- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-632-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07615-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- O. P., V. K., J. Č.
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė, Arvydas Alekna
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-632-227/2011
Teisėja Violeta Petkevičienė Proceso Nr. 2-08-3-07615-2010-5
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. P., J. Č., V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams O. P., J. Č., V. K., trečiajam asmeniui Panevėžio m. 5-ojo notarų biuro notarei Vitai Jankovskajai dėl nuosavybės teisių pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 1966 m. rudens ėmė gyventi kartu su K. Č., gyveno neįregistravę santuokos, manė tai atliksiantys vėliau, tačiau sutarė gyventi kaip šeima, kartu bendromis lėšomis bei darbu tvarkyti ūkį. Iš pradžių nuo 1966 m. abu gyveno nuomojamame bute. K. Č. savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pasistatęs mūrinį sandėliuką – viralinę. Planuodami bendrą gyvenimą nutarė kartu statytis namą. Teigė, jog tuo metu dirbusi fabrike „Nevėžis“ siuvėja, gaudavo gana gerą tais laikais atlyginimą – apie 100 rublių, vėliau perėjo dirbti į siuvimo ateljė, kadangi buvo gera siuvėja, turėjo daug klienčių, dirbo dviem pamainomis, papildomai užsidirbdavo nemažai pinigų siūdama namuose. Paaiškino, kad K. Č. dirbo Panevėžio ATĮ vairuotoju, jo atlyginimas taip pat siekė apie 100 rublių, be to jis taip pat užsidirbdavo papildomai. Nurodė, kad gautą atlyginimą taupė, lėšas skyrė namo statybai, o gyveno abu iš papildomai uždirbtų pajamų. 1967 m. namą pastatė iki stogo, 1968 m., 1969 m. ir 1970 m. statybų leidimas buvo pratęstas vieneriems metams, 1971 m. buvo priduotas pirmas aukštas. Kadangi statybos leidimas buvo K. Č. vardu, namas taip pat buvo įregistruotas jo vardu. 1977 m. pridavė namo mansardą. Vykstant statyboms, sulaukdavo pagalbos iš bendradarbių, draugų, tačiau K. Č. giminė nepadėjo. Kartu bendrai gyveno, taupė pinigus, ne tik namui, užtekdavo ir poilsiui prie jūros. Kartu įsigijo automobilį „Žiguli“ . Nurodė, kad su K. Č. gyveno kaip viena šeima, gerai sutarė, nesipyko. Tėvas mirė 1969 m., 1971 m. – mirė motina. Netekusi tėvų ieškovė labai pergyveno, todėl neskubėjo įregistruoti santuokos su K. Č., tačiau gyveno bendrai. Kol buvo gyvas K. Č. tėvas, santykiai su jo giminėmis buvo geri, tačiau jam mirus ieškovė ėmė nepatikti K. Č. motinai ir visai giminei, pas juos nesilankydavo. Išėjus į pensiją, gyventi pasidarė sunkiau, todėl ėmė auginti gyvulius, kartu juos prižiūrėjo. Kartu su K. Č. nuomojo butą su 15 a žemės sklypu (duomenys neskelbtini), gyvendavo tai šiame bute, tai name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. K. Č. sirgo opalige, gydėsi ligoninėje, jinai jį slaugė, parsivežė iš ligoninės, samdė slaugymui žmogų. K. Č. 2010 m. liepos mėn. gydėsi dėl opaligės, o 2010-08-02 mirė. Po jo mirties dokumentus tvarkė jo sesuo O. P. – ji paėmė mirties liudijimą, K. Č. pensiją. Visur ėjo kartu, kai trūko pinigų, mokėjo ieškovė – nupirko gėles, davė pinigų kunigui, 300 Lt sumokėjo giedoriams, taip pat sumokėjo duobkasiui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino A. R. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovų solidariai 400 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai bei po 195 Lt žyminio mokesčio, 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad 2010-08-02 mirė K. Č.. Jo vardu įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 1971-04-27 K. Č. vardu buvo įregistruotas 65,07 kv.m. bendro ploto namas, 1977-04-25 įregistruoti registracijos pakeitimai –mansarda, virš namo plotas 100,76 kv.m. Nustatė, kad ieškovė su K. Č. kartu pragyveno apie 44 metus, t.y. nuo 1966 m. rudens iki K. Č. mirties, ir vedė bendrą ūkį. Nustatė, kad kaimynai gana priešiškai nusiteikę ieškovės atžvilgiu, nepageidauja, kad ji gyventų kaimynystėje, todėl gali būti šališki bei susitarę kalbėti, kad ieškovė pas K. Č. pasirodė, kai jis išėjo į pensiją. Šių liudytojų parodymai prieštarauja ne tik byloje esantiems rašytiniems įrodymams, iš kurių teismas padarė išvadą apie ieškovės ir K. Č. gyvenimą kartu, bet ir atsakovų paaiškinimams. Ieškovė slaugė atsakovų brolį K. Č., ne tik dalyvavo jo laidotuvėse, bet kartu su atsakovais tvarkė laidotuvių reikalus, neatidavė po laidotuvių raktų, dokumentų, tačiau niekas dėl to niekur nesikreipė, teismas darė išvadą, kad atsakovai pripažino ieškovę su broliu K. Č. gyvenus ir kartu vedus ūkį. Darė išvadą, kad ieškovė ir K. Č. gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį iki ginčo namo dalies įsigijimo ir jį įsigijus. Tarp sugyventinių buvo susiklostęs ilgalaikis, trukęs apie 44 metus, gyvenimas drauge, normalūs šilti tarpusavio santykiai. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalys kartu gyvendamos turtinius reikalus tvarkė bendru sutarimu, todėl jų dalys įgytame turte yra lygios (CK 6.970 str.2 d.). Atsakovai neginčijo ieškovės nurodytos ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės – 32750 Lt, kuri paskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą viso namo vertę – 65500 Lt. A. R. ir K. Č. santuoka nebuvo sudaryta, tačiau neįregistravę santuokos kartu išgyveno ne vienerius metus, gyvenant kartu tarp jų susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Sprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kurios patvirtina įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiams reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. P., J. Č., V. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas naikintinas dėl to, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, pažeidė materialinės teisės normas, tuo padarydamas klaidingas išvadas sprendime. Teismas, sutinkamai su LR CPK 265 str. 1 d., turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai yra nustatytos, o kurios nenustatytos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Panevėžio miesto apylinkės teismas, rėmėsi su trūkumais, netiksliai surašytu teismo posėdžio protokolu. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, apklausdamas ieškovės pakviestus liudytojus, po liudytojų apklausos leido išeiti iš posėdžių salės, taip liudytojams buvo sudaryta galimybė teismo koridoriuje tartis dėl duodamų parodymų pasitikslinimų. Teismas, jau apklausus dalį liudytojų, leido ieškovams pateikti papildomus įrodymus (įrodymus, kurie teismo posėdžio metu nebuvo aptarti ir ginčijami), o atsakovų prašymus išreikalauti įrodymus, kurie yra reikšmingi byloje, atmetė. Todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pažeidė CPK 12 str. (rungimosi principas), CPK 13 str. (dispozityvumo principas), CPK 14 str. (betarpiškumo principas), CPK 17 str. (šalių procesinio lygiateisiškumo principas) nuostatas. Mano, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino šalių pateiktus duomenis, liudytojų parodymus. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius K. Č. vardu, kadangi sumokėjimai užpildyti ir pasirašyti K. Č. ranka. Darbo knygelė, jos įrašai įrodo, kuo ir kur K. Č. dirbo bei tai, kad jo gautos pajamos buvo ženkliai didesnės. O apie uždirbtas papildomas pajamas pirmos instancijos teismas padarė išvadą tik iš pačios ieškovės išgalvotų paaiškinimų. Ieškovė neįrodė, kad bendrai su K. Č. statė namą, nepateikė rašytinių įrodymų apie namo projektą, apie mokėjimus ir statybines medžiagas. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad ieškovė 1967-12-20 tapo Tulpių g. 10-ojo gyvenamojo namo kooperatyvo nare, pasistatė už savo asmenines lėšas kooperatinį butą, yra buto nr. 68 savininkė, kad avansą ir pajų ji išmokėjo pati, bute niekas nepriregistruotas, ieškovė teismui melavo, kad minimas butas yra nupirktas jos mamos vardu. K. Č. sergant, prie jo budėjo, rūpinosi ligoniu tik atsakovai, o ieškovė tik kartais pasiteiraudavo apie K. Č. sveikatą. Po K. Č. mirties gydytojai irgi pranešė tik atsakovams, o ne ieškovei. Mirties liudijimas buvo išduotas atsakovams, o ne ieškovei. Netgi ir įrodžius, kad ieškovė su K. Č. gyveno kartu kaip sugyventiniai, iš to negalima spręsti, kad jie kartu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę-pastatė namą. Ieškovė privalėjo įrodyti, iš kokių lėšų, kaip, esant kokioms aplinkybių buvo sukurta nuosavybė-pastatytas namas. Ji turėjo išvardyti, kaip namas buvo statomas, kokie darbai buvo atliekami, ir tai padaryti nuosekliai bei išsamiai. Iš teismo posėdžio metu gautų įrodymų visiškai aišku, kad ji per eilę metų pati sukūrė savo nuosavybę-kooperatinį butą, ir tam panaudojo savo asmenines lėšas. Tačiau ieškovė neįrodė, iš kokių lėšų ji prisidėjo kartu su K. Č. pastatant namą. Netgi savo ieškinyje ji teigia, kad abiejų su K. Č. pajamos buvo panašios, ir iš bylos nagrinėjimo metu gautų įrodymų matyti, kad ji per eilę metų įsigijo kooperatinį butą, o K. Č. pasistatė namą. Iš to galima spręsti, kad ieškovė (priešingai jos nurodomoms aplinkybėms) visas savo uždirbtas lėšas skyrė ne bendros su K. Č. nuosavybės sukūrimui, o savo asmeninės nuosavybės sukūrimui-kooperatiniam butui adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus įrodymus, išsamiai dėl įrodymų vertinimo pasisakė motyvuojamojoje sprendimo dalyje. Teismas išklausė visus proceso dalyvius, niekam iš jų neribojo ir nenurodė laiko parodymų davimui. Atsakovų procesinės teisės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nei suvaržytos, nei pažeistos. Apeliantai klaidina teismą savo skunde nurodydami tikrovės neatitinkančią aplinkybę ir ja įrodinėjantys, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl jos ir K. Č. bendro gyvenimo pradžios. Apeliantai skunde nurodė, kad byloje pateiktame rašytiniame įrodyme -namų knygoje, yra duomenys, kad iki 1967 metų pradžios su K. Č. ūkiniame pastate gyveno atsakovė V. K. su vyru. (duomenys neskelbtini) namų knyga, kurią mini apeliantai, yra išduota tik 1971 metais, todėl ir įrašai joje yra nuo 1971 metų. Jokių rašytinių įrodymų apie laikotarpį, kuriuo V. K. gyveno minėtame ūkiniame pastate, apeliantai nepateikė. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo naują aplinkybę, kad mokesčių knygelės pildytos K. Č. ranka ir net pasirašytos jo parašu, nors jokių parašų knygelėse nėra. Apeliaciniame skunde apeliantai prašo apklausti naujus liudytojus, apie kuriuos jie anksčiau nieko nenurodė, nors ne kartą turėjo tokią galimybę. Jie nenurodo šių liudytojų pavardžių, pamini tik, kad šie gali paliudyti, jog 1967-1970 metais gyveno pas K. Č. ūkiniame pastate, t.y. nurodomos visiškai naujos aplinkybės apie kurias nagrinėjant bylą niekas nepasisakė.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovės A. R. ieškinį atmesti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl tarp šalių susidariusių faktinių ir teisinių santykių ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.
Nuosavybės teisių objektas, dėl kurio teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis yra kilęs ginčas, sukurtas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant pareikštus reikalavimus vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (1964 m. CK 414 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos teismų praktikoje yra pažymėta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai); sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 str. l d., 121 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-553/2010).
Byloje nustatyta, kad K. Č., mirusio 2010-08-02, vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 1962-11-03 Valstybinė statybos inspekcija leido K. Č. vykdyti gyvenamojo namo ir mūrinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), statybą. Leidimas buvo pratęstas keletą kartų iki 1971-12-31 (b.l. 8). Šis namas įregistruotas DŽDT vykdomojo komiteto 1970-12-24 sprendimu Nr. 436. Iš inventorinės bylos nuorašo nustatyta, kad 1971-04-26 K. Č. vardu buvo įregistruotas 65,07 kv.m. bendro ploto namas, 1977-04-25 įregistruoti registracijos pakeitimai –mansarda (b.l. 11). Šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų egzistavimo. Ginčas vyksta dėl to, ar šis turtas buvo sukurtas kaip vieno asmens nuosavybė, ar kaip bendroji kelių asmenų nuosavybė. Ieškovė teigia buvus ginčo šalių jungtinę veiklą statant gyvenamąjį namą, tuo tarpu apeliantai neigia buvus ieškovės ir mirusiojo K. Č. susitarimą sukurti bendrąją nuosavybę bei bendro ūkio tvarkymą.
Apeliacinio skundo teiginys, kad protokole neužfiksuoti liudytojos M. L. parodymai ir apeliantų teiginys apeliacinės instancijos teisme, jog minėtos liudytojos parodymai užfiksuoti nepilnai, atmestinas. Pirma, iš 2011-05-09 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad minėta liudytoja buvo apklausta (t.1, b.l. 178). Antra, apeliantai CPK 171 straipsnio tvarka nepareiškė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo. Nors apeliantai teigia, kad jiems teismas bandė nustatyti atsikirtimų į ieškinį trukmę, tuo suvaržydamas atsakovų procesines teises duoti išsamius paaiškinimus, pastebėtina, kad apklausos metu teismas aiškinasi tik tas šaliai žinomas aplinkybes, kurios yra reikšmingos bylai (CPK 186str.). Atsakovai teismo posėdžių metu turėjo galimybę pasisakyti žodžiu, buvo atstovaujami advokato, taip pat galėjo pateikti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes raštu, nes šalys procese turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str., 42 str.). Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų atstovo prašymo dėl skolų pateikimo, san.epideminės stoties protokolo dėl netvarkingos sodybos išreikalavimo, tačiau prijungė prie bylos ieškovės pateiktą laikraščio straipsnį, mokesčių knygelę, todėl apeliantai mano, kad buvo pažeisti rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Su šiuo apeliantų teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi ieškovė pripažino faktą, jog kiemas buvo netvarkingas, kad pažeidimų protokolas surašytas namo savininkui, skolų (ne)buvimo faktas nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ieškovės ir K. Č. bendro gyvenimo, jų santykių, be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad patys negalėjo gauti prašomų išreikalauti dokumentų, todėl teismas pagrįstai prašymo netenkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė atsakovų procesinių teisių.
Šalies argumentai
Apeliantai skunde nurodė, kad teismo apklausiamiems ieškovės pakviestiems liudytojams po apklausos buvo leista išeiti iš teismo salės, dėl to jie galėjo suderinti duodamus teismui parodymus. Iš 2011-05-09 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad teismui atliekant liudytojų apklausą, po liudytojos D. M. V. apklausos teismas buvo paskelbęs pertrauką. Dėl šios liudytojos išėjimo iš teismo salės nebuvo atsiklausta dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškovės pasikviesti liudytojai nebuvo apklausti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas paskelbus pertrauką sudarė galimybę liudytojams sutikslinti duodamus parodymus, tuo pažeidė CPK 192 str. 1 d. įtvirtintą normą.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji su K. Č. kartu gyveno nuo 1966 m. rudens iki K. Č. mirties, ir vedė bendrą ūkį. Šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų M. ir M. V., J. A., G. V., E. T., P. V. ir Z. L. parodymais, rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo mokėti komunaliniai mokesčiai K. Č. vardu (t.1, b.l. 63-69, 132-134, 168-169), kad ieškovė rūpinosi K. Č. jo ligos atvejais (t.1, b.l. 55-59, 81-84), gyvulių pridavimo dokumentais (t.1, b.l. 60-61), sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nuorašu (t.1, b.l. 62), pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose ieškovė ir K. Č. užfiksuoti kartu (t.1, b.l. 79-80), Panevėžio apskrities VPK medžiaga dėl K. Č. pristatymo iš Dembavos autobusų stotelės į Panevėžio apskrities ligoninę (t.1, b.l. 122-129), iškarpa iš laikraščio „Sekundė“ (t.1, b.l. 184), išrašų iš Darbo knygelės nuorašais (t.1, b.l. 14-17). Pirmosios instancijos teismas aukščiau minimų liudytojų parodymus laikė įrodančiais buvus žodinį ieškovės ir K. Č. susitarimą bendrais veiksmais, bendru darbu, panaudojant asmenines ir bendras pinigines lėšas įgyti turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikė, kad nėra abejonių dėl šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, kad jų parodymai skiriasi tik dėl atskirų detalių, papildo vieni kitus. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Pripažįsta, kad ieškovės iškviesti liudytojų parodymai epizodiniai, prieštaringi . Liudytojų D.M. V. ir M. V., kurie yra sutuoktiniai ir teigia artimai bendravę su ieškove bei mirusiuoju K. Č., parodymai neišsamūs. Liudytoja D.M. V. teigė, kad jai gyvenant kartu su ieškove (duomenys neskelbtini) esančiame bute, pas A. R. nuo 1966 metų pradėjo lankytis K. Č., po savo vestuvių 1969 m. liudytoja iš šio buto išsikėlė, tačiau toliau bendravo su ieškove, kuri jai sakiusi, jog su K. Č. statosi namą Rožyno mikrorajone. Liudytojas M. V. parodė, kad būdamas du kartus pas K. Č. Rožyne statybų metu matė ten ieškovę, kuri gamino valgį, patvirtinti, kad ji ten gyveno, nurodyti, kokiomis lėšomis ir kas statė namą, liudytojas negalėjo. Liudytoja E. T. nurodė, kad ieškovė 1970 metais gyveno Rūtų gatvėje, ji ten buvusi tik kelis kartus, su ieškove po darbo retai susitikdavo. Liudytojas Z. L. parodė, kad 1967 metais su K. Č. kasė duobę mirus ieškovės tėvui, K. Č. jam buvo pasakęs, kad ieškovė yra jo žmona, liudytojas užėjęs į svečius pas K. Č. matydavo ir ieškovę. Šie liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ieškovė savo asmeninėmis lėšomis, darbu būtų prisidėjusi prie gyvenamojo namo statybos, kad ji su K. Č. vedė bendrą ūkį, nuolatos šiame name gyveno laikotarpyje nuo 1971 iki 1977 metų. Pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo netikėti ieškovės prašytais apklausti liudytojais, kadangi jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės pasikviesti liudytojai M. ir M. V., J. A., G. V., E. T. yra ieškovės draugai, bendradarbiai, todėl jų parodymai vertintini atsargiai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtų liudytojų parodymai neprieštarauja P. V. ir Z. L., kurie buvo K. Č. bendradarbiai, parodymams, pastebėtina, kad šie liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su gyvenamojo namo statyba, ieškovės prisidėjimu prie statybų. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo daroma išvada, kad atsakovų pakviesti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, vertindamas tai, kad kaimynai dėl ieškovės netvarkingumo, jos laikomų gyvulių yra gana priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu, nepageidauja, jog ji gyventų kaimynystėje. Manytina, kad šių liudytojų parodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti, kadangi daug metų gyvendami K. Č. kaimynystėje šie liudytojai su juo bendravo, žinojo jo asmeninio gyvenimo aplinkybes. Visi kaimynystėje gyvenę liudytojai: E. T., M. L., Zita G. J., I. G., M. R. B., patvirtino, jog ieškovė pas K. Č. pradėjo lankytis, auginti gyvulius tik K. Č. išėjus į pensiją, t.y. maždaug nuo 1994-1995 metų. Apeliacinės instancijos teisme apklausus liudytoją S. P. nustatyta, kad ji su šeima laikotarpyje nuo 1972 metų vasaros iki 1975 metų gyveno K. Č. priklausančiame ūkiniame pastate, žinojo, jog pilnai įrengto gyvenamojo namo pirmame aukšte gyveno K. Č. ir nuomininkė, antrame aukšte – du nuomininkai, tuo tarpu ieškovės ji ten niekada nemačiusi. Dėl šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi abejonių nėra, kadangi ji po išsikraustymo iš nuomoto būsto nebendravo su K. Č., taip pat nepažįsta bylos šalių. Ieškovė nepaneigė atsakovų teiginių, grindžiamų liudytojų parodymais, kad tiek K. Č. namo įkurtuvėse, tiek jo kaimynų namų įkurtuvėse, vykusiose 1970-1971 metais ieškovė nedalyvavo.
Apeliantai nurodė, kad jie neginčijo, jog ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius K. Č. vardu, nes sumokėjimai užpildyti ir pasirašyti K. Č.. Pastebėtina, kad iš visų pateiktų ieškovės mokėjimų tik vienas yra padarytas laikotarpyje nuo 1971-04-26, kai K. Č. vardu buvo įregistruotas namas, iki 1977-04-25, kai buvo padaryti registracijos pakeitimai. Iš 1975-01-30 sąskaitos nustatyta, kad K. Č., gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu sumokėta už elektros energiją (t.1, b.l.69). Minėta sąskaita pasirašyta kasininko, kas užpildė dokumentą neįmanoma nustatyti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad netgi nustačius aplinkybę, jog ieškovės ranka yra užpildyta ši sąskaita, įvertinant, kad tai yra vienintelis komunalinių mokesčių mokėjimų dokumentas, padarytas aukščiau minimu laikotarpiu, negalima daryti išvados, kad ieškovė sąskaitos išrašymo dieną vedė su K. Č. bendrą ūkį ir kad mokesčius mokėjo bendrais pinigais.
