimo Nr. S-(2.3)-224 „Dėl teismo 2011-04-11 sprendimo“, kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas planavimo dokumentui rengti, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX–628 redakcija) 32 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Tai įpareigojančio pobūdžio nuostata (norma), suponuojanti normos adresatui (nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei valdytojams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims) privalomą elgesio modelį.

Ginčo teisinius santykius taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai. Šių nuostatų 6 punkte nustatyta, kad istoriniame nacionaliniame parke draudžiama < ... > kurti naujas, iš jų ir rekreacines, įmones, < ... >, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų ir kitų saugomų objektų vertės požymius, o 7 punkte – nauji statiniai ir įrenginiai istorinio nacionalinio parko teritorijoje turi derėti su kultūros paveldu ir gamta. Nagrinėjamos bylos kontekste ypatingai svarbi Nuostatų 8 punkto norma, pagal kurią, teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai.

Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 ir paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“. Šios schemos 4 punkte įtvirtinta, jog Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schema nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei rekreacinės sistemos sukūrimo, Trakų miesto ir gyvenviečių plėtojimo kryptis, o taip pat numato svarbiausius detalaus projektavimo darbus. TINP planavimo schema numato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei jo zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius siūlymus zonoms tvarkyti, o 5 punkte – TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis rengiami paminklosaugos, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai.

Ginčo išsprendimui aktualus ir reikšmingas minėtos schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ II skirsnio „Prevencinė (apsauginė) zona“ 2 punktas, kuriame reglamentuota, jog šios teritorijos tikslas – apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, kurios atveria Trakų pilį ir senamiestį, nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, būtent ir yra šioje zonoje, t. y. kultūros objektų vizualinės apsaugos teritorijoje. Pagal TIPN planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ IV skirsnio „Ūkinė ir gyvenamoji zona“ 2 punktą, "Žuvėdros" siuvimo fabriko cecho bei ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris pastatai turėtų būti iškelti iš vizualinės apsaugos zonos. Ginčo dėl to, jog UAB „Palink“ priklausantis žemės sklypas (jame esantys pastatai) patenka į šią teritoriją, nėra. Todėl vadovaujantis minėta schemos nuostata ir buvo apibrėžta šių pastatų paskirtis ir išspręstas jų tvarkymo klausimas.

Vadovaujantis šiuo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu buvo parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, detalusis planas. Pastarojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog detaliojo planavimo tikslas – nustatyti prekybos centro pastatų statybos (sklypo užstatymo) reglamentus, griaunant buvusį siuvyklos ir ūkinius pastatus. Taip pat šio aiškinamojo rašto dalyje „Esama padėtis“ pažymėta, kad pagal turimus duomenis šioje vietoje istorinio užstatymo nebuvo, šalia senojo kelio į Aukštadvarį (dabar (duomenys neskelbtini) gatvė) yra likę buvusio dvaro sodybos pastatai, kurie nuo planuojamo sklypo atskirti želdinių eile. Esamas prekybos centras, pastatytas rytiniame teritorijos šlaite turi gana aukštą cokolį ir savo ilgąja kraštine agresyviai darko istorinį Trakų senamiesčio apylinkių kraštovaizdį nuo miesto pusės, o atvykstant iš Aukštadvario pusės jis dengia senamiesčio panoraminį vaizdą su parapine bažnyčia ir kitais dominuojančiais objektais. Šio rašto dalyje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodyta, kad įvertinant Trakų senamiesčio apsaugos reikalavimus, kur numatytas pastatų iškėlimas iš vizualiai aktyvios zonos, ir specialiojo plano (Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema) sprendinius, pagal kuriuos turi būti išsaugomos atviros kraštovaizdžio erdvės, atveriančios Trakų pilį ir senamiestį nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo, detaliojo plano sprendiniai numato esamų pastatų nugriovimą ir naujų pastatų statybą šiaurinėje sklypo dalyje, neturinčioje tiesioginės vizualinės įtakos Trakų senamiesčio apžvalgai ir minimaliai įtakojančioje istorinį apylinkių kraštovaizdį nuo miesto pusės.

Iš patvirtinto detaliojo plano (Trakų rajono savivaldybės administracijos 2000-12-06 sprendimas Nr. 303 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“) matyti, kad teritorija, kurioje yra ginčo pastatas nurodyta kaip veja ir sustiprinta žolinė danga (vaikų žaidimo aikštelės). Taigi pagal specialųjį ir detalųjį teritorijų planavimo dokumentus šioje teritorijoje jokių statinių negali būti. Atsakovas teisingai pažymėjo, kad pagal TINP planavimo schemos bei pagal jos reikalavimus parengto detaliojo plano sprendinius ginčo pastatas turi būti griaunamas ir nėra jokio teisinio pagrindo detaliojo plano pakeitimo rengimui, kurio tikslas būtų numatyto griauti pastato išsaugojimas, nes nuo 1993 m., t. y. nuo TINP planavimo schemos patvirtinimo, teritorijos, į kurią patenka UAB „Palink“ priklausantis žemės sklypas bei pastatai, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo režimas nesikeičia. Be to, sutiktina su atsakovo sprendimo argumentais, kad iš Aukštadvario pusės jis vienareikšmiškai dengia senamiesčio panoramą ir sukelia vizualinę taršą.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota draudžiamojo pobūdžio norma, kuri nustato, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Kaip rodo anksčiau atlikta teisės aktų analizė, pareiškėjo planuojamas rengti detaliojo plano pakeitimas prieštarauja visos eilės teisės aktų reikalavimams ir yra negalimas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad detaliojo plano pakeitimas neprieštarauja TINP schemos sprendiniams atmestinas.

UAB „Palink“ apeliacinį skundą grindžia įsiteisėjusiame Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendime nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. jog Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nėra tiesiogiai suformuluotų įpareigojimų iškelti (nugriauti) Pastatą ir kad planavimo schemoje nėra nurodytos konkrečios Pastato iškėlimo ir nugriovimo priežastys. Pažymėtina, jog teritorijų planavimas ir statyba (šiuo atveju savavališka statyba) yra dvi visiškai skirtingos procedūros, kurias apibrėžia ir skirtingos teisės normos, todėl tapatinti šių procedūrų negalima. Trakų rajono apylinkės teismas susidariusią situaciją daugiau vertino statybą reguliuojančių teisės aktų kontekste.

Apeliaciniame skunde UAB „Palink“ taip pat nurodo, kad neįrodytas neigiamas poveikis aplinkai, jog pastato eksterjeras harmoningai dera ir įsikomponuoja į aplinką, neištirti ir nepanaikinti duomenys dėl pastato būklės ir pagrindinių charakteristikų. Tai, kad pareiškėjas numatyti nugriauti statinį rekonstravo, teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų prasme nėra reikšminga. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir kitų principų pažeidimų, nes pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjas jokių teisių nebuvo įgijęs, kurių nekintamumą (stabilumą) reikėtų garantuoti. Priešingai, UAB „Palink“ priklausančio žemės sklypo ir pastatų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo režimas teisės aktais buvo aiškiai apibrėžtas (TINP planavimo schema ir detalusis planas, patvirtintas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2000-12-06 sprendimu Nr. 303) ir nekito.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Palink“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Palink“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius