Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3311-818/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-04-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
1-3311-818/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03262-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Vladimiras Buslovičius, Paulius Svirskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3311-818/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03262-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.9.13; 1.1.10.1; 1.2.14.10.2.1; 1.2.22.1.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1. 16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Jolantai Pranaitienei, Giedrei Vasilevskai,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,dalyvaujant kaltinamajam M. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Pauliui Svirskiui,nukentėjusiajam V. K. (V. K.),nukentėjusiojo atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,vertėjaujant Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Vimoda“ direktoriumi, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. laikotarpyje nuo 2015 metų gruodžio pabaigos iki 2016 metų sausio pradžios, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Gariūnų turgavietėje, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 70, iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdamas už 450 eurų įgijo šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 ir pritaikytą šaudyti pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, savadarbiu būdu pagamintą šaunamojo ginklo duslintuvą, bei aštuonis pramoninės gamybos 7,65 mm (sin. 32 ACP) kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING šovinius, ir iki 2016-01-20 neturėdamas leidimo juos laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kai minėtą dieną apie 00.00 val. panaudojęs šį šaunamąjį ginklą su duslintuvu (duomenys neskelbtini), apšaudė „Šalčios žinios“ redakcijos įėjimo duris, po ko minėtą ginklą su duslintuvu ir likusiais jame trimis šoviniais nugabeno į (duomenys neskelbtini) ir įmetė į Merkio upę, kur jie gulėjo iki 2016-05-31, kai nuo 10.20 val. iki 14.50 val. apžiūrint minėtoje vietoje esančios upės dugną šį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 duslintuvą, bei tris pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro šovinius, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais M. G. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016-01-20 00.00 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu, tai yra panaudojęs neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 su savadarbiu būdu pagamintu šaunamojo ginklo duslintuvu, šovė 5 kartus į minėtu adresu esančios „Šalčios žinios“ redakcijos įėjimo duris, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas V. K. atstovaujamai UAB „Rožinis dramblys“ 2000 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. G. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų

Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis M. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad teismui niekada nėra sakęs, kad yra kaltas. Paaiškino, jog niekada gyvenime nebuvo įsigijęs šaunamų ginklų ir niekada nėra jų panaudojęs. Nukentėjusįjį V. K. pažinojo kaip pažįstamą nuo 2000 m ar 2002 m.. Iki minėto įvykio, turėjo konfliktą su nukentėjusiuoju panašiu laikotarpiu kai buvo įvykdytas minėtas nusikaltimas. Žinojo, kad V. K. užsiima statybomis ir kitomis veiklomis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas (2 tomas b. l. 121). Kaltinamasis parodė, kad tai jo ranka rašytas dokumentas. Jį parašė sirgdamas psichinėje liga ir palaužtas pareigūnų kaltinimų bei terorizavimų. Buvo įtariamas padaręs šiuos nusikaltimus ir mano, kad visas įtarimas kilo po konflikto su V. K.. Kai pirmą kartą pas jį į darbovietę ir gyvenamąją vietą atvyko tyrėjai su tikslu padaryti kratą ir apklausti jį, jis davė parodymus, kad nėra padaręs šių nusikaltimų. Bet vyko kryptinga veika, pareigūnai darė spaudimą žinodami apie jo psichiką ir jis, dėl ramybės, galvojo, kad reikia prisipažinti, atsisakė advokato bei surašė melagingą prisipažinimą, nes buvo verčiamas. Prieš sulaikant jį, pareigūnai vykdė kriminalinę žvalgybą. Jie pasinaudojo, kad jis serga. Prie to prisidėjo ir V. K., nes jis yra labai protingas žmogus, tik savo išmintį parodė ne ten kur reikia. Tai buvo jo kerštas, kodėl jis drįso pasipriešinti jo skleidžiamai informacijai facebooke.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisėjui pagarsinus 2016-04-08 M. G. pareiškimą (2 tomas b. l. 122), kaltinamasis paaiškino, kad porą savaičių buvo vykdomi intensyvūs darbai mano atžvilgiu. Viskas vyko be gynėjo dalyvavimo ir jam rašant prisipažinimą gynėjas taip pat nedalyvvo. Parodė, kad iki 2015 m. neturėjo legalaus leidimo dėl ginklų ir nei ginklo, nei duslintuvų, nei šovinių nepirkau jis nepirko. Jis buvo V. K. klientas ir tame pastate yra buvęs ne kartą. Pastatas stovi prie gatvės. Ta gatvė yra viena iš centrinių. Artimiausias pastatas yra keliasdešimt metrų atstumu. Iki įvykio jis turėjo žmoną, mažamečių vaikų ir namuose laikė nedidelį seifą, vairavo „Subaru“ automobilį ir „VW Fiaton“. Šiuo metu gyvena komercinės paskirties patalpose, kurį įsirengė ir perdarė į gyvenamąsias 150 kvadratinių metrų patalpas. Miškai, sklypai yra įvairiuose rajonuose ir jie priklausė lygtai žmonai. Žino, kad jo sutuoktinei priklauso žemės sklypas su sodu. Už 0,5 m. yra upė. Parodė, kad nukentėjusysis V. K. galimai pats apšaudė savo patalpas ir apkaltino jį, kad atkeršytų už jų konfliktus. O sulaikymo metu buvo praradęs viltį ir jautėsi, kad pareigūnai palaikė V. K. pusę. Supratęs, kad šioje situacijoje niekas jo nepalaiko- prisipažino. Dėl redakcijos durų apšaudymo nieko nežino. 100 procentų negali pasakyti, kad matė asmenį išmetantį ginklą, bet yra įsitikinęs, kad V. K. apie tai daug žino. Su V. K. bendravo per Facebook ir abu turėjo vienas kito telefono numerius. Jo (M. G.) paskutiniai telefono numerio skaičiai yra 111. Teismo posėdžio metu pagarsinęs 2 tomo 46 b. l. ištrauką, paaiškino, kad į visą šitą istoriją js įsivėlė atlikdamas savo pilietinę pareigą, t. y. stodamas prieš šitą melagingą informaciją. Turtinę žalą atlygino, nes pasijuto, kad šioje situacijoje jo niekas negina. Per pirmąsias apklausas gynėjas nedalyvavo, o kai dalyvavo advokatas Svirskis, jis jokios kaltės nepripažino.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismui pagarsinus pranešimą apie padarytą LR baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (2 tomas b. l. 140-141), taip pat pagarsinus 2017-02-10 įtariamojo apklausos protokolą (2 tomas b. l. 142), kaltinamasis paaiškino, kad 2017-02-10 apklausos metu jam buvo daromas spaudimas. Gynėjui nesakė, nes buvo nusprendęs, kad esminius ir teisingus parodymus duos teisme. Nurodė, kad kai tyrėjai jį nuvežė į vietą, jis jiems pasakė, kad tai buvo panašus žmogus į V. K.. Ar jie užfiksavo tai - nežino. Šiai dienai, jis įsitikinęs 100 procentų, kad tai buvo V. K.. Paaiškino, jog iš pistoleto nėra šaudęs. Ginklo sudėtines dalis žino, nes kaip ir kiekvienas berniukas, mėgo žaisti imituodamas įvairius veiksmus. Kažkada turėjo dujinį pistoletą, kai dar nereikėjo leidimų, bet šaunamų ginklų nėra turėjęs. Kiek jam žinoma, ginklą į upę įmetė asmuo maždaug po savaitės, kai buvo apšaudyta redakcija. Teisingiausi duoti jo parodymai yra 2016 m. Prisiminęs šias aplinkybes, gali pasakyti, kad tas asmuo buvo 150-200 metrų atstumu nuo jo. Kai jis buvo arčiau jo, jis į jį neatkreipė dėmesio. Jis tada pro jį prabėgo 50-80 metrų atstumu. Tada jo neatpažino, bet šiandien gali pasakyti, kad tai buvo V. K. ir matė kaip tas asmuo įmetė duslintuvą į upę ir kaip atsiskyrinėjo sudėtinės dalys. Buvo šviesus paros laikas. Jis pats tame rajone jau 17 metų gyvenu, o V. K. dar seniau, mano, kad V. K. atliko veiksmus, kad pakišti jį. Papildomai nurodė, kad pagrindinis dalykas dėl ko jis nusprendė prisipažinti, labiausiai įtakojo jo liga. Jis gydosi nuo jam diagnozuotos ligos, t. y. depresijos, dėl kurios jam buna problematiška bendrauti su žmonėmis ir adekvačiai vertinti bei elgtis stresinėse situacijose. O pareigūnai nedėjo pastangų pasitarti su mano gydytojais dėl mano psichinės būklės. Šiuo metu gailisi, kad pasidavė pareigūnų spaudimui ir prisipažino dėl inkriminuojamų veikų, kurių nepadarė.

Kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. K. parodė, kad M. G. pažįsta 15 metų. Judviejų žmonos buvo klasiokės, todėl ir bendravo. Paskutiniu metu jokių santykių nebuvo. Kiek pamena, po to kai jis M. G. užblokavo per „Facebook“, tai jis jam pradėjo rašyti SMS žinutes. Mobilaus telefono kontaktų sąraše M. G. duomenų nebuvo įrašęs, bet žino, jog jo telefono paskutiniai skaičiai buvo 111. M. G. jam rašė, bet aš jis jam davė suprasti, kad nenori su juo bendrauti. Po kažkiek laiko atėjus į darbą, viena darbuotoja atidarinėjo patalpą ir atbėgusi pasakė, kad ateitų pažiūrėti. Nuėjęs pamatė, kad apšaudytos durys, o kadangi jis medžiotojas ir turi ginklus, supranto kas čia yra. Buvo mažos skylės, o kai kulka pagauna smūgį, tai stikle skylės būna didesnės. Keletas jų praėjo kiaurai, keletas užstrigo sienoje. Iš viso buvo 5 šūviai. Jo darbovietės pastatas yra daugiabutis ir užima visą aukštą. Viršuje gyvena žmonės, iš lauko pusės yra iškaba, kad tai redakcija. Pastebėjęs šūvių skyles iš karto iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai neturėjo fotoaparato. Paskui atvažiavo Vilniaus pareigūnai su metalo detektoriais, surado pistoleto tūteles šalia šaligatvio. Išpjovė sieną, surado tūtelių ir viduje. Atliekant apžiūrą jis taip pat dalyvavo ir matė kaip pareigūnai apžiūros metu, viską fiksavo. Po to byla buvo Šalčininkų PK, vėliau ją perdavė tyrėjamas. Jis pareigūnams pasakojo, jog tai galimai kontrabandistų kerštas, bei prisiminė, kad buvo konfliktas su M. G.. Po kažkiek tai laiko pareigūnai informavo jį, kad turi versiją ir, kad įtariamasis M. G.. Tada pasakė, kad apskaičiuoti materialinę žalą, nes asmuo prisipažino ir ateis pas jį. Po kažkiek laiko jam paskambino M. G., kuris vėliau atėjo į redakciją, atnešė atsiskaitymo lapelį, 2000 Eur, po 50, atsiprašė jo ir darbuotojų. Atėjęs M. G. pasakė, kad tai jo darbas ir pradėjo aiškinti dėl ko, kad jam taip užėjo. Atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, jog sodyboje jie buvo 2013 m., o kad ten yra kažkokia M. G. sodyba, tikrai nežino. Žino, kad M. G. gyvena šalia upės Šalčininkėliuose, tai jei būtų norėjęs pakišti įrodymus, tai ginklą išmestęs į upę šalia jo namų. Visi M. G. teiginiai yra nepagrįsti. Jis konkrečiai nieko nesako. Jam atlyginta turtinė žala, neatlyginta neturtinė. Visi darbuotojai išsigando. Tuo metu jo žmona laukėsi, tad tikrai buvo išgąstis. O pastatas buvo apšaudytas nakties metu. Paparastai darbuotojai darbą baigia 17 val., o jis kartais būna iki 18 val. Žaliuzės nuleidžiamos, įjungiama signalizacija. Viršuje gyvena žmonės. Žmonės šūvius girdėjo, bet signalizacija nesuveikė. Paaiškino, kad M. G. padavė 2000 eurų. Suma buvo derinta su tardytoju ir paskaičiuota pagal įkainius, kurie patvirtinti vyriausybės. Susitarimą rengė pats M. G.. Jis atnešė lapą, kad jis, V. K., neturi pretenzijų, kad jis (M. G.) atsiprašo, gailisi ir sumokėjo 2000 eurų. Dėl realių išlaidų buvo pridėta sąmata, parengta pagal valstybės įkainius. Pretenzijų dėl turtinės žalos neturi, liko neatlyginta tik neturtinė ir šiai dienai jis palaiko savo ieškinį dėl neturtinės žalos.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja O. D. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK KPONTV vyriausiąja tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, iki byla nebuvo grąžinta. Nuo pareiškimo gavimo su šia byla nedirbo, nes byla buvo perduota iš Šalčininkų. Atsimena, kad M. G. atėjo pas juos kartu su pareigūnu, nes jis po sulaikymo buvo paleistas. Tai buvo po dviejų dienų ar po paros, nepamena. Jis savo ranka surašė prisipažinimą. Gynėjas nedalyvavo, nes jis nenorėjo, kad jam būtų pranešta. Pareigūnas pasakė, kad M. G. nori prisipažinti. Ji pasakė, kad jis tegul savo ranka surašo. Jam buvo duotas popieriaus lapas ir jis išėjo. M. G. parašė ir jai pateikė, o ji pridėjo prie bylos. Lyg ir po šio prisipažinimo, buvo susitarta, kad valstybės skirtų gynėją ir jis buvo apklaustas. Neprisima, jog būtų skambinus nukentėjusiajam ir sakius, kad M. G. atsiskaitys už padarytą žalą. Atsimena, kad jai buvo pateiktas raštas dėl sumokėtų 2000 Eur, bet neprisimenu kas iš proceso dalyvių, gal pats M. G. pateikė. Nurodė, kad 2 tomo 122 b. lape yra M. G. pareiškimas, jog savo noru nutraukia atstovavimo sutartį su jį ginusiu advokatu, nes M. G. aiškino, jog nenorėtų, kad kas nors sužinotų, kadangi jam gėda. Berods pirmos apklausos metu M. G. negalėjo duoti parodymų, nes jis jautėsi blogai. Niekas jo nevertė duoti parodymų. Ką jis savo noru išreiškė per apklausas dalyvaujant gynėjams, arba kur savo ranka rašė prisipažinimą, tas ir buvo fiksuojama byloje. Jokio poveikio jam tikrai nebuvo daroma. Teisėjui parodžius M. G. papildomos apkalusos protokolą (2 tomas b. l. 129-132), liudytoja paaiškino, kad po apklausos yra M. G. ranka parašyta, jog teisingai užrašyti jo parodymai bei parašas. Paaiškino, kad M. G. pradžioje parašė nuoširdų prisipažinimą ir tik po to jis buvo papildomai apklaustas. Buvo sutarta su gynėja, kad atvyks į apklausą po M. G. prisipažinimo. Jis turėjo laiko apsigalvoti, ar duoti parodymus. Jis nebuvo sulaikytas tuo metu, jo niekas nelaikė. Apklausa vyko BPK tvarka. Buvo iškviestas kitas gynėjas, nes jis atsisakė savo samdyto gynėjo. Tuo metu kai M. G. davė parodymus, jai atrodė, kad jis yra adekvatus, nes jis vairavo automobilį, lankėsi pas gydytojus. Kai jau buvo surinkti visi duomenys, išsiuntė ekspertizei. Pamena, kad buvo atliktos kratos ir protokole buvo nurodyta, kad M. G. pasakė ir parodė tą vietą, kur buvo iškviesti narai. Kiek pamena buvo žiema. Tuo metu ginklas nebuvo rastas. Po prisipažinimo M. G. pasakė, kad vėl parodys vietą ir tada buvo iškviesti kiti narai bei rastas ginklas, dėl ko jokių abejonių pareigūnams nekilo.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja G. B. parodė, kad pažįsta poną V. K.. Jis yra redakcijos direktorius ir jos darbdavys. Paaiškino, kad buvo šaudymas. Po šaudymo, ponas M. G. atėjo į jų redakciją du kartus. Jis norėjo pasikalbėti su V. K.. Pirmą kartą V. K. nebuvo, todėl susitarė, kad jis ateis kitą kartą. Kai atėjo kitą kartą, V. K. buvo darbe ir jie kalbėjosi. Redakcijos tokia erdvė, kad kai jie kalbėjosi viskas girdėjosi. Jau daug laiko praėjo, bet prisimena, kad ponas M. G. atsiprašė V. K. ir pasakė, kad atsilygins, kas buvo sugadinta. Pokalbio metu M. G. prisipažino, kad apšaudė ir sakė, kad atlygins padarytą žalą. Visų žodžių ką kalbėjo M. G. negali pasakyti. Prisimena, kad kalbėjo apie apšaudymą, dėl sugadintų žaliuzių, durų. Kalbėjo dėl sumos žalai atlyginimo ir atsiprašė. Atsilygino, bet nežino kiek pinigų davė. Redakcija yra pirmame pastato aukšte. Įėjimas nuo gatvės. Antrame aukšte gyvena gyventojai. Kada tas įvykis įvyko ir koks buvo metų laikas negali pasakyti. Gal tai buvo 2016 metais ir atrodo, jog buvo sniegas. Ji asmeniškai matė tas apšaudymo vietas: redakcijos žaliuzės, sienos ir durys. Buvo skylutės ir sienos apačioje. Redakcijos patalpose yra signalizacija, tačiau nežino ar signalizacija suveikė. Kai ji atėjo į redakciją, jai pasakė, kad šaudė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-22 įtariamuoju apklaustas M. G.dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų parodymus ar paaiškinimus duoti bei atsakinėti į tyrėjos klausimus atsisakė (2 tomas, b. l. 119-120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-05 M. G. pateikė nuoširdų prisipažinimą, kuriame jis prisipažino, kad 2016-01-20 naktį, apie 24 val., apšaudė V. K. bendrovės duris, esančias Šalčininkų mieste, Nepriklausomybės g. 30. Šį nusikaltimą padarė būdamas stipriai susijaudinęs dėl kilusių nesutarimų su V. K. „Facebook“ socialiniame tinklapyje. Jo nuomone, V. K. socialiniame tinklapyje skleidė antivalstybinę, tautinę nesantaiką ir karą kurstančią propagandą. Jis atvirai kreipėsi į V. K. su prašymu nustoti tai daryti, į ką jis labai neigiamai sureagavo pradėdamas jį įžeidinėti ir grasinti. Tai jį labai sujaudino, ko pasekoje jis klaidingai ryžosi padaryti šį nusikaltimą. Darydamas šiuos veiksmus jis buvo įsitikinęs, kad fiziškai nepakenks jokiems žmonėms, kadangi V. K. bendrovės patalpos buvo uždarytos, nuleistos apsauginės žaliuzės. Jis nesiekė padaryti išpuolį prieš žiniasklaidos priemonę, galvojo, kad tai yra vienos iš daugelio V. K. komercinių bendrovių patalpų. Po šio jo padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, yra pasiryžęs atlyginti patirtą žalą bei atsiprašyti nukentėjusių asmenų, pasitaisyti ir išpirkti savo kaltę prieš visuomenę bei savo šeimą, yra pasiryžęs bendradarbiauti su teisėsauga, siekiant išaiškinti visas su šiuo nusikaltimu susijusias aplinkybes (2 tomas, b. l. 121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-08 papildomai apklaustas M. G. parodė, kad nieko neverčiamas, savo noru nori duoti parodymus apie įtarimo esmę. Jis pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus dėl to, kad buvo nepasiruošęs bendrauti su teisėsauga. Šiuo metu pasiruošęs duoti nuoširdžius parodymus. Parodė, kad V. K. pažįsta apie 15 metų. Santykiai buvo geri, bendravo draugiškai, įvairiais klausimais. Jis pažinojo šį kaip verslininką, o ne kaip laikraščio redaktorių. V. K. darydavo antspaudus įmonėms, turėjo reikalų su statybomis ir kita. Kurį laiką bendravo gana artimai, nes jų žmonos klasiokės. Maždaug prieš metus, be jokio konflikto atitolo, bendravimas sumažėjo. Jis periodiškai prisijungdavo prie „Facebook“ tinklalapio ir 2015 metų rudenį prisijungęs prie savo profilio, pavadinimo neatsimena, paskutiniu metu buvo „(duomenys neskelbtini)“ pamatė kuo savo profilyje dalinasi V. K.. Informacija, kuria šis dalinosi pasirodė antivalstybinė, žeminanti valstybę, kurstantį karą. Jis dėl to kreipėsi į Saugumą, į Prezidentę, kad būtų sustabdyta antivalstybinė propaganda. Tai, kad V. K. taip elgiasi, jam nedavė ramybės. Po to, datos tiksliai neatsimena, 2015 metų rudenį, jis deaktyvavo savo profilį ir pamiršo apie V. K.. Vėliau, 2016 metų sausio pradžioje, datos tiksliai neprisimena, vėl prisijungė prie „Facebook“ ir pamatė V. K. paskyrą, kurioje niekas nepasikeitė, ir toliau buvo žeminama Lietuvos valstybė, Prezidentė, Kariuomenė. Jam, kaip Lietuvos patriotui, tai sukėlė neigiamas emocijas, „užkabino“ orumą ir pasirodė, kad turi tai sustabdyti. Tuomet sirgo depresija ir išsigando, kad pas juos dėl to gali kilti karas, todėl pastarajam atvirai į „Facebook“ parašė laišką, kuris buvo garbingas. Laišką pradėjo žodžiais, kad jis gerbia šį ir, kad nustotų pilti purvą ant savo valstybės, kurioje gyvena. Pastarasis atsakė, sureagavo piktai, ar išsigando, metė jam kaltinimus. Jie apsikeitė keliais laiškais. Kada jis parašė šias žinutes tiksliai neatsimena, tai buvo 2016 m. sausį. Po to V. K. šiuos laiškus paskelbė savo paskyroje ir tuo šis išprovokavo jį vėl, nes kiti asmenys pradėjo rašyti kas jis toks, prašė duomenis pateikti, ir jis išsigando, įsižeidė, gal net supyko, kad V. K. neteisingai pasielgė paviešindamas laiškus. Tuomet jis paveiktas emocijų nusprendė apšaudyti V. K. nuosavybę – ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jį „užmušė“ V. K. nebaudžiamumas, tai, kad šis nepripažįsta savo klaidų. Jis nuo 2014 metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime su šeima, vienkiemyje, todėl 2015 metais gruodį, apie savaitę iki Naujųjų metų, arba savaitę po Naujųjų metų, nusipirko savigynai iš nepažįstamo asmens vardu A., kuris dirba Gariūnų turgavietėje ginklą. Prašė A., kad parduotų nekovinį šratinį pistoletą. Pastarasis pasakė, kad turi tokį ginklą ir, kad jo laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir pardavė tokį pistoletą už 450 eurų. Pistoletas buvo be dėžutės, be instrukcijos, jokių įsigijimo dokumentų neišdavė. Kartu su pistoletu A. pardavė ir šovinius, rodos buvo 8 šoviniai ginklo dėtuvėje, bei dėžutę su šoviniais, bet kiek jų buvo viduje neatsimena, kokio kalibro nežino, nes niekada neturėjo ginklo. A. davė ginklą maišelyje ir kartu su juo, kaip vėliau pastebėjo, buvo ir duslintuvas. Jis neprašė duslintuvo, bet šis pardavė pistoletą su juo. Įsigijęs ginklą atsivežė jį namo ir paslėpė pas save namo kieme, šuns būdoje. Apie tai, kad nupirko pistoletą niekam nesakė. Tuo metu jo emocinė būklė buvo sunki ir kažkuriuo metu nusprendė panaudoti įgytą ginklą. Jis, kaip nurodyta įtarime, 2016-01-20 apie 00.00 val. nakties pasiėmė ginklą su šoviniais, užsuko duslintuvą ir nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Mickevičiaus gatvėje paliko savo automobilį, kuriuo iš savo automobiliu atvažiavo, neprisimena. Pasislėpęs ginklą už striukės nuėjo kelis šimtus metrų iki Nepriklausomybės gatvės, kur buvo V. K. ofisas, perėjo į kitą gatvės pusę ir eidamas asfaltuota dalimi, apsižvalgęs, kad nėra aplinkui žmonių, kuriuos galėtų sužaloti, taip pat įsitikinęs, kad V. K. ofise nieko nėra, nes buvo nuleistos durų žaliuzės, išsitraukęs ginklą pradėjo šaudyti į, jo įsitikinimu, V. K. ofisą. Jis taikėsi į ofiso duris. Jis iššaudė visą apkabą, jei neklysta, paleido 8 šūvius. Apšaudęs pastatą grįžo su po striuke paslėptu ginklu į automobilį. Jis suprato, kad pasielgė netinkamai, pradėjo gailėtis, todėl nusprendė atsikratyti ginklu. Į policiją kreiptis nesiryžo. Jis nuvažiavo į Paupio kaimą prie Merkio upės ir išardęs ginklą dalimis išmetė į Merkio upę. Jis kartu turėjo maišą, kuriame buvo likę šoviniai, todėl juos irgi išmetė į upę. Tai padaręs grįžo namo. Niekas iš namiškių nepastebėjo, kad buvo išvažiavęs. Kai grįžo niekas jo nepastebėjo, nes visi miegojo. Visas tas įvykis užtruko apie valandą laiko. Apie savo poelgį niekam nepasakojo. Kitą dieną pamatė laikraščiuose, internete straipsnius apie padarytą nusikaltimą. Jis įvairiuose portaluose rašė komentarus, kad V. K. rašo antivalstybinę propagandą ir, kad tai yra susiję su šiais V. Kot veiksmais. Po šio poelgio jo sveikata pablogėjo, tai jį prislėgė, todėl jis atsigulė gydymui į ligoninę. Jis neprisimena ar po šio įvykio dar rašė V. Kot, ar skambino pastarajam. Nori papildyti, kad prisimena, jog buvo nuvykęs į V. Kot ofisą, bet ten buvo tik pastarojo žmona. Jis jai pasakė, kad jeigu laikraštis rašys apie jį, kad duotų apie tai žinot, kad paliktų laikraščio egzempliorių. Pabendravęs su V. Kot žmona išvyko. Jokio konflikto su pastarąja nebuvo, tiesiog tuo metu norėjo pasikalbėti su V. Kot, bet šio nebuvo, todėl paprašė palikti laikraščio egzempliorių (2 tomas, b. l. 129-132).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-18 papildomai apklaustas įtariamuoju M. G. parodė, kad pilnai sutinka su ankstesnės papildomos apklausos metu duotais parodymais. Minėtą apklausą baigė, kadangi jautė nuovargį. Šiuo metu gali tęsti apklausą ir nori papasakoti viską toliau. Jis 2016 metais, datos tiksliai neprisimena, po jo apsilankymo V. K. ofise, netyčia susitiko su V. K. Vilniaus mieste, tikslios vietos nurodyti negali. Susitikus su V. K. jie pasisveikino ir gatvėje trumpai, apie 10-15 minučių, pasikalbėjo. Jie pradėjo kalbėtis apie konfliktą tarp jų internete, apie jų nuomones. Jie panagrinėjo šiuos klausimus ir gražiai išsiskyrė. Kiekvienas liko prie savo nuomonės. V. K. pareiškė, kad jis per agresyviai nusiteikęs, bet jis patikino šį, kad nieko pastarajam daryti neketina. Po šio susitikimo, jei neklysta, daugiau su V. K. susitikę nebuvo ir nebendravo. Po to, 2016-03-22, jis buvo namuose ir pas jį atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė. Atvykę pas jį namo pareigūnai supažindino jį su nutartimi daryti kratą. Jis susipažino ir pareiškė pareigūnams, kad gali suteikti valstybei informaciją apie ginklą ir parodyti vietą, kur jį išmetė. Tuomet su pareigūnais nuvažiavo į jo nurodytą vietą prie Merkio upės, Paupio kaime ir jis parodė vietą, kur išmetė ginklą. Tuo metu jis buvo susijaudinęs, ir galvojo, kad policijai užteks tik parodyti vietą, o aplinkybes ketino papasakoti vėliau. Pareigūnai iškvietė narus, ieškojo upėje ginklo, bet nerado. Po to, pareigūnai atliko namuose kratą, kurios metu išėmė jo ir šeimos narių daiktus: mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterinę techniką, tačiau nieko uždrausto jis neturi, nelaiko. Po kratos buvo pristatytas į policiją. Policijoje jis blogai jautėsi, nes patyrė stresą, be to, tuo metu gydėsi Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, todėl tuo metu atsisakė nuo parodymų. Vėliau, kai jį paleido, jis viską apgalvojo, nusiramino ir nutarė ateiti pas tyrėją ir papasakoti visą tiesą, nes nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė. Mano, kad dėl V. K. nuomonės, elgesio turi spręsti teisėsaugos institucijos, o ne fizinis asmuo. Atsakydamas į tyrėjos klausimą ar yra pranešęs apie V. K. neteisėtą veiką – kontrabandą pagalbos telefonu 112 parodė, kad taip, 2016 metų sausį būdamas Vilniuje, Mindaugo gatvėje esančioje parduotuvėje „Maxima“ paskambino iš taksofono pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad V. K. laiko pas save namuose kontrabandines cigaretes. Jis tiesiog girdėjo iš Šalčininkų miesto gyventojų apie tai, todėl nutarė apie tai pranešti anonimiškai. Ar buvo sureaguota į pranešimą nežino. Tuo metu jis važinėjo automobiliu "VW PHAETON", valst. Nr. 1. Šį automobilį pardavė 2016 m. sausio mėnesį, datos tiksliai neprisimena. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Šiuo metu gydosi, stengiasi atlyginti V. K. padarytą žalą ir atsiprašyti. Daugiau nieko papildyti neturi. Ketina pareigūnams padėti ieškoti jo išmestą ginklą (2 tomas, b. l. 133-135).

2017-02-10 M. G. įteiktu pranešimu apie padarytą LR baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (2 tomas, b. l. 140-141).

2017-02-10 M. G. apklaustas įtariamuoju prisipažino dėl LR baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo ir patvirtino savo ankstesnius parodomus (2 tomas, b. l. 142).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu M. G. apklausiamas kaip asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones parodė, kad jokio šaunamojo ginklo jis nėra turėjęs, nėra turėjęs nei leidimo. Labai senais laikais jis turėjo dujinį pistoletą, kai dar nebuvo reikalingi leidimai, jis dar nebuvo vedęs, o daugiau šaunamųjų ginklų, nei leistinų, nei neleistinų, jis nėra turėjęs. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. G. parodė, kad kaltinamoji išvada surašyta remiantis tik jo parodymais, kuriuos buvo nusprendęs duoti, jis buvo tapęs aplinkybių įkaitu. Ar dėl to ginklo, ar ne dėl kito, jis nežino, o dėl įvykio, dėl kurio jis yra kaltinamas, kad buvo apšaudytos V. K. redakcijos patalpos ir dėl to jis turi atsakyti, jis daugelio žmonių spaudžiamas nusprendė sukurti įstoriją apie ginklo įsigijimą ir panaudojimą, jis galvojo, kad tai geriausia išeitis, nes daug kas jį spaudė nuo pareigūnų iki jo artimų žmonių. Buvo konfliktas tarp jo ir V. K. ir gavosi taip, kad jis netikėjo niekada sąmokslo teorijomis, o šiai dienai pats tapo sąmokslo teorijos dalyviu. 2016 m. jis gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. Krantinės g. 17, šiuo metu gyvena ten pat. Kai atvyko į jo gyvenamąją vietą, jokių uždraustų daiktų nerado,kartu gyvena žmona ir mažamečiai vaikai. Nerado pas jį jokių ginklų ir uždraustų dalykų, gali kažkas būti, teritorija didelė, gali kažkas pakišti. Leidimo turėti ginklą jis neturėjo ir nesikreipė, turėjo tam tikrų minčių, bet galiausiai priimdavo sprendimą, kad ginklas didelė atsakomybė, jo nešiojimas ir turėjimas gali skatinti jį panaudoti, tokios tiesioginės grėsmės jis sau nejautė ir priimdavo toms mintims galutinį sprendimą neįsigyti. Nuo 2000 metų visą laiką vairavo automobilį, tik 2 mėn. jis buvo nubaustas ir negalėjo vairuoti, važinėjo su automobiliais „Subaru“, „Volkswagen“. Apie tai, kaip toje vietoje su pareigūnais ieškojo kažko panašaus į šaunamąjį ginklą, jam reikėtų pasakoti nuo pradžių. Atvažiavo pareigūnai į jo gyvenamąja vietą, ten ir jo darbo vieta, pas jį patalpų daug, vyko visuotinė krata, kratos metu nebuvo rasti jokie daiktai. Pareigūnai atvažiavę su juo bendravo, aiškino, kad jie įtaria jį padarius nusikalstamą veiką, apšaudžius V. K. patalpas, kad jis konfliktuoja be reikalo su V. K.. V. K. šiai dienai jis nejaučia jokio pykčio, jam tik gaila jo (V. K.), nes asmeniškai V. K. jam buvo draugas, pažįstamas, jie bendravo normaliai, rajone apie jį nuomonė žmonių bloga, bet jis V. K. gerbė, nes jis būdamas verslininkas ir V. K. tam tikrais momentais buvo kaip pavyzdys, kaip reikia nebijoti drąsiai daryti verslą, V. K. buvo pradininkas interneto Šalčininkų mieste, dėl žmogiškų dalykų negali vertinti, nenori blogai šnekėti. Šiai dienai ši situacija keičiasi, kai toks konfliktas. Turi žmogus kažkokį sprendimą pasirinkti, jo autoritetas yra Jėzus, ar jis (Jėzus) išgalvotas, ar ne, nežino, jis (Jėzus) sako, kad visi žmonės geri ir jis tuo tiki. Nebuvo rasta jokių daiktų pas jį gyvenamojoje vietoje. Rado visai kitoje vietoje, 20 km nuo jo gyvenamosios vietos, o kam priklauso, jis nežino. Dėl redakcijos apšaudymo nieko jis negali paaiškinti, jis nedarė tos veikos, bet ir nežino kas tai padarė. Reiškiant civilinį ieškinį V. K. parašė, kad dauguma žmonių galvojo, kad jis pats apšaudė savo redakciją, siekdamas kažkokių tikslų, kas apgadino turtą, jis nežino, jis nešaudė. Atsakydamas į prokuroro klausimus M. G. parodė, kad jis su pareigūnais iki vakaro bendravo, jis gydėsi ligoninėje, patyrė didelį spaudimą, jis buvo paliktas be vaistų, yra tam tikri dalykai, kurie neleistini, jam buvo daromas psichologinis spaudimas bendraujant su juo, viskas šioje situacijoje tęsėsi nuo konflikto. Jis pareigūnams savo noru pasakė kalbant plačiai apie aplinkybes su konfliktu su V. K., kad galimai jis žino kokioje vietoje gali būti kažkoks šaunamasis ginklas išmestas ir paslėptas. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. G. parodė, kad jis nurodė tam tikrą vietą, jis su pareigūnais bendravo, nors jie (pareigūnai) juo manipuliavo, jis neturėjo kitos išeities, nes kuo jis gali pasitikėti, jei ne pareigūnais, nors šiai dienai jis supranta, kad padarė klaidą parodydamas, jei nebūtų parodęs, gal būtų kažkas kitas atsitikę, jis norėjo padėti, o buvo padarytas kaltu. Atsakydamas į prokuroro klausimus M. G. parodė, kad jo parodymai duoti yra įvykio vietoje, kur ieškojo ginklo, tačiau jo (ginklo) nerado, jis (ginklas) buvo rastas už kelių mėnesių, gal net nebuvo to ginklo rasta, gal jis (ginklas) tik vėliau atsirado. Pas jį buvo įtarimai, kad gali būti, nes jis matė žmogų kažką panašaus į ginklą išmetant, jis matė kažką panašaus į pistoletą, buvo panašu, kad nusukamas duslintuvas ir viskas išmetama į upę, kada tai jis matė neprisimena. Apiemėnesį laiko iki tol kol atvyko pareigūnai, šalia tos vietos jis turėjo du sodo sklypus, ten sodų bendrija „Paupys“, jis atvažiuodavo, darė nuotraukas, pardavinėjo, ten kaimo turizmo sodyba yra prie Merkio upės, vieną dieną atvažiavęs į sodus, jis neprimena, ar darė nuotraukas, turbūt, kad ne, tuo momentu jis buvo prie sklypo, paskui prie Merkio upės, o paskui į turizmo sodybą atvažiavo, jis pastatė mašiną ir nuėjo per tą sodybą, jis nežino ar ten kameros yra, savininką jis pažįsta, nuėjo prie upės pasivaikščioti, bevaikštant kur yra takas jis pamatė, kad toliau nuo sodybos lyg bėga ar skuba žmogus kažkoks, jis užėjo į priekį upės vingio, buvo keli šimtai metrų nuo jo, tarp jų nebuvo jokio kontakto, jis pamatė, kad tas žmogus ar iš kišenės, ar iš striukės, ar gobtuvo traukia kažką panašaus į ginklą ir meta į upę. Jis bijojo prasitarti apie tai, nes galvojo, kad gali blogai būti, pas jį jau buvo konfliktas įvykęs su V. K., jis buvo atsiribojęs nuo bendravimo ir žmonių, niekam apie tai nesakė. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. G. parodė, kad su pareigūnais jis važiavo į tą vietą, tuo metu nerado to ginklo, jis nežinojo ar jis ten yra, ar tai yra ginklas, jį rado už kelių mėnesių, jis nežino ar rado toje vietoje, ar ne. Jis nurodė atkarpą, kurioje gali būti. Prie upės jis važiavo ir rodė, bet jie nerado, buvo narai atvažiavę, bet nerado. Jie ieškojo ko jiems reikia, jis pasakė, kad gali būti panašus daiktas į pistoletą. Su V. K. teko bendrauti naudojant komunikacijos priemones, „Facebook“ paskyrą jis turėjo, bendrauti jie mažai bendravo, daugiau tiesiogiai nei per „Facebook“. Jis norėtų padėti ir padėjo, kad būtų išsiaiškintas tas dalykas, tai turi būti išsiaiškinta, jis pats bijo, kad jam taip gali atsitikti, bet turi teisėsaugą, turi ja pasitikėti. Atsakydamas į prokuroro klausimus M. G. parodė, kad jis sužinojo kitą dieną kaip ir visas rajonas, kad buvo apšaudytos redakcijos durys, jis neprisimena ką tiksliai sužinojo. Jis tapo įkaitu ir atpirkimo ožiu, ne be V. K. įdirbio taip įvyko ir jis prisipažino. Jis nenupasakojo tiksliai visų aplinkybių, jis sukūrė istoriją, jis žinojo bendras aplinkybes, kurios buvo žiniasklaidoje, šiai dienai jis gali pasakyti, kad jo draugas žino, kad jis kaltinamas, kad jis prisiėmė kaltę, vienas draugas net tiesiogiai pasakė jam, kam jis prisiėmė kaltę, nes V. K. gėrė pirtyje ir juokėsi kaip pakišo jį, jis (V. K.) pats kaime šaudė ir treniravosi prieš tą įvykį. Jei tie faktai pasitvirtintų, gal galima padaryti ekspertizę jo (V. K.) sodyboje rasti įkalčių. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. G. parodė, kad jis kaltas, kad su juo sukonfliktavo. Atsakydamas į prokuroro klausimus M. G. parodė, kad jis nepasitiki tyrimu, ką jam advokatas gali padėti, jei peržengiamos įstatymo ribos. Tyrimą vykdantys pareigūnai peržengė ribas, daug ką padarė blogo, nuo sulaikymo, jis buvo paliktas be vaistų, naudojamas psichologinis smurtas, jis buvo šantažuojamas, buvo pasakyta susitaikyti, prisiimti kaltę, sakė, kad nieko nebus, jis atsakys, specialia pareigūnai rusiškai bendravo, jam aiškino pareigūnas, kad KGB stipresni už vakarų pareigūnus, yra telefoninis pokalbis, įrašas yra. Jis bendravo su vadovu PK, kuris jam taip pat kalbėjo. Gal pasiseks bylą atverti viešai, nes jis mato, kad be viešumo tiesos neras ir tada bus padarytos kratos pas V. K. ir bus išsiaiškinta kas padarė ir norėjo ant jo nurašyti. Prieš porą dienų jis nusprendė pakeisti parodymus ir pasakyti tiesą. Atsakydamas į gynėjo adv. Pauliaus Svirskio klausimus M. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kieme nebuvo šaudoma, šaudė jis su sūnumi, bet ten plastmasinės kulkos buvo. Su pareigūnais tas šūvių žymes, kur sako liudytojai, apžiūrėjo, jis paaiškino viską, tas įslaptintas liudytojas yra iš jo gretimo kaimo, jie alkoholikai, nes jis gamina malkas, dirba žmonės be išsilavinimo, jis ima kas ateina i darbą, jis pagalvojo, taip kad ten apšaudyta, nes jis gyvena vienkiemyje, buvo padarytos žymės ant tvoros, vartų, garažo, kurios galėjo būti panašios, bet tai nebuvo šaudymo žymės, pareigūnai pažiūrėjo ir suprato, pareigūnai matė ir nefiksavo jų. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. G. parodė, kad toks raštas apie prisipažinimą buvo, ar gynėjas žinojo, jis nežino, jis rašydamas raštą buvo priverstas atsisakyti gynėjo. Jis sąmoningai buvo vedamas prie to, priverstas atsisakyti, nes buvo tokios sąlygos iškeltos. Jis atsisakė advokato, nes ėjo į susitarimą su pareigūnais, žodžiu advokato jis buvo atsisakęs anksčiau. Tyrimo metu buvo peržengtos įstatymo ribos, jis buvo skatinamas atsiakyti advokato ir prisipažinti, tai darė tyrėjai visi, su kuriais jis bendravo, tyrėja buvo moteris, operatyviniai darbuotojai vyrai. Jis sėdėjo su operatyviniais darbuotojais ir rašė PK patalpose prisipažinimą. Atsakydamas į gynėjo adv. Pauliaus Svirskio klausimus M. G. parodė, kad atvykę pareigūnai, vienas iš pareigūnų pradėjo su juo stipriai ir neformaliai bendrauti, gal jis (pareigūnas) žinojo, kad jis gydosi, jis (pareigūnas) žinojo, kad jis gydosi, nes jis (pareigūnas) vėliau pasakė, buvo surinkęs daug duomenų apie jį, jis (pareigūnas) bandė draugiškai vienu metu ir spaudimą darant, iš karto neformaliai aiškino, kad jis susikonfliktavo su V. K., taip daryti negalima, tai turėtų būti atskira byla dėl jų veiksmų. Pareigūnai kaltino jį, tiksliai neprisimena, bet kaltino, kad susikonfliktavo su V. K. ir nebuvo taip daryti galima. Atsakydamas į prokuroro klausimus M. G. parodė, kad jis informavo, kad V. K. laiko kontrabandines cigaretes, kai buvo konfliktas, jis buvo girdėjęs, negali įvardinti kas jam sakė, nes visi bijo po šio įvykio V. K., jam pasakė, kad pirtyje V. K. pats gyrėsi, kad šaudė, treniravosi. Situacija sudėtinga, jis turi psichologinių problemų, jis jas pripažįsta ir stengiasi išgyti, ne jo reikalas kištis, bet pažiūrėkite į V. K. „Facebook“ paskyrą, jo tautybės neįmanoma suprasti, bet jis (V. K.) neigia savo problemas, kas gali pas jį (V. K.) galvoje gimti jis neįsivaizduoja. P. M. upės jokio jo prisipažinimo nebuvo. Jis nurodė apie duslintuvą ikiteisminio tyrimo metu, bet neužfiksavo. Jis nenusprendė prisipažinti, jis buvo priverstas, jam davė nemažai laisvės fantazijai, jis nežinojo kaip sakyti iš kur gavo ginklą ir jis pasakė, kad galima nusipirkti turguje, bet pareigūnai to netikrino. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. G. parodė, kad jis supranta pareigūnams yra byla, reikia ištirti, kuriais metodais jie darė tai negalima taip. Jam buvo grasinama, jei nesusitaikys su V. K., neprisiims pasekmių bus konfiskuotas verslas, atimti vaikai, jis bus pasodintas į kalėjimą, visi taip sakė, operatyvinių darbuotojų buvo apie 20, net pats vadas tai sakė, kai jis buvo laikomas be vaistų. Pasakė jam, kad pas juos neištirtų bylų nėra ir jie galvoja, kad jis turi susitaikyti, atlyginti žalą, jis išėjo, sumokėjo žalą ir galvojo, kad tuo viskas pasibaigs (3 tomas, b. l. 36-41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-18 apklaustas įtariamuoju M. G. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas kategoriškai neigia savo kaltę ir norėtų pasakyti pastabą, kad visi šie pareikšti įtarimai remiasi jo neteisingu ir melagingu prisipažinimu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, ir netgi neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jam pareikštų nusikalstamų veikų jis nepadarė. 2015 m. pabaigoje, ar 2016 m. pradžioje jis su V. K. turėjo konfliktą www.facebook.com paskyroje, nors iki to konflikto jie buvo draugai, pakankamai artimai bendravo. Matydamas V. K. paskyroje nuolat skleidžiamą žeminančią informaciją, pareiškimus, karikatūras apie Lietuvos valstybę, kariuomenę, įvairius pareigūnus, Prezidentę, jis draugiškai ir kultūringai parašė jam laišką, kad jis nustotų tai daryti, kad jis elgiasi neteisingai. Iš atsakomųjų jo laiškų, jis suprato, kad jis įsižeidė ir atsakydamas į laiškus jis įžeidžiančiai su keiksmažodžiais jam atrašinėjo, dėl to jie sukonfliktavo. Šiandien jis galvoja, kad V. K. pats tai padarė ir po to dėjo visas pastangas, kad jis būtų apkaltintas šiais nusikaltimais. Kiek jis žino, net yra įsitikinęs, kad tą ginklą, kuris buvo rastas upėje, išmetė pats V. K.. Jis matė kaip pats V. K. išmetė ginklą į upę ir apie tai jis pasakė ieškant ginklo upėje, apžiūros metu, tačiau po pareigūnų spaudimo, bei jam nesuteiktos medicininės pagalbos, sugrįžus į namus, jis minėtame protokole pasirašė, kad tai jis ginklą įmetė į upę. 100 procentų jis negali patvirtinti, kad tai buvo V. K., bet patvirtina 99 procentais. Tačiau tuo metu ginklas nebuvo rastas. (5 tomas, b. l. 141-142).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-21 apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad 2016-01-21 apie 8.00 val. atėjo į darbą A. K. ir aptiko, kad yra skylutės įėjimo duryse. Užėjęs į patalpas iš kitos pusės pamatė, kad UAB „Rožinis dramblys“ patalpose „Šalčios žinios“ redakcijos stiklinėse duryse yra skylės bei sienoje ir lange, galimai nuo šūvio. Jam anksčiau grasino, siūlė išvažiuoti iš Lietuvos. Jo laikraštyje būna straipsniai apie kontrabandininkus, galimai tai susiję (1 tomas b. l. 99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-22 papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad yra įmonės „Rožinis dramblys“ direktorius. Pastatas, kuriame įsikūrusi įmonė yra Nepriklausomybės g. 30, Šalčininkuose. 2016-01-21 apie 8.00 val. jis atėjo į šiame pastate įsikūrusią redakciją. Kartu su juo atėjusi A. K. nuėjo pakelti durų žaliuzes ir grįžusi pranešė, kad ten skylės kažkokios atsirado. Jis nuėjo patikrinti ir pamatęs skyles suprato, kad tai nuo kulkų. Apie tai jis pranešė į BPC Nr. 112. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis turi profilį „V. K.“. Jis dažnai dalyvauja diskusijose, palieka komentarus. Nesenai gavo pranešimus iš M. G. su pasiūlymu „geranoriškai išvažiuoti iš Lietuvos“. Tokią pat žinutę jis gavo iš D. L.. Į šias žinutes jis nekreipė dėmesio. Jo laikraštis „Šalčios žinios“ leidžia straipsnius apie kontrabandininkus ir kitus kriminalus, rezonansinius įvykius Šalčininkų rajone. Paskutinius 6 mėnesius jokių grasinimų jis gavęs nebuvo. Kas tai galėjo padaryti jis neįtaria (1 tomas b. l. 100).

2016-02-02 V. K. papildomos apklausos metu parodė, kad pilnai sutinka su ankstesnių apklausų metu duotais parodymais. Papildė, kad kaip jau yra sakęs laikraštyje „Šalčios žinios“ publikuojami jo ir kitų laikraščio korespondentų straipsniai. Straipsniai susiję su Šalčininkų rajono kriminaliniais, rezonansiniais, kompromituojančiais įvykiais, straipsniai apie įvykius, apie pareigūnus ir panašiai. Kadangi jų rajonas yra pasienio ruože su Baltarusija, tai labai daug asmenų užsiima kontrabanda dideliais kiekiais. Tarp tokių užsiimančių buvo A. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug 2008 metais, tiksliai datos neprisimena A. J. dirbdamas pasienio tarnyboje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos dabartiniam tarybos nariui J. V. ir klausėsi J. pokalbių. Pokalbių metu A. surinko duomenis apie J. asmeninį gyvenimą, su kuo pastarasis bendrauja, su kokiomis merginomis susitikinėja ir šitą informaciją paviešino Jaroslavo dabartiniai žmonai D.. Dėl šio įvykio A. buvo nuteistas ir atleistas iš tarnybos. Po to A. J. kreipėsi malonės pas prezidentę ir ši jam buvo suteikta. Tačiau A. į tarnybą negrįžo. Po to, kai jis buvo atleistas iš tarnybos vis dažniau buvo pastebimas su vietiniais kontrabandininkais. Kai A. J. buvo užfiksuotas nuotraukoje bendraudamas su kontrabandininku, tokia nuotrauka buvo išsiųsta N. V.. Pastarojo uošviui, kuris buvo Šalčininkų r. PK Kriminalinės policijos viršininkas, tačiau po žento sulaikymo 2012, 2013 ar 2014 metais pasitraukė iš tarnybos. Jis apie tai rašė straipsnį, tačiau teismas išteisino A. J., nes visą kaltę prisiėmė ant savęs D. P.. Po šių jo straipsnių ir visų šitų įvykių su N. V. ir A. J. jie bylinėjosi. Daugiau su pastaraisiais jokių konfliktų neturėjo. Ar pastarieji galėjo keršyti dėl šių įvykių nežino. Taip pat, kaip minėjo, turi pažįstamą - M. G.. Bendravimas jų buvo tik kaip pažįstamų, jokių reikalų neturėjo. Jis turi M. telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastarasis jo. Telefonu bendravo prieš kokius 3-4 metus. Jokios neapykantos neturėjo vienas kitam. Nuo šių 2016 metų pastarasis jo draugas „Facebook“ svetainėje. Šis pats pasiprašė, nors jau ilgą laiką nebendrauja. Po to, kai tapo "Facebook" draugu 2016-01-15 14.32 jis gavo žinutę nuo jo, kad jis prašo atsigauti, kad jo kojos vaikšto po Lietuvos žemę daug metų, kad pervažiuotų į savo širdies šalį. Kadangi pamatė, kad pokalbis yra grasinantis dėl jo pažiūrų, jis užblokavo M.. Apie tokį susirašinėjimą jis paskelbė savo paskyroje „Facebook“ ir, mano, kas nors iš draugų pasakė apie tai M.. Į jo mobiliojo ryšio telefoną jis negavo jokių grasinančių pranešimų. Po to, kai paskelbė susirašinėjimą „Facebook“ su M. jokie kiti asmenys jam nerašė, nesiuntė grasinančių pranešimų. Kai gavo M. G. žinutę buvo nustebęs, nes nieko blogo niekur nerašė, nieko neįžeidinėjo, tik gal išsakė savo nuomonę, kuri prieš dabartinę politinę situaciją. M. G. gyvena (duomenys neskelbtini), ten kur pastarojo gamybos cechai. Važinėja M. G. „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-01-24 buvo medžioklėje ir pokalbio metu vienas iš buvusių medžiotojų pasakė, kad tai galėjo padaryti J. V., nes 2016 metais sausio mėnesį rašė straipsnį apie J. V. turimą diskoteką, kurioje nuolat vyksta muštynės, konfliktai ir panašiai. Tai galėjo nepatikti J. V., nes šis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) rajono tarybos narys. Nors po straipsnio J. su juo susisiekęs nebuvo, negrasino, nesiaiškino dėl straipsnio ir nieko apie tai nekomentavo. Be to oficialiai diskoteka priklauso pastarojo motinai. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Su pastaruoju bendravo seniai, gal prieš porą metų (1 tomas b. l. 101-103).

2016-02-09 liudytojo papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad pilnai sutinka su ankstesnių apklausų metu duotais parodymais. Papildė, kad po jo 2016-02-02 papildomos apklausos, 2016-02-05 14.29 val. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, jis iš pradžių neatpažino kas tai ir šis prisistatė, kad M. ir tuomet suprato, kad tai M. G.. Šis pasakė, kad nori atsiprašyti, nes taip įvyko. Jis suprato, kad šis turi omeny redakcijos apšaudymą. Kadangi jis neturėjo laiko kalbėtis, pasakė viskas gerai ir padėjo ragelį. Pokalbio viso turinio neatsimena, bet buvo iš esmės nereikšmingas, taip ir nesuprato ko M. G. norėjo. Pokalbis truko apie 2 minutes, skambino šis iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini). Po to jis neperskambino ir jokių ryšių, bendravimo neturėjo. 2016-02-09, 19.21 val. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. G. atėjo žinutė „Na matau, Tu visai jau nieko nebesupanti ką išdarinėji“. Jis pastarajam atrašė, nes nesupranta ko šis nori. Jie susirašinėjo ir jis klausė ko šis nori. Jis M. G. žinutes, skambučius supranta kaip grasinimus susidoroti, šis jį terorizuoja. Žinutės yra jo mobiliojo ryšio telefone. Jis po to pažiūrėjo „Facebook“ paskyroje ir pamatė, kad M. G. yra paskelbęs labai daug jo postų, nuo 2014 metų, tai supranta, kad stebi, seka tinklapyje. Jis apie M. G. jokių straipsnių nerašė. Savo profilyje dalinasi savo pozicija kaip pilietis, o ne išdavikas. Jis turi savo nuomonę ir gerbia savo valstybę, ir mano, kad nuomonės išreiškimas ne nusikaltimas (1 tomas b. l. 104-105).

2016-04-07 liudytojo papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad visiškai sutinka su ankstesnių apklausų metu duotais parodymais. Atsakydamas į tyrėjos klausimus parodė, kad jis kaip fizinis asmuo yra savininkas dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kitos dalies pastato (duomenys neskelbtini) savininkė yra jo sesuo J. K., ir šioje dalyje yra įsikūrusi „Šalčios žinių“ redakcija (kuri priklauso UAB „Rožinis dramblys“ ir kurios redaktoriumi yra jis) ir yra sudaryta panaudos sutartis su J. K. dėl patalpų nuomos. UAB „Rožinis dramblys“ akcininkas ir direktorius jis. 2016-01-21 „Šalčios žinios“ buvo apšaudytos ir būtent ta dalis pastato, kuri registruota (duomenys neskelbtini). Dėl šio apšaudymo materialinė žala padaryta būtent UAB „Rožinis dramblys“, nes sutartis dėl panaudos sudaryta būtent su bendrove. Jis kaip jos direktorius ir akcininkas atstovaus savo bendrovę ir jos vardu pateiks padarytos žalos sumą (1 tomas b. l. 106-107).

