Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei teisininkei R. B., nedalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos atstovams, trečiajam asmeniui G. P., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos, G. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1542,83 Eur (5327,08 Lt) turtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (64-65 b.l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012-04-06 trečiasis asmuo G. P., vairuodama transporto priemonę „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodama Pabrėžos g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu, todėl ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 5327,08 Lt draudimo išmoką, kurią ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi eismo įvykio metu galiojusių Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatomis bei apžiūros metu nustatytais transporto priemonės apgadinimais. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė važiuoklė. Atsakovė yra Kaune, esančių viešųjų kelių savininkė, todėl ji turi kelius prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą. Atsakovė neveikė kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės, buvo patirta turtinė žala. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (b. l. 3-5).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent dėl to buvo patirta nurodoma 5327,08 Lt turtinė žala. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju privalo ištirti ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nepriekaištingą automobilio būklę iki eismo įvykio. Be to, Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, t.y. atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 5327,08 Lt dydžio žala atlyginta dėl ginčo automobilio remonto, medžiagų, detalių, tačiau nėra jokių dokumentų, kurie tai pagrįstų. Atsakovės atstovė nurodė, kad prie ieškinio nėra pridėtos eksperto išvados. Nėra byloje duomenų, kad buvo patirti būtent tokio dydžio nuostoliai, už kuriuos buvo išmokėta 5 327,08 turtinė žala. Į bylą patektame policijos nutarime užfiksuota, kad apgadinta automobilio dešinės pusės padanga ir ratlankis, tačiau ieškovas nurodo, kad yra daug daugiau apgadinimų. Pats ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nedalyvavo nustatant automobilio būklę. UAB „Autofortas“ yra pelno siekianti įmonė, kuriai svarbu gauti kuo daugiau pelno. Taip pat atsakovės atstovė atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad nėra paskaičiuotas automobilio nusidėvėjimas. Remiantis visais išdėstytais argumentais, atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo G. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nagrinėjant bylą administraciniame teisme, G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykio metu važiavo su vienerių metų vaiku apie 50 km per valandą greičiu. Tretysis asmuo patvirtino, kad iki eismo įvykio automobilis buvo visiškai geros būklės. Taip pat G. P. patvirtino, kad kelias buvo siauras, išvengti įvykio, jos manymu, buvo galima tik tuo atveju, jei ji būtų stipriai pristabdžiusi automobilį, tačiau ji to nepadarė, kadangi nenorėjo rizikuoti mažamečio vaiko sveikata.

Administracine teisme teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. palaikė tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad autoįvykio schemą braižė jo kolega Vaičaitis. Autoįvykio metu matėsi išoriniai automobilio sugadinimai. Liudytojas patvirtino, kad vidinių sugadinimų policijos pareigūnai nenustatinėja. Pagal apgadinimus išoriškai matėsi automobilio prakirsta padanga.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012-04-06 apie 11.30 val. Pabrėžos g., Kaune trečiojo asmens G. P. vairuojamas automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis, plyšusi dešinės pusės padanga (eismo įvyko schema). Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (20-21 b.l.). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. P. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (22 b.l.). 2014-04-06 buvo atlikta apgadintos transporto priemonės apžiūra, surašytas techninės apžiūros aktas, nustatyta, jog keičiamos dalys – priekinė dešinės pusės padanga ir priekinis dešinės pusės amortizatorius, remontuojamos dalys – priekinis bamperis, priekinis dešinės žibintas, priekinis dešinės ratlankis, priekinė važiuoklė (24 b.l.). 2012-04-06 trečiasis asmuo G. P. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (19 b.l.). UAB „Autofortas“ 2012-04-26 remonto sąmata bei 2012-05-14 išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija AF Nr. 012335 patvirtina, jog už apgadinto automobilio remontą G. P. turėjo sumokėti 5 727,08 Lt sumą (25-29 b.l.). 2012-05-31 buvo priimtas sprendimas išmokėti 5 327,08 Lt žalą UAB „Autofortas“, G. P. išsiųstas pranešimas apie nuostolių atlyginimą (31 b.l.), išmoka pervesta 2012-06-01 (32 b.l.). 2012-08-24 ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją dėl išmokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka (33 b. l.).

LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 d., reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – LR VSĮ) 6 str. 32 p., savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – LR KĮ) 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau LR SEAKĮ) 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 p.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę ir būtent dėl to atsirado dešinės pusės rato padangos, amortizatoriaus, priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės žibinto, priekinio dešinės pusės ratlankio, priekinės važiuoklės apgadinimai. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžių metu tvirtino, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau ieškovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, pranešimas apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema ir duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Policijos pareigūnas A. P. 2014-01-13 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykus į eismo įvykį, buvo nustatyti tik išoriniai automobilio sugadinimai, vidinių sugadinimų policijos pareigūnai nenustatinėjo. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, kad 2012-04-06 transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens G. P., Kaune, Pabrėžos g., Kaune, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, atitinkamais kelio ženklais nepažymėtą duobę, dėl to buvo apgadintas apdrausto automobilio dešinės pusės priekinis ratas, ratlankis ir su juo susijusios sistemos. Atsakovė, neigdama šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą. Be to, atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, priešieškinio nepateikė.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytą draudimo sąlygų variantą, pasirinktą draudėjo. Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikas, t.y. ieškovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį nustatydamas, jog dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio išmokėtina 5 327,08 Lt (ekvivalentas – 1542,83 EUR) draudimo išmoka, t.y. ne visa nustatyta nuostolių suma – 5727,08 Lt. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje.

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, kaip transporto priemonės draudikas, su transporto priemonės draudėja G. P., vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, sudarė transporto priemonės draudimo sutartį. Draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis nurodytų Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 pagrindu ir pateiktais transporto priemonės sugadintų ir remontuotų dalių išlaidas patvirtinančiais įrodymais, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė.

Byloje nustatyta, jog ieškovui buvo pateikta remonto darbų sąmata bei PVM sąskaita-faktūra. Ieškovas, spręsdamas dėl draudimo išmokos, vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei įgytos detalės buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais. Iš draudimo išmokos nebuvo išskaičiuotas keičiamų detalių nusidėvėjimas, tačiau pakeistos dalys buvo neoriginalios, nenaujos, todėl draudimo išmoka išmokėta neišskaičius nusidėvėjimo (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2010-03-31 redakcija) I dalies „Draudimo sąlygos“ 3.6.3 punktas. Iš draudimo išmokos taip pat pagrįstai nebuvo išskaičiuota PVM suma. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnis numato PVM mokėtojų teisę į PVM atskaitą (PVM atskaita pagal šio įstatymo 2 straipsnio 28 dalį yra pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Tačiau pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti inter alia PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 straipsnis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad ieškovo – draudimo įmonės – už trečiojo asmens automobilio remonto paslaugas sumokėtas pirkimo PVM negalės būti susigrąžintas iš biudžeto, todėl pripažintinas jo patirtu nuostoliu ir turi būti priteistas iš atsakovės.

Pažymėtina, kad nors Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, transporto priemonės techninės apžiūros akte ir remonto sąmatoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai skiriasi, tai nepatvirtina, jog kiti techninės apžiūros metu nustatyti automobilio sugadinimai atsirado ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis: tiek policijos pareigūnas, surašydamas nutarimą ir aprašydamas eismo įvykį, tiek ieškovo įgaliotas asmuo, atlikęs pirminę automobilio apžiūrą, nurodė tik akivaizdžiai matomus sugadinimus, tuo tarpu išsami ir profesionali apžiūra atlikta autoservise. Pažymėtina ir tai, kad sąmatoje nurodyti apgadinimai gali atsirasti transporto priemonei priekiniu dešinės pusės ratu įvažiavus į kelio duobę, o tai, vairuotojos aiškinimu, šiuo atveju ir atsitiko. Atsakovė, nors ir nesutikdamas su ieškiniu ir ginčydamas ieškovo nustatytos ir pašomos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t.y. kad atsiradę apgadinimai yra nebūdingi trečiojo asmens nurodytoms įvykio aplinkybėms.

Taigi, nurodytos išlaidos automobilio remontui ir keičiamų detalių įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobūdį, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, detalių keitimo reikalingumą ir kainą nenustatyta. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog automobilio remonto darbai nebuvo techniškai būtini ar nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai ir padangos kaina buvo mažesni, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.). Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais, žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Pabrėžos g., esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą jame, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Tarp neteisėtų atsakovės Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovė, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieškovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl ieškovo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina 1542,83 EUR (ekvivalentas -5327,08 Lt) turtinės žalos atlyginimas.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstas.

Atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1542,83 EUR (ekvivalentas – 5327,08 Lt ) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 34,75 Eur /120,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 1 542,83 EUR) (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt du eurai, 83 eurocentai) (ekvivalentas 5 327,08 Lt) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1542,83 Eur/5 327,08 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 34,75 EUR (trisdešimt keturi eurai, 75 eurocentai) (ekvivalentas 120,00 Lt) teisinių išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.