Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1187-392/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
e2A-1187-392/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
AB „Plasta“
Atsakovas
UAB „Acfita“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1187-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03847-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Plasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Plasta“ ieškinį atsakovui UAB „Acfita“ dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Plasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „Acfita“ 6.000 Eur nepagrįstai pervestas lėšas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš UAB „Acfita“ gavo penkias išrašytas sąskaitas-faktūras už transporto paslaugas: 2015 m. rugpjūčio 7 d. - sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15009 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 14 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15010 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 14 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15011 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 28 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15012 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugsėjo 3 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15013 – 600,00 Eur sumai. AB „Plasta“, netikrindama sąskaitų pagrįstumo, apmokėjo jose nurodytas sumas (viso – 6.000,00 Eur). Buhalterijoje, derinant pajamas ir išlaidas, buvo pastebėta, jog AB „Plasta“ bei „UAB „Acfita“ nesieja jokie verslo santykiai bei paaiškėjo, jog AB „Plasta“ nebuvo užsakiusi jokių transportavimo paslaugų iš UAB „Acfita“ ir ši įmonė neteikė sąskaitose nurodytų paslaugų. Įmonės direktoriui 2015 m. gruodžio 21 d. buvo siųstas prašymas dėl nepagrįstai pervestų lėšų grąžinimo, tačiau prašymas UAB „Acfita“, siųstas registruotu paštu, nebuvo įteiktas. Nagrinėjamu atveju, be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto taikymui yra visos būtinos sąlygos: pirmiausiai tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šiuo atveju, UAB „Acfita“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pateiktos AB „Plasta“ nesant tam jokio pagrindo, t. y. šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, tarpusavyje šalys nederino transportavimo paslaugų užsakymo, bei ieškovas nėra su atsakovu pasirašęs jokių darbų atlikimą pagrindžiančių dokumentų. Antra, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas. Iš banko pavedimo išrašo matyti, jog ieškovas apmokėjo UAB „Acfita“ nepagrįstai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Trečia sąlyga numato, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimą galima taikyti tik tada, kai įgyto turto negalima išreikalauti panaudojant kitus civilinių teisių gynimo būdus. Ieškovo sumokėtų pinigų negalima grąžinti pareiškėjui nei taikant nuostolių atlyginimo institutą, nei restituciją, nei kokį kitą teisių gynimo būdą, nes nagrinėjamu atveju nėra šiems teisių gynimo būdams būtinų taikyti sąlygų arba minėtus būdus taikant nebūtų visiškai apginti ieškovo interesai. Atsakovas UAB „Acfita“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 liepos mėnesio bėgyje UAB „Acfita“, vadovaujantis žodiniu susitarimu su AB „Plasta“ vadovu V. P., suteikė transporto paslaugas, t. y. pervežė krovinius iš AB „Plasta“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į uždarą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) (kur yra plastiko atliekų perdirbimo įmonė UAB „Eko tarnyba“) – būtent už šias paslaugas ir buvo pateiktos apmokėjimui sąskaitos-faktūros, kurios po pokalbio telefonu buvo apmokėtos vienu pavedimu per banką. Taip pat AB „Plasta“ vadovo V. P. prašymu UAB „Acfita“ įrengė vandens gręžinį, kuriuo paduodamas vanduo į gamybines patalpas, uždaroje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (gręžinio gylis 50 m, pajėgumas 6 kubiniai metrai vandens per valandą), už kurio įrengimą AB „Plasta“ taip ir liko nesumokėjusi 2.500,00 Eur (tuo metu UAB „Acfita“ teikė ne tik transporto paslaugas bet ir įrenginėjo vandens gręžinius). Visas UAB „Acfita“ suteiktas paslaugas suteikė tuometinis įmonės vadovas G. P. su savo įmonės darbuotojais ir įmonės transportu, bei įranga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo AB „Plasta“ į valstybės biudžetą 3 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir priimtos išvados:Atsakovas UAB „Acfitas“ išrašė ir pateikė ieškovui AB „Plasta“ tokias sąskaitas-faktūras: 2015 m. rugpjūčio 7 d. - sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15009 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 14 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15010 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 14 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15011 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 28 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15012 – 1.350,00 Eur sumai, 2015 m. rugsėjo 3 d. – sąskaitą-faktūrą ACF Nr. 15013 – 600,00 Eur sumai. Ieškovas jam pateiktas sąskaitas-faktūras apmokėjo vienu 2015 m. rugpjūčio 28 d. pavedimu per AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 08281516, mokėjimo paskirtyje nurodęs – „už transp. pasl. sąsk. Nr. 15009, 15010, 15011, 15012, 15013“.Atsakovas 2015 liepos mėnesį pervežė ieškovo AB „Plasta“ krovinius iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į plastiko atliekų perdirbimo įmonės UAB „Eko tarnyba“ uždarą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), taigi faktiškai suteikė paslaugas ieškovui, už kurias pateikė aukščiau paminėtas sąskaitas-faktūras. Ieškovas neginčija nei pačių sąskaitų-faktūrų, nei sumokėjimo pagal jas fakto, priešingai – šiuos įrodymus pats pateikė teismui. Teismas konstatavo, kad šalys buvo sudarę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 str. 1 d.). Toks šalių sutartinių santykių teisinis kvalifikavimas atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl CK 6.193–6.195 str. įtvirtintų taisyklių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014; kt.).Nagrinėjamu atveju, šalys savo sutartinių santykių neįformino rašytine paslaugų sutartimi, tačiau CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ nereglamentuoja privalomos paslaugų sutarties rašytinės formos ir tokios formos nesilaikymo pasekmių – sandorio negaliojimo (CK 1.93 str. 1, 2 d.). Teismas konstatavo, kad šalių atlygintinų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.).Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą grąžinti jam iš atsakovo nepagrįstai pervestus pinigus, tačiau nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taigi, teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog šis nepagrįstai pervedė 6.000,00 Eur atsakovui, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtino tai, kad ieškovas naudojosi atsakovo paslaugomis.Teismas kritiškai vertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. P. ir B. Z. parodymus. V. P. yra AB „Plasta“ direktorius, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytoja B. Z. yra AB „Plasta“ vyr. buhalterė ir būtent ji pavedimu pervedė atsakovui 6.000,00 Eur sumą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal liudytojos parodymus buhaltere dirba apie 20 metų, yra atsakinga už visų bendrovės buhalterių darbą, pati daro pavedimus, sudaro bendrovės balansą, todėl teismas kritiškai vertino jos parodymus, kad pagal atsakovo pateiktas sąskaitas pinigų pervedimą atliko nepatikrinusi sąskaitų pagrįstumo. Ieškovui buvo pateiktos kelios sąskaitos, išrašytos skirtingomis datomis, pinigai atsakovui buvo pervesti 2015-08-28, o į teismą dėl pervestų pinigų priteisimo ieškovas kreipėsi tik 2016-02-03, ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė audito, kurio metu buvo nustatytas nepagrįstų sąskaitų apmokėjimas, ataskaitos. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus – UAB „Linėja“ ir UAB „Logistikos čempionai“ komercinius pasiūlymus transportavimo paslaugoms, kurie tik patvirtino aplinkybę, jog ieškovas naudojosi transportavimo paslaugomis, vežant krovinius į (duomenys neskelbtini), esančią atliekų perdirbimo įmonę.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas AB „Plasta“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6.000,00 Eur ir visas bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Be to, teismas neįvardijo kokie konkrečiai įrodymai patvirtino, kad buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis.Teismas, atlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimą, privalėjo vadovautis elementariais logikos principais. Ieškovas verčiasi plastiko atliekų perdirbimo veikla, per metus yra perdirbama daugiau kaip 30000 tonų naudotų plastiko atliekų, todėl pagrindinė veikla naudotų plastiko gaminių perdirbimas. Naudotus plastiko gaminius ieškovui teikia įvairios antrinių žaliavų rinkimo, bei paruošimo perdirbti veikla užsiimančios bendrovės. UAB „Eko tarnyba“ verčiasi antrinių žaliavų rinkimo bei paruošimo perdirbti veikla, t. y. gali būti vertinamas kaip potencialus žaliavos tiekėjas AB „Plasta“. Ieškovas neturi poreikio iš savo teritorijos vežti kokius nors objektus į UAB „Eko tarnyba“. Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat paaiškinimuose teismo posėdžio metu teigė, kad būtent iš AB „Plasta“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į plastiko atliekų perdirbimo įmonės „Eko tarnyba“ uždarą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), gabeno krovinius. Šie atsakovo atsikirtimai į ieškinį turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi nelogiška, kad plastiko perdirbimo įmonė gabentų krovinius potencialiam tiekėjui, kuris užsiima antrinių žaliavų rinkimu ir paruošimu perdirbimui. Tuo tarpu, teismas šias aplinkybes įvertino, kaip logiškas ir teisingas, nors akivaizdu, kad taip negalėjo būti.Teismas nepagrįstai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus kritiškai. Pastarieji akivaizdžiai paneigė atsakovo dėstomas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi skundas paduotas tik dėl priešieškinio atmetimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo klausimu. Byloje nustatytos aplinkybės:Atsakovas UAB „Acfita“ nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio teikė ieškovui UAB „Plasta“ transporto paslaugas. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje pateiktos sąskaitos-faktūros. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo atsakovui 6.000 Eur už transporto paslaugas pagal byloje pateiktas sąskaitas-faktūras (Nr. 15009, 15010, 15011, 15012, 15013).Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. vasario 3 d. buvo gautas ieškovo prašymas išduoti teismo įsakymą 6.000 Eur sumai, 6 proc. dydžio metinėms palūkanoms, 121 Eur bylinėjimosi išlaidoms ir 34 Eur žyminiam mokesčiui. Atsakovas pateikė prieštaravimus.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gegužės 6 d. buvo gautas ieškovo ieškinys atsakovui UAB „Acfita“ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ir nurodo, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Be to, teismas neįvardijo kokie konkrečiai įrodymai patvirtino, kad buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. Teisėjų kolegija su ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus (sąskaitas-faktūras dėl transporto paslaugų teikimo bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinė paslaugų sutartis (CK 6.716 str.). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi byloje pateiktais tiek ieškovo, tiek atsakovo įrodymais, bei, žinoma, šalių parodymais / paaiškinimas. Teisėjų kolegija, nenustatė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismas nepagrįstai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus kritiškai bei tuo, kad jie akivaizdžiai paneigė atsakovo dėstomas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju yra priešingai. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtino tarp šalių susiklosčiusius santykius, atsakovui teikiant transporto paslaugas ieškovui. Be to, ieškovo pateiktas dokumentas, patvirtinantis sumokėjimą už paslaugas, įrodo, kad ieškovas sutiko su teikiamomis paslaugomos ir nepateikė jokių prieštaravimų.Ieškovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas bandė situaciją išspręsti ir ikiteisminiu keliu. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus laiko nereikšmingais. Ikiteisminio šalių ginčo sprendimo buvimas ar nebuvimas teismo sprendimo pagrįstumo neįtakoja. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

AB „Plasta“ skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė