Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-6405-887/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
2YT-6405-887/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02358-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6405-887/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02358-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 24 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., Ž. Š. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. pateikė skundą dėl antstolės A. K. procesinių veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 20 d. Patvarkymą Nr. S-19-133-20859 priimti iš išieškotojos Ž. Š. vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-5476-59 dėl 8 492,77 Eur išlaikymo ir 206,00 Eur periodinių išmokų vykdymo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.; Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-133-20869; Patvarkymą dėl transporto priemonės ir ½ dalies žemės sklypo arešto; turto arešto aktą Nr. 0133/19/01262; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. pateikė teismui prašymą priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad antstolė, gavusi pareiškėjo skundą, panaikino areštą nekilnojamam turtui. Taip pat nurodė, kad skolą sumokėjo, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas mano, kad antstolė be teisėto pagrindo areštavo automobilį, pareiškėjas gauna pajamas iš darbinės veiklos ir daiktų, areštui pagrindo neturėjo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės atkreipė antstolės dėmesį į Patvarkymų neteisėtumą, po ko jie buvo panaikinti. Prašo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Antstolė A. K. 2019 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu Nr. S-19015067 atsisakė skundą tenkinti. Nurodė, kad išieškotoja pateikė vykdyti vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolė pradėjo vykdymo procesą. Antstolė skolą paskaičiavo pagal išieškotojos nurodytus duomenis, atliko eilę vykdymo veiksmų, taip pat ir skolininko turto areštą. Išieškotojai patikslinus duomenis, antstolė patikslino skolos dydį, panaikino nekilnojamojo turto areštą. Antstolė nurodo, kad visus veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai.

Suinteresuotas asmuo Ž. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0133/19/01262 dėl periodinių išmokų išieškojimo iš R. K. išieškotojai Ž. Š.. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Ž. Š. 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į antstolės A. K. kontorą, prašydama priimti vykdyti Apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5476-59/2009 (v. b. l. 7). Antstolė 2019 m. rugpjūčio 20 d. patikrinusi ir patvirtinusi, jog nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (Patvarkymas Nr. S-19-133-20859, v. b. l. 10–11). Antstolė 2019 m. rugpjūčio 21 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas (Patvarkymas Nr. S-19-133-20869, v. b. l. 8–9), surašė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-133-20877, t. y. įpareigojo skolininką nustatytu terminu sumokėti 8 492,77 Eur įsiskolinimą, 116,00 Eur vykdymo išlaidas (v. b. l. 12–13), dokumentus išsiuntė skolininkui. Antstolė 2019 m. rugpjūčio 21 d. atliko užklausas Lietuvos Respublikos transporto registre (v. b. l. 14–15, 23), Nekilnojamojo turto registre (v. b. l. 21–22, 16–19), priėmė Patvarkymą Nr. S-19013536 „Dėl turto arešto“ (v. b. l. 26), surašė Turto arešto aktą (v. b. l. 24–25), dokumentus išsiuntė skolininkui. Pareiškėjas (skolininkas) R. K. kreipėsi į antstolės kontorą, prašydamas išduoti skolos paskaičiavimus (v. b. l. 30), jo pagrindu antstolė 2019 m. rugsėjo 3 d. surašė Pažymą Nr. S-19014147 „Dėl išlaikymo įsiskolinimo“(v. b. l. 31). Pareiškėjas (skolininkas) R. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė antstolei skundą (b. l. 1–4). Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Ž. Š. 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstolei prašymą suskaičiuoti išlaikymo skolą ir pridėjo banko sąskaitos išrašus (v. b. l. 34–72). Antstolė 2019 m. rugsėjo 20 d. patikslino išlaikymo įsiskolinimą (Pažyma Nr. S-19015056, v. b. l. 78), panaikino apribojimus nekilnojamam turtui (v. b. l. 74), informavo skolininką (v. b. l. 75). Antstolė 2019 m. rugsėjo 23 d. Patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė teismui (v. b. l. 79–82).

Pareiškėjas prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 20 d. Patvarkymą Nr. S-19-133-20859 priimti iš išieškotojos Ž. Š. vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-5476-59 dėl 8 492,77 Eur išlaikymo ir 206,00 Eur periodinių išmokų vykdymo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, jog antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad antstolė, nepatikrinusi, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, neįsitikino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teismas nesutinka su šia pareiškėjo nurodyta aplinkybe. Kaip jau minėta išieškotoja pateikė vykdomąją dokumentą vykdyti, išieškotoja nurodė duomenis apie galimą įsiskolinimą ir šiais duomenimis vadovaudamasi antstolė priėmė dokumentą vykdyti. Be to, kad pagrindas atlikti vykdymo veiksmus buvo, patvirtina antstolės išlaikymo įsiskolinimo pažymos, bei tai, kad skola buvo ir pareiškėjas (skolininkas) nurodytą sumą sumokėjo. Taigi, šiuo atveju antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, pagrįstai priėmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5476-59/2009 vykdyti.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-133-20869. Pareiškėjas nesutinka su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidom vykdomojoje byloje -116,00 Eur.

Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai). Vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidos paskaičiuotos atsižvelgiant į išieškomą sumą – 8 492,77 Eur ir 206,00 Eur/mėn fiksuotą mokėjimą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. (v. b. l. 9). Jas sudaro būtinos vykdymo išlaidos – 111,30 Eur, kurios indeksuojamos, taikant 1.113 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 13 punktas). Taip pat vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodytos papildomos išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje, kitos išlaidos, sumokamos tretiesiems asmenims (kurjeriui, banko išlaidos) – 4,70 Eur, iš viso 116,00 Eur. Pažymėtina, kad antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodytas išlaidų dydis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius. Kaip jau minėta, išieškotoja vykdymo eigoje patikslino duomenis ir antstolė perskaičiavo skolos dydį, todėl akivaizdu, jog keičiasi ir vykdymo išlaidų sumos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad išieškomos sumos dydis tiesiogiai susijęs su nustatoma būtinų vykdymo išlaidų suma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelė), antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-133-20869 naikintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą Nr. S-19013536 dėl turto arešto vykdomojoje byloje ir Turto arešto aktą. Pareiškėjas 2019 m. spalio 14 d. prašyme nurodo, kad antstolė nepagrįstai areštavo skolininko automobilį, nes jis gauna pajamas iš darbinės veiklos ir daiktų areštui nebuvo pagrindo. Turto areštas pareiškėjui sukėlė neigiamas tiek turtines, tiek moralines pasekmes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, atsižvelgiant į 8 492,77 išlaikymo skolos dydį, 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19013536, kuriuo nusprendė areštuoti skolininkui priklausančią transporto priemonę ir ½ dalį žemės sklypo (v. b. l. 24–26). Išieškotojai patikslinus duomenis, skolos dydis sumažėjo iki 1 751,00 Eur ir tuo pagrindu antstolė 2019 m. rugsėjo 20 d. panaikino nuosavybės teisių apribojimą nekilnojama turtui (v. b. l. 74–73, 75)

Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė areštavo skolininko turtą, įvertinusi tai, kad skolos suma didelė. Šią aplinkybę nurodė 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkyme Nr. S-19013536 (v. b. l. 26). Išieškotojai patikslinus duomenis, antstolei nustačius, jog skola yra 1 751,00 Eur, antstolė 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu panaikino turto areštą ½ daliai žemės sklypo, ir tuo pačiu pagrindu paliko galioti areštą automobiliui „PEUGEOT 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. Nr. 77). Matyti, jog antstolė skolininko turtą areštavo, kadangi išieškojimo suma yra didelė (v. b. l. 26), todėl atsižvelgiant į tai, jog antstolė priėmė sprendimą areštuoti turtą įvertinusi grėsmes ir tai nurodžiusi Patvarkyme, teismo vertinimu, antstolė nagrinėjamu atveju CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, skolininko turtą areštavo pagrįstai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skolininkas antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. S-19015056 1 751,00 Eur skolą sumokėjo, antstolei išnyko pagrindas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 624 straipsnis), todėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas Nr. S-19013536 dėl turto arešto vykdomojoje byloje ir Turto arešto aktas naikintini. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis dirba ir gauna darbo užmokestį, šiuo atveju visiškai neturi įtakos turto arešto taikymui, nes kaip minėta, antstolė areštą taikė įvertinusi pavojų, kad skolininkas gali turtą paslėpti (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nurodo, kad turto areštas jam sukėlė neigiamas pasekmes, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė.

Pareiškėjas prašo iš antstolės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone. Kadangi įstatymas leidžia šios kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidas padalinti tarp šalių, turinčių priešingą suinteresuotumą byloje, proporcingai, šioje konkrečioje byloje būtina spręsti, dėl kurio byloje dalyvaujančio asmens – vykdymo proceso šalių (išieškotojos ar skolininko) ar antstolės veiksmų susidarė pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos – užvesta vykdomoji byla.

Byloje nustatyta, kad išieškotoja yra Ž. Š., kuri įsitikinusi, jog skolininkas netinkamai vykdo išlaikymo prievolę, pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškotoja prašyme nurodė, kad skolininkas R. K. moka išlaikymą, tačiau jo neindeksuoja ir moka ne visą sumą, nurodė laikotarpius ir pinigų sumas, kurias gavo iš skolininko. Antstolė priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir, kaip teismas nustatė, šie antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Antstolė, pagal išieškotojos nurodytus duomenis, paskaičiavo skolos sumą 8 492,77 Eur ir 206 Eur/mėn. fiksuotą mokėjimą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei pasiūlė skolininkui sumokėti skolą geruoju. Išieškotoja Ž. Š. 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstolei patikslintus duomenis, kuriais vadovaujantis antstolė perskaičiavo skolą ir konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo 1 751,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skola išieškotojai buvo, darytina išvada, kad pareiškėjas teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams vykdė netinkamai, todėl nėra pagrindo 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms priteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu 513 straipsniu,

nutaria:

Tenkini iš dalies pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų.

Panaikinti antstolės A. K. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-133-20869 vykdomojoje byloje Nr. 0133/19/01262.

Panaikinti A. K. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Patvarkymą Nr. S-19013536 „Dėl turto arešto“.

Įpareigoti antstolę panaikinti turto areštus vykdomojoje byloje Nr. 0133/19/01262, taikytus skolininko R. K. turtui.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0133/19/01262.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė