- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-434-375/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13341-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., G. D.
- Advokatai
- Aida Martinaitienė, Ernesta Ševeliovaitė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovui J. M., jo atstovei advokato padėjėjai Ernestai Ševeliovaitei, tretiesiems asmenims A. M., G. D. civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. M., tretiesiems asmenims A. M., G. D. dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti neteisėtu atsakovo J. M. atsisakymą leisti naudotis gyvenamojo namo, esančio Antakių kaime, Kauno r., palėpe, ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei A. D. patekti į nurodytą palėpęs patalpą bei priteisti iš atsakovo J. M. 30867 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad ji su atsakovu yra namų valdos, adresu Antalkių km., Vilkijos sen., Kauno r., bendraturčiai. 2008-08-26 notarine sutartimi atsakovas pardavė ieškovei 0,29 dalis pastato-gyvenamojo namo 1A1mn 0,10 ha 5,7000 ha žemės sklypo ir 0,29 dalis priklausinio-kiti statiniai-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas). Minėtos sutarties 7.3 p. buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, t.y. ieškovei paskirta naudotis patalpomis :1-3/10.08 kv.m.; 1-4/11.53 kv.m., o patalpa 1-1/9.21 kv.m. šalims paskirta naudotis bendrai. Atsakovas netrukdo naudotis šiomis patalpomis, tačiau trukdo patekti į palėpę ir naudotis palėpės patalpa, įrengė pertvaras palėpėje, neduoda raktų nuo durų, pro kurias patenkama į palėpę. Tokiais veiksmais atsakovas apriboja ieškovės nuosavybės teisę savo nuožiūra naudotis jai priklausančiu daiktu, todėl atsakovas įpareigotinas jai netrukdyti patekti į palėpę ir perduoti raktą nuo durų, pro kurias patenkama į palėpės patalpą.
Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po 1/3 dalį priklauso 3 ha sklypas Jaučakių kaime. Dalis šio žemės sklypo buvo apželdinta medžiais-beržais. Beržynas buvo mėgstama ieškovės šeimos poilsio vieta, ten grybaudavo, pramogaudavo, tą teritoriją šienaudavo. Tačiau 2014 m. kovo mėnesį atsakovas be ieškovės ir be trečiojo asmens sutikimo išpjovė 275 beržus, palikdamas tik kelmus. Ieškovė iškvietė LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros specialistus, kurie atvykę suskaičiavo nupjautus beržus, nustatė jų atkuriamąją vertę- 92600 Lt ir surašė 2014-04-25 faktinių duomenų patikrinimo aktą. Atsakovas savavališkai nupjovė bendrame žemės sklype esančius medžius, šiais neteisėtais veiksmais padarė 92600 Lt žalą. Kadangi ieškovei priklauso 1/3 dalis nurodyto žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, tai atsakovas privalo ieškovei atlyginti 1/3 padarytos žalos, t.y. 30867 Lt.
Posėdžių metu ieškovė papildomai paaiškino, kad beržus susodino viena per 2009 metų vasarą. Sodinami beržai buvo jos ūgio, pusės jos ūgio. Sodino beržus brolių sutikimo neklausdama. Iš beržų tikėjosi išgauti sulą, tai būtų buvusi ilgalaikė veikla. 2014-09-30 posėdžio metu nurodė, kad susodino 42 beržus, 2015-02-18 posėdžio metu teigė susodinusi 40 beržų, 2015-03-30 teismo posėdžio metu nurodė susodinusi 220 beržų, kurie visi ir prigijo, vėliau to paties posėdžio metu paaiškino, kad sodinusi 60, gal 100 beržų. Nurodė, kad beržai buvo ir patys prisisėję. Beržai augo dviejuose sklypuose. Brolis nesakė, kad kirs beržus, o atsiuntė tik SMS žinutę, kad beržynas krenta. Iškirto 2014 metais. Žemę gavo 2008 metais ir žodžiu nusistatė jos naudojimosi tvarką, todėl nuo 2008 metų iki 2013 m. naudojosi pagal žodinį susitarimą.
Posėdžio metu, ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nuo pat minėto turto įsigijimo dienos naudojosi įsigytomis patalpomis, atsakovas netrukdė jai iš lauko patekti į palėpę. 2014 m. pavasarį, įvykus tarp šalių konfliktui dėl pievos atsakovas uždraudė ieškovei patekti į palėpę, kur ieškovė sandėliavo savo daiktus. Patalpa buvo užrakinta su spyna. Atsakovas ta patalpa naudojosi kaip gyvenamąja patalpa. Bylos metu atsakovas savo klaidą pripažino ir atlaisvino patalpą, tačiau raktų iki šiol nuo lauko ir nuo palėpės durų atsakovas ieškovei neperdavė. Teisių pažeidimas yra, kad tiek lauko tiek palėpės durys yra užrakintos. 2008 m. durys, per kurias buvo patenkama į palėpę, buvo užmūrytos dėl atsakovo praeities ir kvapų. Įėjimas į palėpę per patalpą 1-1 yra bendro naudojimo, todėl ir įėjimas per kiemą yra bendro naudojimo. Dėl žalos priteisimo nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas paneigia trečiojo asmens A. M. liudijimą, kad jis apie žemės sklypą nieko nežinojo. Žodžiu buvo susitarta, kad miško paskirties žemės sklypą naudos trečiasis asmuo A. M.. 3,4 ha žemės sklypą naudos atsakovas, o 3 ha žemės sklypą naudos ieškovė. Trimis žemės sklypais šalys naudojosi tarpusavio susitarimu. Atsakovas pripažįsta iškirtęs beržus, ginčija tik kainą. Medžių kaina įvertinta Aplinkos ministerijos specialios įstaigos. Beržai sodinti dviem eilėmis. Ieškovė prašo tik žalos už nupjautus medžius, neprašo žalos dėl negautų pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad jis netrukdo naudotis ieškovei jai priklausančiomis patalpomis. Patalpa 1/1 yra koridorius- laiptinė, priskirta naudotis su ieškove bendrai. Į šią patalpą patenkama pro lauką ir buvo galima patekti pro ieškovės valdomą patalpą 1/3, tačiau ten buvusios durys yra užmūrytos pačios ieškovės. Be to, ieškovė patalpoje 1/4 padidino lango angą ir įsistatė lauko duris. Savo naudojamų patalpų ribose ieškovė tvora aptvėrė žemės sklypo dalį didesne nei jai nustatyta naudotis 0,10 ha žemės sklypo dalimi. Ieškovė minėtus darbus atliko be jo sutikimo, pati susikūrė sąlygas dėl kurių dabar negali patekti į palėpės patalpą.
Atsiliepimas
Dėl žalos atlyginimo atsakovas atsiliepime nurodė, kad naudojimosi tvarka notariškai nėra patvirtinta, tačiau žodžiu yra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir tokiu būdu kiekvienas faktiškai naudojasi žemės sklypu tokia tvarka: jis naudojasi pusės žemės sklypo dalimi iki/prie gretimybės 4-5 ir 5-6, o kita puse žemės sklypo dalimi iki/prie gretimybės 7-8 ir 8-9 ieškovė. Trečiasis asmuo naudojasi visa žemės sklypo dalimi prie gretimybių 10-1, 1-2 ir 2-3, be to jo naudojama žemės sklypo dalis yra išnuomota. Žemės sklype beržai buvo užsisėję patys, niekas jų specialiai nesodino. Beržai augo tiek jo, tiek ieškovės naudojamojoje žemės sklypo dalyje. Kadangi jo faktiškai naudojamojoje žemės sklypo dalyje ties gretimybėmis 4-5 ir 5-6 beržai trukdė naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal paskirtį, tai jis juo iškirto, tačiau ieškovės kitoje pusėje žemės sklypo dalyje iki/prie gretimybės 7-8 ir 8-9 esantys beržai nebuvo paliesti ir nuostolių ji nepatyrė. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtame žemės sklype beržai nėra želdiniai, o žėliniai, t.y. savaime natūraliai išaugę medžiai, krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai ir žoliniai augalai, todėl nupjautų beržų atkuriamosios vertės skaičiavimo metodika yra neteisėta, nes atlikta remiantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr.D1-343. Nurodo, kad beržai, kuriuos iškirto, nėra priskirtini saugotiniems pagal LR vyriausybės 2008-03-12 nutarimą Nr.206 ir leidimo kirsti jiems nereikia. Tai patvirtina 2014-04-25 faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad paėmus už pavyzdį nupjautą storiausią beržą jo skersmuo 1,3 m aukštyje yra 19 cm.
Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad kai ieškovė nusipirko patalpas ji žinojo, jog palėpėje yra kambarys. Jie 2008 metais žodžiu susitarė, kad jam priklausys palėpėje esantis kambarys, o ji už tai įsives nuo jo elektrą. Kadangi ieškovė pareikalavo palėpės, tai jis išgriovė kambarį ir ji dabar gali naudotis tomis patalpomis netrukdomai, nes jis atlaisvino tas patalpas. Ieškovė patekdavo į palėpę per jį. Kadangi ieškovė pyksta ant jo, o jis laiko ten šaldytuvą, kitus daiktus, jis nenori leisti per savo žemę į tas patalpas. Ji gali pasidaryti iš lauko laiptus arba iš vidaus išsigriauti ką užsimūrijo. Palėpė neužrakinta, ten yra tik vinukas, kurį prastūmus gali įeiti. Į tualetą, šulinį per savo žemę jis leidžia ieškovei eiti. Kadangi ieškovė neatsiklausė apie ariamą žemę, tai ir jis neatsiklausė jos apie beržų pjovimą. Ji nupjautų beržų nesodino. Jos sodinti eilėmis 5 berželiai yra apie 10 cm. Ten kur išpjauti beržai – tai jie patys užsisodino, dabar nukirsti stovi kaip malka. Iškirsti medžiai yra daugiau kaip 20 metų, apie 6 metro aukščio. Malkų jis nedavė ieškovei, nes ji neprašė, jei paprašytų- duotų. Apie ieškovės ketinimą vykdyti ilgalaikę veiklą- beržų sulos gavimą - jis nieko nežinojo. Jai niekas nebūtų leidęs, kadangi tai žemės ūkio paskirties žemė, kuri turi būti dirbama, kitu atveju būtų baudos.
Posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad palėpe šalys naudojosi tarpusavio susitarimu, kad ieškovė gaus elektrą, o atsakovas palėpę. Patekimas į palėpę dabar yra tik per lauką, t.y. atsakovo žemę, o tai pažeidžia atsakovo teises. Patekimas yra atribotas tvora, patekimas į palėpę atribotas ir užmūrinimu durų. Atsakovas atlaisvino palėpės patalpas. Patekimas per lauko duris yra laisvas, kadangi durys visada atrakintos, todėl patekimas į bendro naudojimo patalpas nėra trukdomas. Naudojimosi tvarka žemės sklypu notariškai nėra patvirtinta, tačiau žodiškai jie buvo pasidalinę. Atsakovas iškirto beržus, kurie yra žėliniai. Iškirto, nes reikėjo ganyti gyvulius toje pievoje. Žemės sklype, kuriuo naudojosi ieškovė, beržai susodinti tvarkingai, alėja, kitoje dalyje patys prisisėję. Pati ieškovė nurodė, kad įsigyjant turtą žemės sklype jau augo beržai. Antstolio konstatavimo protokolas patvirtino, kad vienoje sklypo dalyje susodintos daržovės, kitoje dalyje chaotiškai auga beržai. Ieškovė turėjo turėti sutikimą kitų bendraturčių dėl planuojamos veiklos išgaunant sulą. Sklypo paskirtis- žemės ūkio. Jis iškirto tuos beržus, kurie augo dar iki ieškovei įgyjant sklypą. Nors naudojimasis žemės sklypu buvo nusistovėjęs, bet ieškovė sodino visame sklype.
Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nesutikimą grindžia tuo, kad jis iš sesers sužinojo, kad išpjauti beržai. Jis nepretenduoja į tuos išpjautus beržus, kurie stovi sklype ant malkų. Jis prieš du metus sužinojo, kad sesuo žemės sklypą nuomoja, bet jo sutikimo dėl nuomos ji neprašė. Dabar nuomininkas deklaruoja tą žemę. Žemės sklypo dalimis naudojasi ir dirba kiekvienas pagal savo poreikį. Ieškovė savo sklypo dalį yra apželdinusi beržais ir pieva, taip pat augina įvairias daržoves. Atsakovo faktiškai naudojama žemės sklypo dalis yra apželdinta pieva, kurią jis šienauja. Atsakovo žemės sklypo dalyje beržų niekas nesodino, jie užsisėjo patys ir užaugo, o kadangi jie trukdė jam jo žemės sklypo dalį naudoti pagal tiesioginę paskirtį jis juo iškirto. Jo naudojamojoje žemės sklypo dalyje beržų nėra, todėl jis savo žemės sklypo dalį naudoja pagal paskirtį augindamas rapsus.
Trečiasis asmuo G. D. su ieškiniu sutinka.
Nurodė, kad jis yra ieškovės vyras. Iki 2013 m. laikė ten įvairius rakandus, o nuo 2014 metų jie negali to daryti. Būna tam turte nedažnai. Problema, kad negali užeiti į palėpę. Jis net nelipa į tą palėpę, nes žmonos neleidžia. Eidavo į palėpę per atsakovo žemę. Užmūrijo, kad nebūtų skersvėjo, kvapų. Nurodė, kad jo teisės irgi pažeidžiamos. Žmona pasakojusi, kad jai neleidžia naudotis palėpe. Jie į palėpę gali eiti ir pro savo kambarį. Dėl kontrolinio skaitliuko jis nežino. Ji pasodino apie 40 berželių savo rankomis. Sodino eilėmis, viso keturias eiles, kad geriau augtų, kad riba būtų. Jie nebuvo dideli. Kiti berželiai buvo patys priaugę. Jos rankomis pasodintų berželių nupjovė visus 40. Iš medžių jie galvojo sulą daryti. Žmona nežinojo, kad kirs medžius. Apie tai žmona sužinojo, kai jai paskambino atsakovas. Kaip žala paskaičiuota jis nesidomėjo. Kad buvo trys bendraturčiai jis žinojo. Žinojo, kad jie žodžiu buvo susitarę dėl naudojimosi, Antanas-mišku, žmona kur beržai augo, o atsakovas likusia žeme. Apie sulą kalbėjo tik su žmona.
Liudininkas E. D. nurodė, kad jis yra ieškovės sūnus. Tvirtino, kad pernai metais atsakovas užėmė palėpę, kuria jie seniau naudojosi eidami per lauką, per kiemą. Palėpės dalimi naudojosi iškarto kai nusipirko, ji buvo tuščia. Nuo 2014 metų, kai iškirto beržus, jie nesinaudoja palėpe. Šuliniu netrukdo naudotis. Elektros skaitliukas pastatytas esant atsakovo leidimui. Jis nelindo į šalių santykius, jis iš mamos pasakojimų tai žino, be to pats dalyvavo televizijai sprendžiant šią problemą. Kartu su ieškove naudojosi ginčo patalpomis. Užmūrijo įėjimą į palėpę dėl to kad netrukdytų vienas kitam. Apie nukirstus medžius, kurie susodinti mamos dviem alėjomis, sužinojo irgi tokiu laiku. Vienos alėjos medžius visus nukirto. Mama buvo susodinusi 50 medžių. Jis nematė, kaip mama beržus sodino, jis nepadėjo jų sodinti. Be beržų buvo ir kitokių medžių, daržovių. Atsakovas niekada netrukdė naudotis 3 ha žemės, o jie netrukdė atsakovui naudotis 3,4 ha žemės sklypu.
