Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo T. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. jam paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos, ir T. P. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. buvo nubaustas už tai, kad 2016-08-14, 7 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,BMW 7ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą kieme stovintį automobilį ,,KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bet eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas KET 9, 219 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos, teismo posėdžio protokolo, skundžiamo teismo nutarimo akivaizdu, kokiais įrodymais teismas grindė savo sprendimą (administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. P., liudytojų E. M., B. J. S., I. K. ir M. S. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis ir kt.). Visus įrodymus, kuriuos apeliantas paminėjo savo skunde, apylinkės teismas ištyrė, įrodymų turinio apeliantas nekvestionuoja, naujų neištirtų aplinkybių skunde nenurodo, iš esmės, nesutikdamas tik su įrodymų įvertinimu ir nutarimo dalimi, kuria konstatuota jo kaltė pagal ATK 130 str. 1 d. Taigi, aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Taigi, skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu T. P. atitinkamai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla atsakomybė tam, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Su minėtu pažeidimu šiuo atveju susijęs ir kitas apeliantui inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., pagal kurį atsakomybė kyla tam vairuotojui, kuris pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Iš apeliacinio skundo aišku, kad neginčijamas sukelto eismo įvykio faktas, kitos nustatytos aplinkybės ir apylinkės teismo sprendimas pripažinti T. P. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir paskyrus už tai atitinkamą administracinę nuobaudą. Tačiau pažeidėjas savo skundu kategoriškai neigia tyčią savo veiksmuose, pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ir atitinkamai savo kaltę ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padaryme.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. P. įvykio dieną atbuline eiga manevruodamas automobiliu, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau eismo įvykio vietoje, su kuriuo susijęs, nepasiliko, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojų B. J. S., I. K., kurie įsidėmėjo T. P. automobilio valstybinius numerius, dėka eismo įvykyje dalyvavęs automobilis ,,BMW 7ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykį sukėlęs asmuo – T. P., buvo nustatyti. T. P. nuo pat administracinės teisenos pradžios neneigė su automobiliu įvykio dieną buvęs įvykio vietoje, manevravęs automobiliu (duomenys neskelbtini) namo kieme, neneigė sukėlęs eismo įvykį. Tačiau teismo posėdžio metu T. P. tvirtino neturėjęs tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes, paprasčiausiai, nepajuto, kad su savo vairuojamu automobiliu kažkur atsitrenkė. Atkurta įvykių raida šioje byloje, konkretaus eismo įvykio aplinkybės, neleidžia vienareikšmiškai atmesti apelianto parodymų. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, savo išvados apie tyčinį T. P. veikimą pasišalinus iš eismo įvykio vietos visiškai nemotyvavo, nepagrindė jokiais neginčijamais ir vienareikšmiškai vertintinais įrodymais.

Iš tikrųjų šioje byloje atskleisti T. P. veiksmai – sukėlus eismo įvykį, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai, formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, įrodymų, kurie leistų spręsti, kad T. P. iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, būtų pasitraukęs tyčia. Šioje byloje nenustatyta, kad T. P. vairuojamas automobilis būtų neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat nenustatyta, kad apeliantas automobilį būtų vairavęs neblaivus ar pan. T. P. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nuo administracinės bylos pradžios neneigė buvęs įvykio vietoje, pripažino galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį, tačiau neigė tai pastebėjęs, pajutęs. Paminėtos aplinkybės ir kito automobilio savininko atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad T. P. buvo atvykęs atsiprašyti, pasisiūlė atlyginti žalą, neleidžia daryti išvados, kad T. P. būtų turėjęs kažkokį motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad būtų mėginęs nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame, stengęsi išvengti administracinės ar turtinės atsakomybės. Prielaidą, kad T. P. iš tikrųjų galėjo nepajusti savo vairuojamo automobilio kontakto su kita transporto priemone (automobiliu ,,KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina nustatyti nežymūs automobilių ,,BMW 7ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – atitinkamai galis bamperis ir galinės kairės pusės durys, sparnas, ir tai, kad T. P. po kontakto nebuvo sustojęs, iš automobilio neišlipo, įprastai manevruodamas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (liudytojų B. J. S. ir I. K. parodymai).

Aukštesnės instancijos teismas dar sykį akcentuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šioje byloje nėra neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima patikimai nuspręsti, kad T. P. suvokė sukėlęs eismo įvykį, o po to tikslingai pasirinko neteisėtą elgesio variantą – pasišalindamas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Byloje nėra įrodymų, kad T. P. nuo pat pradžių suvokė savo elgesio neteisėtą pobūdį ir kad toliau, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, elgiasi neteisėtai. Jau minėta, kad T. P. neneigė savo kaltės dėl įvykio fakto ir kilusių padarinių, nesiekė išvengti atsakomybės, pareigos atsakyti už sukeltą eismo įvykį, kas rodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų esmės ir teisėtumo.

Nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį dėl T. P. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirtas nuobauda subendrinta su pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirta nuobauda ir T. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.