- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- ATP-988-166/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 10N-12503696-14 panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: V. Š. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje ir paskirta galutinė nuobauda - vieno tūkstančio vieno šimto litų (1100 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį bei nubaustas subendrinta 200 Lt bauda, dėl to, kad jis 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nerodė įspėjamojo kairiojo posūkio signalo, taip pat dėl to, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį dėl to, kad V. Š., 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl chuliganiškų paskatų nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo pavojingai manevravo kelyje ir taip sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, jam nutraukta.
Apylinkės teismas iš dalies tenkino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viršininko skundą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10N-12503696-14 panaikino ir priėmė naują nutarimą: V. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė jam devyniasdešimties litų (90 Lt) baudą. V. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam vieno tūkstančio vieno šimto litų (1100 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. Š. paskirtas nuobaudas subendrino ir skyrė galutinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto litų (1100 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-383-957/2014 dalyje dėl mano pripažinimo kaltu, padarius ATPK 124(2) str. 2 d. numatytą pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, kuriuo apsunkino jo teises, lyginant su prieš tai priimtu nutarimų, šių reikalavimų nesilaikė ir nagrinėdamas bylą neužtikrino jo dalyvavimo byloje, apelianto neapklausė, tuo pačiu nesudarė sąlygų jam užduoti klausimus liudytojams policijos pareigūnams, kurių pateikta informacija buvo grindžiamas skundžiamas nutarimas. Pasak apelianto neužtikrinus jo dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo procese iš esmės buvo suvaržytos jo konstitucinės teisė žinoti kuo esu kaltinamas, o taip pat buvo atimta konstitucinė teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardinti ir pašalinti esminiai neatitikimai tarp 2014 m. gegužės 4 d. protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų liudijimų. Pažymima, kad tarnybiniuose pranešimuose aprašyti apelianto veiksmai ir jam pareikšti kaltinimai yra pasunkinami. Atkreipiamas dėmesys, jog liudydami teisme pareigūnai pateikė dar vieną, skirtingą įvykio versiją, nurodydami, kad apeliantas akivaizdžiai viršijo leistiną greitį, privažiavęs saugumo salelę, užblokavo galinius ratus, paspaudė akceleratoriaus pedalą, užsuko staigiu judesiu vairą, nerodydamas posūkio signalo leido slysti automobilio galui (slydo šonu) ir tada paspausdamas akceleratoriaus pedalą nuvažiavo link žiedo pusės. Be to, pareigūnai papildomai nurodė dar vieną aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta nei viename iki tol byloje buvusiame dokumente, tame tarpe ir įvykio schemoje, kad toks apelianto veiksmas privertė pristabdyti įvykio vietoje buvusią kitą transporto priemonę, kuri neva važiavo prieš priešais. Pasak apelianto policijos pareigūnų teisme nurodytos įvykio aplinkybės dar labiau apsunkino jam pareikštus kaltinimus ir visiškai nesutapo su protokole bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis t.y. papildomai ir skirtingai nuo prieš tai buvusių paaiškinimų buvo nurodyta, kad apeliantas užtraukė rankinį stabdį, tokiu būdu leisdamas priekiniams ratams prasisukti, smarkiai spaudė akseleratoriaus pedalą, piešė „saulutes“ leido automobiliui slysti šonu ir privertė kitas transporto priemones sustoti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nebuvo įvardintos ir pašalintos abejonės dėl buvusių oro sąlygų tariamo pažeidimo padarymo metu, jų galimos įtakos tariamo pažeidimo padarymui. Skunde nurodoma, kad teismo padarytos išvados, kad apeliantas pripažino, jog jo automobilis slydo šonu neatitinka tikrovės bei tai, kad tam tikrų teismo išvadų patvirtinimui arba paneigimui turėjo būti pasitelkiamos specialios žinios. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo atliktas manevras (koks jis bebūtų) kėlė grėsmę eismo saugumui ir aplinkiniams, o teismo argumentas, kad posūkio neparodymas neva patvirtina apelianto tyčią ir chuliganiškas paskatas, apelianto manymu yra visiškai nepagrįstas. Apelianto manymu jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis. Apeliantas pažymi ir tai, kad jo tariamai padarytas pažeidimas nėra patvirtinamas jokiais objektyviais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkė nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku ir objektyviu įrodymu vertinimu, priimtas teisingas ir teisėtas nutarimas, todėl prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir V. Š. skundo netenkinti.
V. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį. V. Š. nesutinka, kad padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą nurodo, kad jo veiksmuose nėra inkriminuoto pažeidimo sudėties, tai yra, nesutinka, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Š. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisiantys įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš dalies paties V. Š. parodymai, liudytojų policijos pareigūnų I. K., S. G. parodymai, tarnybiniai pranešimai, kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltumo, o jo keliamas versijas vertina, kaip gynybinę poziciją, kaip siekį išvengti atsakomybės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra pakankami išsamūs, nuoseklūs, logiški, atitinkantys vieni kitus. Netikėti tokiais pareigūnų parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareigūnai siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti apeliantą ar kitaip būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog detalizuoti parodymai negali būti vertinami kaip kaltinimo ribų išplėtimas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareikšti kaltinimai jam buvo apsunkinti atmestini kaip nepagrįsti. Kaip ir nepagrįstais apelianto argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardinti ir pašalinti esminiai neatitikimai tarp 2014 m. gegužės 4 d. protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų liudijimų. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra išsamiai išdėstytos administracinio teisės pažeidimo protokole, o tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino būdami detaliai apklausti teisme. Šiuo atveju esminių prieštaravimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paties V. Š. protokole užfiksuotu paaiškinimu, liudytojų policijos pareigūnų parodymais ir pagrįstai pripažino faktą, kad V. Š. vairuota transporto priemonė sukdama į kairę nerodė įspėjamojo posūkio signalo ir darydama šį manevrą slydo šonu, todėl V. Š. neteisėti veiksmai vertinami kaip chuliganiški ir atitinkantys inkriminuoto nusikaltimo, pagal ATPK 124² str. 2 d. sudėtį. Akivaizdu, kad V. Š. veiksmai buvo tyčiniai ir chuliganiški, o apelianto nurodomos sąlygos nekeičia esmės, kadangi ne dėl oro sąlygų apeliantas padarė pažeidimą. Šiuo atveju V. Š. kaltė įrodyta, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Taip pat aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog V. Š. buvo pažeistos teisės į gynybą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, V. Š. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, teismo šaukimą apeliantas gavo pasirašytinai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taip pat nebuvo gauta. Pats faktas, kad V. Š. nepasinaudojo savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, su kuriomis jis buvo supažindintas ne tik surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra pagrindas teigti, jog jam buvo pažeistos teisės į gynybą.
Kita vertus pažeidėjas ir pats turi būti aktyvus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir reikiamu atveju operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekiant apginti savo teises. Šiuo atveju apelianto teisės pažeistos nebuvo.
Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad V. Š. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia V. Š. kaltės ir nedaro skundžiamo nutarimo niekiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.