Liudininkė I. K. nurodė, kad ji yra buvusi atsakovo sugyventinė. Ginčas tarp šalių prasidėjo dėl žemės. Lauko durys atrakintos visą laiką. Viršuje kur palėpė ji niekada nebuvo, ten nebuvo užlipusi. Ieškovė naudojosi palėpe iki pievos, kurioje jie ganė gyvulius, pardavimo. Ieškovė sodino tik alėją, visur kitur jie patys prisisėję. Iškirsti berželiai buvo ploni. Sodinti berželiai iškirsti negalėjo užaugti stori. Viena alėja iškirsta, kita stovi. Iškirto, nes nebuvo kur ganyti karves ir tam, kad galėtų deklaruoti. Iki konflikto tik Jonas naudojosi 3,4 ha žeme, o mišku naudojosi Antanas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2008-08-26 pirkimo pardavimo sutartimi, atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 0,10 ha žemės sklypo, esančio Kauno r.sav., Antalkių km., 0,29 dalis gyvenamojo namo ir 0,29 dalis priklausinių- kitų statinių (kiemo statinių : šulinio, lauko tualeto) (b.l. 9-15, 17-20). Šalims ir trečiajam asmeniui nuosavybės teisėmis po 1/3 taip pat priklauso žemės sklypas, esantis Jaučakių k., Vilkijos apylinkių sen., Kauno r.sav. (b.l. 21, 33). 2014-04-25 surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas dėl žemės ūkio paskirties valdos, esančios Jaučakių k., Vilkijos apyliniūų sen., Kauno r.sav. dėl medžių iškirtimo, kuriame nurodoma kiek medžių iškirsta, kokio skersmens kelmai, nurodoma, kad nupjautų medžių sklype nerasta, o paėmus už pavyzdį storiausią nenupjautą beržą, jo skersmuo 1,3 m aukštyje yra 19 cm (b.l. 22). 2014-06-27 A. D. pateikė Kauno aspkrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovadai pareiškimą dėl brolio netinkamo elgesio, kuriame nurodė, kad brolis J. M. jau du mėnesiai jos neįsileidžia į namo palėpę ir atjungia elektrą, todėl prašo jam skirti administracinę nuobaudą (b.l. 23). 2014-07-10 paskaičiuota 92600 Lt želdinių atkuriamoji vertė, sunaikinus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje (b.l. 35). 2014-09-02 antstolė Rima Gražienė surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.0090/14/14 (b.l. ). 2014 m. rugsėjo mėnesio raštu Nr.BR6 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos informavo, kad žemės sklypas , kurio unikalus Nr.4400-1585-9026 2013 m. buvo deklaruotas A. D. ir A. K., o 2014 m.- J. M., A. D. ir A. K. (b.l. 98). A. D. nuo 2009 metų teikia paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones (b.l. 135-147).
Byloje ginčo dėl 0,10 ha žemės sklypo, esančio Kauno r.sav., Antalkių km., 0,29 dalies gyvenamojo namo ir 0,29 dalies priklausinių- kitų statinių (kiemo statinių : šulinio, lauko tualeto), esančių Kauno r.sav., Antalkių km., priklausymo nuosavybės teise šalims nekilo. Ginčas iš esmės byloje kilo dėl naudojimosi minėto nekilnojamojo turto palėpe: ieškovė nori naudotis palėpe į ją patenkant einant pro atsakovo žemės sklypą ir bendro naudojimo patalpą 1-1, o atsakovas teigia, kad tai pažeidžia jo teises, kadangi ieškovė ir neidama pro jo žemės sklypą gali patekti į palėpę išgriaunant jos pačios užmūrintą praėjimą arba įsirengiant savo sklypo dalyje laiptus į palėpę.
Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, yra nurodęs, kad teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų, tiek ieškovei tiek atsakovui priklauso gyvenamojo namo, esančio Kauno r.sav., Antalkių km., palėpė. Ginčo dėl jos priklausymo šalims nuosavybės teise nėra, tačiau ginčas iškilo dėl patekimo būdo į minėtą palėpę. Į ginčo palėpę galima patekti keliais būdais: einant per atsakovo žemės sklypą ir įeinant į gyvenamąjį namą per lauko duris į bendrojo naudojimo patalpą 1-1 (laiptinę), iš kurios būtų galima patekti į palėpę. Kitas būdas patekti į palėpę yra išgriovus pačios ieškovės užmūrintas duris. Pastarasis variantas išgriaunant užmūrintas duris ir atstatant turto padėtį į pradinę, buvusią ieškovei įgyjant minėtą turtą, optimaliai užtikrintų ieškovės teisę netrukdomai naudotis jai priklausančiomis patalpomis ir tokiu būdu nepažeistų abiejų šalių interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nenurodė jokių svarių ir svarbių priežasčių dėl ko ji negalėtų patekti į palėpę išgriaunant jos pačios užmūrintą praėjimą į palėpę. Ieškovės nurodytas argumentas – kvapai, atsakovo teistumas prieštarauja jos siekiui patekti į palėpę būtent einant pro to pačio asmens, nuo kurio eina kvapai ir kuris praeityje buvo galimai teistas, žemę. Be to, kaip pati ieškovė nurodė, minėta patalpa-palėpė jai reikalinga kaip įvairių daiktų, rakandų laikymo, sandėliavimo patalpa, kuria ji naudojasi itin retai, kai atvažiuoja praleisti keletą mėnesių vasaroje. Tokiu būdu, tokiam trumpalaikiui ir nereguliariam ieškovės teisės naudotis palėpe užtikrinimui nelogiška ir neteisinga būtų leisti ieškovei naudotis palėpe, patenkant į ją būtent tik einant pro tam prieštaraujančio atsakovo- bendraturčio žemės sklypą. Ieškovės siekis naudotis palėpe į ją patenkant pro atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš esmės neatitiktų proporcingumo principo ir šalių interesų pusiausvyros principo, maksimaliai patenkintų tik ieškovės interesus, tačiau būtų pažeidžiami atsakovo interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė tikslindama savo reikalavimus buvo pateikusi patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimo, susijusio su minėta palėpe, patekimu į ją, ieškovė jau nereiškė, pasilikdama tik prie žalos atlyginimo reikalavimo. Atsižvelgiant į išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo atsisakymo leisti naudotis gyvenamojo namo palėpe pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atsakovo netrukdyti ieškovei patekti į palėpę einant pro atsakovo žemės sklypą atmestinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, neatitinkantis bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyros principo.
Kitas ieškovės reiškiamas reikalavimas yra priteisti 30867 Lt žalos atlyginimo už atsakovo iškirstus be ieškovės sutikimo beržus. Byloje šalys paaiškino ir tretysis asmuo patvirtino, kad žemės sklypu, adresu Jaučakių k., Vilkijos apylinkių sen., Kauno r.sav., jie naudojosi pagal tarpusavio žodinį susitarimą, tarp šalių buvo nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovė pripažino, kad žodiškai šalys buvo susitarę, kad ieškovė naudosis 3 ha žemės, kurios didžioji dalis jau buvo apaugusi beržais, kitais medžiais, o atsakovas naudosis 3,4 ha arimui tinkančia žeme, tretysis asmuo A. M. naudos mišką. Ieškovė nurodė, kad beržai augo dviejuose sklypuose, ji pati juos sodino tvarkingai eilėmis. Minėtą ieškovės nurodytą aplinkybę patvirtino ir tretysis asmuo G. D., nurodydamas, kad ieškovė pati susodino keturiomis eilėmis 40 berželių, kad būtų riba. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė skirtingus duomenis dėl jos pačios susodintų beržų kiekio, tačiau aplinkybė, kad beržus ji susodino 2009 metais neturėdama kitų bendraturčių sutikimo ir kad beržai buvo iškirsti be kitų bendraturčių sutikimo yra nekvestionuojama: ją patvirtina pati ieškovė, atsakovas ir tretysis asmuo A. M.. Atsakovas pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jis 2014 metais iškirto beržus, tačiau ginčijo tai, kad iškirsti beržai buvo sodinti pačios ieškovės, nurodydamas, kad tai buvo patys prisisėję žėliniai, o ne želdiniai, kuriuos ieškovė sodino 2009 m. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pridėtų nuotraukų matyti, kad žemės sklype yra didelių beržų, kurie auga eilėmis, šalia jų vaiskrūmiai, uogos, daržovės, o kita sklypo dalis užžėlusi pieva, kurioje yra beržų kelmų, beržų žėlinių, kurie auga chaotiškai (b.l. 83). Faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad už pavyzdį paimtas storiausias beržas, jo skersmuo 1,3 m aukštyje yra 19 cm (b.l. 22). Iš minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukų, 2014-04-25 faktinių duomenų patikrinimo akto ir iš bylos nagrinėjimo metu atliktos vietos apžiūros darytina išvada, kad 2014 metais iškirsti beržai pagal jų dydį, negalėjo būti susodinti 2009 metais, kadangi per 5 metus medis negali tiek užaugti kad jo 1,3 m aukštyje kamieno storis būtų 19 cm. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo nurodytu argumentu, kad iškirsti beržai pagal jų kelmų dydį negalėjo būti susodinti ieškovės, jie augo dar prieš įsigyjant ieškovei minėtą nekilnojamąjį turtą (CPK 185 str.).
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Be to, pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo įprastai turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė ir žala (nuostoliai). Atsakovas pripažįsta, kad jis iškirto beržus be ieškovės sutikimo, todėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėti nereikia (CK 6.248 str., CPK 182 str., 187 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė žalą apskaičiavo pagal 2014-07-10 želdinių atkuriamosios vertės, sunaikinus želdinius augančius ne miškų paskirties žemėje raštą, parengtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (b.l. 35). Minėtame rašte nurodoma, kad žemės sklype rasti kelmai nupjautų saugotiniems nepriskirtinų medžių- beržų, nurodomas jų skaičius pagal skersmenis kelme, nurodoma kiek viso nupjauta beržų – 275 vnt., paskaičiuojama 92600 Lt želdinių atkuriamoji vertė. Ieškovė, remdamasi minėtu žalos apskaičiavimu, prašo priteisti iš atsakovo 1/3 nurodytos žalos ir papildomai posėdžio metu nurodė, kad ji neprašo negautų pajamų, kurias būtų gavus iš planuotos veiklos išgaunant sulą iš beržų. Atsakovas atsikirsdamas nurodo, kad ieškovė realios žalos nepatyrė, kadangi iškirsti beržai buvo žėliniai, o ne želdiniai, kadangi ieškovė jų nesodino, o jie patys prisisėjo daugiau kaip prieš 20 metų, o apie jos planuojamą sulos gavybos veiklą jis nieko nežinojo, nes ieškovė jo neinformavo apie tai. Papildomai atsakovas nurodė, kad iškirsti beržus jo naudojamame žemės sklype buvo būtina, kadangi tai žemės ūkio paskirties valda, kurią jis atitinkamai pagal paskirtį ir siekė naudoti, ganydamas gyvulius.
Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Minėto įstatymo 15 str. 2 d. numato, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Pažymėtina, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos, o remiantis želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenimis ir želdynų klasifikacija, tvarkoma želdynų ir želdinių apskaita (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 str.). Minėtas įstatymas reglamentuoja želdynų ir želdinių apsaugą, nustatydamas, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr.206 patvirtino kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje , priskirtini saugotiniems, sąrašą. Vadovaujantis minėto kriterijų sąrašo 3.11 punktu, 2014-04-25 faktinių duomenų patikrinimo aktu, kuriame nurodytas už pavyzdį paimto beržo 1,3 m aukštyje kamieno storis 19 cm., darytina išvada, kad iškirsti beržai nebuvo priskirtini saugotiniems. Tai patvirtina ir 2014-07-10 LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros atliktas apskaičiavimas, kuriame taip pat nurodoma, kad kelmai yra saugotiniems nepriskirtų medžių- beržų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis LR želdynų įstatymo 20 str., darytina išvada, kad leidimas šiuo konkrečiu atveju medžių pašalinimo darbams atlikti nebuvo reikalingas. Pažymėtina, kad tiek ieškovė sodino beržus neturėdama kitų bendraturčių leidimo, tiek atsakovas beržus iškirto neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo. Ieškovė beržus, laikytinus želdiniais, sodino abiejuose šalių sklypuose, tiek savo, tiek atsakovo, nors tam ir neturėjo atsakovo leidimo, jo sutikimo. Tokiu būdu ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 str. 2 d., pagal kurią ji sodindama želdinius turėjo nepažeisti kitų bendraturčių interesų. Be to, ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad iškirsti beržai per 5 metus galėjo tiek užaugti, kad 1,3 m aukštyje kamieno skersmuo būtų 19 cm. Byloje nėra ir duomenų, kad minėtus medžius kaip želdinius ji būtų inventorizavusi, tvarkiusi jų apskaitą taip kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 straipsnis. Tai patvirtina pačios ieškovės prieštaringi paaiškinimai, pagal kuriuos ji net negalėjo tiksliai pasakyti kiek konkrečiai ji susodino beržų. Ieškovės liudytojas, jos sūnus E. D. nurodė, kad ieškovė pasodino 50 beržų, tačiau jis nematė kada ji juos sodino ir nėra padėjęs jai šiuose darbuose. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė kiek želdinių- beržų ji susodino. Ieškovė pati pripažino, jog įsigyjant žemės sklypą ir žodžiu susitariant dėl žemės naudojimo tvarkos ji pasiėmė žemę, kurios didžioji dalis buvo apaugusi medžiais, t.y. žėliniais. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintinas ir želdinių atkuriamosios vertės, sunaikinus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, apskaičiavimas, kuriuo remiasi ieškovė prašydama priteisti apskaičiuotos 92600 Lt atkuriamosios želdinių vertės 1/3 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, kad iškirsti medžiai gamtos apsaugos požiūriu buvo tiek vertingi, kad jų iškirtimas išvis nebuvo galimas – atsakovas nebūtų gavęs leidimo juos iškirsti, nes toks iškirtimas darytų žalą gamtai Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. ar Želdynų įstatymo 29 str. prasme. Taigi šiuo atveju žalos atlyginimo ieškinio pagrindas yra ne reali žala dėl to, kad buvo iškirsti medžiai, kurių iškirsti nebuvo galima dėl jų vertės gamtai, tačiau dėl ieškovės sutikimo iškirsti beržus atsakovui neturėjimo preziumuojant, kad bendraturčio sutikimo neturėjimas padarė žalą ieškovei. Kadangi neįrodyta, kad ieškovė sodino visus iškirstus medžius (275 vnt.), kad jie nuo 2009 m., kai buvo pasodinti, iki 2014 m., kai buvo iškirsti, užaugo iki faktinių duomenų patikrinimo akte ir želdinių atkuriamosios vertės apskaičiavime nurodytų kelmų skersmenų, kuriuos sudėjus ir buvo paskaičiuotas žalos dydis, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad buvo padaryta reali žala nukirtus be jos kaip bendraturtės leidimo minėtus medžius. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimu dėl nekilnojamojo daikto, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad šalys dėl bendros žemės naudojimo nebendradarbiavo tarpusavyje, neprašė leidimo nei sodinti nei iškirsti medžius, laikytina, kad tiek ieškovės, kuri galimai planavo iš beržų išgauti sulą ir tuo tikslu dalį jų galimai susodino, tiek atsakovo, kuris siekė racionaliai naudoti žemę pagal jos tiesioginę paskirtį, interesai nebuvo suderinti. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl pačio nukentėjusiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str.). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė neturėdama atsakovo sutikimo dėl beržų sodinimo bendrame žemės sklype pati prisiėmė riziką, kad lygiai taip pat ir atsakovas neklaus jos sutikimo dėl bendros žemės, ant jų esančių medžių naudojimo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas, kadangi nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246–6.249 str.).
Ieškinį atmetus priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovo naudai – 115,85 Eur antstolio išlaidų (b.l. 97), 772,35 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.). Iš ieškovės priteistina 5,76 eurai pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo J. M. naudai iš ieškovės A. D. 888,20 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. D. 5,76 Eur (penkis eurus 76 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.