Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „4finance“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., J. P., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis A.Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03033 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-5100-899/2016 dėl 409,98 EUR skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo UAB ,,4finance“ naudai. A. P. ir J. P. santuoka sudaryta 2012-06-06. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis vedybų sutartis tarp A. P. ir J. P. nebuvo sudaryta. Antstolis A. Selezniovas 2016-11-02 Turto arešto aktu Nr. S1a-74508, areštavo A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į sutuoktinės J. P., vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Turto arešto aktuose skolininko dalis nenustatyta, UAB „4Finance" antstolio S.Selezniovo įpareigojama kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03033.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str., 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str., 1 d., 5 p.). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str., 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str., 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (LAT CBS plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CPK 666 str. 1 d. vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. P. ir J. P. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 str., 3.126 str. 1 d.). CPK 667 str. numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Piniginės lėšos patenkančios į J. P. vardu atidarytą sąskaitą yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko santuoka įregistruota iki skolos atsiradimo dienos. Konstatuotina, kad gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.117 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad įstatymas imperatyviai įpareigoja antstolį, areštavus bendrąjį turtą, pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), tačiau skolininkui įstatymas taip pat suteikia galimybių išvengti šio antstolio procesinio veiksmo, jei tik jis aktyviai domisi vykdymo eiga bei atsakingai vykdo kitas savo pareigas.

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo nėra analizuotini antstolio veiksmai, todėl dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo dalies, kurioje ji kelia abejones dėl antstolio veiksmų, teismas atskirai nebepasisako. Taip pat pažymėtina, kad ši byla nėra dėl skolos išdėstymo, todėl J. P. argumentai, susiję su jos turtine padėtimi taip neanalizuojami šia nutartimi.

Suinteresuotas asmuo J. P. nepateikė prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo, be to, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pagrindas sutuoktinių turto dalis nustatyti skirtingas. Pažymėtina, kad turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Pažymėtina, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, nenustatinėja išskaitų iš gaunamų pajamų dydžio, kurios bus išskaičiuojamos iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, kadangi antstolis teikdamas patvarkymą dėl išskaitymų iš gaunamų pajamų privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 str. nuostatomis.

Nors pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui A. P. priklauso pusė sutuoktinės J. P. pajamų, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto (darbo užmokesčio ir kitų pajamų) padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant, priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalintino turto visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.7.; 3.5.1.1. (S)).

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Remiantis byloje esančiais duomenimis, laikytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pripažintina, kad skolininkui tenka ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto santuokoje su sutuoktine J. P. (CK 3.123 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui A. P. priklauso sutuoktinės J. P. piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas AB SEB banke yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui A. P..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui skolininkui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso sutuoktinės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose esantis/ar patenkantis turtas – piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. P..

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03033.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.