- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- eI2-2397-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09766-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. A. (N. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pareiškėjai N. A. (N. A.) išduoti Šengeno vizą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Ambasados Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjai; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir URM) išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo N. A. iš naujo; 3) priteisti visas pareiškėjos patirtas teismo bei bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė Ambasadai pateikė prašymą išduoti jai Šengeno vizą (toliau – viza) tikslu vykti į Lietuvos Respubliką, kur leidimo nuolat gyventi pagrindu gyvena jos sutuoktinis M. A. N. (M. A. N.). Pareiškėja Ambasadai paaiškino, kad ketina vykti į Lietuvos Respubliką, kur Migracijos departamentui yra pateikusi prašymą dėl leidimo jai laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje Nr. 2210-LLG-8349 tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjai pateikus dokumentus per MIGRIS, jai yra būtina atvykti į Migracijos departamentą Šiaulių skyrių rezervuotu laiku – 2023 m. sausio 26 d. 13 val. 40 min. dokumentų originalų pateikimui. Kad pareiškėja atitiktų reikalavimą dokumentų pateikimo metu teisėtai būti Lietuvoje, ji kreipėsi į Ambasadą dėl Šengeno vizos jai išdavimo. Pareiškėja gavo Ambasados 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą formą. Paties sprendimo atsisakyti išduoti vizą pareiškėja taip ir negavo, todėl laikoma, kad atsisakymo išduoti vizą forma ir yra individualus teisės aktas, kuris sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes, todėl skundžiamas. Atsisakymo išduoti vizą priežastys nurodytos šios (sprendimo pagrindimo priežastys Nr. 10, Nr. 13): 1) informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (priežastis Nr.10); 2) kyla pagrįstų abejonių dėl jūsų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui (priežastis Nr. 13). Šis pranešimas dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai Šengeno vizą yra visiškai nepagrįstas bei neteisėtas, prieštaraujantis pareiškėjos pateiktiems dokumentams bei duomenims, priimtas, tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjos pateiktų dokumentų bei nurodytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į individualią situaciją, yra neteisėtas, nepagrįstas ir nelogiškas.
2.2. Pareiškėja Ambasadai nurodė, kad viza jai reikalinga, siekiant pateikti dokumentus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje leidimo nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gyvena jos sutuoktinis – M. A. N. (M. A. N.). Pareiškėja Ambasadai pateikė duomenis apie sutuoktinio turimą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vizito Migracijos departamente rezervaciją 2023 m. sausio 26 dienai, iš kurio matyti, kad jau yra pateiktas jos prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Nr. 2210-LLG-8349, bei matyti šio prašymo pagrindas – šeimos susijungimas, pareiškėjos sutuoktiniui teisėtai gyvenant Lietuvoje. Taigi, nesutiktina su ambasados teiginiu, kad pareiškėjos informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, - pateikti oficialūs duomenys iš informacinės sistemos MIGRIS, pagrindžiantys tiek prašymo pateikimo faktą, tiek ir vizito rezervavimo laiką, negali kelti abejonių ir būti pripažinti nepatikimais. Pareiškėja taip pat pateikė duomenis, kad jos sutuoktinis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurie nebuvo paneigti ir nėra kvestionuojami. Tad visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjos Ambasadai pateikta informacija, patvirtinanti jos buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas, Ambasados vertinimu, vertinama kaip nepatikima. Nepateikti jokie tokio vertinimo argumentai bei motyvai. Ambasada nenurodė jokių motyvų, kodėl, jos vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys apie kelionės į Lietuvą tikslą yra nepatikimi. Yra logiškas, suprantamas ir natūralus pareiškėjos tikslas atlikti dokumentų įforminimo procedūras, kurių pagrindu ji galėtų teisėtai gyventi su savo sutuoktiniu šeimoje Lietuvoje. Ji taip pat atliko būtinus veiksmus prieš vykimą į Lietuvą – užpildė bei per MIGRIS sistemą pateikė prašymą, užsirezervavo vizito į Migracijos departamentą laiką, tuo akivaizdžiai pagrįsdama savo kelionės į Lietuvą tikslą. Ambasados nurodyta išduoti vizą atsisakymo priežastis Nr. 13 - kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui,- šiuo atveju yra ne tik kad nepagrįsta, atsižvelgiant į individualias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bet ir akivaizdžiai prieštaraujanti elementariai logikai‚ turint omenyje, kokiu tikslu pareiškėja vyksta į Lietuvą, o būtent - siekdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir likti čia su savo sutuoktiniu teisėtu pagrindu. Pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, čia liktų ir gyventų teisėtu pagrindu su savo sutuoktiniu M. A. N. (M. A. N.). Taigi, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėja neabejotinai teisėtu pagrindu liktų su savo sutuoktiniu gyventi Lietuvoje, toks ir yra prašymo išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tikslas. M. A. N. (M. A. N.) Lietuvoje gyvena teisėtai – čia turi nuolatinį darbą bei savo lėšomis sutuoktinę išlaikys. Pareiškėja su savo sutuoktiniu gyventų pastarojo nuomojamame bute nuomos sutartyje nurodant, kad nuomininkai yra tiek M. A. N. (M. A. N.), tiek ir jo sutuoktinė pareiškėja.
2.3. Ambasadai atsisakius išduoti pareiškėjai vizą, turint patikimos informacijos, kad pastaroji vyksta į Lietuvos Respubliką pas savo sutuoktinį, siekdama pateikti prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo atveju, yra pažeidžiama teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, todėl Sprendimas naikintinas. Vertinant pareiškėjos kelionės į Lietuvą tikslą, o būtent, pateikti dokumentus teisėto buvimo Lietuvoje pagrindo įgijimui, yra akivaizdu, kad ji nekelia nelegalios imigracijos rizikos. Šiuo gi atveju ne tik kad negali būti nustatytos prašymo atmetimo priežastys, nurodytos Sprendimo 10 ir 13 punktuose, bet ir visiškai neaišku, kokiais argumentais Ambasada tokias išvadas grindžia, ko rezultate priimtas Sprendimas pareiškėjai ne tik kad buvo netikėtas, bet ir visiškai nesuprantamas ir neaiškus, kas sudaro jo panaikinimo ir prašymo nagrinėjimo iš naujo pagrindą. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Ambasada privalėjo individualiai išnagrinėti pareiškėjos ir jos šeimos situaciją, proporcingai ir pagrįstai įvertinti visus esamus interesus. Tačiau nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, Ambasados atliktas pareiškėjos prašymo vertinimas nebuvo išsamus, Ambasada nepagrįstai, t. y. nesurinkusi pakankamai duomenų ir jų tinkamai neįvertinusi, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą.
2.4. Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 18 d. priėmė nutartį byloje Nr. eA-320-556/2023, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje sprendimo bei prašoma įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam nacionalinę vizą. Skundas buvo grindžiamas aplinkybe, kad, atsisakant išduoti jam vizą, ribojama pareiškėjo teisė susitikti su šeimos nariu, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę į šeimos susijungimą. Pareiškėjos skundas taip pat grindžiamas aplinkybe, kad, atsisakius išduoti jai vizą, yra ribojama teisė į šeimos susijungimą su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu jos sutuoktiniu, turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tad minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje, nagrinėjamoje byloje: 1) nepaneigiant standartinės formos dėl atsisakymo išduoti vizą, vis dėlto kiekviena situacija yra individuali ir turi būti atsižvelgiama į kiekvieno pareiškėjo padėtį, priimtiną sprendimą atitinkamai pagrindžiant tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Kompetentingai institucijai ne tik kad nėra kliūčių standartinės formos papildymui, atsižvelgiant į konkrečias specifines aplinkybes, bet ir atskiro individualaus akto priėmimui, turinčio atitikti net tik Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, bet ir gero administravimo principą (39 punktas); 2) Ambasada priimdama Sprendimą pastaruoju aspektu nepasisakė visiškai. Apskųstame dokumente yra bendro pobūdžio frazė, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslas ir sąlygų pagrindimas, kuri nesuderinama su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo klausimu nebuvo atliktas joks vertinimas bei nenurodyta dėl kokių priežasčių paneigiama galimybė į šeimos susijungimą (43 p.). LVAT nutartyje suformuota praktika yra aktuali ir šioje byloje. Taip pat, nagrinėjant šią bylą, yra svarbūs LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023 pateikti išaiškinimai, o būtent: 1) teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021); 2) nors Ambasada įformino Sprendimą pagal Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinę formą, tačiau, kaip minėta, tai pagal LVAT praktiką neatleidžia Ambasados nuo pareigos sprendimus atsisakyti išduoti vizą pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis, o atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai (aplinkybės) negali būti vertinami ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui, tik administraciniame sprendime jo priėmimo motyvų nurodymas sudaro asmeniui tinkamas sąlygas ginti savo teises teisme, o teismui sudaro tinkamas sąlygas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą.
