Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1739-720/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
1-1739-720/2014
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00005-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1739-720/2014Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00005-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.3.2.2.9.; 2.3.6.4.5.;2.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Vitai Padriezaitei,dalyvaujant:prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,kaltinamojo R. M. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,nedalyvaujant kaltinamajam R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir dirbantis J. K., neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. M., žinodamas pareigą pagal 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnamečių vaikų R. M., gim. 1994 m. liepos 11 d., ir R. M., gim. 1998 m. spalio 14 d., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2009 m. spalio 15 d.) iki jų pilnametystės, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. spalio 23 d. nemokėjo išlaikymo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikams, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, tai yra vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, dėl ko susidarė 14256,12 Lt įsiskolinimas.

Kaltinamasis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1993 m.jis sudarė santuoką su L. M.. Gyvenant santuokoje 1994 m. liepos 11 d. gimė dukra R. M., 1998 m. spalio 14 d. gimė sūnus R. M.. Nuo 2012 metų vaikai liko gyventi su mama, jis gyveno atskirai, tačiau jų santuoka oficialiai nenutraukta. Apie tai, kad 2009 m. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu iš jo priteistas išlaikymas vaikams R. M. ir R. M. periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, jis nieko nežinojo. Savo vaikams per savo mamą Mariją J. M. jis padeda žmonai išlaikyti vaikus, tačiau tai neskaito kaip mokamą teismo priteistą išlaikymą, bet vaikams duoda. Jo parama yra pinigais ir daiktais. Šis procesas vyksta nereguliariai, duoda maždaug tada, kai to paprašo. Reguliariai kas mėnesį duoda po 200 - 300 litų, juos perduoda per savo mamą, tai neįvardina kaip teismo priteisto išlaikymo, o tiesiog materialiai remia vaikus. Apie tai, kad perduoda pinigus arba daiktus, nei iš vaikų, nei iš žmonos jokių raštelių neima. Per mamą pinigus perduoda ne visada, kartais būna, kad perduoda žmonai tiesiai į rankas arba patiems vaikams, kai jam pasiskambina ir pasako, kad reikia pinigų. Paskutinį kartą pinigų vaikų išlaikymui mamai perdavė 2014 02 20, davė 200 litų, tai neįvardina kaip teismo priteistą išlaikymą, taip pat sūnui per mamą perdavė odinius batus, kuriuos nupirko dieną prieš. Apie tai, kad vaikai išmokas gauna iš Vaikų išlaikymo fondo jis kažką girdėjo, tačiau ką tiksliai ir iš kur, nieko nežino, apie tai girdėjo arba iš mamos, arba iš vaikų, tiksliai nepamena. Su vaikais bendrauja (b.l. 84). Telefonu kaltinamasis parodė, kad įsiskolinimą jis žmonai sumokėjo per savo mamą perduodamas pinigus ir tai patvirtinti gali jo mama.

