- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-1207-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04675-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- S. Š., P. P.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „NTTI“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams S. Š. ir P. P. dėl skolos, palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, tretysis asmuo byloje BUAB „NTTI“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB 2011-03-25 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 670,81 Lt nesumokėtų mokėjimų, 32 709,24 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 3991,20 Lt papildomų išlaidų, 4550,73 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tretysis asmuo UAB „NTTI“ 2008-03-06 sudarė su ieškovu lizingo sutartį Nr. LT070459, kurios pagrindu atsakovui buvo perduotas naudotis sutartyje nurodytas turtas – teleskopinis kontrabalansinis dujinis krautuvas JCB TLT 25 G, o tretysis asmuo įsipareigojo tinkamai vykdyti visus sutartyje nurodytus mokėjimus. Iš lizingo sutarties kylančių trečiojo asmens UAB „NTTI“ prievolių vykdymo užtikrinimui 2008-03-06 ieškovas su atsakovu S. Š. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT070459/L-1, o su atsakovu P. P. - laidavimo sutartį Nr. LT070459/L-2, pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens UAB „NTTI“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr.LT070459. Tretysis asmuo UAB „NTTI“ sutartinius įsipareigojimus pažeidė, įmokų nemokėjo, įsiskolinimo nepadengė. Ieškovas nutraukė lizingo sutartį ir, susigrąžinęs turtą, jį realizavo, patirdamas nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovai S. Š. ir P. P. atsiliepimu (b.l. 46-49) su ieškiniu sutiko iš dalies: neprieštaravo, kad iš jų būtų priteista 670,81 Lt nesumokėtų mokėjimų, 605 Lt realiai patirtų ir įrodytų ieškovo papildomų išlaidų, kitą ieškinio dalį prašė atmesti. Nurodė, kad nutraukus lizingo sutartį ir ieškovui grąžinus krautuvą, šis buvo beveik nenaudotas, o ieškovas turtą pardavė už 30 proc. jo vertės. Nutraukus lizingo sutartį beveik nesant trečiojo asmens skolos, grąžinus lizinguotą turtą ir jį realizavus ieškovo nuožiūra be laiduotojo žinios žymiai sumažinta kaina, pasibaigė pagrindinė prievolė, todėl turėjo pasibaigti ir laidavimas. Ieškovas palūkanas skaičiuoja pagal neegzistuojančią sutartį. Ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas už krautuvo suradimą, transportavimą, remontą, paruošimą pardavimui yra nepagrįstas, kadangi keltuvo buvimo vieta ieškovui buvo žinoma. Atsakovai ketino patys pristatyti krautuvą ieškovui, tačiau ieškovas nenurodė transportavimo vietos. Be to, keltuvas buvo geros būklės, todėl nebuvo reikalingi jokie jo remonto ar paruošimo pardavimui darbai. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neaišku, už kokias paslaugas buvo mokama. Sąskaitos išrašytos 2010 metais, tačiau keltuvas buvo grąžintas 2009 metų gruodžio mėnesį. Be to, laidavimo sutartys buvo sudarytos nenustatytam laikui, todėl pagal CK 6.89 str. laidavimas turėjo baigtis suėjus 2 metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nes ieškovas per šį terminą nepareiškė ieškinio laiduotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-09-23 sprendimu (b.l. 160-165) ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisė: 1) 670,81 Lt nesumokėtų mokėjimų, 2) 352,37 Lt palūkanų įmokų; 3) 32 709,24 Lt nuostolio iš turto pardavimo; 4) 3991,20 Lt papildomų išlaidų, 5) 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (37 723,62 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) lygiomis dalimis 1132 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 566 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. taip pat teismas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai 17,37 Lt pašto išlaidų, t.y. po 8,69 Lt iš kiekvieno.
Iš į bylą pateikto BUAB „NTTI“ bankroto administratoriui adresuoto 2011-05-26 pareiškimo dėl finansinių reikalavimų Nr. SL-SR-9470 teismas nustatė, kad „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimas UAB „NTTI“ bankroto byloje sudaro 32 709,24 Lt patirtų nuostolių iš turto pardavimo, 3991,20 Lt papildomų išlaidų, 1023,18 Lt mokėjimų įsiskolinimas. 1023,18 Lt mokėjimų sumą sudaro 670,81 Lt įsiskolinimas pagal einamojo mokėjimo sąskaitas ir 352,37 Lt palūkanų, apskaičiuotų iki bankroto bylos trečiajam asmeniui UAB „NTTI“ iškėlimo. Todėl teismas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimo dalį dėl iki 2013-03-30 paskaičiuotų palūkanų priteisimo ta apimtimi, kiek toks reikalavimas viršija palūkanas, paskaičiuotas po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Teismas pažymėjo, jog bankroto bylos skolininkui iškėlimas yra įstatyme įtvirtintas juridinis faktas, kuris sukelia tam tikrus įstatyme konkrečiai nustatytus teisinius padarinius – be kita ko, palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimą. Teismas, atsižvelgęs į šalių sutartyse apibrėžtą laiduotojo prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, apimtį ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. pagrindu nutraukus netesybų ir palūkanų už visas BUAB „ NTTI“ prievoles skaičiavimą, t. y. apribojus (sumažinus) šios įmonės, kaip skolininko pagal kredito sutartį, prievolės kreditoriui mastą, taip pat yra pagrindas atsakovų iš laidavimo sutarčių kylančių prievolių ieškovui (kreditoriui) mastą nustatyti tokį patį, kaip ir skolininko BUAB „ NTTI“ prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniu skundu (b.l. 170-174) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų likusią palūkanų dalį - 4198,36 Lt patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas sutinka su teismo pozicija, jog yra pagrindas atsakovų prievolių, kylančių iš laidavimo sutarčių mastą, nustatyti tokį pat, kaip ir skolininko BUAB „NTTI“ prievolės, tačiau ieškovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovo patirtų netiesioginių nuostolių (palūkanų) priteisimo. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad yra visos sąlygos atsakovų, kaip laiduotojų, civilinei atsakomybei kilti. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti į tikruosius sutarties dalyvių ketinimus ir sutarties sudarymo aplinkybes. Lietuvos teismų praktika ir sutarčių doktrina išskiria dvi palūkanų rūšis – atliekančias mokėjimo ir kompensavimo funkciją. nagrinėjamu atveju klientui nepažeidus esminės lizingo sutarties sąlygas – įmokų mokėjimą, sutartis ir toliau būtų vykdoma ir ieškovas būtų gavęs lizingo sutartimi nustatytas palūkanas. Dėl kliento kaltės nutraukus sutartį ieškovas neteko galimybės gauti pelną, todėl yra pagrindas reikalauti negautų pajamų. Palūkanas po sutarties nutraukimo ieškovas pagrindė lizingo sutarties įmokų grafiku, taip pat ieškovas, siekdamas supaprastinti palūkanų indentifikavimą, 2011-05-26 raštu Nr. SL-SR-9471 pateikė palūkanų lentelę. Teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašomų priteisti palūkanų dydį. Po lizingo sutarties nutraukimo, klientas įsipareigojo atlyginti ieškovo tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Ieškovo netiesioginius nuostolius sudaro 4550,73 Lt palūkanų suma. Būtina ieškovą grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartį. Nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Kadangi po lizingo sutarties nutraukimo prašomos priteisti palūkanos yra laikomos lizingo davėjo patirtais netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis), kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p nuostatos netaikytinos.
Atsakovai S. Š., P. P. ir tretysis asmuo BUAB „NTTI“ atsilepimų į ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo teisinius argumentus bei motyvus, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą faktiniu ir teisiniu aspektais, taip pat ar nesama absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo argumentacijos dėl priteistų palūkanų dydžio ir dėl kitų aplinkybių nepasisako.
Byloje nustatyta, kad apeliantas su trečiuoju asmeniu 2008-03-06 sudarė lizingo sutartį dėl teleskopinis kontrabalansinio dujinio krautuvo įsigijimo ir finansavimo (b.l.6-11, 16-18). Sutartinių prievolių tinkamą vykdymą laidavimu pagal tos pačios dienos laidavimo sutartis užtikrino abu atsakovai (b.l. 12-13, 14-15), įsipareigoję lizingo davėjui iki to momento, kuomet pasibaigs laidavimu užtikrinta prievolė (laidavimo sutarčių 21 p.), o lizingo sutarties nutraukimo atveju dėl jos pažeidimo įsipareigoję apmokėti lizingo gavėjo UAB „NTTI“ įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti neišpirkto turto vertę bei įvykdyti kitus jo įsipareigojimus pagal sutartį. Lizingo gavėjas UAB „NTTI“ savo prievolių nevykdė (b.l. 19), dėl ko lizingo davėjas (apeliantas) 2009-11-18 inicijavo lizingo sutarties nutraukimo prieš terminą procedūras (b.l.20), susigrąžindamas lizinguojamą daiktą. 2009-12-23 lizingo gavėjui UAB „NTTI“ buvo iškelta bankroto byla (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. B2-985-560/2012). Praėjus daugiau nei vieneriems metams po lizingo sutarties nutraukimo ir po bankroto bylos iškėlimo, 2011-01-10 pranešimais (b.l. 21, 22) apeliantas informavo laiduotojus (atsakovus) apie jų pareigą įvykdyti lizingo gavėjo įsipareigojimus, bendra reikalavimo suma - 37 723,62 Lt, pastebėtina, lygiai tokia pati, kokią priteisė apelianto kvestionuojamu sprendimu ir pirmosios instancijos teismas.
Tokių faktinių bylos aplinkybių kontekste aptartini apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų, kaip laiduotojų, prievolės dydžiu apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, paremtai ir kasacinio teismo praktika, kad šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad antrajai lizingo sutarties šaliai - UAB „NTTI“ Vilniaus apygardos teisme 2009-12-23 buvo iškelta bankroto byla ir dėl to priimta nutartis įsitesėjo. Įmonės nemokumas dėl bankroto situacijos turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo dydžiui. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Bankroto byloje nustatoma ir kiekvieno bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo apimtis, užfiksuojant tokio reikalavimo (bankrutuojančios įmonės skolos) dydį teismo nutartimi. ĮBĮ tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Dėl šios priežasties įvertindamas bankroto bylos iškėlimo fakto įtaką laidavimo teisiniams santykiams, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje 2011-12-29 priimtu nutarimu suformavo teismų praktika nagrinėjamu klausimu. Kasacinis teismas konstatavo, kad laidavimas, kaip solidari ir akcesorinė prievolė, suponuoja tokių pačių taisyklių taikymą laiduotojui, kaip ir pagrindiniam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c.b. Nr. 3K-P-537/2011). Tai reiškia, kad jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, t.y. jam nereikia sumokėti palūkanų iki sutarties galiojimo termino pabaigos, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojų akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties. Jiems taip pat neatsiranda pareiga mokėti tokių palūkanų, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu pagrindinis skolininkas yra skolingas kreditoriui. Kitoks interpretavimas akivaizdžiai paneigtų įstatymų leidėjo valią ir paties laidavimo, kaip išvestinės iš pagrindinės prievolės (šalutinės) prievolės prigimtį (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Darytina išvada, kad laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir ja užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant asmens, kuriam nukreipiamas reikalavimas – pačiam skolininkui bankroto procese ar laiduotojui (laiduotojams) atskiroje civilinėje byloje. Kasacinis teismas minėtoje byloje sprendė, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. pagrindu nutraukus netesybų ir palūkanų už visas bankrutuojančios įmonės prievoles skaičiavimą, tokiu pačiu mastu prieš kreditorių sumažėja ir laiduotojo atsakomybė. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos iškėlimas apsprendžia ir atsakovų teisinę padėtį, susijusią su bet kurios rūšies palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimu iškėlus lizingo gavėjui bankroto bylą, yra teisinga. Kaip matyti iš bylos, teismas priteisė iš atsakovų tokią pačią skolos sumą, kaip ir apelianto reikalavimai bankrutuojančiam trečiajam asmeniui (b.l. 132-133).
Apeliacinio skundo argumentai, kad iš atsakovų apeliantas reikalauja palūkanų, atliekančių visiško nuostolių dėl negautų pajamų, kurių šis negavo iki būtų suėjęs sutarties įvykdymo terminas, kompensavimo funkciją, kitokio šios bylos aplinkybių vertinimo nesuponuoja. Jau nurodyta, kad pagal CK 6.81 str. 2 d. laiduotojo atsakomybė yra tokia pati (analogiška, vienoda), kaip ir pagrindinio skolininko atsakomybė, įskaitytinai ir už nuotolių atlyginimą, nebent dėl ko kito laidavimo teisinių santykių šalys būtų sulygusios laidavimo sutartyje. Abiejų laidavimo sutarčių 11 punkte (b.l. 12,14) atsakovų įsipareigojimai lizingo sutarties nutraukimo atveju yra susieti būtent su lizingo gavėjo (trečiojo asmens) įsipareigojimais pagal lizingo sutartį ir atsakomybe, o dėl pačių laiduotojų didesnės asmeninės atsakomybės prieš lizingo davėją nebuvo raštu susitarta (CK 6.79 str.). Taigi šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai ydingais ir juos atmeta.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo taisyklių nepažeidė, nenukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos tokios kategorijos bylose, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.