- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- II-331-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00064-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. J.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Veiklos skyrius
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovui Sauliui Norušaičiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. J. prašymą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-569-2021 jam paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. balandžio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-569-2021, kuriuo G. J. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 170 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Administracinio nusižengimo protokolas G. J. buvo surašytas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta už tai, kad jis 2021 m. kovo 25 d., 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „FIAT DUCATO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. prašymas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-569-2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo, kuriuo jis prašė neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog gerbia policijos darbą, pripažįsta pažeidimą, tačiau jam labai reikia vairuotojo pažymėjimo. Jo šeima daugiavaikė – turi tris vaikus, iš kurių du neįgalūs, dukra – autistė, dvejų metų sūnus yra neprigirdintis, jam įtariamas autizmas. Žmona vairuojanti, bet jos už mėnesio laukia klubo operacija, ji nebegalės važinėti, vaikai turi paskirtas reabilitacijas. Jų šeima gyvena už Kauno kaime nuomotame bute, registruoti pas draugus, specialus darželis yra mieste už 20 km. Jam reikia vežioti šeimą. Taip pat jis gavo vairuotojo darbą, dėl sužeistos alkūnės statybose dirbti negali. Darbo reikalais važinėja kiekvieną dieną į Rygą, iš Lenkijos atvežtas autodetales Kaune pasikrauna ir veža per Lietuvą į Rygą, naktį išvažiuoja, grįžta per Joniškį. Kelių eismo taisykles pažeidė ne iš pikto noro, buvo pavargęs, važiavo visą naktį, jis aplenkė mašiną, kiek pamena, nesukėlė avaringos situacijos, bet nepastebėjo sankryžos kelyje, dėmesys buvo sutelktas į lenkimą, norėjo greičiau pasiekti namus, pabūti su šeima, nes naktį vėl reikės išvažiuoti. Dabar stengiasi žiūrėti į juostas. Jis važiavo 102 km/h greičiu. Šiuo keliu važinėja metus. Neatkreipė dėmesio, kad šiame kelyje daug sankryžų. Prašo malonės sušvelninti nuobaudą. Šiais metais vieną kartą baustas dėl greičio viršijimo ir anksčiau buvo baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nėra pavyzdingas vairuotojas. Su paskirta bauda sutinka. Iš pradžių sutiko su administraciniu nurodymu, bet jam labai reikėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl administraciniu nurodymu paskirtos baudos 85 Eur baudos nesumokėjo. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą pripažino, kad jis vairuoja nufilmuotą transporto priemonę.
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovas Saulius Norušaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad G. J. vairuoja 23 metus, per paskutiniuosius du metus padarė 5 nusižengimus. Nuo 2003 m. tai yra 21 administracinis nusižengimas. Gaila žmogaus dėl jo šeimos būklės, vaikų negalios, darbo reikalingumo, bet prieš atliekant kokius nors veiksmus, visada reikia galvoti apie pasekmes. Pažeidimas yra gana grubus. Nurodė, jog jeigu asmuo per dvejus metus padaro 5 nusižengimus, reiškia, kad asmuo dėl savo elgesio išvadų nedaro, todėl prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą sprendimą. Pareigūnė priimdama sprendimą skyrė minimalią nuobaudą ir minimalų teisės atėmimo terminą.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog protokolas buvo surašytas 2021 m. kovo 25 d. 12.29 val. už tai, kad G. J. 2021 m. kovo 25 d., 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „FIAT DUCATO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, dėl to pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 140.1 punktą; asmeniui buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma sumokėti 85 Eur baudos ir skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams; administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. pasirašė, kad dėl papildomų vairuotojų mokymų yra informuotas (administracinio nusižengimo byla, b. l. 2-3);
Iš 2021 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo nutarimo Nr. 62-ANR_N-569-2021 matyti, kad G. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1);
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. J. už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas iš viso šešis kartus, visos paskirtos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, šiais metais buvo padaręs ir vieną mažai pavojingą veiką, susijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5-9);
Iš CD laikmenoje esančioje filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad policijos automobiliui važiuojant 94 km/h greičių, pravažiavus kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“, pravažiuojant šalutinį kelią, per ištisinę liniją policijos automobilį lenkia krovininis baltos spalvos mikroautobusas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad G. J. šeimą sudaro žmona L. J., gimusi 1(duomenys neskelbtini), dukra N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), sūnus S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir sūnus J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmenų deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 5);
Iš Neįgalumo lygio pažymų matyti, kad N. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2020 m. rugsėjo 27 d. ir J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2022 m. lapkričio 26 d. (b. l. 6-7);
Iš Darbo sutarties, darbuotojo pažymos ir SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi (b. l. 8-11, 13, 18).
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog aptariamu atveju G. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinis nusižengimas, padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktą siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog G. J. 2021 m. kovo 25 d., 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „FIAT DUCATO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniame kelyje, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, dėl to pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. su administraciniu nusižengimu sutiko, be to, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną G. J. kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo.
Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų, t. y. ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas gali vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. savo prašymą neskirti jam administracinio poveikio priemonės iš esmės motyvuoja tuo, kad žmonai bus atlikta klubo operacija, reikės vežioti neįgalius vaikus į darželį, reabilitaciją, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, kito darbo dirbti negali. Kelių eismo taisykles pažeidė ne piktavališkai, buvo pavargęs, važiavo visą naktį, aplenkdamas mašiną, nesukėlė avaringos situacijos, bet nepastebėjo sankryžos kelyje, dėmesys buvo sutelktas į lenkimą, norėjo greičiau pasiekti namus, pabūti su šeima, nes naktį vėl reikės išvažiuoti. Dabar stengiasi žiūrėti į juostas, kelio ženklus. Nors šiuo keliu važinėja metus, tačiau neatkreipė dėmesio, kad šiame kelyje daug sankryžų. Jis važiavo 102 km/h greičiu. Pripažino, kad nėra pavyzdingas vairuotojas, baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti G. J. administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesniam laikotarpiui negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus procesinius sprendimus nustatyta, kad G. J. per pastaruosius penkerius metus dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo trauktas administracinėn atsakomybėn 7 kartus, iš jų 4 kartus dėl greičio viršijimo, po kartą dėl mobilaus ryšio telefono naudojimo vairuojant ir saugos diržų neužsisegimo, bei vieną kartą padarė mažai pavojingą veiką – šviesiu paros metu nebuvo įjungti artimieji šviesos žibintai. G. J. turi galiojančią administracinę nuobaudą už vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – greičio viršijimą, t. y. jis 2021 m. vasario 6 d., vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo net 34 km/val., važiavo 84 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Be to, įvertinus visus minėtame registro išraše užfiksuotus G. J. administracinius nusižengimus, matyti, jog jis administracinius nusižengimus daro nuolat – bent po vieną per metus, visi fiksuoti administraciniai nusižengimai yra būtent KET pažeidimai. Akivaizdu, jog tokie pažeidimai nėra netyčiniai. Asmuo, sąmoningai pažeisdamas draudimą, parodo savo niekinamą požiūrį į nustatytus draudimus, įpareigojimus. Išdėstytos aplinkybės (nuolatinis sąmoningas administracinių nusižengimų darymas) suponuoja išvadą, kad G. J. charakterizuojamas kaip nedrausmingas vairuotojas, nuolat pažeidžiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl ir nagrinėjamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar vienkartinis neapgalvotas poelgis, jis vertintinas kaip logiška G. J. priimtino priešingo teisei veikimo pasekmė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. akcentavo, jog jo lenkimo manevras nesukėlė pavojingos situacijos kelyje. Tačiau teismas pažymi, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien laimingo atsitiktinumo dėka sankryžoje, aptariamo greito lenkimo metu, nebuvo kito automobilio, pavyzdžiui, sukančio į kairę ar įvažiuojančios į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir pan. Be to, G. J. ir vėl viršijo greitį, jam nebuvo jokio poreikio lenkti 94 km/h greičiu važiuojančio automobilio, įvertinus ir tai, kad eismas kelyje buvo pakankamai intensyvus, dar iki lenkimo manevro pravažiavo ne vienas automobilis, kaip pats nurodė, buvo pavargęs, važiavo visą naktį, todėl šios aplinkybės turėjo pareiškėjui signalizuoti apie tai, jog reikalinga atidžiai vertinti situaciją kelyje, stebėti kelio ženklus, sankryžas, o ypač, jei nuspręstų lenkti vos dviejų neplačių eismo juostų kelyje kitą transporto priemonę. Pareiškėjas aptartu vairavimu objektyviai sukėlė grėsmę eismo saugumui, o tai jog nekilo realių pasekmių kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir (ar) gyvybei, savaime nesudaro prielaidos neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Beje, akcentuodamas, jog savo vairavimu nesukėlė pavojingos situacijos, pareiškėjas nepagrįstai išplečia savo administracinės atsakomybės ribas. Pažymėtina, jog policija nubaudė pareiškėją ne už tai, kad jis sukėlė pavojingą situaciją, o už tai, jog lenkė vietoje, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.
Pareiškėjas teigia, jog prieš lenkimo manevrą nematė kelio ženklo Nr. 110, dėmesys buvo sutelktas į lenkimą, norėjo greičiau pasiekti namus, pabūti su šeima. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, pareiškėjas, turėdamas 23 metų vairavimo patirtį bei dirbdamas vairuotoju, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jį įvertinti. Poreikis skubėti pabūti su šeima negali būti iškeliamas aukščiau eismo ir jų dalyvių saugumo ar pateisinama priežastis pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam inkriminuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė netyčia, ne iš piktos valios, tačiau pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, dauguma Kelių eismo taisyklių pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvadą, jog G. J. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo.
Kaip minėta, anksčiau G. J. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka baustas ne vieną kartą, už administracinių nusižengimų padarymą jam būdavo skiriamos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau G. J. vis tiek darė administracinius nusižengimus, todėl akivaizdu, jog vien baudos skyrimas šiam asmeniui neatitiks administracinių nuobaudų paskirties bei tikslų, neatitiks teisingumo ir proporcingumo principų. Teismo vertinimu, neskyrus jam administracinio poveikio priemonės arba skiriant švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje, administracinio poveikio priemonę, nagrinėjamu atveju taip pat nebus pasiektas ir administracinės nuobaudos tikslas – nubausti asmenį.
G. J. nurodė, kad turi tris vaikus, iš kurių du yra neįgalūs, ir jam reikės vežioti šeimą po žmonos klubo operacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie planuojamą jo žmonos operaciją. Be to, šios aplinkybės apie vaikų sveikatos būklę ir poreikį pačiam vežioti šeimos narius jam buvo žinomos iki administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam taip pat buvo žinoma gresianti administracinė atsakomybė už minėto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau G. J. nurodyta aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė nebus pakankama ir ateityje G. J. sulaikyti nuo administracinių nusižengimų darymo, t. y. nurodytos aplinkybės neveiks G. J. kaip apsaugantis jį nuo įstatymams prieštaraujančio elgesio ateityje veiksnys. Jis pats aplaidžiai elgiasi su jam tokia svarbia specialiąja teise vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjas taip pat akcentavo vairuotojo pažymėjimo reikalingumą jo darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau vien tai, kad pareiškėjas dirba vairuotoju, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos jam taikymą. Pareiškėjo deklaruojama darbinė veikla nesulaikė jo nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo.
Minimalios baudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimas minimaliam terminui nagrinėjamu atveju atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog G. J. administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo nuomone, byloje nėra pagrindo neskirti G. J. administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesniam laikotarpiui negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, todėl pareiškėjo G. J. prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-569-2021 ir G. J. prašymo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.