Liudytoja L. M. parodė, kad 1993 m. liepos 8 d. sudarė santuoką su R. M.. Gyvenant santuokoje 1994 m. liepos 11 d. gimė dukra R. M., 1998 m. spalio 14 d. gimė sūnus R. M.. 2007 04 25 jos sutuoktinis savo pavardę iš M. pakeitė į M., ji ir vaikai pavardės pasikeisti nesutiko. Sutuoktinis užsiėmė verslu, jis ėmė paskolas, o ji mokėjo antstoliams. Jų santuoka nenutraukta iki šiol, kadangi neturi tam lėšų. Šiuo metu ji išsikėlusi fizinio asmens bankroto bylą, kadangi viena išlaiko vaikus ir moka šeimos skolas. Pradėjus žlugti verslui, nuo 2008 – 2009 metų sutuoktinis visai nedirba, įsiskolinimas siekia apie pusė milijono. Nuo 2011 metų jie kartu nebegyvena, vaikai liko su ja. Dar gyvenant kartu, vyras tai dirbdavo, tai nedirbdavo, dažnai išgerdavo, prie vaikų išlaikymo neprisidėdavo, jos vienos algos išlaikyti vaikus nepakako, todėl 2009 metais dėl išlaikymo priteisimo vaikams ji kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Apie tai, kad 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teisme dėl išlaikymo priteisimo vaikams buvo išduotas teismo įsakymas, pagal kurį abiem vaikams buvo priteista mokėti kas mėnesį po 250 Lt. kiekvienam iki pilnametystės, ir apie tai, kad privalo mokėti teismo priteistą išlaikymą vaikams kaltinamasis žinojo. Ji pati jam parodė teismo įsakymą, paėmė jo parašą ir atnešė į teismą. Nuo išlaikymo priteisimo dienos vyras nei vieno karto nemokėjo teismo priteistos sumos vaikams išlaikyti. Jis turėjo verslą, jo įmonės buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir DMD „(duomenys neskelbtini)“ ir jos seniai bankrutavusios, kuriam žlugus liko didžiulės skolos, darbo jis neieškojo ir vengė dirbti, nes teigė, kad jam viską atskaičiuos antstoliai, gėrė. Vieną kartą jai buvo pervestas 297 Lt vaikų išlaikymui, kai jis buvo trumpam kažkur įsidarbinęs. Kadangi vyras teismo priteisto išlaikymo nemokėjo, tai vykdomąjį raštą vykdymui perdavė antstolei Sonatai Vaicekauskienei. 2010 m. vasario 4 d. ji su prašymu kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kadangi iš vyro teismo priteisto išlaikymo negavo. Nuo 2010 m. spalio 15 d. Vaikų išlaikymo fondas moka vaikams R. M. ir R. M. kas mėnesį po 195 Lt. Sūnus iki šiol gauna išmokas, o dukrai suėjus pilnametystei - išmokos buvo nutrauktos. Po to, kai vyras išėjo gyventi kitur, jis vaikams iš viso jokio išlaikymo ir paramos neteikė. Kartą sutuoktinis buvo nupirkęs batus, kuriuos perdavė per savo mamą, tačiau grynųjų pinigų jai niekad nėra davęs. Pinigų duodavo jo mama J. M., kai paprašydavo, tačiau ji nelaiko, kad tai mokami alimentai vaikų išlaikymui, nes tie pinigai ir buvo jo mamos, kuri kartais ji pati pasiūlydavo pinigų. Ji duodavo jai tai 50 Lt, tai 100 Lt, gal 5 – 6 kartus per metus. Ji niekada nesakė, kad jos sutuoktinis būtų perdavęs pinigus vaikų išlaikymui. Šiai dienai kaltinamasis jai yra sumokėjęs 5000 Lt įsiskolinimą, kurį sudaro nepriemoka nuo vaikų išlaikymo fondo mokamų 195 Lt iki teismo priteistų 250 Lt kiekvienam vaikui, tokiu būdu, kiekvieną mėnesį susidaro 110 Lt įsiskolinimas, kuris antstolio paskaičiavimu sudarė 5 000,00 Lt. Kaltinamasis 2014 m. rugsėjo mėnesį, per savo mamą jai perdavė 3000 Lt, lapkričio mėnesį perdavė dar 2000 Lt, o ji pasirašė raštelį, kad pinigus gavo, apie tai ji iš kart pranešė Vaikų išlaikymo fondo administracijai ir antstolei.. R. M. pasižadėjo ir toliau mokėti išlaikymą sūnui

Liudytoja M. J. M. parodė, kad jos sūnus R. M. yra vedęs L. M., su kuria susilaukė dviejų vaikų, 1994 11 11 gimė dukra R., kuriai dabar 20 metų, ir 1998 10 14 16 gimė sūnus R., kuriam dabar 16 metų. Kaip šeima jie nebegyvena apie 5 metus, tačiau oficialiai nėra išsituokę. Ji su sūnumi bendrauja labai retai, tačiau žino, kad išlaikymo vaikams jis neteikė, nes nedirbo ilgą laiką, mėgsta išgerti. Šiuo metu yra išvykęs gyventi ir dirbti į Angliją. Su sūnaus žmona L. M. ir anūkais ji bendrauja gana dažnai, jie ją lanko, ateina paprašyti pinigų, kai jų pritrūksta. Pirmą kartą šių metų rugsėjo mėn. sūnus per ją perdavė žmonai, vaikų išlaikymui voką, ant kurio buvo užrašyta 3000 Litų, vėliau dar perdavė 2000 Lt. Iki tol jis jokių pinigų perdavęs jai, kad perduotų vaikų išlaikymui, nebuvo, o prašė jos duoti jo sutuoktinei pinigų, jei jai pritrūks, o kai jis turės atiduos. Ji su vyru visada duodavo pinigų anūkams ir L. M. kiek galėdavo kai jie nebeturėdavo, per mėnesį apie 100 – 150 litų, tačiau daugiau ir patys neturi iš ko duoti. Kartą sūnus buvo nupirkęs sūnui batus. Ji duodavo pinigus savo pinigus, sūnus R. M. jai nei nėra davęs pinigų vaikų išlaikymui, išskyrus tuos 5000 litų, kuriuos ji perdavė marčiai.

2013 12 20 Vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad R. M. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus R. M., gimusią 1994 m. liepos 11 d., ir R. M., gimusį 1998 m. spalio 14 d., ir jo įsiskolinimas nuo 2010 05 06 iki 2013 10 23 yra 14256 Lt (b.l. 2 - 4).

Gimimo liudijimai patvirtina, kad vaikų R. M., gim. 1994 m. liepos 11 d., ir R. M., gim. 1998 m. spalio 14 d., tėvas yra R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, 15).

2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymas ir Kauno miesto apylinkės 2009 m. gruodžio 21 d. teismo nutartis patvirtina, kad iš kaltinamojo R. M. vaikų R. M. ir R. M. išlaikymui priteista teikti lėšas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės (b.l. 32, 33, 34).

2014 02 27 Antstolės Sonatos Vaicekauskienės raštas Nr. 0114/10/00265 patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas 2014 m. vasario 15 dienai buvo 21 568 Lt. Iš R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į L. M. asmeninę sąskaitą 2011 11 10 pervedė 297 Lt. Vaikų išlaikymo fondas nuo 2010 05 06 išieškotojai išmokėjo 14 841 Lt. Antstolės raštas gautas 2014 03 21 patvirtina, kad atskaičius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus ir vaikų išlaikymo fondo pinigus skolos likutis 2014 m. vasario 15 dienai buvo 6 430 Lt, 2014 m. kovo 15 dienai yra 6 696 Lt, pritaikius indeksą 2,8 proc. Išlaikymas kas mėnesį skaičiuojamas po 266 Lt (b.l. 38, 41).

2014 01 21 Kauno teritorinės darbo biržos raštas Nr. S1-116 (7.5) patvirtina, kad R. M. darbo biržoje neregistruotas (b.l. 43).

Sodros duomenys patvirtina, kad R. M. dirbo įvairiuose įmonėse nuo 1996 metų, tačiau duomenys apie gautas pajamas nenurodyti (b.l.44 - 46).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 01 29 raštas Nr. 20-23-S-738 patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. iš R. M. atlyginimo buvo išskaičiuota 297 Lt vaikų išlaikymui (b.l. 48).

Kauno miesto apylinkės teismo pažyma Nr. L2-26366-192/2009 patvirtina, kad kaltinamasis R. M. apie teismo įsakymą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikams R. M. ir R. M. kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui nuo 2009 m. spalio 15 d. iki jų pilnametystės. Teismo įteikimo pažymą pasirašė asmeniškai kaltinamasis R. M. (b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą, nustatyta, kad nenustatyta jokių objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdžiusių kaltinamajam tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Neginčijamai nustatyta, kad jokių įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Kaltinamasis neneigė netinkamai vykdęs savo pareigą teikti vaikams išlaikymą, tačiau tvirtino, kad nežinojo, jog išlaikymas vaikams iš jo yra priteistas teismo sprendimu, be to jis teigia rėmęs vaikus materialiai, perduodamas pinigus per savo mamą. Kaip matyti iš liudytojų, tai yra jo sutuoktinės ir mamos parodymų, kaltinamasis neteikė jokio materialinio išlaikymo, jo mama duodavo anūkams iš savo ir savo vyro gaunamų pensijų, o jis niekad mamai nėra davęs pinigų, jis pats vengė įsidarbinti, nes nenorėjo, kad skolos būtų išskaičiuotos iš jo atlyginimo priverstinai, piktnaudžiavo alkoholiu, nors yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, trukdančių dirbti, neturintis asmuo. Manytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnamečius savo vaikus nevykdymo priežastis – pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, ir tai akivaizdžiai ribojo kaltinamojo galimybes tinkamai rūpintis nepilnamečiais, išlaikymo reikalaujančiais savo vaikais. Todėl jo teiginys, kad nežinojo apie priimtą teismo sprendimą, vertintinas kritiškai, akivaizdu, jog apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus neabejotinai žinojo, nes pripažino, jog rėmė vaikus materialiai esą per savo mamą perduodamas pinigus. Taigi, žinodamas ir privalėdamas juos išlaikyti, būdamas darbingas, realiai ir objektyviai turėdamas galimybę įstatymu apibrėžtą pareigą vykdyti, kaltinamasis šios pareigos nevykdė ir, pabrėžtina, nevykdė jos sąmoningai, praktiškai niekada, bei sistemingai. Kaltinamasis, būdamas darbingas, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikams. Tai, kad kaltinamasis vengė pareigos vykdyti teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, patvirtina, ir tai, jog jis iš esmės nedirbo, darbo neieškojo, Lietuvoje dirbo labai trumpai, po to, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau gautas pajamas leidžia tik savo poreikiams tenkinti.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – liudytojų parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. M. žinodamas pareigą pagal 2009 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą, mokėti lėšas nepilnamečių vaikų R. M., gim. 1994 m. liepos 11 d., ir R. M., gim. 1998 m. spalio 14 d., išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2009 m. spalio 15 d.) iki jų pilnametystės, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. spalio 23 d. nemokėjo išlaikymo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikams, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, tai yra vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, dėl ko susidarė 14256,12 Lt įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Pažymėtina, kad kaltinamasis nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl pagrįstas manymas, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdo piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių.

Kaltinamojo R. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 71-75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare dėl elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, gydėsi 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2013 01 06 iki 2013 01 10 (b.l. 61), specialisto išvadoje konstatuota, kad jam atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 69), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2012 10 09 (b. l. 63). Be to atsižvelgtina į tai, kad R. M. gyvena ir dirba užsienyje, 5000 Lt įsiskolinimą vaikų išlaikymui sutuoktinei sumokėjo, pažadėjo ir toliau mokėti, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant arešto bausmę.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbta jo paieška.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina tik pradėjus bausmės vykdymą, o R. M. paskelbta paieška, tęstina iki jo sulaikymo dienos. Dėl Europos arešto orderio išdavimo nesikreiptina, nes netikslinga, neekonomiška, ir neproporcinga padaryto nusikaltimo (vengimo išlaikyti vaikus) bei skirtinos bausmės mastui.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 433, 436 ir 438 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. M. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Tęsti nuteistojo R. M. paiešką. Dėl Europos arešto orderio išdavimo nebus kreipiamasi.

Priteisti iš R. M. 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų) (31,86 Eur) proceso išlaidų valstybei už antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, juridinio asmens kodas – 188659752, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė