- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-10399-328/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06448-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir A. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos M. P. mirties atsiradusį palikimą lygiomis dalimis priėmė pareiškėjai J. P. ir A. P., pradėję faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina M. P.. Pareiškėjų tėvas N. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai (duomenys neskelbtini) privatizavo butą esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvai bendru testamentu šio buto atžvilgiu savo mirties atveju padarė patvarkymą, pagal kurį kiekvienas sutuoktinis paliko butą kitam sutuoktiniui, taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, butą adresu (duomenys neskelbtini), paveldi pareiškėja. Po tėvo mirties motina priėmė palikimą ir butą įregistravo savo vardu. (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas A. P. po santuokos nutraukimo grįžo gyventi pas motiną M. P., šiame bute gyvena iki šiol. Po motinos mirties butą turėjo paveldėti pareiškėja pagal testamentą, (duomenys neskelbtini) m. sausio pradžioje pareiškėjas A. P. išreiškė norą paveldėti bent dalį motinos turto, pareiškėja su tokiu siūlymu sutiko ne iškart. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į notarę ir jai buvo paaiškinta, kad per tris mėnesius po motinos mirties pareiškėja palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepateikė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas jai negali būti išduotas. Nurodė, jog po motinos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjai priėmė pradėję faktiškai valdyti paveldėtą turtą (pareiškėjas ir toliau gyvena bute bei dengia turto išlaikymo išlaidas, pareiškėja po motinos mirties pasiėmė motinai priklausiusius daiktus, papuošalus ir kt., prisideda prie turto išlaikymo), todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Nurodė, jog motinos turtu (butu) rūpinasi kaip savu, nors butas iki šiol yra registruotas mirusios motinos vardu, papildomai nurodė, jog jų žiniomis, motinos vardu banko sąskaitoje yra santaupų likutis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, remiantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. P. ir J. P. yra palikėjos M. P. ir N. P. (mirė (duomenys neskelbtini)) vaikai. (duomenys neskelbtini) M. P. ir N. P. sudarė testamentą, kuriuo kiekvieno jų mirties atveju padarė sekantį patvarkymą: kiekvienas sutuoktinių jam priklausantį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – butą paveldi J. P.. Po sutuoktinio N. P. mirties palikėja M. P. priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, jai (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą bei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, be to, palikėjai (duomenys neskelbtini) išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį bendro turto, įgyto sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjos M. P. vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja J. P. pateikė duomenis, jog (duomenys neskelbtini) laidojimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu padengė palikėjos laidojimo išlaidas.
Byloje pateikta 2023-09-15 Civinity namai Klaipėda, UAB pažyma apie sumokėtas paslaugas, kurioje nurodoma, jog už suteiktas paslaugas objektui (duomenys neskelbtini), apmokėta iki 2023-08-31. Iš UAB ,,Ignitis“ 2023-09-26 pažymos matyti, jog įsiskolinimo už butui (duomenys neskelbtini) patiektą ir suvartotą elektros energiją nėra (fiksuojama permoka). Byloje taip pat pateiktos sąskaitos už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas 2022 m. lapkričio mėn., 2023 m. balandžio mėn. (,,viena sąskaita“), taip pat duomenys apie sumokėtą vietinę rinkliavą.
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog registre yra įregistruotas palikėjos (duomenys neskelbtini) sudarytas oficialusis testamentas, palikimo priėmimo ir (ar) palikimo atsisakymo faktai nėra registruoti.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).
Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio, reglamentuojamo palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įpėdinio gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, šio turto priežiūra, prievolių, susijusių su šiuo turtu vykdymas (mokesčių mokėjimas ir pan.) paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi jį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjai A. P. ir J. P. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdami šį turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pareiškėjai yra palikėjos vaikai, pareiškėjas po motinos mirties liko ir toliau gyvena motinai priklausiusiame bute, šį turtą išlaiko, jį prižiūri, moka turto išlaikymo išlaidas. Pareiškėjai paaiškino, jog pareiškėja J. P. aktyviais veiksmai perėmė motinai priklausiusį neregistruotiną turtą, prisidėjo prie palikimą sudarančio nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų dengimo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip pat tai, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai A. P. ir J. P. po motinos M. P. mirties lygiomis dalimis priėmė jos palikimą pradėję paveldėtą turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti) (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų motinai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą lygiomis dalimis faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.