Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-1331-753/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-17
Bylos Nr.: eII-1331-753/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-20-3-00085-2024-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Rasa Balsevičienė
Pažeidėjas: T. B., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų

Kategorijos

16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1331-753/2024Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00085-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 16.11.1; 16.11.6; 21.10.4; (S) 21.11.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 17 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. B.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24016-2024 (ROIK 24258454107).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24016-2024 (ROIK 24258454107) T. B. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje už tai, kad 2024 m. spalio 26 d., 7.46 val., Kaišiadorių raj. sav., Kaišiadoryse, Paukštininkų g. vairavo transporto priemonę su ne tais transporto priemonei priskirtais valstybinio numerio ženklais, taip pat būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,49 promilės neblaivumas (atėmus paklaidą 0,47 promilės neblaivumas). Nutarimu T. B. buvo paskirta subendrinta 800 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24016-2024 (ROIK 24258454107) dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams. Skunde nurodomos ir aplinkybės, kad netekęs teisės vairuoti praras darbo vietą, nes yra vairuotojas, netekęs darbo neteks pajamų šaltinio, o turi dvi paskolas ir per mėnesį moka 500 Eur, taip pat 200 Eur per mėnesį moka vaikams alimentus, automobilis būtinas, nes kas antrą savaitgalį vaikai praleidžia pas jį. Viešuoju transportu naudotis negali, nes jo gyvenamoje vietoje jis nevažiuoja. Galiojančių nuobaudų neturi.

Atsiliepimas

Institucija pateiktu atsiliepimu į T. B. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, jo neblaivumas viršijo leistiną normą. T. B. byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsiliepime taip pat prašoma skundą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad netekęs teisės vairuoti – praranda darbą, nes vairuoja kelių technines transporto priemones, fizinio darbo negali dirbti, nes turi problemų su nugara ir netekęs darbo netenka pajamų, o turi dengti paskolas, jau dabar du mėnesius vėluoja mokėti įmokas. Turi du mažamečius vaikus (sūnui 9 metai, dukrai 13 metų), kuriuos reikia išlaikyti, nes su žmona yra išsiskyręs, namas liko žmonai, moka 200 Eur vaikų išlaikymui per mėnesį ir perka daiktus, jei vaikams kažko reikia. Teigia, kad alkoholį vartojo prieš 10 valandų prieš sėdant už vairo, todėl ir darėsi kraujo tyrimą, nes jautėsi puikiai, jei būtų jautęsis blogai, būtų nevažiavęs, nes būtino reikalo nebuvo. Buvo nusipirkęs automobilį ir važiavo į Regitrą prisiregistruoti, turėjo 8.00 val. laiką Regitroje. Uždirba apie 1200 Eur per mėnesį. Išlaidos per mėnesį komunaliniams mokesčiams yra apie 200 Eur per mėnesį. Paskolos yra dvi: už vieną per mėnesį moka 145 Eur, už kitą – 350 Eur. Du mėnesius nemoka paskolų, nes du mėnesius nėjo į darbą, kadangi neturi teisės vairuoti, šie du mėnesiai, kai neteko teisės vairuoti – patys sunkiausi gyvenime. Nesenai iš užsienio grįžo į Lietuvą ir norėjo viską pradėti iš naujo Lietuvoje dėl vaikų, nes sunku užsienyje uždirbti pinigus ir skraidyti pas vaikus kartą per mėnesį į Lietuvą. Jei būtų žinojęs, kad yra neblaivus – būtų jokiais būdais nesėdęs už vairo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu T. B. buvo pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta subendrinta 800 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą neskirti arba skirti trumpesniam terminui.

ANK 415 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų.

KET 225 punktas numato, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde administracinių nusižengimų faktas nėra ginčijamas. T. B. padarytų nusižengimų neneigia, prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24016-2024 (ROIK 24258454107) dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams arba skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje, neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems.

Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023).

Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

Akcentuotina, kad T. B. sutinka ir neginčija, kad vairavo būdamas neblaivus, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, daugiau nei prieš 10 valandų iki vairavimo. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimą padarė neturėdamas tyčios, t. y. alkoholio vartojo iš vakaro maždaug prieš 10 valandų, ryte jautėsi gerai, blaivus, jei būtų jautęsis blogai – nebūtų sėdęs už vairo ir važiavęs, buvo tikras, kad vairuoti gali ir yra blaivus. Pastarieji argumentai, jog jis jautėsi blaivus, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. T. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl kitos dienos ryte jam, pirmu tikrinimu 7.52 val. nustačius 0,65 promilės neblaivumą (atėmus paklaidą 0,63 promilės), antru tikrinimu 8.10 val. nustačius 0,49 promilės neblaivumą (atėmus paklaidą 0,47 promilės), jis paprašė, kad būtų atliktas ir kraujo tyrimas. Iš specialisto išvados Nr. T-A 5364/2024 (01) matyti, kad T. B. kraujyje nustatyta 0,41 promilės etilo alkoholio (kraujas paimta 2024 m. spalio 26 d. 8.58 val.), buvo nemaloniai nustebintas, nes galvojo, kad alkoholio organizme nėra ir jis gali vairuoti automobilį. Pažymėtina, kad nustačius 0,49 promilės neblaivumą (atėmus paklaidą 0,47 promilės), prieš sėdant už vairo T. B. tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės važiuoti, todėl konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismo manymu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas 0,49 promilės neblaivumas (atėmus paklaidą 0,47 promilės) buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo lengvabūdišką elgesį. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Tuo labiau, kad iš specialisto išvados matyti, kad kraujyje buvo 0,41 promilės etilo alkoholio, kas įrodo, kad T. B. vairavo neblaivus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.

Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. T. B. tiek protokole, tiek neblaivumo nustatymo akte, tiek teismo posėdžio metu nurodoma aplinkybė, kad jis visiškai nesijautė neblaivus, nes alkoholį vartojo daugiau nei prieš 10 valandų, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. T. B., žinodamas apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausmingas ir rūpestingas bei atidus kelių eismo dalyvis, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą pareiškėjas padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. Nutarime nurodyta, kad T. B. nebaustas administracine tvarka metų bėgyje, be to kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (dokumentas suformuota 2024 m. lapkričio 21 d.) T. B. administracine tvarka baudžiamas penktą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, kas vertinama kaip teigiama charakterizuojanti informacija.

T. B. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prašydamas grąžinti teisę vairuoti, tai motyvuoja tuo, kad darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu – vairuoja kelių technines transporto priemones, gyvena Vilkaviškio rajone kaime, kur nėra galimybės važinėti viešuoju transportu, be to turi paskolų ir bendra per mėnesį mokama suma paskoloms dengti – 500 Eur, vaikų išlaikymui skiria 200 Eur, dar apie 200 Eur moka komunalinėms paslaugoms, uždirba apie 1200 Eur per mėnesį. Teismui papildomai pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad dviem vaikams moka po 100 Eur kas mėnesį, vartojimo kredito sutartis, iš kurios matyti, kad bendra mokama kasmėnesinė suma paskolai dengti yra 349,30 Eur, paskola paimta 2022 m. gegužės 9d. 60 mėnesių laikotarpiui iki 2027 m. gegužės 9 d. Taip pat pateiktas pranešimas dėl įsiskolinimo už minėtą paskolą, 2024 m. gruodžio 3 d. duomenimis T. B. vėlavo mokėti paskolos įmoką 50 dienų. Teismo posėdžio metu minėjo, kad nemoka, nes jau du mėnesius negauna atlyginimo, nes nedirba, kadangi sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti T. B. sustabdyta 2024 m. spalio 26 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Roko Juzukonio sprendimu Nr. 63-ANR_O-295-2024.

Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju T. B. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes administracinio poveikio priemonės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti nustatant ir trumpesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės taikymo terminą ir paliekant galioti draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimas keistinas.