Pagrįstais pripažintini apeliantų teiginiai, kad ieškovė A. R. neįrodė, jog savo piniginėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos darbo vietas siuvimo fabrike „Nevėžis“, Panevėžio m. buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate „Buitis“ ir jos, kaip siuvėjos, kvalifikaciją patvirtina byloje esantys išrašų iš Darbo knygelės nuorašai (t.1, b.l. 14-17). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė gaudavo ir papildomas pajamas. Tačiau ieškovei neįrodžius, kad ji vedė bendrą ūkį su K. Č., kad gautas pajamas skyrė gyvenamojo namo statybai, statybinių medžiagų pirkimui, darbininkų atlyginimams, aukščiau minimi duomenys nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad ieškovė tapo Tulpių kv. 10-ojo namo kooperatyvo „Švyturys“, įsteigto 1967-12-20, nare, (duomenys neskelbtini) buto savininke (t.1, b.l. 88). Ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad ji butą įsigijo 1967 metais, per 15 metų išmokėjo 3000 rublių dydžio pajų. Nors A. R. teigė, kad butą įsigijo už tėvų pinigus, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta labiau tikėtina, kad ieškovė gautas pajamas panaudojo įsigydama asmeninėn nuosavybėn kooperatinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad gyvenamojo namo statybos darbus atliko samdyti darbininkai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji galėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto sukūrimo savo darbu.
Pagrįstais pripažintini apeliantų teiginiai, kad ieškovės pateiktos fotonuotraukos neįrodo, jog A. R. ir K. Č. vedė bendrą ūkį. Iš nuotraukos, darytos 1979 metais Palangoje, matyti šalia imitacinio lėktuvo nusifotografavęs K. Č. (t.1, b.l.79). Šioje nuotraukoje jis pozuoja vienas, ar antrame plane, jūroje stovinti moteris yra ieškovė, nustatyti neįmanoma. Net tuo atveju, jei tai būtų ieškovė, esmės nekeičia, nes ši nuotrauka neįrodo, jog ieškovė su K. Č. vedė bendrą ūkį. Iš fotonuotraukų, darytų santuokos rūmuose, matyti stovintys bei knygoje pasirašantys kaip santuokos sudarymo liudytojai A. R. ir K. Č. (t.1, b.l. 80). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojais paprastai yra kviečiami tiek jaunosios, tiek jaunojo draugai ir artimieji, kurie nebūtinai yra pažįstami vieni su kitais, aplinkybė, kad A. R. ir K. Č. buvo liudytojų pora vestuvėse, nepatvirtina jų artimo bendravimo tuo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė, teigdama gyvenusi faktin ėje santuokoje su K. Č. nuo 1966 metų, nepateikė teismui kitų nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota kartu su K. Č., pvz. šeimos, draugų šventėse, kelionėse, išskyrus aukščiau minėtas dvi nuotraukas.
CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog su K. Č. vedė, tvarkė bendrą ūkį tuo metu, kai buvo statomas, rekonstruojamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kad gyvenamojo namo statybai skyrė dalį savo pajamų, kad prisidėjo prie statybų savo darbu. Įvertinus byloje esančius įrodymus, tikėtina, kad ieškovė su K. Č. vedė bendrą ūkį tik nuo 1994-1995 metų. Tačiau tai neduoda pagrindo ieškinio tenkinimui. Teisėjų kolegijai padarius priešingą išvadą nei padaryta skundžiamuoju sprendimu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir aukščiau aptartais motyvais ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Atmetus ieškinį, atsakovų prašymu iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje, kurių dydį patvirtina pateikti dokumentai (CPK 98 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovų turėtos advokato pagalbai apmokėti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš ieškovės priteistina atsakovui J. Č. jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir valstybei - pašto išlaidos (CPK 93 str.5 d., 98 str., 88 str.1 d.3 p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą .
A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
1166,66 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 66 ct) advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimą V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai;
666,66 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 66ct) advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimą O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai;
666,66 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 66ct) advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimą bei 983 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai;
28,80 Lt (dvidešimt aštuonis litus 80ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.