- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- e2S-2479-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17381-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Dolomitas“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atviri toliai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės „Dolomitas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės „Dolomitas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Atviri toliai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė AB „Dolomitas“ Kauno apylinkės teisme pateikė pareiškimą dėl 8 279,03 Eur skolos, 188,19 Eur sutartinių palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 48,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Atviri toliai“.
Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti visą skolininkės turtą ir pinigines lėšas bankuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė kreditorės AB „Dolomitas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Atviri toliai“ turtui.
Teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkės turtinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti sunki, taip pat nepateikė duomenų apie skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, iš kurio balanso būtų galima spręsti, ar skolininkė yra pajėgi įvykdyti reiškiamus reikalavimus, ar turi finansinius resursus. Kreditorė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, kad skolininkė savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar pan.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė AB „Dolomitas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, neviršijant 8 467,22 Eur sumos, o turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
AB „Dolomitas“ pateikė išrašą iš VSDF informacinės sistemos, kuris patvirtina, kad skolininkė UAB „Atviri toliai“ yra skolinga VSDF 6 118,75 Eur. Skolininkės elgesys nevykdant mokėjimų, kurie yra privalomi, įrodo, kad grėsmė, jog skolininkė nevykdys teismo sprendimo, kuris atsirado iš jos laisva valia prisiimtų įsipareigojimų (pirkimo–pardavimo sutarties), yra visiškai reali ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nepagrįstai reikalavo pateikti kitus įrodymus (tarp jų ir apie skolininkės turto balansą), kad skolininkė savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje ar pan., iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkės turtinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti sunki. Kreditorė neturi galimybių pateikti duomenų apie UAB „Atviri toliai“ finansinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs duomenys apie skolininko nesąžiningą elgesį ir modeliuojama situacija, kuri leidžia pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti pasekmės.
Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Teismas nepagrįstai nevertino didelės reikalavimo sumos kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis, t. y. nevertino įrodymų visumos.
Kreditorė neturi duomenų apie konkretų skolininkės turimą turtą ar pinigines lėšas, į kurias gali būti nukreiptas areštas, todėl prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė dvi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurias prašė taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių apimties atskirai nepažymėjo, tačiau pareiškime nurodė konkrečią reikalavimo sumą, todėl teismas nepagrįstai preziumavo, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti visam skolininkės turtui ar lėšoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Kadangi apeliantė atskirajame skunde kelia vien nepagrįstai teismo nekonstatuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, aptaria tik šios sąlygos nustatymą, ieškinio (pareiškimo) tikėtino pagrįstumo sąlygos buvimo ar nebuvimo nevertindamas.
Kai byloje yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, grėsmei, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nustatyti gali būti reikšmingi tokie faktai, kaip ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Tačiau nė vienai iš šių aplinkybių negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kiekvienu atveju svarbu įvertinti jų visumą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, naujausioje savo praktikoje teikia išaiškinimus, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui, nurodo, jog grėsmę, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, įrodo skolininkės elgesys nevykdant mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF) (6 118,75 Eur), kurie yra privalomi. Šiuos atsirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš viešų VSDF duomenų nustatyta, jog 2017 m. spalio 30 d. skolininkės įmonėje yra apdrausti 39 asmenys, skola Fondo biudžetui sudaro tik 86,07 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatymo 12 straipsnio 2 dalį priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, t. y. draudimo įmokos mokamos kiekvieną mėnesį, todėl jų dydis gali kisti, priklausomai nuo priskaičiuotų ir draudėjo sumokėtų įmokų iki ir po mėnesio 15 dienos. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad skolininkės skola 2017 m. spalio 30 d. VSDF sudaro tik 86,07 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog skolininkė draudimo įmokas moka, todėl nesutiktina su apeliante, jog ši aplinkybė įrodo grėsmę, jog skolininkė nevykdys teismo sprendimo.
Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino didelės reikalavimo sumos kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo skolininkės skola VSDF, jokių kitų duomenų apie skolininkės turtinę padėtį nepateikė. Nutarties 10 punkte minėta, kad nagrinėjamuoju atveju skola Fondo biudžetui neįrodo grėsmės, jog skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą, todėl apeliantei nepateikus jokių kitų įrodymų, nėra pagrindo išvadai, jog 8 467,22 Eur reikalavimas skolininkei yra didelis.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti kitus įrodymus (tarp jų ir apie skolininkės turto balansą), kad skolininkė savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje ar pan., iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkės turtinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti sunki. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), ir vien ieškinio (šiuo atveju pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) pateikimas, kreditorei nepateikus įrodymų, jog skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti skolininkės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nors, kaip nurodė apeliantė, teismai turi galimybę naudotis teismų informacinės sistemos ir kitų registrų duomenimis, nagrinėjamuoju atveju teismas neturi pareigos rinkti už apeliantę duomenų apie skolininkės turtinę padėtį byloje, kurioje nėra ginamas viešasis interesas.
Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kad skolininkė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Apeliantė neįrodinėja jokių skolininkės nesąžiningumo aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą prielaidą apie kylančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Todėl spręsti, kad skolininkė dėl jai pareikštų reikalavimų ketintų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kaip nors kitaip siektų išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.