- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-405-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- AB „Rokiškio grūdai“
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB “Lietuvos geležinkeliai“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-405-278/2017
Teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01263-2016-6
2017 m. gegužės 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Rokiškio grūdai“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-50-233/2017 pagal pareiškėjos AB „Rokiškio grūdai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB “Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja AB „Rokiškio grūdai“ prašė teismo nustatyti faktą, kad AB „Rokiškio grūdai” įgyjamąja senatimi, pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą Nr. 25915/1826, Rokiškio r. sav., Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), registro Nr. 90/29155, nuosavybės teise valdo geležinkelio kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtą „g”, bendro 2,680 km ilgio, 1520 mm pločio, pagal kadastrinių matavimų byloje nurodytas geležinkelio koordinates.
2. Nurodė, kad 1994 m. balandžio 1 d. Rokiškio valstybinė grūdų perdirbimo įmonė priėmimo – perdavimo aktu pagal skirstomąjį balansą, perdavė AB „Rokiškio grūdai“ steigėjams pagrindines priemones, pinigines lėšas, naudojamas apyvartines lėšas, kreditus, visus aktyvus ir pasyvus. 1994 m. balandžio 23 d. Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės akcininkų susirinkime įkurta AB “Rokiškio grūdai”. Teigė, kad 1994 m. balandžio l d. buvo sudarytas Rokiškio valstybinės grūdų perdirbimo įmonės pagrindinių priemonių likutinės vertės apyrašas, kurio 20 punkte įrašyta geležinkelio atšaka, statyta 1968 m. spalio mėnesį, 60 punkte – geležinkelis, statytas 1977 m. balandžio mėnesį, 64 punkte – geležinkelio atšaka, statyta 1989 m. gruodžio mėnesį. Nurodė, kad 1982 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 346 Pabaltijo geležinkelio Panevėžio kelio ruožo viršininkas nurodė, kad Rokiškio st. Kombinuotų pašarų gamyklos privažiavimo keliai Nr. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, kurių ilgis 4,342 km, priklauso įmonei, yra įmonės balanse ir jų aptarnavimą turi vykdyti įmonė. 1993 m. lapkričio l d. Rokiškio valstybinės grūdų perdirbimo įmonės prekinių – medžiaginių vertybių inventorizavimo apyraše Nr. 1, įrašuose Nr. 7, 8 nurodyta geležinkelio atšaka ir geležinkelis. 2016 m. AB „Rokiškio grūdai” ilgalaikio turto apskaitoje taip pat yra nurodytas geležinkelis. UAB „Adoljana“ atliko geležinkelio kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėto „g”, esančio Rokiškio r. sav., Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustatė, kad pravažiuojamasis platusis geležinkelis, 1520 mm, 2,680 km ilgio, o kadastrinių matavimų byloje nurodytos geležinkelio koordinatės. Teigė, jog Valstybės įmonės registrų centro Panevėžio filialas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PAS-4975 atsisakyta įregistruoti geležinkelio kelio kadastro duomenis ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad nepakanka dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimą. Nurodė, kad AB „Rokiškio grūdai“ geležinkelį, plane žymėtą „g”, nepertraukiamai nuosavybės teise valdo nuo 1994 metų. Bendrovė savo lėšomis atlieka geležinkelio remontą, turtas apskaitomas bendrovės balanse, geležinkelis naudojamas grūdų pakrovimui į vagonus. Geležinkelis yra AB „Rokiškio grūdai” nuomojamame 8,0511 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad bendrovė turtą įgijo sąžiningai, perimdama turtą iš Rokiškio valstybinės grūdų perdirbimo įmonės ir nuosavybės teise valdo jį daugiau kaip 10 metų. Turtas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kito asmens vardu, valdomas atvirai ir geležinkelis nuo jo perėmimo nebuvo perėjęs kitiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad AB „Rokiškio grūdai“ buvo įsteigta privatizavus valstybei priklausančias Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės akcijas ir įsteigiant akcinę bendrovę. Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės steigiamojo akcininkų susirinkimo, įvykusio 1994 m. balandžio 23 d., protokolu patvirtinti AB „Rokiškio grūdai“ įstatai, aprobuotas turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo perduodamos Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės pagrindinės priemonės, kurių likutinė vertė 833 602 Lt. Nustatė, kad AB „Rokiškio grūdai“ įsteigta 1994 m. gegužės 4 d., o vienas iš įregistravimo pagrindų – 1994 m. balandžio 23 d. steigiamojo susirinkimo protokolas. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėja perėmė privatizuojamos Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės turtines teises, tačiau priėmimo – perdavimo akte konkretus turtas nenurodytas, o perduotas pagal skiriamąjį balansą. Konstatavo, jog Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės 1994 m. balandžio 1 d. perskaičiuotos pagrindinių priemonių likutinės vertės apyrašo 20 ir 64 punktuose minima geležinkelio atšaka, 60 punkte – geležinkelis. Nurodė, kad iš AB „Rokiškio grūdai“ ilgalaikio materialaus turto išrašo 2016 m. birželio mėn. matyti, jog geležinkelis, jo likutine verte, įtrauktas į bendrovės balansą. Pareiškėjai kreipusis į Valstybės įmonės registrų centro Panevėžio filialą dėl nuosavybės teisių į geležinkelio atkarpas įregistravimo, 2016 m. liepos 22 d. sprendime Nr. PAS-4975 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo ar duomenų pakeitimo“ prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į geležinkelio kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), netenkintas, nes nepateiktas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisių atsiradimą į minėtą statinį. Teismas konstatavo, jog teise apskųsti šį sprendimą Centriniam registratoriui pareiškėja nepasinaudojo.
5. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas neatitinka visų būtinų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų šiam faktui konstatuoti. Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aiškinant specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Nurodė, kad pareiškėjai teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo reikalingas tam, kad ji galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešame registre, o ne tam, kad būtų pripažinta jų savininku. Tuo tarpu nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 str. 1 d.). Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjai perduodant privatizuotą turtą perdavimo priėmimo akte buvo nurodytas turtas perduotas pagal skiriamąjį balansą, neišvardinant konkretaus perduodamo turto, o konkretus perduodamas turtas (pagrindinės priemonės, medžiagos) buvo perduotas pagal sudarytus apyrašus ar tai, kad pareiškėjai turtas buvo perduotas pagal netinkamai įvardintus dokumentus, kurie pareiškėjos nuosavybės teisių įgijimo metu pagal LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.12 punktą neatitinka jame įvardintų, nėra teisiniu pagrindu patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Teismas darė išvadą, kad geležinkelio kelias, kelio atkarpos, dėl kurių nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipiasi pareiškėja į teismą, buvo sukurtos Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės, t. y. valstybės lėšomis, kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, todėl viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę, šiuo konkrečiu atveju, vykdytas 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja AB „Rokiškio grūdai“ prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Be to, prašo prie bylos prijungti papildomus dokumentus, kurie buvo surasti po teismo sprendimo priėmimo.
7. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog į AB „Rokiškio grūdai“ balanse apskaitomus vidaus geležinkelio kelius negalima įgyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi, nes jie yra valstybei (ar savivaldybei) priklausantys daiktai. Tokią teismo išvadą paneigia tai, kad Rokiškio grūdų produktų kombinato turtas buvo akcionuotas, o 1994 m. balandžio 23 d. Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės akcininkai steigiamajame susirinkime įkūrė akcinę bendrovę „Rokiškio grūdai“. Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės turtas AB „Rokiškio grūdai“ buvo perduotas priėmimo perdavimo aktu pagal skirstomąjį balansą pinigine išraiška. Prie perdavimo priėmimo akto buvo pridėtas vardinis Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės pagrindinių priemonių likutinės vertės aprašas, kurio 64 punkte nurodyta geležinkelio atšaka likutine 23 882 rublių verte, o 60 punkte nurodytas geležinkelis 47 351 rublių likutine verte. Be to, 1993 m. lapkričio 1 d. Rokiškio valstybinės grūdų perdirbimo įmonės prekinių – medžiaginių vertybių inventorizavimo apraše Nr. 1 nurodyta kaip pagrindinės priemonės 7, 8 punktuose geležinkelis, geležinkelio atšaka. AB „Rokiškio grūdai“ ilgalaikio turto apskaitos balanse yra apskaitomas geležinkelis. 1982 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 346 Pabaltijo geležinkelio Panevėžio kelio ruožas nurodė, kad Rokiškio kombinuotųjų pašarų kombinato privažiavimo keliai yra gamyklos balanse. AB „Rokiškio grūdai“ savo lėšomis atliko einamąjį vidaus kelių geležinkelio remontą pirkdama tam reikalingus įrenginius. Be to, po teismo sprendimo priėmimo, AB „Rokiškio grūdai“ archyve buvo rasti dokumentai, kurie patvirtina, jog Rokiškio grūdų produktų kombinatas vidaus geležinkelių kelių kapitalinį remontą atliko savo lėšomis.
8. Teigia, jog teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos duomenis, kurie patvirtina, kad AB „Rokiškio grūdai“ geležinkelio kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėtą „g“, bendro 2,680 km ilgio, 1520 mm pločio, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., įgijo sąžiningai, perimdama šį turtą iš Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės ir nuosavybės teise valdydama jį daugiau nei 10 metų. Nurodo, kad geležinkelio kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kito asmens vardu, yra valdomas atvirai, nebuvo perėjęs kitiems asmenims. Be to, teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja neprašo ją pripažinti daikto savininke. Tokia teismo išvada prieštarauja pareiškime nurodytam prašymui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo AB “Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad balanse neapskaito ir nuosavybės teise nevaldo pareiškėjos nurodomo geležinkelio kelio. Teigia, jog teismui nustačius, jog yra visos sąlygos nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi, neprieštaraus pareiškėjos prašymui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui su sąlyga, kad pareiškėja ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nuosavybės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre savo lėšomis atliktų 0,5293 ha ploto žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo AB „Lietuvos geležinkeliai“, performavimą, atidalinant apie 0,14 ha teritoriją, į kurią patenka dalis geležinkelio privažiuojamojo kelio, plane pažymėto „g“, esančio (duomenys neskelbtini), Rokiškio m.
10. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsiliepime AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, jog jie nevaldo pareiškėjos nurodyto geležinkelio kelio, galima spręsti, kad šis kelias priklauso pareiškėjai.
11. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodo, kad, teismui konstatavus, jog yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma, neprieštaraus pareiškėjos prašymui patenkinti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindų, dėl kurių reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
14. AB „Rokiškio grūdai“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 1982-07-27 Rokiškio grūdų produktų kombinato užsakymą Mechanizacijos tresto mechanizacijos valdybai Nr. 1 dėl vidaus geležinkelio kelių kapitalinio remonto atlikimo pagal sudarytą sąmatą; 1982 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktą, 1982-11-11 įsakymą dėl sąmatos patvirtinimo kombinato privažiuojamųjų geležinkelio kelių rekonstrukcijai; projektinės – sąmatinės dokumentacijos patvirtinimo pažymą; medžiagų pateikimo grafiką; 1983 metų rugpjūčio ir gruodžio mėnesio darbų priėmimo aktus; 1983 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų apskaitą ir prašo juos priimti (b. l. 161-175). Pagal CPK 314 straipsnį viena iš sąlygų priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme gali būti tai, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtina atsižvelgti į tai, kad teismas ginčą nagrinėja ne formaliai, bet vykdydamas konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). AB „Rokiškio grūdai“ teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad geležinkelio kelias, jo atšakos priklausė Rokiškio grūdų produktų kombinatui ir šios įmonės buvo remontuojami, o geležinkelio riedmenys - lokomotyvai TGK-2, TGM-23V48 priklauso AB „Rokiškio grūdai“. Byloje nėra ginčo kam iki AB „Rokiškio grūdai“ įsteigimo priklausė minėtas geležinkelis, jo atšakos, todėl minėtų dokumentų prijungimas prie nagrinėjamos bylos, kaip ir duomenys apie apelianto nuosavybės teise valdomus geležinkelio riedmenis, teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Be to, minėtus duomenis apeliantė turėjo galimybę pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Dėl paminėtų motyvų, priimti papildomus įrodymus atsisakytina.
15. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad priimant sprendimą, teismas netinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas, nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos duomenis. Teigia, kad AB „Rokiškio grūdai“ geležinkelio kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą „g“, bendro 2,680 km ilgio, 1520 mm pločio, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., įgijo sąžiningai, perimdama šį turtą iš Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės ir nuosavybės teise valdo jį daugiau nei 10 metų, todėl teisėtai ir sąžiningai pradėjo valdyti šį turtą ir įgijo į jį nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu. Su apelianto teiginiais, jog teismas neteisingai taikė įstatymo nuostatas, negalima sutikti dėl sekančių motyvų. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.68 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo yra įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
16. Byloje nustatyta, kad AB „Rokiškio grūdai“ buvo įsteigta privatizavus valstybei priklausančias Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės akcijas ir įsteigiant akcinę bendrovę. Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės steigiamojo akcininkų susirinkimo, įvykusio 1994 m. balandžio 23 d., protokolu patvirtinti AB „Rokiškio grūdai“ įstatai, aprobuotas turto – perdavimo priėmimo aktas, kuriuo perduodamos Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės pagrindinės priemonės, kurių likutinė vertė 833 602 Lt (b. l. 43-46, 47). Minėti duomenys patvirtina, kad AB „Rokiškio grūdai“ perėmė privatizuojamos Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės turtines teises bei turtą, tačiau priėmimo – perdavimo akte konkretus turtas nebuvo nurodytas, o perduotas pagal skiriamąjį balansą (b. l. 47), ką patvirtina ir pati apeliantė. Ta aplinkybė, jog Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės 1994 m. balandžio 1 d. perskaičiuotų pagrindinių priemonių likutinės vertės apyrašo 20 ir 64 punktuose minima geležinkelio atšaka, o 60 punkte – geležinkelis, nepatvirtina, jog visas apyraše nurodytas turtas buvo perduotas AB „Rokiškio grūdai“ (b. l. 42, 48-81, CPK 178 str.).
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad geležinkelio kelias, kelio atkarpos, dėl kurių nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi pareiškėja, buvo sukurtos Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonės, t. y. valstybės lėšomis, kaip valstybės nuosavybės teisės objektas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Rokiškio valstybinės akcinės grūdų perdirbimo įmonė apeliantei AB „Rokiškio grūdai“ perdavė turtą pagal skiriamąjį balansą, neišvardinant konkretaus perduodamo turto. Nesant neginčijamų duomenų, kad apeliantei buvo perduotas geležinkelis, jo atšakos, teismui pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog AB „Rokiškio grūdai” įgyjamąja senatimi, pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą Nr. 25915/1826, nuosavybės teise valdo geležinkelio kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą „g”, bendro 2,680 km ilgio, 1520 mm pločio, pagal kadastrinių matavimų byloje nurodytas geležinkelio koordinates.
18. CK 4.69 str. straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, šiuo atveju geležinkelio kelias, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, jog nepaisant to, kad AB „Rokiškio grūdai“ geležinkelio kelią, plane pažymėtą „g“, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., valdo daugiau nei 10 metų, jį remontuoja, imperatyvus draudimas eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti šį turtą įgyjamąja senatimi (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).
20. Be to, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjo balanse esantis geležinkelio kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kito asmens vardu, valdomas atvirai, nebuvo perėjęs kitiems asmenims, neturi teisinės reikšmės, nes šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.
21. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas kitam asmeniui pagal įgyjamąją senatį įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktą nesaistomas sąlygų ar išlygų. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas ir darė pagrįstą išvadą, jog tenkinti AB „Rokiškio grūdai“ pareiškimą nėra pagrindo. Tai, kad suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB “Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ Turto bankas iš esmės neprieštarauja apeliantės prašymui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, teisingam ginčo klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.
23. Kiti apelianto motyvai neturi teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
24. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.