Teismas iš dalies sutinka su Institucijos išvadomis, kad T. B. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vieniems iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Visgi, nagrinėjamu atveju, pritariant ir pareiškėjo argumentams, teismas pažymi, kad T. B. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jis nevengė neblaivumo patikrinimo, buvo sustabdytas ne dėl įtartino vairavimo ar manevravimo kelyje, pripažino iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus, tuo tarpu kitą dieną, jausdamasis gerai bei manydamas, kad yra blaivus, vairavo transporto priemonę.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tyčinė kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, nesant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. tvirtino, jog alkoholinius gėrimus vartojo 2024 m. spalio 25 d., vakare, o vairavo kitos dienos ryte praėjus daugiau nei 10 valandų po alkoholio vartojimo – 2024 m. spalio 26 d. 7.46 val., prieš vairuojant automobilį nesijautė neblaivus, kitu atveju nebūtų vairavęs transporto priemonės. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, vertinant tai, kad neblaivumo patikrinimo metu, du kartus tikrinant T. B. girtumą, nustatytų promilės skaičius mažėjo (0,65 promilės ir 0,49 promilės, atėmus paklaidą atitinkamai 0,63 promilės ir 0,47 promilės), kas rodo, jog jo organizme vyko alkoholio skaidymo procesas. Be to, tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. B. kraujyje rasta 0,41 promilės etilo alkoholio. Nors tai, kad T. B. administracinio nusižengimo padarymo dieną netinkamai įvertino savo būklę po iš vakaro suvartoto alkoholio, jokiu būdu nepateisina jo teisei priešingo elgesio, tačiau leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviam nepaisant įstatymų nuostatų ir jis iš tiesų galėjo klysti dėl savo būsenos prieš automobilio vairavimą. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus.

Svarbu ir tai, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali – nereikalaujanti, jog kiltų tam tikri padariniai, tačiau sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti ir tai, kad savo veiksmais T. B. realios žalos niekam nesukėlė bei nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių, savo vairavimo pobūdžiu neatkreipė kitų eismo dalyvių dėmesio. Kaip jau buvo minėta, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad T. B., penkerių metų laikotarpiu šis administracinis nusižengimas yra penktasis. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra linkęs sistemingai pažeidinėti KET, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktino pobūdžio, sąlygotas asmens netinkamo savo būklės įvertinimo.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepime dėstomais argumentais, kad apie neigiamų pasekmių kilimą dėl teisei priešingo veiksmo asmenys yra įspėjami įstatymų nuostatose ir neigiami padariniai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia savarankišką pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Taip pat teisingai pažymima, kad vien aplinkybės, susijusios su šeiminių interesų, darbo santykių pablogėjimu negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Visgi, visos šios aplinkybės turi būti vertinamos pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų visumoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija skyrė nepakankamai dėmesio visų šiai teisinei situacijai reikšmingų aplinkybių visetui. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių bei kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad T. B. dirba - vairuoja kelių technines transporto priemones, todėl teisė vairuoti yra būtina darbinių funkcijų atlikimui, per metus laiko nebaustas administracine tvarka, nebaustas už tokį patį administracinį nusižengimą, iš pateiktų dokumentų matyti, kad turi paskolų bei pareigą mokėti išlaikymą vaikams. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbiniai santykiai, net ir tuomet kai jo pareigos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės vairavimu, o tokios pajamos gaunamos būtent iš su vairavimu susijusios darbinės veikos, nėra esminės aplinkybės sprendžiant dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad T. B. netekus teisės vairuoti transporto priemones ilgam laikui, ne tik jam, tačiau ir jo vaikams bus jaučiamos neigiamos pasekmės.

Įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta reali žala, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sustabdytas vykdant policines priemones, o ne dėl išskirtinai netinkamo vairavimo, atsižvelgiant į tai, kad šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas yra atsitiktinis ir padarytas pirmą kartą, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant T. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, tačiau paliekant galioti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Teismo įsitikinimu, net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trupesniam nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, terminui, T. B. patirs įstatymų leidėjo numatytas teisines pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai turės pakankamą prevencinį poveikį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog sumažintos administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis užtikrinti, kad T. B. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, kartu tai T. B. leis užsiimti darbine veikla, rūpintis savo artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keistinas, sumažinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams iki 3 (trijų) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo 2024 m. spalio 26 d. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24016-2024 (ROIK 24258454107) dalį, kuria T. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir pakeisti į administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo 2024 m. spalio 26 d. Administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) galioja nuo 2024 m. spalio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24016-2024 (ROIK 24258454107) dalį palikti nepakeistą.

T. B. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 3 dalis). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai galioja nuo 2025 m. sausio 26 d. iki 2026 m. sausio 25 d.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė