Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. L. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu M. L. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 180 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. už tai, kad jis 2024 m. balandžio 1 d. 14.38 val., vairuodamas automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas M. L. skundas dėl Komisariato 2024 m. gegužės 21 d. nutarimo pakeitimo, kuriame prašoma panaikinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą arba sutrumpinti jos terminą iki vieno mėnesio. Skunde nurodyta, kad nepagrįstas skundžiamo nutarimo argumentas, kad M. L. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų. M. L. aplenkė vieną automobilį ir nėra duomenų, kad tuo metu sankryžoje buvo kitų eismo dalyvių, kad manevras būtų sukėlęs itin pavojingą situaciją. M. L. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, t. y. neprivažiavęs sankryžos, punktyrine linija paženklintoje vietoje, įvertinęs gerą matomumą, priešpriešine juosta atvažiuojančių transporto priemonių nebuvimą, t. y. įsitikinęs dėl lenkimo manevro saugumo ir leistinumo. Taigi, nors nutarime tvirtinama, jog minėtas kelio ženklas vairuotojus informuoja, kad prie pagrindinio kelio iš dešinės prisijungia šalutinis kelias, todėl vairuotojai iš anksto turi galimybę įvertinti situaciją ir išvengti draudžiamų veiksmų, tačiau, ta aplinkybė, kad beveik ties šiuo kelio ženklu, po prieš tai buvusios ištisinės linijos, kurią draudžiama kirsti, prasideda ir tęsiasi punktyrinė linija, kurią galima kirsti iš abiejų pusių, suteikia vairuotojams priešingą informaciją, t. y. kad prasideda kelio ruožas, kuriame galima atlikti lenkimo manevrą. Tik pradėjęs lenkimo manevrą ir pavažiavęs į priekį M. L. netrukus pamatė, kad ištisinė kelio ženklinimo linija prasideda anksčiau, nei jis buvo galėjęs numatyti, todėl vienintelė galimybė grįžti į savo važiavimo juostą buvo po lenkimo kertant prasidėjusią ištisinę liniją. Kitu atveju M. L. būtų turėjęs staigiai stabdyti būdamas priešpriešinėje juostoje, kas sukeltų daug didelę riziką eismo saugumui, nei grįžimas į savo eismo juostą kertant ištisinę liniją. Labai svarbu pažymėti, kad ir skundžiamame nutarime nėra konstatuota M. L. tyčios, siekio sąmoningai atlikti draudžiamą veiksmą, o tik nurodyta, kad M. L., kaip dėmesingas vairuotojas, turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti lenkimo manevro, jei nebuvo įsitikinęs, jog manevrą galės pabaigti nepažeisdamas kelio ženklinimo. Kaip minėta, šiuo byloje nagrinėjamu atveju toks reikalavimas buvo sunkiai įgyvendinamas. Tai, kad M. L., atlikdamas veiksmus, suklydo vertindamas situaciją, juo labiau, kaip minėta, kilusią dėl prieštaringo kelio ženklinimo, neturi ir negali būti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, apibūdinai kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų sąmoningas ignoravimas. M. L. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, nes jo veiksmai pavojingesnių pasekmių nesukėlė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl galimybės dirbti, t. y. vykti į skirtingose vietovėse, kuriose dažniausiai nėra infrastruktūros nuvykti viešuoju transportu, išsidėsčiusius statybų objektus, gabenti statybines medžiagas, netekęs teisės vairuoti jis taip pat negalės padėti tėvams ūkio darbuose, kurie gyvena toli nuo jo gyvenamosios vietos. M. L. plėtoja savo individualų statybų verslą, išlaiko šeimą, padeda artimiesiems, yra ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus vairuojant transporto priemones, baudas už šiuos pažeidimus sumokėjo, todėl toks jo elgesys neturėtų būti vertinamas kaip piktybinis KET ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidinėjimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant visų reikšmingų asmenį charakterizuojančių ir veikos pobūdį parodančių aplinkybių visumą anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai savaime nevertintini kaip pagrindas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies.

Komisariato atsiliepime į skundą prašoma palikti galioti skundžiamą nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį visuomenei, realiai galėjusias kilti pasekmes, taip pat atsižvelgus į M. L. charakterizuojančias aplinkybes, anksčiau skirtas nuobaudas už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus – nubaustas net 11 kartų. Nors ši aplinkybė nėra pripažinta asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad M. L. vykdomi KET pažeidimai nėra atsitiktiniai. Vien bauda, kaip administracinės atsakomybės priemonė, šio asmens priešingo teisei elgesio neveikia. Atsižvelgiant į tai, jog M. L. skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio skyrimą įstatymo leidėjas numatė privalomu, o ne alternatyviu, nėra pagrindo teigti, kad M. L. buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Įstatymo numatyta administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti ir įvykdžius parinktą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Teismo posėdyje M. L. atstovas palaikė skundą. M. L. nusprendė lenkti, nes tai leido kelio ženklinimas, lenkiama transporto priemonė judėjo žymiai lėčiau, realus pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas, nes kitų eismo dalyvių toje sankryžoje nebuvo.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal KET 140.1 papunktį vairuotojui lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų. Be to, Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad M. L. skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku atliko lenkimo manevrą sankryžoje, kuri pažymėta šalutiniu keliu iš dešinės, taip pažeisdamas KET reikalavimus. M. L. pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir dėl to gailisi. Skundo reikalavimai iš esmės yra siejami tik su paskirtos nuobaudos individualizavimu, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš viso neskirti specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį nei 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-350/2024).

Nagrinėjamu atveju M. L. buvo skirta nedaug sankcijoje numatytą minimalią baudą viršianti bauda ir minimaliam terminui atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad individualizuojant atsakomybę buvo įvertinta tai, kad egzistuoja viena M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors skunde daug dėmesio skiriama kelio ženklinimo situacijai aptarti, kuri, kaip nurodoma, M. L. leido tikėtis atlikti manevrą laikantis KET reikalavimų, tačiau iš kartu su skundu pateiktos nuotraukos matyti, kad kelio ženklas, įspėjantis apie artėjančią sankryžą, yra gerai matomas. Todėl vairuotojas turėjo įvertinti ne tik kelio ženklinimą, kuris leido išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, bet ir tai, ar spės užbaigti lenkimo manevrą iki artėjančios sankryžos. Akivaizdu, kad šiuo atveju M. L. to nepadarė ir dėl to lenkimo manevro iki sankryžos nebaigė. Nepaisant asmens manymo, kad lenkimo manevrą jis atliko pakankamai saugiai, kad šiuo atveju nebuvo padaryta jokia žala, tai padaryto pažeidimo pavojingumo nepaneigia. Buvo padarytas pakankamai pavojingas administracinis nusižengimas, nes M. L. lenkimo manevrą atliko neleistinoje vietoje, t. y. sankryžoje.

Priimant skundžiamą nutarimą buvo vertintas tiek padarytas administracinis nusižengimas, tiek ir M. L. asmenybė. Tai, kad M. L., kaip teigiama skunde, plėtoja savo individualų statybų verslą, turi prisiimtų įsipareigojimų, kurių vykdymas susijęs su poreikiu vykti į kitus miestus Lietuvoje, išlaiko šeimą, padeda artimiesiems, nagrinėjamu atveju nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip to prašoma skunde. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, M. L. 11 kartų baustas už KET pažeidimus, daugiausia už leistino greičio viršijimą, nors skirtos piniginės baudos sumokėtos, tačiau administracinio nusižengimo padarymo metu net 4 nuobaudos galiojo. Tai rodo, kad M. L. nėra linkęs laikytis KET reikalavimų ir nėra pagrindo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip atsitiktinį, vienkartinį įvykį jo gyvenime. Taigi darytina išvada, jog anksčiau skiriamos piniginės baudos M. L. pakankamo poveikio nepadarė, nesulaikė nuo naujo šiurkštaus KET pažeidimo darymo, todėl panaikinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą arba sutrumpinti jo terminą nėra jokio pagrindo.

Teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir M. L. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad policija, individualizuodama nuobaudą, teisingai įvertino aplinkybių visumą ir M. L. pagrįstai kartu su bauda paskyrė 3 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes jį skirti privaloma. Taikyta atsakomybė nelaikytina per griežta. Nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti švelnesnę atsakomybę, nei numato įstatymas. O skunde akcentuojamų neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar kitaip lengvinti pažeidėjo teisinę padėtį, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, šeiminių ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad trumpalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, M. L. sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo dėl M. L. skunde nurodytų motyvų panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. L. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.