2.5. Pareiškėja taip pat pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas nepateikė visų dokumentų, kuriuos pareiškėja buvo pateikusi kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą. Be to, kartu su prašymu pareiškėja ambasadai pateikė vizito rezervacijos Migracijos departamente patvirtinimą 2023 m. sausio 26 dienai, taip pat didelį kiekį bendrų su sutuoktiniu darytų nuotraukų, pagrindžiančių jų santuokinius santykius, šeimyninį gyvenimą, tačiau minėti dokumentai ne tik nebuvo pridėti prie teismui pateiktos medžiagos, bet ir nebuvo paminėti atsiliepime, nutylint apie jų pateikimą. Taip pat kartu pažymėtina, kad buvo atlikta pareiškėjos apklausa-interviu, kurios metu pareiškėja neišsklaidė konsulo abejonių dėl jos tikrojo kelionės tikslo. Atliekant šį procedūrinį veiksmą turėjo būti užpildytas apklausos protokolas/daromas garso įrašas, tačiau pažymėtina, kad joks minėtą apklausą įforminantis dokumentas ar kitas įrodymas pateiktas į bylą nebuvo. Pareiškėjos pateiktos Ambasadai jos ir jos sutuoktinio vestuvių nuotraukos bei vizitų pas ją (duomenys neskelbtini), jų bendrų atostogų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuotraukos patvirtina, kad jie gyvena santuokinį gyvenimą, nors kol kas ir skirtingose valstybėse dėl susiklosčiusių aplinkybių. Nuo pat santuokos sudarymo, kuri buvo sudaryta, vadovaujantis visomis (duomenys neskelbtini) tradicijomis, kas matyti iš pridedamų nuotraukų, M. A. N. sistemiškai lankė sutuoktinę (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad 2020 ir 2021 metai buvo paženklinti COVID-19 pandemija, buvo paskelbtas karantinas, tačiau nepaisant šių aplinkybių, M. A. N. lankė sutuoktinę, su kuria puoselėja artimą ryšį, siekia susilaukti vaikų ir tolimesnį gyvenimą kurti kartu Lietuvoje. Šios nuotraukos paneigia Užsieniečio registro vizų modulyje pateiktas Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Valstybės saugumo departamento išvadas apie galimą jų santuokos fiktyvumą bei šios santuokos pagrindu siekiamą įteisinti neteisėtą buvimą Europos Sąjungoje. Iš tikrųjų, sutuoktiniai gyvai matėsi iki santuokos sudarymo ribotą laiką, tačiau tai yra paaiškinama, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) valstybėje galiojančias tradicijas. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai bendravo ne tik nuotoliniu būdu, bet ir tiesiogiai, M. A. N. sistemiškai lankant savo sutuoktinę, (duomenys neskelbtini), jiems kartu leidžiant atostogas užsienyje. Pažymėtina, kad santuokos realumas iki minėtų dokumentų pateikimo ir nebuvo įrodinėjamas, nes nekilo tokio poreikio, kai, tuo tarpu, su prašymu dėl Šengeno vizos išdavimo pateikti dokumentai – bendro gyvenimo nuotraukos - puikiai iliustruoja šeimyninių santykių realumą, tikrumą. Atkreipiamas dėmesys kad, kaip matyti iš Užsieniečio registro vizų modulio duomenų, atsisakymas išduoti pareiškėjai vizą buvo grindžiamas būtent MD, VSAT, VSD nustatyta fiktyvios santuokos, nelegalios migracijos tikimybe, kai, tuo tarpu, atsakovo atsiliepimas visai grindžiamas kitais argumentais, o argumentas apie fiktyvią santuoką neakcentuojamas, kas yra akivaizdu, suprantama ir logiška, nes atsakovas, turėdamas visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, tarp kurių ir minėtos bendrojo santuokinio gyvenimo nuotraukos, savo atsiliepime neakcentavo fiktyvios santuokos pagrindo, pats suvokdamas, kad jo nėra. Pareiškėja nenuslėpė aplinkybės, kad vyksta pas sutuoktinį, gyvenantį Lietuvoje, tai pažymėdama prašymo 23 langelyje (šeimos ar draugų lankymas), 24 langelyje patikslindama, kad vyksta aplankyti vyrą (angl.- husband visiting). Kartu su prašymu ambasadai Pareiškėja pateikusi vizito Migracijos departamente rezervavimo patvirtinimą 2023 m. sausio 26 datai, iš kurio matyti, kad suteikiama paslauga – dokumentų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimui pateikimas. Nors šis dokumentas buvo pateiktas ambasadai kartu su prašymu, jis teismui nepateiktas, apie jį nenurodoma ir atsiliepime, melagingai teigiant, kad pareiškėja neinformavo apie ketinimus pateikti dokumentų originalus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimui. Tačiau šis dokumentas (vizito rezervacijos patvirtinimas) ambasadai buvo pateiktas, šias aplinkybes pareiškėja nurodė ir interviu metu konsului. Migracijos departamentui buvo žinoma apie Pareiškėjos rezervuotą laiką Migracijos departamente dokumentų pateikimui šeimos susijungimo pagrindu, nes vizitas rezervuojamas Migracijos departamento sistemoje – MIGRIS, tačiau Užsieniečio registro vizų modulyje Migracijos departamentas šių aplinkybių nenurodė, o kaip tik atvirkščiai akcentavo galimą santuokos fiktyvumą, turėdamas visus dokumentus, pagrindžiančius santuokinius ryšius. Taip pat pažymėtina, tai, kad prašymo 28 grafoje pareiškėja nurodė, kad numatomo grįžimo data yra 2023 m. vasario 17 d., kas, anot atsakovo, yra neteisingi duomenys, nes pareiškėja ir neketino grįžti namo iki nurodytos datos. Svarbu pažymėti, kad minėtą 28 grafą, numatančią grįžimo datą, yra būtina užpildyti pagal Šengeno vizos išdavimo prašymo formą, o jos neužpildžius, prašymas bus laikomas netinkamai užpildytu ir tikėtina apskritai nebūtų priimtas. 28 grafoje nėra galimybės pateikti papildomų duomenų, parašyti kažkokio papildomo paaiškinimo dėl grįžimo datos ir aplinkybių. Svarbu pažymėti, kad tuo atveju, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebūtų pareiškėjai išduotas arba dokumentai nebūtų priimti, ji neabejotinai iki nurodytos 2023 m. vasario 17 datos būtų išvykusi ir Lietuvoje ir nepasiliktų neteisėtai. Reikalavimas atvykti tiesiogiai į Migracijos departamentą dokumentų originalų pateikimui yra keliamas paties Migracijos departamento.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškėja Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame, be kita ko, nurodyta: 1) darbinė profesinė veikla, darbdavys – bedarbė (21-22 punktai); 2) kelionės tikslas – šeimos ir draugų lankymas (23 punktas); 3) papildoma informacija – sutuoktinio lankymas; 4) numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data – 2022 m. gruodžio 22 d., išvykimo data – 2023 m. vasario 17 d. (27 punktas); 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir priimantis asmuo (32 punktas). Pareiškėja kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė ir dokumentus: pasą, sutuoktinio Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopiją, skrydžio rezervaciją, kelionės draudimą, (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus, tarpininkavimo raštą atvykti į Lietuvą, sutuoktinio gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) kopijas. Konsulas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis su buvusia žmona daugelį metų gyveno Belgijoje, JK, Norvegijoje, taigi jo ryšiai su Lietuva yra silpni; nuo jis 2022 m. gegužės 6 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) greitojo maisto restorane (duomenys neskelbtini); sutartas darbo užmokestis – 5,7 Eur/val; jis nuomojasi 18 kv. m. ploto butą Šiauliuose; pareiškėja pajamų negauna, o sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio nepakanka pagrįsti abiejų pragyvenimo išlaidų; 2019 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėja atsisakė išduoti Šengeno vizą šeimos narių lankymo tikslu dėl nelegalios migracijos grėsmės; Lietuvos ambasada (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai; Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, esant pagrindui manyti, kad santuoka fiktyvi.
3.1. Ketinant įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, su pareiškėja buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu pareiškėja neišsklaidė konsulo abejonių dėl jo tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėja konsului paaiškino, kad santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu, gyvenančiu Lietuvoje, sudaryta 2018 m. rugsėjo 4 d., iki santuokos jie buvo susitikę vieną kartą, bendravo nuotoliniu būdu; pareiškėja vaikų neturi, po studijų baigimo iki šiol nedirba; apie sutuoktinį pareiškėja mažai galėjo papasakoti, nežinojo apie jo ankstesniąją santuoka su Lietuvos piliete ir jų dukrą. Konsulas konsultavosi su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis; VSD 2022 m. gruodžio 1 d. rekomendavo pareiškėjai vizos neišduoti, nes kyla nelegalios migracijos grėsmė; 2022 m. lapkričio 30 d. VSAT rekomendavo vizos neišduoti; 2022 m. lapkričio 30 d. Migracijos departamentas informavo, kad 2020 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka fiktyvi.
3.2. Pastebėtina, kad pareiškėja skunde teismui iš esmės pati pripažįsta, jog ji, pateikdama Ambasadai prašymą išduoti Šengeno vizą, nepateikė ir neketino pateikti jokių patvirtinamųjų dokumentų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, nes pareiškėja skunde teismui nurodo kitą (tikrąjį) vykimo į Lietuvą tikslą, nei nurodė prašyme išduoti Šengeno vizą, t. y. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti pareiškėjai laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o 2023 m. sausio 26 d. dokumentų originalų pateikimui turi nuvykti į Migracijos departamento Šiaulių skyrių. Tuo tarpu prašyme išduoti Šengeno vizą pareiškėja deklaravo kitą vykimo į Lietuvą tikslą: šeimos ar draugų lankymas (23 punktas). Jokios papildomos informacijos apie ketinimą Lietuvoje pateikti Migracijos departamentui originalius dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje pareiškėja nei prašyme (24 punktas), nei kitokia forma nenurodė. Vadinasi, pareiškėja, ketindama vykti į Lietuvą aplankyti sutuoktinio ir būti Lietuvoje iki 2023 m. vasario 17 d., turėjo pareigą pateikti konsului įrodymus (patvirtinamuosius dokumentus) dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu pareiškėja skunde nurodo, jog Ambasados nurodyta priežastis atsisakant išduoti vizą – kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, - yra ne tik kad nepagrįsta, atsižvelgiant į individualias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bet ir akivaizdžiai prieštaraujanti elementariai logikai, turint omenyje, kokiu tikslu pareiškėja vyksta į Lietuvą, o būtent – siekdama gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir likti čia su savo sutuoktiniu teisėtu pagrindu; pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, čia liktų ir gyventų teisėtu pagrindu su savo sutuoktiniu. Taigi, pareiškėja prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė akivaizdžiai klaidingą (melagingą) vykimo į Lietuvą tikslą, nes skunde teismui nurodo turėjusi kitą kelionės į Lietuvą tikslą – pabaigti Migracijos departamente procedūras dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjai, o po to pasilikti gyventi Lietuvoje (faktiškai Šengeno valstybių zonoje). Teisės aktai konsuliniam pareigūnui neleidžia sudaryti sąlygas užsieniečiui pataisyti jau pateiktą ir Vizų tarnybos priimtą prašymą išduoti Šengeno vizą, nes tokia situacija galėtų suponuoti naujo prašymo išduoti Šengeno (ar nacionalinę) vizą nagrinėjimą. Pareiškėjos prašymo išduoti Šengeno vizą ,,nagrinėjimas iš naujo“ nėra galimas, prieš tai pareiškėjai nepakartojus leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros Migracijos departamente. Teisės aktų nuostatos įpareigoja būtent pareiškėją, pildant prašymą išduoti Šengeno (ar nacionalinę) vizą, nurodyti tikslius, teisingus bei išsamius duomenis visais prašyme išduoti Šengeno (ar nacionalinę) vizą klausimais. Pareiškėja neturėjo pagrindo ar prielaidų manyti, kad Prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytina informacija yra nereikšminga, nes prašymo formoje aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, privalėjo įsitikinti prašymo išduoti Šengeno vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka. Šiuo atveju pareiškėja pati pasirinko elgesio variantą, dėl kurio jai ir kilo neigiamos pasekmės, todėl pati pareiškėja ir yra atsakinga už šias pasekmes.
3.3. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti URM išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo pareiškėjai iš naujo.
5. Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 29 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą nurodydama, jog kelionės tikslas yra šeimos ar draugų lankymas; numatoma pirmo numatomo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2022 m. gruodžio 22 d., išvykimo – 2023 m. vasario 17 d.
5.1. Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti Šengeno vizą tuo pagrindu, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima bei tuo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
6.1. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
6.2. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
6.3. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
6.4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
6.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
6.6. Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėja neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais ji grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
7. Pareiškėja skunde teigia, kad pateikdama prašymą Ambasadai dėl Šengeno vizos išdavimo nurodė, jog ketina vykti į Lietuvą dėl to, kad Migracijos departamentui yra pateikusi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl turi pateikti dokumentų originalus. Pareiškėja nesutinka, kad jos pateikta informacija yra nepatikima, kadangi ji pateikė duomenis iš MIGRIS apie vizito rezervavimo laiką, tai patvirtina prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo faktą.
7.1. Iš į bylą pateikto pareiškėjos 2022 m. lapkričio 29 d. Ambasadai pateikto prašymo išduoti Šengeno vizą matyti, kad kelionės tikslas nurodytas kaip šeimos ar draugų lankymas. Atsakovė pateiktame atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė ir dokumentus: pasą, sutuoktinio Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopiją, skrydžio rezervaciją, kelionės draudimą, (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus, tarpininkavimo raštą atvykti į Lietuvą, sutuoktinio gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) kopijas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėja Ambasadai teikdama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo nenurodė, kad vykimo į Lietuvą tikslas yra vizitas Migracijos departamente. Pareiškėja Ambasadai nei kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą nepateikė tokios informacijos, nei atlikto pokalbio-interviu metu nenurodė, kad yra suplanuotas vizitas į Migracijos departamentą. Nors pareiškėja kartu su skundu pateikė teismui duomenis iš MIGRIS sistemos apie rezervuotą laiką Migracijos departamente, tačiau šių duomenų atsakovei nenurodė. Byloje nustatyti duomenys paneigia pareiškėjos skundo teiginius dėl vykimo į Lietuvą tikslo, kadangi Ambasadai pareiškėja nurodė, jog vykimo tikslas yra šeimos ar draugų lankymas, o skunde teismui pareiškėja teigia, kad ji ketino vykti į Lietuvą dėl dokumentų originalų pateikimo Migracijos departamentui. Pažymėtina, jog pati pareiškėja, teikdama prašymą Ambasadai, turėjo nurodyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji buvo pateikusi duomenis Ambasadai iš MIGRIS apie vizito rezervavimo laiką, kadangi tokių duomenų pareiškėja nebuvo nei pateikusi, nei nurodžiusi. Pažymėtina, jog pareiškėja, teikdama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, turi pateikti Ambasadai visus duomenis, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Teismo posėdyje atsakovės atstovas akcentavo, kad pateikė visus duomenis, kuriuos buvo pateikusi pareiškėja, kadangi kiti duomenys buvo pateikti anglų kalba.
7.2. Nors pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog ji apie vizitą buvo pateikusi duomenis Ambasadai, tačiau Ambasada šių duomenų nenurodė teismui, tačiau iš pareiškėjos pateikto prašymo matyti, kad ji ketino vykti į Lietuvą aplankyti savo sutuoktinį. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei pareiškėja ketino vykti į Lietuvą dėl dokumentų originalų pateikimo Migracijos departamentui, pateiktame prašyme galėjo nurodyti kelionės tikslą kaip ,,kitą“ bei pažymėti šią aplinkybę. Be to, pateikto prašymo 24 punkte pareiškėjai taip pat buvo suteikta galimybė nurodyti papildomą informaciją apie buvimo tikslą ir pažymėti, jog ji ketina vykti į Migracijos departamentą, tačiau šios informacijos pareiškėja ir šioje prašymo dalyje nenurodė. Teismo vertinimu, pareiškėjai buvo sudarytos galimybės skunde nurodomą informaciją nurodyti ir pateiktame prašyme, tačiau pati pareiškėja jos nenurodė. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog Ambasadai nebuvo pateikti duomenys apie ketinimą vykti į Migracijos departamentą dėl dokumentų originalų pateikimo, kadangi tokie duomenys nepaminėti pateiktame prašyme. Ambasada vertino pateikto prašymo duomenų patikimumą, o šiame prašyme pareiškėjos deklaruojamas kelionės tikslas nurodytas kaip šeimos ar draugų lankymas, todėl konsulas sprendė, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima.
7.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2020 m. vasario 28 d. buvo priėmęs sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka fiktyvi. Pareiškėja skunde teigia, kad Šengeno viza jai reikalinga dėl dokumentų originalų pateikimo Migracijos departamentui, o pateiktame prašyme nurodė, kad planuojama išvykimo iš Lietuvos data yra 2023 m. vasario 17 d., tačiau nepateikė jokių duomenų patvirtinančių tai, kad pareiškėja išvyks iki nurodomos išvykti datos. Priešingai, pareiškėja nurodo, kad jos tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir joje likti teisėtu pagrindu, t. y. pareiškėja neturėjo ketinimo išvykti. Pastebėtina, jog pareiškėjos tikrasis tikslas yra atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėja, neturėdama tikslo išvykti iš Lietuvos iki 2023 m. vasario 17 d., neturėjo pagrindo gauti Šengeno vizos, kuri yra trumpalaikė. Pareiškėjos atstovo į bylą pateiktas Migracijos departamento raštas, kuriame nurodyta, kad užpildžius prašymą ir gavus MIGRIS patvirtinimą dėl rezervuoto atvykimo laiko į Migracijos departamento teritorinį skyrių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę užsienyje dėl Šengeno vizos gavimo teisėtam atvykimui į Lietuvos Respubliką. Tačiau, minėtame rašte nėra nurodyta, jog užsienietis, kreipdamasis dėl Šengeno vizos turi pateikti įrodymus dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašyme nurodytos datos. Nagrinėjamu atveju nenustačius, jog pareiškėja turėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, darytina išvada, kad pareiškėja siekė likti gyventi Lietuvoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog Ambasada netinkamai įvertino pareiškėjos pateikto prašymo duomenis.
8. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Ambasados atliktas pareiškėjos prašymo vertinimas nebuvo išsamus, Ambasada nepagrįstai, t. y. nesurinkusi pakankamai duomenų ir jų tinkamai neįvertinusi, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą, pažymėtina, jog Ambasada pareiškėjos pateiktą prašymą įvertino neapsiribodama tik pareiškėjos pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad Ambasada kreipėsi į VSD, VSAT ir Migracijos departamentą. Gautus duomenis taip pat vertino kartu ir pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus. Teismo vertinimu, surinkti duomenys leido daryti išvadą, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos laikotarpio pabaigos. Atsisakymas išduoti vizą pareiškėjai yra tinkamai įvertintas atlikus pareiškėjos apklausą, vertinant pareiškėjos pateikto prašymo duomenų teisingumą bei kartu su juo pateiktus dokumentus, taip pat kreipiantis į aukščiau minėtas institucijas dėl informacijos pateikimo. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjos skundo teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
9. Pareiškėja taip pat teigia, jog nagrinėjamu atveju aktualūs LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartimi Nr. eA-320-556/2023 ir 2023 m. kovo 8 d. nutartimi Nr. eA-1374-968/2023 pateikti išaiškinimai, kadangi atsisakius išduoti vizą yra ribojama teisė į šeimos susijungimą bei Ambasados Sprendimas nors ir pateiktas standartine forma, tačiau vis tiek turi būti pagrįstas tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
10. Teismas nesutinka, kad LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartimi Nr. eA-320-556/2023 pateiktas išaiškinimas aktualus nagrinėjamoje byloje, kadangi joje nagrinėtas nacionalinės vizos neišdavimo klausimas, o ne Šengeno vizos. Be to, nesutampa bylų faktinės aplinkybės, nes pareiškėja teigia, kad į Lietuvą turėjo vykti dėl dokumentų originalų pateikimo Migracijos departamentui, tačiau Ambasadai nurodė, jog siekia susitikti draugais, o nagrinėtoje byloje LVAT nutartyje buvo ribojama teisė susitikti su sutuoktiniu. Dėl LVAT 2023 m. kovo 8 d. nutarties Nr. eA-1374-968/2023 sutiktina, jog pateikti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje, kurie susiję su priimto sprendimo tinkamu pagrindimu, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, teismas nenustatė, jog Ambasada netinkamai vertino turimus duomenis.
11. Pareiškėjos pateikti nauji dokumentai, fotonuotraukos nepaneigia ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netinkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti URM išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo pareiškėjai iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
13. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neįgyja teisės į išlaidų atlyginimą.
14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos N. A. (N. A.) skundą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.