2017-01-26 papildomai apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad M. G. jo atsiprašė ir atlygino materialinę žalą, kurią padarė apšaudęs „Šalčios žinių“ redakciją. Jis savo ruožtu atsiskaitė su J. K., iš kurios jo bendrovė „Rožinis dramblys“ nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini). Jis kaip nukentėjusysis ir bendrovės atstovas pretenzijų M. G. neturi. Prie apklausos prideda susitarimą dėl žalos atlyginimo (1 tomas b. l. 114-116).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad vieną kartą atėjo į darbą, atidarė darbo patalpas, darbuotoja atidarė kitas, pasakė ateiti pažiūrėti ir jis pamatė, kad išdaužyti langai, iškarto suprato, kad kažkas šovė į tarnybines patalpas, jis iškvietė policiją, paskambino 112. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad jis yra UAB „Rožinis dramblys“ savininkas, „Šalčio žinios“ leidėjas. Jis pažįsta M. G., anksčiau bendravo, buvo svečiuose, 3-5 metai atgal bendravo, o dabar ne. Jie nėra susipykę, neturi tikslo apkalbėti. Gali būti, kad įvyko 2016 metų sausio mėn. viskas. Jo redakcija yra (duomenys neskelbtini). Jis buvo redakcijos vidinėse patalpose po įvykio, bet jų patalpa susideda iš trijų, jis atidarė vieną, o darbuotoja kitą, ten buvo stiklai po visą kambarį ir buvo skylės padarytos. Jis pamatė, kad redakciją dengiančiose žaliuzėse buvo skylės, buvo 4-5 skylės, kai atvažiavo pareigūnai nieko nerado, o jis rado tūteles, iškvietė iš Vilniaus ekspertus, jis mano tai buvo mažo kalibro, buvo šauta su ginklu. Surado porą kulkų ant grindų, o paskui atvažiavo pareigūnai, išpjovė gipso kartoną ir dar keletą surado. Nieko jie nerašė M. G. atžvilgiu redakcijoje, pirma versija buvo, kad kontrabandininkai apšaudė, nes jie rašė apie juos, o dėl M. G. jis negalvojo. Prieš šaudymą jam M. G. į telefoną parašė žinutę, jis M. G. telefono numerio neturėjo, nes jis (M. G.) keitė juos, jis turėjo kitą ir paklausė kas rašo. Jis (M. G.) rašė, kad jis neteisėta veikla užsiima, yra Lietuvos priešas. Jis suprato kas rašo, nes jis (M. G.) prisistatė. Maždaug rašė, kad jis ne patriotas, atstovauja kitai valstybei, liepė apsiraminti arba važiuoti iš Lietuvos į Izraelį. Jis nekreipė dėmesio, nes žmogus girdėjo, kad išgėrinėja, jis M. G. atrašinėjo į žinutes, paskui užblokavo savo puslapį, kad M. G. negalėtų žiūrėti. M. G. turėjo automobilį, valstybiniai numeriai buvo 1. Jie susirašinėjo, kad M. G. patriotas, o jis ne, sakė susikrauti lagaminus ir važiuoti į šiltą šalį, jis suprato, kad į Izraelį. Kažkur dviejų savaičių, mėnesio bėgyje iki šaudymo vyko susirašinėjimas, paskui jam kažkas pasakė, kad rašo apie jį, apie kitas aplinkybes „Facebook“. M. G. buvo užėjęs į redakciją, bet jo nebuvo, paskui jis sužinojo, kad M. G. įtariamasis. Redakcija iš vidaus filmuojama, tų įrašų tyrėjai prašė, buvo pateikta, bet buvo naktis. 4 ar 5 skylės buvo, viena kulka įstrigo į durų atramą, kitos 3 į sieną, jis mano, kad žmogus šaudė tas, kuris nemokėjo šaudyti. Siena, lubos buvo apgadintos, kopijavimo aparatas brangus pas juos stovi, teko valyti. J. K. jo sesuo, ji yra buto savininkė, o jie numoja butą iš jos (sesers) pagal panaudos sutartį. Kiek jis atsimena, telefonu kalbėjo su M. G., buvo Vilniuje susitikę, M. G. atėjo atlyginti žalos, jis (M. G.) pasakė, kad apšaudė, jis (M. G.) su jo sese nebendravo. Pasakė, kad jis (M. G.) taip padarė, padarė klaidą, gailisi, kad daugiau taip nedarys, atsiprašo. Jis neklausė iš kokio ginklo jis (M. G.) šovė, jam nebuvo įdomu. Jis kaip ir atleido, materialinė žala buvo atlyginta. Atsakydamas į prokuroro klausimus V. K. parodė, kad 2000 Eur atlygino. Jam uždavė pareigūnai klausimą, ar galėjo būti, tuo metu su D. L. ir M. G. buvo toks pokalbis dėl patriotų, todėl, kai jam pasakė, jis pasakė, kad galėjo būti. Žmones tarpusavyje kalba, bet už kažkokią nuomonę imti pistoletą. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad nuomojo patalpas iš sesers, kadangi moka už viską, jam buvo sumokėta žala. Pusė patalpų sesės, du butai ten yra. Jis (M. G.) atnešė grynuosius pinigus, buvo įforminta, prie bylos yra raštas. Atsakydamas į prokuroro klausimus V. K. parodė, kad jis pareiškė ir dėl neturtinės žalos ieškinį, sunku įsivaizduoti ką jis jautė ir kokie jausmai buvo, visą mėnesį galvojo, kad pasikartos, nes ne kiekvieną dieną šaudo, visa Lietuva apie tai rašė, kad tai toks nusikaltimas, kurio nebuvo daug metų. Neseniai jis sužinojo, kad toks pats konfliktas dėl požiūriu įvyko su M. G. mokykloje, kuris apkaltino susirinkime penktoką, kad jis (pastarasis) ne patriotas, vyko ginčas su tėvu, jis mano, kad darosi baisu, jei žmogus gali laisvai nusipirkti ginklą ir laisvai pasinaudoti juo. Kai atvyko M. G. atlyginti žalos, pasakė, kad atsiprašo, kad užėjo jam (M. G.) kažkas, jis (M. G.) buvo neteisus, atsiprašo, nedarys daugiau taip. Kai jis (M. G.) atvyko į redakciją, buvo jo žmona, sakė jam, kad buvo M. G. piktas, susinervinęs, kažkas jam (M. G.) buvo negerai. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad dėl neturtinės žalos, tai ateini žmogus į darbą, apšaudytos patalpos, kaip gali jaustis, pas jį šeima, mažas vaikas auga. Atsakydamas į gynėjo adv. P. Svirskio klausimus V. K. parodė, kad tyrimo metu, atrodo, teisingai aiškino aplinkybes. Buvo materialinė žala, jam atlyginta tyrimo metu. Vienas dalykas, kad M. G. žadėjo, kad nedarys savo gyvenime tokių dalykų, o jis girdėjo, kadbuvo konfliktas toks pats, kad penktokas kitai valstybei atstovauja, jis sakė tėvui rašyti į policiją pareiškimą, nes žmogus nekontroliuoja savęs, gali pridaryti nesąmonių. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad turbūt tai dėl jo tikėjimo, (duomenys neskelbtini) gyvena daug tautybių, vienas su kitu jie gyvena glaudžiai, o žmogui kažkas nepatinka. Atsakydamas į gynėjo adv. Pauliaus Svirskio klausimus V. K. parodė, kad tūtelės tada, kiek prisimena, porą surado, rado ir ant šaligatvio, ir ant asfalto, sniege surado, nes dar buvo sniego, surado ten 1-2 , o paskui atvažiavo su metalo detektoriumi pareigūnai ir surado kitas. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad jis nelietė jų su rankomis, buvo dar pareigūnai, pareigūnai paėmė patys. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad čia jo redakcijos durys, pats stiklas nesubyrėjo, tik įskilo, šukės mėtėsi. Atsakydamas į gynėjo adv. Pauliaus Svirskio klausimus V. K. parodė, kad atvažiavo Šalčininkų komisariato pareigūnai be nieko, be metalo detektoriaus, atėjo tuščiomis rankomis, o paskui iškvietė iš VPK specialistus, kurie turėjo ir viską rado. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad jis nieko nelietė. Atsakydamas į gynėjo adv. Pauliaus Svirskio klausimus V. K. parodė, kad jis pats šaudyti moka. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad redakcijos patalpos priduotos apsaugai, ten yra judėjimo davikliai viduje, jei į vidų įsibraus, tik tada suveiks. Atsakydamas į įtariamojo M. G. klausimus V. K. parodė, kad jis kai šaudo iš 10 metrų į duris 10 cm gali pataikyti, o jei šaudė į metro amplitudę, tai jo nuomone asmuo važiavo ir šaudė. Jis ne ekspertas, išsakė savo nuomonę dėl kulkų sienoje, jis jei važiuotų, įsivaizduoja, kad taip galėtų būti. Buvo jo (M. G.) pasiūlymas išvažiuoti į šiltus kraštus. Jų teritorija nefilmuojama, visi privatūs asmenys gyvena, abejoja ar stebi kas iš išorės. Paklauskit kitų žmonių ar ta informacija yra žinoma dėl stebėjimo. Jis jokios įtakos negalėjo daryti, kad M. G. būtų įtariamasis. Jis pasakė, kad pergyvena, jis mano, kad tai normalu dėl moralinės žalos dydžio. Atsakydamas į teisėjo klausimus V. K. parodė, kad viešoje erdvėje nieko nebuvo, kai vyko tyrimas prašė tyrėjai nieko nerašyti, nedaryti įtakos, kad viskas būtų pagal BPK reikalavimus (3 tomas b. l. 52-65).

2016-03-07 apklausta liudytoja G. K. parodė, kad nuo 2000 metų pažįsta M. G.. Su pastarojo žmona bendravo, palaikė ryšius, santykius. Tačiau 2016 metų pradžioje viskas pasikeitė. 2016-01-21 buvo apšaudyta jos vyro V. K. redakcija, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Apie redakcijos pastato apšaudymą pranešė jos vyras telefonu apie 8.00 val. ryte. Kada redakcija buvo apšaudyta negali pasakyti, nes iš vakaro užrakino patalpas ir jokių pažeidimų nebuvo, o ryte 8.00 val. vyras atvažiavęs atidarinėti darbo vietą pamatė apgadinimus ir iškvietė policiją. Pirma jų mintis buvo, kad tai galėjo padaryti vietiniai kontrabandininkai, nes V. Kot dažnai rašo apie juos straipsnius, tačiau konkrečiai įvardinti kas tai padarė negali. Po kurio laiko pamatė socialiniame tinkle „Facebook“, kad M. G. savo „Facebook“, sienoje skelbia visas jos vyro V. K.„Facebook“, publikacijas, kuriomis šis dalinasi su savo „Facebook“, draugais. Ji apie tai pasakė vyrui, neatsimena ar šis iki jo nebuvo to matęs. Ji nesuprato kodėl M. G. tai daro. Po to pas M. G. sienoje tai pat atsirado įvairios publikacijos, kuriuose buvo minimas V. K., buvo rašoma, kad šis išdavikas, kad nepatinka Lietuvos valdžia ir kad dėl savo politinės pozicijos išreiškimo, turėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Taip pat M. pradėjo rašyti vyrui žinutes, kurios irgi buvo susijusios su valstybės išdavimu, nors jos vyras tik išreiškia savo poziciją ir tai tik juoko forma. Toks M. elgesys terorizavo jos vyrą ir taip pat ją, nes tai matydama socialiniame tinkle ji įsižeidė, be to pradėjo bijoti M.. Apie ką M. susirašinėjo su jos vyru atkartoti negali, bet vyras buvo išsisaugojęs pranešimus. Po to datos tiksliai neatsimena, 2016-02-11, buvo darbe redakcijoje ir pas juos į kabinetą atėjo M. G.. Ji kažkiek išsigando. M. paklausė: „Kaip jau susitvarkėt stiklus?“, ji atsakė taip, kad tvarkosi viską. Tada M. pradėjo sakyti, kad girdėjo, kad jos vyras rašys apie jį straipsnį, bet kokia tema neminėjo. Ji atsakė, kad nieko apie tai nežino, ir negirdėjo apie tokius vyro ketinimus. M. G. pasakė, kad nori, kad paliktų pastarajam laikraštį su tuo straipsniu. M. G. atrodė labai keistai, kaip apsvaigęs, ar nuo alkoholio, ar nuo kažko kito, nes akys buvo primerktos, kaip į viršų plaukiojančios, bet alkoholio kvapo nepajautė, buvo prisipurškęs kvepalų. Po to M. G. pradėjo kalbėtis su ja apie meilę, bučiavo jos rankas. Ji pasakė, kad nesupranta ką šis daro, kad turi puikia žmoną, bet šis skundėsi, kad žmona jo nesupranta. Po to pradėjo sakyti, kad V. K. prieš Lietuvos valdžią, kad išdavikas, kad reikia dirbti ir gyventi Lietuvos labui. Ji pasakė pastarajam, kad Lietuva yra demokratinė respublika ir kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Po to M. G. išėjo. Ji bijo M..prognozuojamo elgesio, nes šis ją ir vyrą vadina išdavikais, terorizuoja tokiomis publikacijomis, šmeižia, įžeidinėja, ir neaišku kada vėl pasirodys pas juos, ir ar ne su šautuvu. Po to karto ji M. nematė, ir nebendravo. Daugiau nieko papildyti neturi. Prie apklausos pridėjo vaizdo įrašąkuriame užfiksuotas M. G. lankymasis redakcijoje (1 tomas b. l. 120-122).

2016-03-08 kompaktinio disko, kurį pateikė liudytoja G. K., apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad apžiūrėtame kompaktiniame diske yra 19 failų su vaizdo įrašais, kurių trukmė apie 1-2 sekundės. Viename iš vaizdo įrašų 2016-02-11 14.27 yra užfiksuotas prie stalo priešais moterį sėdintis M. G. (1 tomas, b. l. 123).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja G. K. parodė, kad ji tardytojai sakė, kad M. G. buvo atėjęs į redakciją, norėjo gauti laikraštį apie jį (M. G.), ji pasakė, kad nėra jokio straipsnio, pasikalbėjo, kad jis (M. G.) jos klasiokės vyras, pasiūlė jai šampano, ji pasakė, kad negeria, norėjo pasiklabėti su V. K., ji pasakė, kad jis (V. K.) išvykęs į Vilnių. M. G. pasakė, kad jei bus straipsnis apie jį (M. G.), palikti laikraščių, ji pasakė, kad neplanuoja vyras rašyti apie jį (M. G.). Kiekvienas turi savo nuomonę, ji sakė, kad neskaito ką rašo jos vyras „Facebook“. Paskui ji namie žiūri „Facebook“, vyras iš medžioklės įdėjo nuotrauką, o M. G. įdėjo katiną, kuris prisiuostęs valerijonų ir vaikšto girtas, taip pat įdėjo katiną keptuvėje. Atsakydama į teisėjo klausimus G. K. parodė, kad jos vyras dirbo reakcijoje, ji taip pat ten dirba. Redakcija yra (duomenys neskelbtini). Redakcijos viduje yra kameros ir signalizacija, apsauginės žaliuzės, išorinių kamerų nėra, ant kitų pastatų taip pat nėra. Vyras paskambino ir pasakė, kad apšaudė redakciją, ji grįžo po pietų, nes buvo universitete, matė sušaudytą langą, žaliuzes ir sienas, viršuje gal kokios 6 skylės buvo, apačioje buvo išpjauta. Ji vieną kartą jungė „Facebook“ ir pamatė, kad M. G. sienoje visas nuotraukas V. sudėjęs, gal 2014-2015 metų, paskui SMS įmesti kur jie susirašinėjo, ji klausė kas vyksta, vyras pasakė, kad M. G. nepatinka jo komentarai. Jai vyras nesakė dėl grasinančio turinio žinučių, tikriausiai nenorėjo jaudinti. M. G. įėjo į redakciją ir pasakė, kad jie susitvarkė langą, ji pasakė, kad šaudė, aiškinasi kas šovė, ji nepagalvojo, kad tai M. G., pakui tik, kai „Facebook“ pamatė parašymus, ji galvojo, kad jis (M. G.). Po šaudymo buvo atėjęs M. G. į redakciją, gal savaitė laiko praėjo. Norėjo laikraščio straipsnio apie jį (M. G.), ji pasakė, kad nerašė vyras ir neplanuoja rašyti apie jį (M. G.). Ji mano, kad jų šeimai dabar spaudimas, jie nėra kalti, o juos kaltina. Ji taip pat jaučiasi nesaugi ir vyras, ir jos vaikas, ji patvirtina, kad jie yra nesaugūs, manė kad taip nebus rimta kaip dabar (3 tomas, b. l. 52-65).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja E. G. parodė, kad jie su V. K. ir G. K. turėjo draugiškus santykius, ji (G. K.) jos buvusi klasiokė, buvo atvėžiavę į jos gimtadienį, bendravo, palaikė draugiškus santykius, problemų nebuvo. Ji žino, kad jos vyras asmeniškai pagarbiai parašė į „Facebook“ V. K., kad nerašytų negražių žinučių apie Lietuvą, kad reikia pastiprinti, o nekiršinti, o V. K. labai aštriai sureagavo, pradėjo viešinti, grasinti ir gavosi žodinis konfliktas, o toliau nelabai ji gilinosi ir domėjosi. Atsakydama į teisėjo klausimus E. G. parodė, kad V. K. yra redakcijos savininkas, ji randasi (duomenys neskelbtini), jai teko ten būti, o dėl vyro nežino, ar jis (M. G.) ten buvo. 14 metų bus kaip ji santuokoje su M. G.. Niekada nematė, kad jis (M. G.) turėtų ginklą, jis (M. G.) nesakė, kad ketina įsigyti ar turi. Dar be jų namo pusė jos tėvu buto priklauso jai. Žino, kad buvo atliktos kratos, buvo pas juos, tuo metu kur jie gyvena, ji buvo pas vyro tėvus su vaikais ir ten buvo atliekama krata. Apie apšaudymą nieko nežino, tik girdėjo. Turėjo Paupio kaime sodo bendrijoje sklypus, jie priklausė jai, o ji juos pardavė, kada neatsimena, santuokos metu tai įvyko. Ten yra buvęs vyras, šienaudavo žolę, jai atrodo ten netoli yra upė, upės buvimo vieta vyrui buvo žinoma, nors ji tiksliai nežino. Ji nepasakys koks atstumas nuo sklypo iki upės, negali pasakyti tikslaus skaičiaus. Ji mano, kad galima nuo sklypo nueiti iki upes, gal 1 km. Ji į žodini konfliktą nesivėlė, ar vyras bandė bendrauti su V. K., nežino. Turi vyras mobilaus ryšio telefoną, paskutiniai skaičiai 111, ji jam (M. G.) skambina šuo telefonu. Ji nežino ar jis turi V. K. telefono numerį. Negali pasakyti ar turi jos vyras „Facebook“ V. K. drauguose, ji pati neturi „Facebook“ ir nežino. Atsakydama į prokuroro klausimus E. G. parodė, kad kai įvyko krata, ji skaitė kas ten buvo parašyta, jai vyras išsamiai ir konkrečiai nepasakojo, pasakojo, kad jis (M. G.) yra įtariamas, kad jis (M. G.) apšaudė redakciją, jis (M. G.) nesakė kokius parodymus davė pareigūnams. Jai žinoma, kad jis (M. G.) serga depresija ir jis (M. G.) gydosi, tikslios diagnozės negali pasakyti, bet depresija. Gydosi ne vienerius metus. Agresyvių veiksmų nėra pasitaikę, vyras ilgą laiką būna pasyvus, nėra aktyvus, guli namie, miega ir neišeina. Ji prisimena tą momentą, kai vyko krata, jis (M. G.) buvo sulaikytas, uždarytas be vaistų, sergantis, nes jis (M. G.) tuo metu gydėsi, tuo momentu ir buvo pasyvus, neaktyvus, neišeidavo iš namų, būdavo namie, jei reikėdavo, kad ją pavėžėtų, jam (M. G.) reikėdavo susikaupti, jis (M. G.) ilgą laiką praleisdavo namie, niekur neidavo. Atsakydama į adv. PauliausSvirskio klausimus E. G. parodė, kad naktimis jis (M. G.) būna namie, kad išvyktų jai nežinant naktį, nėra galimybes, ji miega jautriai, trys mažamečiai vaikai pas juos, ji girdi kas vyksta ir darosi, o jei kažkas vaikšto prie namų ar teritorijoje, turi šunį, kuris labai garsiai loja, eina iš proto, jei važiuoji, užvedi mašiną, kandžioja padangas, neleidžia išvažiuoti. Jei būtų išvykęs, tikrai ji girdėtų. Atsakydama į nukentėjusiojo atstovo adv. V. K. Buslovičiaus klausimus E. G. parodė, kad vyro vaistų vartojimo grafiko nežino, bet kiekvieną dieną, matė vartojimo faktą. Jis (M. G.) žino kada jam reikia gerti vaistus, nereikia priminti. Atsakydama į adv. Pauliaus Svirskio klausimus E. G. parodė, kad ten nebuvo sodyba, ten buvo sklypai. Atsakydama į teisėjo klausimus E. G. parodė, kad 2016 metais vyras vairavo automobilį, daug tų mašinų pas juos, neprisimena kokią mašiną turėjo, atrodo „V. P.“ buvo tuo metu, dar galėjo būti „Citroen“. Valstybinis numeris „V. P.“ buvo 1. Atsakydama į adv. Pauliaus Svirskio klausimus E. G. parodė, kad apie redakcijos apšaudymą iš „Delfi“ sužinojo, kada nežino, gal dviem dienoms nuo įvykio praėjus. Sausio 20 d. buvo trečiadienis, ji gerai prisimena, nes pradėjo lankyti makiažo kursus, gavosi taip, kad lankė dieninius kursus ir praleido tris pamokas, turėjo vakarais atidirbti, tą trečiadienį, t.y. sausio 20 d. buvo dieniniuose makiažo kursuose, pasiliko pas brolį Vilniuje, jis nuvežė ją į vakarinius kursus, apie 21 val. baigėsi, tada nuvežė į autobusų stotį, ji grįžo namo ir tuo metu skambino vyrui, kad paimtų ją, ji išlipo (duomenys neskelbtini), vyras ją pavežė. Apie 18-19 val. vaikams baigėsi būreliai, vaikai buvo pas jos tėvus, vyras juos paėmė ir parvežė namo, ją paėmė apie 22 val. iš (duomenys neskelbtini). Grįžus ji vaikus ruošė miegoti, pamokas pasižiūrėjo, tada su vyru nuėjo miegoti, viskas buvo gerai, tą naktį niekur nevažiavo vyras. Ji negali pasakyti kada tiksliai geria vyras vaistus, mato, kad iš ryto geria, gal ir vakare geria. Atsakydama į ekspertės Zitos Kazėnienės klausimus E. G. parodė, kad gal 2016 m. vasarį vyras gydėsi stacionare, rudenį nesigydė. Atsakydama į teisėjo klausimus E. G. parodė, kad tiksliai nieko negali pasakyti dėl ekspertizės išvados (3 tomas, b. l. 52-65).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. K. atsakydamas į teisėjo klausimus parodė, kad šioje byloje jam teko atlikti procesinius veiksmus, jis buvo vienas iš tyrėjų, buvo įvykio vietoje. Praėjo metai laiko, visų aplinkybių jis negali pasakyti. Įvykio vietoje buvo su kolega M. M., bet jau po įvykio, kai jau buvo apžiūrėta įvykio vieta, jie buvo bylą gavę ir nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokolas sudarytas ne jo. Jis buvo įvykio vietoje, matė „Šalčios“ redakcijos ofisą ir buvo žymės ant sienų, jos buvo išpjautos, kur pataikė kulkos. Matėsi apšaudymo žymės ant pastato, bet sienos gipso kartonas buvo išpjautas, teko užeiti į vidines patalpas, ten teko matyti apgadinimo žymių, 5-6 kartus buvo šaudyta. Teko perklausyti garso įrašą, kur buvo skambinta iš „Maximos“ parduotuvės, M. G. skambo 112, kad pranešti apie V. K. (duomenys neskelbtini) laikomas kontrabandines cigaretes. Vaizdo įrašas iš Mindaugo g. „Maximos“ buvo apžiūrėtas, užfiksuota, kad skambinta ir gautas įrašas, kad būtų galima nustatyti kas skambina. Įrašą jis apžiūrėjo ir nustatė, kad priėjęs prie tos vietos kur taksofonas, konkreti taksofono vieta nefilmuojama, bet galima daryti prielaidą, matosi kai prieina, įraše matytis M. G., jis išvažiuoja su automobiliu „Volkswagen“. Kameros yra iš lauko ir viduje, yra kelios kameros. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad pažymėtas asmuo, kuris skambino, jis atpažino, kad jis skambino. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad tas pats asmuo sėdo į automobilį ir išvažiuoja. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad ten tas pats asmuo, toliau yra taksofonas. Prasidėjo viskas nuo to kai sužinojo kur ginklas yra, kadangi atliktas tyrimas, nustatyta, kad galimai M. G. padarė, sankcionuotos kratos, jis važiavo, bet nevažiavo kur buvo M. G. ir nesulaikė jo (M. G.), jis darė kratą pas M. G. tėvus. Pas tėvus nebuvo rasta nieko, pas M. G. gyvenamoje vietoje jis nedarė kratos, darė kolegos ir iš kolegų sužinojo, kad jis prisipažino kur yra ginklas, tada jis buvo nuvykęs į tą vietą po kratų. Su M. dirbo, tuo metu buvo kratose, jie buvo vienoje vietoje, o jis kitoje, kai jie darė kratas, atrodo su M. kalbėjo, kad reikia jiems atvažiuoti, kad M. G. nurodė kur yra ginklas. Tą dieną tada jis buvo ten, jis dalyvavo, kai pirmą dieną su gaisrininkais buvo paieškos vykdomos, kai jis atvažiavo M. G. buvo ten. Buvo vykdoma paieška tą dieną, bet ginklas nebuvo surastas. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad prie upės nuotraukos čia. Pirmą dieną nerado, rado po kelių mėnesių. Nėra ten tokia upė, kad jei kas išmeta, tai galima matyti, reikia ir įgūdžių, techninių priemonių, tuo metu gaisrininkai nesurado, tai sąlygojo oro sąlygos, profesionalumas, techninės priemonės, todėl buvo pasirinkta daryti vėliau. Tai buvo surasta gegužės pabaigoje, o pirmą kartą kovo mėnesį ieškojo. Vandens lygis nedavė vykdyti paieškos, kai sumažėjo, palengvėjo, buvo šiltesnis metas ir sąlygojo, kad po dviejų mėnesių buvo vykdoma antrapaieška, ne patys tyrėjai ieškojo, ieškojo, suteikė pagalbą antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, jie buvo su specialiomis priemonėmis, naudojo metalo ieškiklį, pavyko rasti, rado ginklą. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad būtent šį ginklą rado, su dėtuve, duslintuvu, šoviniais. Apžiūrėjo ir užfiksavo. Neteko reikšti įtarimo, jis atlieka kriminalinę žvalgybą. Atsakydamas į prokuroro klausimus J. K. parodė, kad pirmą kartą į pagalbą buvo pasikvietę priešgaisrines gelbėjimo tarnybą, jie turėjo priemones, bet tinkamai jos neveikė, negalėjo surasti, o „Aras“ turėjo geresnę, pirmieji labiau ieškojo apčiuopdami dumblą rankomis, techninė įranga nebuvo tokia kaip pas „Arą“. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad M. G. nestovėjo ant kranto vykdant paiešką, jis rado ginklą, surašė protokolą ir perdavė tyrėjai O. D.. Atsakydamas į prokuroro klausimus J. K. parodė, kad su M. G. jis bendravo, tačiau nedaug, dažniausiai kolega M. bendravo, jis vykdė konvojavimą, reikėjo su juo pasėdėti, jie šnekėjo, bet apie bylą daug nešnekėjo. Dėl nusikaltimo M. M. su juo bendravo. Atsakydamas į įtariamojo M. G. teisėjo klausimus J. K. parodė, kad buvo tiriamos įvairios versijos dėl apšaudymo, buvo viena iš versijų, kad galėjo važiuoti su automobiliu ir apšaudyti. Kad jis (M. G.) turėjo nedarbingumo pažymėjimą sulaikant, jis nežinoj, o dėl to, kad M. G. gydėsi jis žinojo, kad jis (M. G.) galėjo lankytis Vasaros g. 5. Jis nežinojo, kad jis (M. G.) tiksliai ten lankosi, bet žinojo faktą, kad jis (M. G.) būna ten, bet daugiau aplinkybių jis nežinojo. Dėl vaistų, ar jis (M. G.) prašė, jis negali prisiminti, medicininės pagalbos jo M. G. neprašė, o kitų pareigūnų akivaizdoje taip pat neprašė. Jam M. G. atrodė keistai sulaikant. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad jis neprisimena ar M. G. prašė vaistų, medicininės pagalbos. Jis ne daktaras, jam kilo abejonių dėl jo bendravimo įgūdžių, jis buvo uždaro būdo, kažko klausi, o jis (M. G.) tyli. Jam jis (M. G.) nepasirodė kaip normalus žmogus. Jis su M. M. pristatė M. G., įprastinis buvo pristatymas, pagal konvojavimo taisykles, skundų negirdėjo iš jo (M. G.) pusės. Kai važiavo, jis buvo už vairo ir visų pokalbio detalių negirdėjo, kažkuriuo momentu sakė, kad M. G. galvojo, tikslios frazės jis negali pasakyti, jis (M. G.) minėjo, kad galvojo, jog jie nori jį (M. G.) nušauti, kažką tokio pasakė. Atsakydamas į įtariamojo M. G. teisėjo klausimus J. K. parodė, kad antros paieškos metu kokią įranga turėjo pareigūnai jis negali pasakyti. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad jie buvo vandenyje, šukavo ten, ne su valtele, nuo kranto, jam atrodo nebuvo papildomos įrangos kvėpuoti. Atsakydamas į įtariamojo M. G. teisėjo klausimus J. K. parodė, kad: koks buvo gylis jis negali pasakyti, vandens lygis buvo aukštesnis. Atsakydamas į teisėjo klausimus J. K. parodė, kad antros paieškos metu buvo akvalangas, ilgai galėjo išbūti po vandeniu. Atsakydamas į įtariamojo M. G. klausimus J. K. parodė, kad jis buvo priskirtas prie bylos tyrimo gavus jo padalinyje medžiagą, su jo (M. G.) atviru prisipažinimu nebuvo susipažinęs, jam pasakė M. M., kad jis (M. G.) prisipažino. Iš kur M. G. įsigijo ginklą jis nežinojo, domėjosi, bet nebuvo gauta duomenų, jis prisipažinimo neskaitė. M. G. konkrečiai nenurodė kur įsigijo, jam to nesakė, jis tokių duomenų neturėjo. Atsakydamas į įtariamojo M. G. adv. Pauliaus Svirskio klausimus J. K. parodė, kad tyrimo metu buvo atliekami sankcionuoti veiksmai ir buvo nustatyta kad galimai M. G. galėjo apšaudyti. Praėjo metai laiko, jis neatsimena iš ko sprendė jį (M. G.) sulaikant, kad jis (M. G.) kaltas. Jei važiavo ir jį (M. G.) sulaikė, tai turėjo pagrindą tai daryti, be pagrindo kratų nedarytų. Jis matė, kad M. G. lankosi Vasaros g. 5 ir suprato ką tai gali reikšti (3 tomas, b. l. 52-65).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas M. M. parodė, kad jis pradėjo dirbti, kai jų valdyba gavo šį tyrimą, buvo sudaryta grupė iš O. D., jo ir J. K.. Į įvykio vietą neteko važiuoti. Susipažinus su šia medžiaga, pradėjo nagrinėti galimus scenarijus, versijas, atėjo pranešimas, kad prieš ar po įvykio buvo anoniminis pranešimas, kad V. K. savo sodyboje laiko kontrabandines cigaretes, jie pagalvojo, kad tai negali būti sutapimas, nes mažas laiko tarpas. Jis atsimena, kad iš Mindaugo g. „Maximos“ buvo pranešimas ir iš „Maximos“ išėjo M. G., įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie pradėjo tikrinti versiją, kad jis (M. G.) padarė nusikaltimą. Bendravo su V. K. apie jo santykius su M. G., išaiškėjo, kad tuo metu konfliktavo ir turėjo M. G. pokalbių pasiklausymą, sankcionavo kratas. Kratos metu nuvykus pas M. G. į namus, ten yra ir jo darbo vieta, sulaikius M. G., paaiškinus dėl ko, jis (M. G.) pasakė, kad žino kur yra ginklas, nuvažiavo su juo (M. G.) į tą vietą, jo (M. G.) nurodymu važiavo už (duomenys neskelbtini) 15 km prie upelio, jis (M. G.) pasakė kur išmestas ginklas, buvo iškviesti narai, bet nieko nerado, rado ginklą už mėnesio ar kelių jo kolega J. K.. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. M. parodė, kad antroje paieškoje jis nedalyvavo. Jis neatsimena, ar tik ginklas buvo rastas. Teko bendrauti su M. G., kai sulaikė, jis suprato, kad M. G. prisipažino, nes rodė kur išmestas ginklas. M. G. iškėlė versiją, kad po įvykio matė, kad kažkoks žmogus išmetė. M. G. prisipažino, kad apšaudė tą redakciją. Atliekant procesinės prievartos priemones jie žinojo, kad M. G. gydėsi Vasaros g. 5. O. D. dalyvavo tyrime, ji vyriausia tyrėja. Teko M. G. vežti į sulaikymo vietą, buvo vežant kažkoks pokalbis, žodis į žodį jis nepasakys. Jam atrodo M. G. rašė prisipažinimą, turėjo prie manęs rašyti, jis buvo su Jaroslavu pagrindiniai tyrėjai, kurie buvo su M. G.. Atsakydamas į prokuroro klausimus M. M. parodė, kad kai atliko kratą, M. G. prisipažino, nuvažiavus prie upės iškėlė versiją apie kitą žmogų. Jie pasakė, kad jo (M. G.) teisė duoti parodymus, bet klausė ar tai logiška, kad kitą dieną jis (M. G.) vaikšto kažkur kaime kur nėra pasivaikščiojimo takelių, jam pasirodė nelogiška. Atsakydamas į įtariamojo M. G. klausimus M. M. parodė, kad skyrimo bendrauti pas juos nėra, jis mano, kad daugiausiai laiko praleido bendraudamas su juo (M. G.), jis buvo grupėje, jam reikėjo sulaikyti M. G., atvežti, vežti į tą vietą, kur ginklas,jis daug laiko praleido su M. G.. Nurodymų iš viršininko jis negavo kaip turėtų būti formuojama byla. Jam atrodo buvo pokalbis apie nusikaltimo aplinkybes su viršininku. Jis lankėsi pagal poreikį pas viršininką. Jis neatsimena apie ikiteisminį tyrimą ko klausinėjo M. G., kai jis su M. G. buvo pas viršininką. Tą dieną, kai M. G. sulaikė, jis nežinojo, kad M. G. turi nedarbingumą, bet kad gydėsi žinojo. M. G. sulaikymo metu prašė vaistų, dėl medicininės pagalbos, tai siūlė GMP, bet M. G. atsisakė, psichiatrinės medicininės pagalbos neprašė. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. M. parodė, kad neprašė, kad būtų iškviestas ne bendrosios praktikos gydytojas, o psichiatras, jau tiksliai ir neatsimena. Jis siūlė iškviesti GMP. Atsakydamas į įtariamojo M. G. klausimus M. M. parodė, kad kas yra nestabili psichikos būklė? M. G. nešokinėjo, nerėkė, o daugelis sulaikytų asmenų nuleidžia galva ir tyli, jie būna šoke. Turėtų būti surašyta protokole kokią įrangą pirmos paieškos metu naudojo narai. Neteko kalbėtis su M. G. asmeniškai, turėjo būti ir kitų pareigūnų, nebent pereinant per koridorių. Jam atrodo, kad buvo tokie žodžiai kitą dieną po sulaikymo M. G. pasakyti, kad jis (M. G.) galvojo, jog jie nori jį (M. G.) nušauti. sulaikymo metu jis nematė džiaugsmo ar ašarų. Apie prisipažinimą M. G. jam žinoma, jam atrodo kažkuriame kabinete rašė. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. M. parodė, kad jis negali patvirtinti, bet jam atrodo, kad M. G. rašė prisipažinimą prie jo, nes turėjo prie M. G. būti kaip konvojuotojas Atsakydamas į įtariamojo M. G. klausimus M. M. parodė, kad jis nežino ar buvo kokie veiksmai dėl prisipažinimo patikrinimo atlikti, ar buvo patikrinimas įvykio vietoje, jis neatsimena. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. M. parodė, kad jie nedaro spaudimo, kad prisipažintų, tik nebent perspėja apie lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, jei duos parodymus ir padės tyrimui. Atsakydamas į adv. Pauliaus Svirskio klausimus M. M. parodė, kad M. G. sulaikė jis, kai atvažiavo daryti kratos, sulaikė kaip asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu. Prisipažinimas kaip rašytas buvo neatsimena, ar jo kabinete, ar tyrėjos. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. M. parodė, kad asmuo nebuvo verčiamas rašyti prisipažinimo. Atsakydamas į adv. Pauliaus Svirskio klausimus M. M. parodė, kad matyt jis (M. G.) pas O. D. rašė, gal pats atvyko ar buvo iškviestas, jis neatsimena. Atsakydamas į teisėjo klausimus M. M. parodė, kad M. G. pasakė, kad žino kur ginklas, tai su juo (M. G.) važiavo ir jis (M. G.) nurodė kur važiuoti, jie nežinojo tos vietos, visus posūkius, nuvažiavimus prie upės jis (M. G.) nuvedė juos, rodė atkarpą upėje, kur galėjo būti ginklas. Kai išlipo, pradėjo vaikščioti, sakė, kad čia galėjo būti išmestas, paskui pasakė, kad čia matė kaip žmogus išmetė. Buvo praėjęs mėnesis, tada upelis buvo užšalęs, buvo tik kelios properšos, o kai atvažiavo, buvo atitirpęs upelis, todėl M. G. buvo sunku tiksliai nurodyti. Jam atrodo buvo ką ir kiek išmetė užduotas klausimas, jis neatsimena į ką ginklas buvo įdėtas, jis atsimena, kad sakė, jog dėtuve, šoviniai atskirai išmesti. Jis suprato be jokio maišelio, kad išmestas ginklas. Jis neatsimena dėl telefono pokalbių M. G. su V. K.. Atsakydamas į adv. Pauliaus Svirskio klausimus M. M. parodė, kad jis (M. G.) tą dieną sakė, kad jis (M. G.) padarė tą nusikaltimą, paskui sakė, kad matė, paskui, kad vėl jis (M. G.) padarė, jiems svarbiausia buvo surasti ginklą, jo (M. G.) parodymų tada nefiksavo. Sulaikė jį (M. G.) kaip asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu, jis neatsimena kokios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad padarė nuskalstamą veiką. Atsakydamas į įtariamojo M. G. klausimus M. M. parodė, kad viena iš versijų, kad šaudyta iš automobilio. Atsakydamas į adv. Pauliaus Svirskio klausimus M. M. parodė, kad tokia versija buvo, nes skylių mažiau, o gilzių daugiau (3 tomas, b. l. 52-65).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja O. D. parodė, kad ji atliko tyrimo veiksmus šioje byloje, buvo skirtingi veiksmai, apklausos, įtarimas pateiktas, ji buvo kaip tardytoja, buvo vietoje, važiavo kiti pareigūnai į įvykio vietą. Duomenys buvo surinkti, ji visus veiksmus koordinavo, kai paruošė medžiagą, buvo sankcionuotos kratos ir pareigūnai vyko į kratas. Buvo pareikštas pirminis pareiškimas dėl įtarimo, pirmą kartą, kai apklausinėjo, M. G. nedavė parodymų, jei ji neklysta sakė, kad blogai jaučiasi. Buvo renkama medžiaga nuo pradžių, nes nukentėjusysis nenurodė kas tai galėjo būti, tačiau pasakė, kad buvo skambutis dėl to, kad pas jį laikomi kontrabandiniai daiktai ar cigaretės, buvo paimtas vaizdo įrašas ir nustatytas automobilis, jie nustatė, kad tai M. G., tokiu būdu pradėjo tą versiją tikrinti. Atsakydama į teisėjo klausimus O. D. parodė, kad, kiek atsimena, M. G. bendravo su M. M., tada atėjo pas ją ir pasakė, kad nori prisipažinti, gailisi, kad policija turi daug darbo dėl to, viską apgalvojo, ji pasiūlė prisipažinimą ranka rašyti, sprendė dėl advokato, sakė, kad nenori, kad kas sužinotų, nepatogu, gėda, kaimas mažas, susitarė, kad ji iškvies valstybes gynėją ir susitarė, kad M. G. ateis 8 d., ir jis (M. G.) savanoriškai atėjo, buvo apklaustas. M. G. savo ranka surašė prisipažinimą, jai atrodo M. M. buvo su juo (M. G.), nes vienas asmuo negali vaikščioti, jokio sufleravimo kaip rašyti nebuvo, jis (M. G.) rašė laisva forma. Paskui jau bendravo apklausos metu dėl aplinkybių. Kiek ji atsimena turėjo duomenų, kad lankosi Vasaros g., ekspertizė atlikta vėliau ir sužinojo vėliau, gavo išvadą, tada skyrė ekspertizę. Pirmą kartą, kai jis (M. G.) pirmą dieną pasakė, kad jam (M. G.) skauda galvą tylėjo, negalėjo nieko pasakyti, o įtarimų nekilo. Jis (M. G.) pats atėjo į apklausą, jo nevežė, tai jis (M. G.) suprato kur yra ir kas vyksta. Atsakydama į prokuroro klausimus O. D. parodė, kad ji apie poveikį nežino, bendraujant su įtariamuoju naudojo savo taktiką, ji nėra uždrausta. Atsakydama į teisėjo klausimus O. D. parodė, kad gynėja dalyvavo, galutinio įtarimo metu taip pat turėjo ta pati dalyvauti. Apie manipuliavimą pareigūnų ir spaudimą jai nieko nežinoma. Apklausos metu pareigūnai nedalyvavo, dalyvavo M. G., ji ir gynėja, nusiskundimų nebuvo dėl įtakos, spaudimo. Atsakydama į prokuroro klausimus O. D. parodė, kad viską ką jis (M. G.) pasakė yra advokato akivaizdoje užfiksuota ir to paties, kuris šiandien dalyvauja. Atsakydama į įtariamojo M. G. klausimus O. D. parodė, kad tai nėra speciali taktika, tai apklausos psichologiniai ypatumai, atliekant apklausą kiekvienas turi psichologinių žinių, atsižvelgiama į tai ar įtariamasis, ar nukentėjusysis, ar liudytojas, jo būseną. Ji turi pakankamai taktikos, praktikos, studijų, žinių atlikti apklausas. Pagal išvadą, kuri yra byloje, parašyta, kad M. G. gali duoti parodymus, neparašyta, kad (M. G.) negali būti apklausiamas kaip įtariamasis. Buvo atlikta ginklo paiešką, iškviesti narai ir rastas antros paieškos metu ginklas, buvo paskirta ekspertizė, viskas sutapo, nekilo abejonių ir papildomų veiksmų nebuvo reikšminga atlikti. Tiksliai ji nepasakys kiek laiko praėjo nuo pirmos paieškos, gal 1-2 mėn., buvo žiema, sniegas, laukė kol nutirps, kad narams būtų patogiau. Atsakydama į adv. Pauliaus Svirskio klausimus O. D. parodė, kad M. G. sulaikinėjo pareigūnai, kurie vyko į kratą, jai atrodo M. M. buvo, kas sulaikė turi būti parašyta sulaikymo protokole. Atsakydama į teisėjo klausimus O. D. parodė, kad kovo 22 d., 8.48 val. buvo sulaikytas. Atsakydama į adv. Pauliaus Svirskio klausimus O. D. parodė, kad nutarimas surašytas, kai jie atvyko, t.y. 15 val., buvo užpildyta atvykus į policijos įstaigą (3 tomas, b. l. 52-65).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja J. K. atsakydama į teisėjo klausimus parodė, kad tai ne jos tyrimas, ji jo neatliko. M. G. ji nepažįsta. Ji galėjo dalyvauti kratos metu. Atsimena, kad pas įtariamojo giminaičius buvo atlikta krata, ji neatsimena ar buvo kas rasta. Atsakydama į prokuroro klausimus J. K. parodė, kad ji padėjo tyrėjai atlikti kratą, tik konkrečiam veiksmui buvo paprašyta pagalbos. Nieko nežino apie ta bylą, tai ne jos veiksmai (3 tomas, b. l. 52-65).

2017-03-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrė ekspertė Zita Kazėnienė atsakydama į teisėjo klausimus parodė, kad ji yra įtraukta į ekspertų sąrašą. Pakankamai išsamus aktas, ji bendravo du kartus, pokalbiai ilgi, ekspertizės metu tikslino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojoje byloje, tikslino M. G. išgyvenimus tuo laikotarpiu kada įvyko veika. Šią ekspertizę ji atliko su psichologe, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, M. G. būseną konstatavo, kad M. G. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – biopoliniu afektiniu sutrikimu, manija su psichozės simptomais, dėl psichikos būsenos jisnegalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. M. G. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – biopoliniu afektiniu sutrikimu, kuris yra medikamentinėje remisijoje, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. M. G. dėl psichikos būsenos tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Išsamiau ką M. G. pasakojo apie inkriminuojama veiką, toks veikos padarymo motyvus ji išdėstė aprašydama jo psichikos būseną. Atsakydama į teisėjo klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad 6 ekspertizės lape, pradžia 5 lape yra duomenimis M. G. gydytas nuo 2016-02-01 iki 2016-02-10, diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Adaptacijos sutrikimai. Jis gan ilgą laiką iki balandžio 8 d. gydėsi Krizių intervencijos dienos stacionare, išrašytas pagerėjus būklei, ekspertizės metu konstatuota kaip rugpjūčio mėn. 10 d. įraše konstatuota psichikos būsenos pagerėjimas, kad psichikos būsena nebloga, gydymą toleruoja gerai, patenkintas, šeimos santykiai pagėrėjo, daug laiko skiria vaikams. Tuo metu buvo pagerėjusi psichikos būsena. Ji palaiko savo išvadą dėl med. priemonių taikymo. Jos manymu M. G. būsena pasikeitė, ekspertizės metu jis buvo kitoks, jie konstatavo pagerėjimą, medikamentinę remisiją, buvo nuoseklesnio mąstymo, geresnės nuotaikos, apie nagrinėjamą įvykį pasakojo išsamiai, smulkmeniškai, su įvairiomis detalėmis, o šiandien ir praėjusio posėdžio metu, jai įtarimas, kad yra paūmėjimas ligos, dėl to, kad nuotaika nestabili, su polinkiu į piktumą ir mąstymas nenuoseklus, nelogiškas, įklimpsta pakankamai į smulkmenas užduodamas klausimus, stokoja logikos. Atsakydama į prokuroro klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad ji abejoja dėl ambulatorinio stebėjimo. Atsakydama į teisėjo klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad ji abejoja, kad pakanka ambulatorinio gydymo, ji rekomenduotų papildomą ekspertizę, kad galėtų įvertinti išsamiau, susipažinti su medicinine dokumentacija, taikytu gydymu. ji spalio 18 d. matė paskutinį kartą M. G., per tą laiką psichikos būsena keičiasi ir kaip mato akivaizdžiai pasikeitusi. Klausimai dėl dabartinės būsenos. Atsakydama į prokuroro klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad ekspertai turi tiesiogiai bendrauti, neprieštarautų, jei teismas nuspręstų skirti stacionarią ekspertizę, kiek jai teko bendrauti, dviejų pokalbių metu, pokalbiai užsitęsia ilgai, jis turi daug informacijos, daug išgyvenimų. Dabar skiriasi psichikos būklė nuo praėjusių bendravimų su juo. Ji viską surašė ką pasakojo, taip kaip pasakojo, pirmo pokalbio metu pritrūko laiko, rašant aktą, kažkokių aplinkybių, dėl to išsikvietė antrą kartą patikslinimui, stengėsi kuo išsamiau surašyti psichikos būseną, ir svyravimus. Atsakydama į teisėjo klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad ji rekomenduoja stacionarią ekspertizę, kad būtų galima ilgesnį laiką pabendrauti. Jei psichikos būsenos pablogėjimas bus nustatytas, bus skirtas ir gydymas. Atsakydama į prokuroro klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad tokios išvados ji negalėjo padaryti, kad fantazuoja apie įvykį, jai atrodė, kad pakankamai nuoširdžiai jie bendravo, tuo metu negalėjo kilti įtarimų, nes įvykio aplinkybes, įvykio eigą nurodė taip pat kaip ir apklausos metu, jie tik tikslino išgyvenimus tuo laikotarpiu. Atsakydama į adv. Pauliaus Svirskio klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad, todėl kad pasikeitė būklė ir reikia stacionarios ekspertizės, teismo procesas yra dirgiklis, ji negali pasakyti ar nuo teismo, ar šiaip pablogėjusi psichikos būklė. Kai bendrauji su žmogumi 1-3 val., o kai bendrauji praktiškai mėnesį, gali daugiau išsiaiškinti. Vieno pokalbio metu gali vienaip pasirodyti. Atsakydama į teisėjo klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad tikslinga. kad būtų sudaryta galimybė gydytojams betarpiškai bendrauti, stebėti ilgą laiką, pati ekspertizė taip pat savotiškas reikalas, reikia nustatyti ar pasikeitė būklė. Kadangi ji yra susipažinusi su bylos medžiaga, rekomenduoja stacionarią ekspertizę. Atsakydama į įtariamojo M. G. klausimus ekspertė Zita Kazėnienė parodė, kad ji jam (M. G.) sakė po pokalbio, ne tai, kad ji padės išsisukti, o kad bandys išsiaiškinti motyvaciją veikos ir ji išsiaiškino, jos nuomone sąlygojo liguisti išgyvenimai. Visi duomenys aprašyti ekspertizės akte, ji prisimena, kad pokalbio metu jis (M. G.) minėjo, jog gydytojams kilo įtarimų, kad jam (M. G.) bipolinis afektinis sutrikimas, ryškūs nuotaikos svyravimai ir jis (M. G.) minėjo, kad ketina gultis į stacionarą dėl diagnozes patikslinimo. Bylos aplinkybes aiškinasi ne ekspertai (3 tomas, b. l. 52-65).

2016-01-21 Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų rajono PK tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-01-21 apie 8.00 val. Nepriklausomybės g. 30, Šalčininkų m., V. K. aptiko, kad buvo apgadintos UAB „Rožinis dramblys“ laikraščio „Šalčios žinios“ redakcijos durys (3 tomas, b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

2016-01-21 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos – redakcijos „Šalčio žinios“ pastato esančio (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu rasta ir paimta: kulkos dalys nuo kambario grindų (1 vnt.), kulka iš sienos iš išorės (1 vnt.), kulka iš sienos iš kambario (3 vnt.) (SPP Nr. 128022), gipso kartono sienos dalis (SPP Nr. 347681), tūtelės (2 vnt.) (SPP Nr. 127776) (1 tomas, b. l. 15-29).

2016-01-29 LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(373)-IS1-568, kurioje nurodyta, kad 1. tirti pateiktos dvi tūtelės ir penkios kulkos yra šaudmenų dalys – pramoninės gamybos (Vokietija) 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING šovinių tūtelės ir kulkos. 2. Tirti pateiktos tūtelės ir kulkos galėjo būti šautos savadarbiame arba perdirbtame pistolete, tikimiausiai su duslintuvu arba kitame ginkle, paliekančiame analogišką pėdsakų kompleksą, duomenų apie kurį LP KTC nėra. 3. Tirti pateiktos kulkos Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 buvo iššautos iš vieno ginklo egzemplioriaus (teigiama identifikacija). Nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateiktos kulkos (objektai Nr. 1 ir Nr. 2) yra iššautos iš to paties ginklo kaip ir tirti pateiktos kulkos Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 (negalima identifikacija). 4. Tirti pateiktos dvi tūtelės yra šautos viename ginklo egzemplioriuje (teigiama identifikacija) (1 tomas, b. l. 32-37).

Duomenys iš PRIR bazės, kuriuose užfiksuota, kad 2016-01-15 į bendrąjį pagalbos centrą paskambino anonimas ir pranešė, kad pas V. K. yra daug kontrabandinių cigarečių (1 tomas, b. l. 38).

2016-01-28 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą 2016-01-15 21.12 val. anoniminio pranešimo apie V. K. garso įrašą nustatyta, kad garso įrašo trukmė 1.47 min. Įraše užfiksuotas pokalbis BPC operatorės ir skambinusio vyro iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Paskambinęs vyras paprašė sujungti pastarąjį su policiją, kadangi anonimiškai nori pranešti apie nusikaltimą. Pokalbio metu paaiškino, kad nori pranešti Vyriausiajam policijos komisariatui apie kontrabandines cigaretes, kurios laikomos pas V. K., (duomenys neskelbtini). Vyriškiui pranešus šią informacija pokalbis baigtas (1 tomas, b. l. 42-44).

2016-01-28 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2016-02-01 iš UAB MAXIMA LT gautų vaizdo kamerų įrašų (7 CD) apžiūros atlikimo eiga, kurios metu peržiūrėti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų PC MAXIMA, Mindaugo g. 11, Vilniuje. Vaizdo stebėjimo kameros filmuoja pagrindinį įėjimą ir automobilių stovėjimo aikštelę iš lauko pusės ir pagrindinį įėjimą iš vidaus. Viso penki vaizdo įrašai iš trijų vaizdo kamerų: kamera 01, kamera 03, kamera 09. Vaizdo įrašo data 2016-01-15, laikas nuo 21.00 val. iki 21.30 val. Taksofonas į šių vaizdo kamerų akiratį nepatenka. Kamera 01 filmuoja iš prekybos salės pusės pagrindinį įėjimą. Vaizdo kokybė bloga, toliau esantys vaizdai susilieja. Veidai matosi tik arčiau asmenims priėjus prie kameros. Pagrindinės įėjimo durys matosi blogai, kas dedasi už jų nieko įžiūrėti neįmanoma. Įraše reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti duomenų neužfiksuota. Kamera 03 filmuoja pagrindinį įėjimą iš lauko pusės, taip pat apima ir automobilių stovėjimo aikštelės vietą prie įėjimo durų. Įrašo pradžioje 21.00 val. prie pat įėjimo automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis "VW PHAETON", tamsios spalvos, valstybiniai numeriai neįžiūrimi. Automobilis stovi neįgaliųjų transportui stovėti ženklu pažymėtoje vietoje. Vairuotojo ir keleivių automobilyje nematyti. 21.13 val. iš „Maxima“ parduotuvės išeina vyras, pliktelėjęs, su tamsia striuke ir tamsiomis kelnėmis. Šis vyras - tai M. G., gim. 1979-06-06. Jis įsėda už minėto automobilio vairo ir išvažiuoja. Kamera 09 filmuojamas pagrindinis įėjimas. Kamera įrengta netoli taksofono, tačiau jo nefilmuoja. Šios kameros vaizdo įraše matyti, kaip 21.14 val. iš parduotuvės (iš tos pusės, kur stovi taksofonas) išeina M. G.. Išėjęs į lauką, jis iškart pasuka į kairę, t. y. juda link minėto automobilio (duomenys neskelbtini)“. Daugiau nusikalstamai veikai tirti reikšmingų duomenų, asmenų apžiūros metu nenustatyta (1 tomas, b. l. 49-53).

Žemesnės instancijos teismas

2016-03-22 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Merkio upės dalies (apie 50 metrų ploto), esančios (duomenys neskelbtini) kurią nurodė įtariamasis M. G., apžiūra. Apžiūros metu nieko rasta ir paimta nebuvo (1 tomas, b. l. 54-55).

2016-05-31 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra - (duomenys neskelbtini) upės dalis (apie 50 metrų plotas), kurią nurodė įtariamasis M. G.. Apžiūros metu rasta ir paimta: 3 vnt. šovinių, pistoleto dėtuvė, pistoleto duslintuvas, pistoletas (1 tomas, b. l. 61-71).

2016-08-18 LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(2717)-IS1-4383, kurioje nurodyta, kad 1-2. tirti pateiktas pistoletas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 ir pritaikant šaudyti pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais. Šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas. 3. nėra galimybės nustatyti, ar iš tirti pateikto savadarbio ginklo buvo šauta po paskutinio jo valymo, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. 4. pistoletas pateiktoje būklėje yra netinkamas šaudyti, kadangi yra stipriai paveiktas korozijos, bei dėl korozijos poveikio ginklo valymo metu nulūžusios kovinės spyruoklės. 5. tirti pateiktas metalinis cilindro formos objektas yra savadarbiu būdu pagamintas šaunamojo ginklo duslintuvas. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas duslintuvas yra A kategorijos ginklo priedėlis, kuris yra tinkamas naudoti su tirti pateiktu pistoletu. 6. tirti pateikti trys šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 7,65 mm (sin. 32 ACP) kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING šoviniai, kurie yra skirti A ir B kategorijų ginklams. Šie šoviniai civilinėje apyvartoje neuždrausti. 7. tirti pateikti trys šoviniai yra netinkami šaudyti dėl kapsulių ir parako užtaiso gedimo. 8. 2016-01-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(373)-IS1-568 ištirtos dvi tūtelės ir penkios kulkos yra analogiškų šovinių kaip ir tirti pateikti šoviniai dalys – pramoninės gamybos (Vokietija) 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING šovinių tūtelės ir kulkos. 9. pateiktos dvi tūtelės, ištirtos 2016-01-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(373)-IS1-568 buvo šautos tirti pateiktame savadarbiame šaunamajame ginkle, pagamintame savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA 5308 ir pritaikant šaudyti pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais (teigiama identifikacija). 10. nėra galimybės nustatyti ar pateiktos penkios kulkos, ištirtos 2016-01-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(373)-IS1-568, buvo iššautos iš tirti pateikto savadarbio šaunamojo ginklo, pagaminto savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA 5308 ir pritaikant šaudyti pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais (neigiama identifikacija) (1 tomas, b. l. 74-81).

2016-02-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo V. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 PLIUS“ su Sim kortele (1 tomas, b. l. 129-130).

2016-02-09 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S6 PLIUS“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GALAXY S6 PLIUS – standartinis, IMEI kodas 353121072800342 su Sim kortele. Prisijungus iš šio telefono į V. K. socialinio tinklo „FACEBOOK“ paskyrą tarp gautų pranešimų yra gauti iš asmens „Mod Es Tas“ rusų kalba tekstiniai pranešimai: i6 (duomenys neskelbtini) Sausio 15 d. 14:32 „V., prašau Tavęs su didžiausia pagarba – susivok. Tavo kojos jau kiek metų vaikšto Lietuvos žeme. Kraustykis į savo širdžiai mielesnį kraštą, jei toks yra. O jeigu nori čia likti – tai pasistenk blaiviai mąstyt. Atsakymas „Apie ką čia tu? Sausio 15 d. 14:39 Aš tai lyg ir savo žeme vaikštau. Gal čia tu ne sava…“ M. „Savo žeme tu vaikštai, kai vakarais užsidarai savo žaliuosius vartus. Bet ir šią galimybę tau suteikė LIETUVA, kurią tu dergi. Juokas juokais, bet tu jau peržengei visas ribas. Prašau tavęs kaip draugo – apsigalvok. Gerbiu tave dėl daugelio dalykų. Tačiau riba jau seniai pražanga. Peržengta.“ V. K. atsakymas „Tu prokuroras? Tu man negrasink, nes dėjau aš ant tų tavo grasinimų. Tu Lietuvos Respublikos Konstituciją skaitei? 25 straipsnis. O gal tu gyveni pagal tų banditų, sunaikinusių beveik visus žydus, įstatymus??“ M. „Ne, V., aš ne prokuroras, aš – savo žemės patriotas. Aš tau, V., negrasinu. Grasina tik banditai ir idiotai, kaip tu sakai. Aš gyvenu pagal savo sąžinę. O jinai kartais man diktuoja ne itin patogius reikalavimus. „ V. K. atsakymas „Tu iš savo žmonos reikalauk. Parodyk man, kur gamina tokius patriotus, kurie taip staiga įsigyja miško? Ar tavo protėviai gyveno (duomenys neskelbtini)? O gal norėtum žmonėms visą tiesą papasakot. Ir už ką tas Lietuvos patriotas sėdėjo, taip pat nenori papasakot?“ Sausio 15 d. 15:22 Verčiau tu mokykis arabų kalbos, netrukus prireiks. Tada galėsi jiems aiškinti, kaip mylėti tėvynę.“ (duomenys neskelbtini) „V., maniau, tu protingas žmogus… Atleisk.“ V. K. atsakymas „Pasilaikyk savo nuomonę sau. Aš apie tave jau seniai taip nebegalvoju.“ (1 tomas, b. l. 131-132).

2016-02-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo V. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „CAT“ IMEI 352770051111559 su Sim kortelėmis 860404944 ir 864687487 (1 tomas, b. l. 133-135).

2016-02-09 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „CAT“ apžiūra, ir nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas "CAT" - standartinis, IMEI kodas 352770051111559 su Sim kortelėmis 860404944 ir 864687487. Telefone yra išsaugoti gauti tekstiniai pranešimai nuo abonento Nr. 865644040, kurie yra lietuvių ir rusų kalba. Taip pat yra išsaugoti išsiųsti pranešimai tam pačiam gavėjui. Susirašinėjimas apie V. K. netinkamą elgesį, nuomonę, pilietiškumą, bei patriotizmą, apie grasinimus jam. Tekstinių pranešimų turinys užfiksuotas Fotolentelėje Nr. 1. (1 tomas, b. l. 136-145).

2016-02-09 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota socialinio tinklo „Facebook“ paskyros profilio„M.“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad prisijungus prie socialinio tinklo „Facebook“ apžiūrėta paskyra su pavadinimu „M.“ (https://www.facebook.com/profile.php?id=100006010459249&sk=about). Profilio nuotrauka yra asmens – vyro, profilio informacijos laukelyje nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kilęs iš (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) , Vilniaus Apskritis, Lietuva. Profilio „M.“ pagrindiniame puslapyje yra įvairūs postai, tarp kurių paskelbtas prie 10 va. Postas rusų kalba: „ Išdavikas jis visur išdavikas. Ir Vilniuje, ir Afrikoje, ir Maskvoje. Vienintelis jam malonumas – vazelinas. Draugai irkluokime valties, kurioje sėdim irklais. Kas kaip galit. O pertraukos metu pažaisim su „slidiaužpakaliais“ (šypsenėlė). Va pagrindinis „vazelinsčikas“ duoda:“ po postu yra pasidalinta V. K. Facebook paskyros postais – 4 vnt. skirtingo turinio (Žiūrėti FOTO Nr. 1-3) Sekantis postas yra taip pat paskelbtas prieš 10 val. ir pridėtos 42 nuotraukos postai V. K. paskyros. Prie jų paskelbta rusų kalba „ Kas gali skelbti tokius postus, LR pilietis? Arba išdavikas?:“ (Žiūrėti FOTO Nr. 3) Sekantis postas yra taip pat paskelbtas prieš 11 val. ir pridėtos 5 nuotraukos postai V. K. paskyros. Prie jų paskelbta rusų kalba „Aš suprantu, kad kiekvienas žmogus gali turėti savo konstruktyvią ir kritinę nuomonę. Bet tai ką daro šis žmogus – tai „srač“, išjuokinimas, valstybės, kurios pilietis esi, žeminimas, iš kurios maitinasi pats ir maitina savo šeimą, nežiūrint kokiu būdu. Eik protingasis į politiką ir keisk situaciją kas ne taip. Oj, pamiršau, jis jau visas galimas partijas apibėgo. Toks didelis aferizmo lygis, net ten nereikalingas, tai tik lašas jūroje.“ (Žiūrėti FOTO NR. 40) Sekantis postas yra taip pat paskelbtas prieš 11 val. ir pridėta 1 nuotrauka. Rusų kalba parašyta: „Dievė atleisk šiam vargšui katinėliui, jis sergantis, nesupranta ką daro (šypsenėlė)“. (Žiūrėti FOTO Nr. 6-8). Prie skelbiamų postų yra komentarai skirtingų asmenų rusų ir lietuvių kalbomis (1 tomas, b. l. 146-169).

2016-02-19 ir 2016-03-02 Vilniaus aps. VPK KPONTV tarnybiniai pranešimai dėl įeinančių ir išeinančių skambučių į telefono numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03262-16, iš kurių matyti, kad atlikus duomenų gautų LR BPK 155 str. tvarka sudaryta laiko juosta, kurioje laiko atžvilgiu pavaizduoti telefonų Nr. 8 652 28345 ir 8 656 44040, priklausančių M. G. prisijungimai prie bazinių stočių analizuojamu laikotarpiu (Priedas Nr. 4). 2015-01-20 nuo 17 val. 13 min. iki 17 val. 14 val. Nr. 8 652 28345 jungėsi prie bazinių stočių: 1567, 8507, 156B, 156C, 156A, kurios yra adresu (duomenys neskelbtini) Nuo 17 val. 21 min. iki 17 val. 24 min. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinių stočių: 02C76415 ir 02C7641F, kurių koordinatės nepateikiamos. Nuo 17 val. 28 min. iki 17 val. 41 min. telefono Nr. 8 652 28345 jungėsi prie bazinių stočių: 7646, 7642, 764B, 764A, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir bazinių stočių: 8502, 8503, 850C, 850B, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 18 val. 01 min. iki 18 val. 02 min. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinių stočių: 02C76415 ir 02C7641F, jų koordinatės nepateikiamos. Nuo 18 val. 11 min. iki 19 val. 35 min. abu Nr. vėl jungėsi prie bazinių stočių: 1567, 8507, 156B, 156C, 156A, esančių adresu (duomenys neskelbtini) . Nuo 19 val. 38 min. iki 19 val. 57 min. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinių stočių: 7646, 7642, 764B, 764A, esančių (duomenys neskelbtini) ir bazinių stočių: 8502, 8503, 850C, 850B, esančių (duomenys neskelbtini). Nuo 20 val. 03 min. iki 21 val. 57 min. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinių stočių: 1567, 8507, 156B, 156C, 156A, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2015-01-21 nuo 07 val. 49 min. iki 08 val. 44 min. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinių stočių: 7646, 7642, 764B, 764A, adresu (duomenys neskelbtini) ir bazinių stočių: 8502, 8503, 850C, 850B, adresu (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 177-190).

2016-03-22 atliktos kratos pas M. G.adresu (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) būstinėje (duomenys neskelbtini) , bei (duomenys neskelbtini), kurių metu paimti daiktai – kompiuteriai, telefonai r kitą buvo apžiūrėti, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų rasta nebuvo (2 tomas, b. l. 60-64; 68-72).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. 09-27 12-23 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-187/2016, kuriame konstatuota, kad: M. G. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – biopoliniu afektiniu sutirikimu, manija su psichozės simptomais, dėl psichikos būsenos jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų;M. G. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – biopoliniu afektiniu sutrikimu, kuris yra medikamentinėje remisijoje, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme;M. G. dėl psichikos būsenos tikslinga taikyti priverčiamąsiąs medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 tomas, b. l. 179-184).

2017-09-18 – 2017-10-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-70/2017, kuriame nurodyta, kad 1. Šiuo metu M. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. M. G. dėl psichikos būsenos gali dalyvauti teismo posėdžiuose bei duoti parodymus teisme. 3. M. G. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (3 tomas, b. l. 157-163).

2018-06-05 – 2018-08-06 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 82TPK-4/2018, kuriame nurodyta, kad 1. M. G. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: F43.2 Adaptacijos sutrikimai; F60.30 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas. Nusikalstamų veikų padarymo metu M. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. M. G. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 3. Šiuo metu M. G. konstatuojami psichikos sutrikimai: F43.2 Adaptacijos sutrikimai; F60.3 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 4. M. G. pagal savo psichinę būseną gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus teisme. 5. M. G. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (5 tomas, b. l. 94-101).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo neigia, tačiau teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad M. G. padarė jam inkriminuotas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo parodymai, jog niekada gyvenime nebuvo įsigijęs šaunamų ginklų ir niekada nėra jų panaudojęs bei redakcijos neapšaudė, o prisipažinimą surašė tik dėl daromo pareigūnų spaudimo ir visą šią situaciją sugalvojo pats nukentėjusysis su tikslu jam pakenkti, atmestini kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia visuma kitų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią pripažinti kaltinamąjį kaltu.

Dėl M. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, civilinėje apyvartoje yra draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos. Pagal to paties Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, leidimai įsigyti ginklus, leidimai laikyti ir leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, tuo tarpu 4 dalis nustato, kad savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo M. G. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti objektyvūs įrodymai (kratos, kurios metu buvo rastas ginklas (1tomo, b. l. 61-71), bei dviejų specialistų išvados, kuriomis nustatyta rastų šovinių bei ginklo rūšis ir tai, kad į „Šalčios žinios“ redakcijos duris buvo šaudoma iš to paties ginklo (1 tomo, b. l. 42-44; 74-81)). Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą, teismas daro išvadą, kad veiksmai padarant M. G. inkriminuotą nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 str. 1 d., kadangi jis Gariūnų turgavietėje, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 70, iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdamas už 450 eurų įgijo šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 ir pritaikytą šaudyti pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, savadarbiu būdu pagamintą šaunamojo ginklo duslintuvą, bei aštuonis pramoninės gamybos 7,65 mm (sin. 32 ACP) kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING šovinius, ir iki 2016-01-20 neturėdamas leidimo juos laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kai minėtą dieną apie 00.00 val. panaudojęs šį šaunamąjį ginklą su duslintuvu Šalčininkų m. Nepriklausomybės g. 30, apšaudė „Šalčios žinios“ redakcijos įėjimo duris, po ko minėtą ginklą su duslintuvu ir likusiais jame trimis šoviniais nugabeno į (duomenys neskelbtini) ir įmetė į Merkio upę, kur jie gulėjo iki 2016-05-31, kai nuo 10.20 val. iki 14.50 val. apžiūrint minėtoje vietoje esančios upės dugną šį šaunamąjį ginklą, bei tris šovinius, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi nagrinėjamu atveju byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t.y. nusikaltimo dalykas – šaunamais ginklas, kuris pagal byloje esančią ekspertų išvadą yra savadarbis šaunamasis ginklas draudžiamas civilinėje apyvartoje ir į kategorijas neskirstomas bei šoviniai skirti šaudyti A ir B kategorijų ginklams; objektyvusis požymis – neteisėtas įgijimas ir laikymas, o ginklo laikymui M. G. jokio leidimo niekada nėra turėjęs; subjektyvusis požymis – M. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. įsigijo ir laikė ginklą žinodamas, kad neturi jokio leidimo ir nepasidomėdamas ar jo ginklas nepatenka į ginklų kategoriją, kuriai reikalingas leidimas.

Dėl M. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

BK 187 str. numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teisės doktrinoje nurodoma, kad svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Tyčia gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Jeigu byloje surinkti duomenys patvirtina, kad asmuo veikė neapibrėžta tyčia, jis turi atsakyti už visas pasekmes, realiai atsiradusias dėl jo veikos.

Išnagrinėjus bylą taip pat nustatyta, kad kaltinamasis M. G. savo veiksmais tyčia sunaikino bei sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingas svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veika, kuri padaryta panaudojant didelę griaunamąją jėgą, galinčią sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat turtą padegant bei kitais atvejais, kuriais sukeliamas ypatingas pavojus turtui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Toks būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Vienas iš tokių visuotinai pavojingų turto sunaikinimo būdų šiuo atveju yra šaudymas, nagrinėjamu atveju buvo apšaudytos patalpos – gyvenamasis namas, kurio pirmame aukšte buvo nukentėjusiojo ofisas. Iš 2016-01-21 įvykio vietos apžiūros protokolo (1 tomas, b. l. 15-29), matyti, kad redakcijos „Šalčio žinios“ pastatas yra adresu (duomenys neskelbtini). Redakcija įsikūrusi pirmame namo aukšte, o kituose aukštuose yra gyvenamosios patalpos. Iš apžiūros protokolo taip pat matyti, kad buvo rastos trys kulkos sienoje priešais įėjimo iš lauko ir viena kukla lauko sienoje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju turto sunaikinimo būdas sukėlė visuotinį pavojų: pats pastatas yra miesto centre, šalia judrios gatvės, kur bet kuriuo metu galėjo praeiti pestieji, o pastate esantys gyvenamieji būstai ir jų langai yra nedideliu atstumu nuo redakcijos apšaudytų durų, langų ir sienų, taigi tuo pačiu buvo sukeltas ypatingas pavojus įšauti į gyvenamųjų būstų patalpas, o tai, savo ruožtu, galėjo sukelti sunkias pasekmes jame buvusiems žmonėms, jų sveikatai ar netgi gyvybei. Be to, vėliau ginklas buvo išmestas į upę, kas taip pat sukėlė didelį pavojų, kadangi jį galėjo rasti ir pasinaudoti radę asmenys ar net vaikai.

Teismo išvados

Kaltinamojo kaltės įrodinėjimą apsunkina tai, kad M. G. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir savo kaltę neigė. Tačiau teismas kaltinamojo M. G. kaltę dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 253 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 2 dalis), grindžia paties kaltinamojo prisipažinimu ir duotais parodymais pirminių apklausų metu, nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų parodymais, kurie atitinka kitą byloje surinktą įrodomąją medžiagą ir papildo vieni kitus ir leidžia daryti atitinkamas išvadas.

Pirmiausiai vertindamas kaltinamojo M. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus kartu su nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų parodymais, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad juose yra prieštaravimų, neatitikimų tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje surinktais įrodymais ir parodymais. M. G. paaiškinimai apie kai kurias bylos aplinkybes nelogiški: pavyzdžiui, teismo neįtikina M. G. argumentas, kad niekada gyvenime nebuvo įsigijęs šaunamų ginklų ir niekada nėra jų panaudojęs bei redakcijos neapšaudė. Kaip matyti iš kaltinamojo pateikto nuoširdaus prisipažinimo ir duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (2 tomo, b. l. 121; 129-132; 133-135; 142), jis pilnai pripažino, kad apšaudė V. K. nuosavybę – ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jį „užmušė“ V. K. nebaudžiamumas, tai, kad šis nepripažįsta savo klaidų. Paaiškino, kad 2015 metais apie savaitę iki Naujųjų metų, arba savaitę po Naujųjų metų iš nepažįstamo asmens vardu Aleksandras, kuris dirba Gariūnų turgavietėje, įsigijo aptariamą ginklą už 450 Eur. Paaiškino, jog pistoletas buvo be dėžutės, be instrukcijos, jokių įsigijimo dokumentų neišdavė. Kartu su pistoletu Aleksandras pardavė ir šovinius, rodos buvo 8 šoviniai ginklo dėtuvėje, bei dėžutę su šoviniais, bet kiek jų buvo viduje neatsimena, kokio kalibro nežino, nes niekada neturėjo ginklo. Aleksandras davė ginklą maišelyje ir kartu su juo, kaip vėliau pastebėjo, buvo ir duslintuvas. Jis neprašė duslintuvo, bet šis pardavė pistoletą su juo. Įsigijęs ginklą atsivežė jį namo ir paslėpė pas save namo kieme, šuns būdoje. Apie tai, kad nupirko pistoletą niekam nesakė. Jis, kaip nurodyta įtarime, 2016-01-20 apie 00.00 val. nakties pasiėmė ginklą su šoviniais, užsuko duslintuvą ir nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Mickevičiaus gatvėje paliko savo automobilį, kuriuo iš savo automobiliu atvažiavo, neprisimena. Pasislėpęs ginklą už striukės nuėjo kelis šimtus metrų iki Nepriklausomybės gatvės, kur buvo V. K. ofisas, perėjo į kitą gatvės pusę ir eidamas asfaltuota dalimi, apsižvalgęs, kad nėra aplinkui žmonių, kuriuos galėtų sužaloti, taip pat įsitikinęs, kad V. K. ofise nieko nėra, nes buvo nuleistos durų žaliuzės, išsitraukęs ginklą pradėjo šaudyti į, jo įsitikinimu, V. K. ofisą. Jis taikėsi į ofiso duris. Jis iššaudė visą apkabą, jei neklysta, paleido 8 šūvius. Apšaudęs pastatą grįžo su po striuke paslėptu ginklu į automobilį. Jis suprato, kad pasielgė netinkamai, pradėjo gailėtis, todėl nusprendė atsikratyti ginklu. Jis nuvažiavo į Paupio kaimą prie Merkio upės ir išardęs ginklą dalimis išmetė į Merkio upę. Jis kartu turėjo maišą, kuriame buvo likę šoviniai, todėl juos irgi išmetė į upę. Vėliau kratos atlikimo metu, vykstant į kratas, kaltinamasis dar kartą pats pripažino, jog redakciją apšaudė jis ir pareigūnams tiksliai parodė kur buvo išmestas ginklas. Taigi, kaip teisingai baigiamųjų kalbų metu pažymėjo prokuroras, laikantis kaltinamojo pateiktos pozicijos, kad jis nėra gyvenime turėjęs rankoje aptariamo ginklo, asmuo nebūtų galėjęs taip konkrečiai ir smulkiai nurodyti visas įvykio aplinkybes, t. y. kokiomis aplinkybėmis ginklas buvo įsigytas, kurioje konkrečiai vietoje ir kokiomis dalimis ginklas buvo išmestas. Kaltinamasis savo pirminiuose parodymuose dalyvaujant gynėjui išskyrė duslintuvą, apie ką asmuo tikrai negalėtų žinotų, jei nebūtų turėjęs ginklo rankoje, smulkiai nurodė, kad atskirai išmetė šovinius, atskirai buvo išimta dėtuvė ir atskirai išmestas garso slopintuvas. Be to labai smulkiai nurodė, kiek šūvių paleido į redakciją, nurodė, kad iššaudė visą apkabą, apibūdino sugadintus daiktus, žaliuzes ir t.t.. O praėjus dešimčiai dienų, t. y. 2018-04-18, po papildomos apklausos, kurios metu jis prisipažino dėl inkriminuojamų veikų, jis lygiai taip pat dalyvaujant gynėjui davė vėl tuos pačius parodymus, smulkiai papasakojo kodėl darė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog tokius konkrečius ir smulkius duomenis asmuo gali nurodyti, tik tuo atveju, kai pats tokius veiksmus padaro. Teismas taip pat pažymi, kad ant ginklo nebuvo rasta kaltinamojo biologinių pėdsakų, tačiau ši aplinkybė, savaime nereiškia, kad ginklas jam nepriklausė. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykis vyko žiemą ir jis pistoletą išmetė į upę. Teismas neabejoja, kad ant daikto (šiuo atveju pistoleto), kuris buvo tiesiogiai paveiktas aplinkos veiksnių, gali neišlikti asmens, pėdsakų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginklas, narų pagalba, buvo rastas būtent tame ruože, kurį M. G. ir buvo nurodęs. Taigi kaltinamojo pateikta versija, kad jis gyvenime nebuvo įsigijęs šaunamų ginklų ir niekada nėra jų panaudojęs bei redakcijos neapšaudė, yra neįtikinanti ir prieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei įrodymams.

Teisiamojo posėdžio metu M. G. savo nekaltumą taip pat prieštaringai grindė teigdamas, kad pareigūnai darė jam psichologinį spaudimą, dėl ko jis sutiko parašyti nuoširdų prisipažinimą ir prisiimti kaltę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai turėjo kokį nors pagrindą tyčia susidoroti su kaltinamuoju.

Iš liudytojų M. M. bei J. K. parodymų matyti, jog M. G. savo iniciatyva pasakė jiems kur yra ginklas ir vykstant jiems į vietą, jis paaiškino, jog nusikalstamas veikas padarė jis. Iš įtariamojo apklausos protokolų, taip pat matyti, kad jų metu dalyvavo skirtingi advokatai, kurie nenurodė, jog buvo daromas neteisėtas poveikis, naudojama apgaulė ir jokių pastabų dėl atliktos įtariamojo apklausos neturėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepadaręs šio nusikaltimo, M. G. policijos pareigūnams nebūtų iš karto paaiškinęs tokias aplinkybes, kaip ginklo įsigijimo kainos, vietos, jo sudėtines dalis, priedus, kulkų skaičiaus, asmens iš kurio įsigijo vardo. Pažymėtina, kad savo rašytame prisipažinime jis paminėjo Aleksandro vardą. Taigi pareigūnai tikrai negalėjo priversti kaltinamąjį rašyti parodymus nurodant konkretų vardą asmens iš kurio buvo įsigytas ginklas. Nei vienas apklaustas pareigūnas nepatvirtino apie kažkokį darytą spaudimą. Deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta kaltinamojo versija, kad prisipažinimą surašė verčiamas neteisėtų veiksmų, negali būti pagrindas vien dėl tokio paaiškinimo visus surinktus įrodymus pripažinti neteisėtai gautais ir negalimais kaltinamojo kaltei pagrįsti, nes jokių BPK pažeidimų renkant įrodymus teismas nenustatė. Byloje nėra ir kaltinamasis net nenurodė, jokių protingų ir racionaliai paaiškinamų aplinkybių ar faktų, kodėl policijos pareigūnai turėtų norėti melagingai jį apkaltinti ir rizikuoti būti patraukti atsakomybėn už tokius neteisėtus veiksmus.

Teismo neįtikina ir kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu iškelta dar viena versija, kad neva visą šią situaciją sugalvojo pats nukentėjusysis su tikslu jam pakenkti ir kad kaltinamasis būdamas 100-200 m. atstumu nuo V. K. matė, kaip nukentėjusysis išmetė ginklą ir atskiras jo dalis (apkabą, šovinius ir kt. dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomo b. l. 99; 100; 101-103; 104-105; 106-107; 114-116) duotų pirminių parodymų matyti, jog nukentėjusysis net neįsivaizdavo, jog šias nusikalstamas veikas galėjo padaryti M. G.. Nukentėjusysis savo parodymuose atvirai nurodė visai kitus asmenis, kurie galimai galėjo padaryti šias nusikalstamas veikas ir tik ikiteisminio tyrimo metu, kai tyrėjai atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, gavo įrašus iš „Maximos“ ir nustatė, kas skambino, pranešė nukentėjusiajam, jog galimai šias veikas padarė M. G. ir, kad tikrins šią versiją. Be to, pritartina baigiamųjų kalbų metu prokuroro išdėstytiems argumentams, jog esant tokiam atstumui neįmanoma įžvelgti išvardintas smulkias ginklo dalis. Taigi šie duomenys visiškai paneigia M. G. parodymus, jog visą šį įvykį sugalvojo nukentėjusysis V. K. su tikslu jam pakenkti ir, kad kaltinamasis matė kaip nukentėjusysys V. K. išmetė ginklą į upę, nes tokie M. G. parodymai ne tik, kad prieštarauja visai surinktai bylos medžiagai, bet ir prasilenkia su logika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą ir liudytojai patvirtino, jog jis pats buvo atvykęs pas nukentėjusįjį bei atsiprašė. Šios aplinkybės taip pat įrodo kaltinamojo kaltę, kadangi kaip teisingai teisiamojo posėdžio metu nurodė prokuroras, asmuo neatsiprašytų žmogaus, kurį kaltina padarius aptariamas nusikalstamas veikas. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti nukentėjusiojo parodymais, nenustatyta. Skirtingose proceso stadijose duoti nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės nesiskiria.

Taigi būtent M. G. duoti parodymai pirminių apklausų metu patvirtina visą bylos medžiagą, o tuo tarpu jo pakeisti parodymai prieštarauja visai bylos medžiagos visumai.

Pažymėtina, kad jo kaltė nėra grindžiama vien tik kaltinamojo duotais parodymais. Jo kaltę taip pat patvirtina byloje esantys teismo ekspertizių aktai, kuriuose užfiksuota kaip M. G. bendrauja su ekspertais ir papasakoja nusikaltimų darymo aplinkybes ir, kad gailisi dėl jų padarymo. Taip pat jo kaltę pagrindžia ir specialistų išvados dėl kulkų ir ginklo atitikimo. Dviejų ekspertizių metu buvo nustatyta, kad į „Šalčios žinios“ redakcijos duris buvo šaudoma iš to paties ginklo, kuris rastas toje vietoje, kurią nurodė pats M. G.. Taip pat jo kaltę pagrindžia ir apžiūros protokolai, liudytojų bei nukentėjusiojo apklausos dėl aplinkybių, kurie patvirtina būtent M. G. nusikalstamų veikų motyvus. Matyti, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko konfliktas dėl politinių pažiūrų. Kaltinamasis netoleravo nukentėjusiojo turimų pažiūrų ir viešai reiškė savo neigiamą nuomonę dėl kito asmens pažiūrų. Be to, tai kad kaltinamasis buvo nusistatęs prieš nukentėjusįjį patvirtina ir jo skambutis iš taksofono. Kurio metu jis neturėdamas jokių objektyvių duomenų pranešė policijai apie tai, kad nukentėjusysis užsiima kontrabanda.

Atmestini kaip nepagrįsti ir kaltinamojo teiginiai, jog jis inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl ko jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kadangi juos paneigia byloje esantis ekspertizės aktas Nr. 82TPK-4/2018. Iš byloje esančio 2018-06-05 – 2018-08-06 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-4/2018, matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. G. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. G. konstatuojami psichikos sutrikimai: F43.2 Adaptacijos sutrikimai; F60.3 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. G. pagal savo psichinę būseną gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus teisme. M. G. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (5 tomas, b. l. 94-101).

Remdamasis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina M. G. kaltę, jog jis visuotinai pavojingu būdu – šaudydamas – sugadino daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte esančios redakcijos įėjimo duris bei neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo šaunamąjį ginklą – pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2015 metų gruodžio pabaigos iki 2016 metų sausio pradžios, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Gariūnų turgavietėje, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 70, iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdamas už 450 eurų įgijo šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 ir pritaikytą šaudyti pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais, savadarbiu būdu pagamintą šaunamojo ginklo duslintuvą, bei aštuonis pramoninės gamybos 7,65 mm (sin. 32 ACP) kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING šovinius, ir iki 2016-01-20 neturėdamas leidimo juos laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kai minėtą dieną apie 00.00 val. panaudojęs šį šaunamąjį ginklą su duslintuvu (duomenys neskelbtini), apšaudė „Šalčios žinios“ redakcijos įėjimo duris, po ko minėtą ginklą su duslintuvu ir likusiais jame trimis šoviniais nugabeno į (duomenys neskelbtini) ir įmetė į Merkio upę, kur jie gulėjo iki 2016-05-31, kai nuo 10.20 val. iki 14.50 val. apžiūrint minėtoje vietoje esančios upės dugną šį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 duslintuvą, bei tris pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro šovinius, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat jis, 2016-01-20 00.00 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu, tai yra panaudojęs neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308 su savadarbiu būdu pagamintu šaunamojo ginklo duslintuvu, šovė 5 kartus į minėtu adresu esančios „Šalčios žinios“ redakcijos įėjimo duris, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas V. K. atstovaujamai UAB „Rožinis dramblys“ 2000 eurų turtinę žalą.

Taigi pareikšta kaltinamajam dėl šių nusikalstamų veikų kvalifikacija yra teisinga ir ji atitinka BK 187 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – M. G. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, kurie tarpusavyje sudaro realią nusikaltimų sutaptį. Visos veikos baigtos. Į kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis visais atvejais veikė tiesiogine tyčia. Taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jis neteistas (2 tomas b. l. 153), baustas administracine tvarka (2 tomas b. l. 151-152), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 tomas b. l. 157), Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas (2 tomas, b. l. 156), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nuo 2013 m. gydytas dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, nuo 2015-05-14 iki 2015-05-25 ir nuo 2016-02-01 iki 2016-02-10 buvo gydytas Krizių intervencijos skyriuje dėl adaptacijos sutrikimo ir nuo 2016-02-12 iki šiol gydosi dienos stacionare su diagnoze F33.2, F43.2 (2 tomas b. l. 158; 159; 161). Taip pat į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą įvykdė nakties metu, sukeliant pavojų ne tik nukentėjusiojo turtui, bet ir sveikatai bei gyvybei žmonių gyvenančių šalia apšaudytos redakcijos. Jis vedęs, augina tris vaikus, bei jo sutuoktinė laukiasi ketvirto ir yra dirbantis.

M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 3 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už neteisėto ginklo ir šaudmenų disponavimą bei turto sugadinimą skirtina įstatymo sankcijoje numatytos ir siūlomos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Už turto sugadinimą skirtina mažesnė nei parinktos bausmės, galimos skirti už šio nusikaltimo padarymą vidurkiui, o už turto sugadinimą skirtina – vidurkio dydžio bausmė (BK 61 str. 2 d.). Skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. G. yra pirmą kartą padaręs nusikaltimą, dirba, augina tris vaikus, bei jo sutuoktinė laukiasi ketvirto, todėl teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga M. G., sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir būtų susijusios su nukentėjusios šalies patirtos žalos kompensavimu.

Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

2018-08-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-09-03 (5 tomas, b. l. 121-123). Teismui vertinant kaltinamojo socialinį ir ekonominį ryšį, darytina išvada, jog M. G. yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus ir jo sutuoktinė laukiasi ketvirto, dirba, todėl teismo manymu kardomoji priemonė intensyvi priežiūra nuo nuosprendžio paskelbimo dienos keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti paliekant ją galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl BK 55 straipsnio taikymo

Dėl baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjo išsakytų teiginių, jog remiantis BK 55 straipsniu, pirmą kartą teisiamam M. G. neturėtų būti skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, pasisakyta, kad padarytos veikos pavojingumas yra pakankamai didelis didelis. Kaip jau buvo minėta, apšaudytame pastate gyveno fiziniai asmenys, pagal kulkų žymes šaudyta buvo padrikai ir galėjo būti sužaloti ar nušauti ir kiti žmonės, be to, vėliau ginklas buvo išmestas į upę, kas taip pat sukėlė didelį pavojų, kadangi jį galėjo rasti ir pasinaudoti radę asmenys ar net vaikai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 55 straipsnis taikomas, kai kaltininkas padaro vieną veiką (straipsnyje pavartota vienaskaita, o ne daugiskaita). Nagrinėjamu atveju M. G. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas. Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, kaltinamajam M. G. netaikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Paketas Nr. 347681, kuriame sienos dalis su keturiomis kiaurymėmis, kuris perduotas į Vilniaus apskr. VPK Ūkio poskyrio daiktų saugojimo patalpas (2 tomas, b. l. 195-196); 2. Vokas su M. G. rankų nuoplovomis (vatos tamponas, dėžutė, vokas), kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK Ūkio poskyrio daiktų saugojimo patalpas (1 tomas, b. l. 95-96); 3. Pistoletas, kuris yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308, jo dėtuvė ir šaunamojo ginklo duslintuvas, kurie perduoti laikinam saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriui (1 tomas, b. l. 85-86), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, išskyrus kompatktinius diskus su įrašais, kurie paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. K. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (4 tomas b. l. 28-30). Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis V. K. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo visuotinai pavojingu būdu, dideliu šoku, pažeminmu, bendravimo galimybių sumažėjimu, teigia, kad jis objektyviai įvertino kaip rimtą įspėjimą sau asmeniškai ir jautė pagrįstą baimę dėl savo ir artimųjų gyvybės ir sveikatos, be to nukentėjo jo reputacija, garbė ir orumas, taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus matydamas didelį išgąstį, stresą ir išgyvenius, kurį, sužinoję apie įvykį, jautė artimieji, todėl prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant nukentėjusiosios reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl jam priklausančios redakcijos apšaudymo patyrė didžiulę baimę, stresą, po įvykio iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: jautė nerimą, baimę, nukentėjo jo reputacija, garbė ir orumas, tokiu būdu nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo. Nustatant nukentėjusiajam V. K. priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė nakties metu, visuotinai pavojingu būdu – šaudant, kai dėl to galėjo nukentėti gyvenamajame name buvę žmonės, nukentėjusysis patyrė šoką, baimę, nesaugumo jausmą dėl savęs ir artimųjų patiria iki šiol, prarado buvusią ramybę, patyrė daug nepatogumų dėl nusikalstamų veikų padarinių šalinimo. Tačiau, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti ar nustatyti ilgalaikiai, negrįžtami sveikatos sutrikdymai, atsižvelgtina į pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų vertybių sistemoje, t. y., kad žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, bet turtui. Teismo vertinimu, jo prašoma priteisti 2000 Eur dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 500 Eur dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Byloje nukentėjusysis V. K. turėjo 800 eurų atstovavimo išlaidų (5 tomas b. l. 212; 213; 214), kurias prašo priteisti iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – sąskaita- faktūra ir pinigų priėmimo kvitu, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą procese advokato V. Buslovičiui sumokėjo 800 eurų, nukentėjusiojo atstovas procese dalyvavo. Nukentėjusiojo jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d. paskirtas bausmes sudėti iš dalies ir skirti M. G. 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktu ir 3 dalimi paskirtos bausmės vykdymą M. G. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 (septynioms) paroms;

- būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu ir apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą prižiūrinčią instituciją.

M. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į M. G. skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-03-22, 08.48 val. iki 2016-03-23, 16.10 val. (viena para), bei nuo 2018-04-30, 14.30 val., iki 2018-05-02 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-05-02 iki 2018-09-02 (keturi mėnesiai).

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliekant ją galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės- intensyvios priežiūros pakeitimo kita kardomaja priemone, vadovaujantis Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių, patvirtintų 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863, pavesti vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

N. V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. G. nukentėjusiajam 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai ir 800,00 (aštuonis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Paketą Nr. 347681, kuriame sienos dalis su keturiomis kiaurymėmis, kuris perduotas į Vilniaus apskr. VPK Ūkio poskyrio daiktų saugojimo patalpas; voką su M. G. rankų nuoplovomis (vatos tamponas, dėžutė, vokas), kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK Ūkio poskyrio daiktų saugojimo patalpas; pistoletą, kuris yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą IŽ 79-8 „Baikal“ Nr. TPA5308, jo dėtuvė ir šaunamojo ginklo duslintuvas, kurie perduoti laikinam saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriui, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o kompatktinius diskus su įrašais (10 vienetų), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Išaiškinti M. G., kad nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųsti atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius