- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- eI-4284-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02824-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Justas Vilys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. L. (E. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. L. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti 2018-08-14 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00633/171-421 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos pilietei E. L.; 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Baltarusijos Respublikos pilietės E. L. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2018-04-06 pareiškėja tuo pagrindu, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) dalyvė (akcininkė) Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pridėjo reikalaujamus dokumentus. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, argumentuodamas, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu.
Nesutinka su ginčijamame sprendime nurodytu teiginiu, kad bendrovės verslo planas nepatvirtina, jog bendrovė savo veiklą vykdė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą. Pareiškėjos teigimu, nei viename Lietuvos Respublikos teisės akte nėra numatyta, kad prieš pradedant veiklą, įregistruojant įmonę ar pan., būtų reikalaujama turėti verslo planą. Toks reikalavimas yra keliamas tik migracijos įstatymų užsieniečiui, norinčiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įmonės pagrindu. Todėl verslo planas ir buvo parengtas tam, kad įmonė, kurios pagrindu pareiškėja siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atitiktų įstatymo reikalavimus. Be to, skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėja pateikė patalpų nuomos sutartis, konsultacinių paslaugų teikimo sutartį, kas įrodo, jog įmonė verslo plane nurodytą veiklą vykdo ilgiau nei 6 mėnesius, o jos veiklos pradžia ne 2018 m. sausio mėn.
Atsakant į atsakovo pastebėjimus, kad kai kurios trumpalaikės nuomos sutartys buvo sudarytos galimai su pareiškėjos giminaičiais, pastebėjo, kad tai, jog sutampa pareiškėjos iki santuokos sudarymo turėta pavardė su vieno iš nuomininkų pavarde, nereiškia, kad jie yra giminaičiai, o net jei taip ir būtų, joks teisės aktas nedraudžia juridiniam asmeniui paslaugas teikti, prekes parduoti, nuomoti turtą ar pan. giminaičiui, artimam draugui. Už gyvenamųjų patalpų nuomą bendrovė gavo pajamų, nuo gautų pajamų sumokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius, sumokėjo darbo užmokesčius joje dirbusiems ar dirbantiems darbuotojams.
Nors atsakovas skundžiamame sprendime kaip reikšmingą aplinkybę vertino tai, kad bendrovė iš esmės turi vieną klientą - UAB (duomenys neskelbtini), o šių abiejų bendrovių darbuotojai tarpusavyje susiję, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad joks teisės aktas nenumato bei nereikalauja, kad įmonė, kurios pagrindu užsienietis siekia gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi turėti daugiau nei vieną klientą. Šiuo atveju bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės užsiima 2 skirtingomis veiklomis: 1) trumpalaikė nuoma, nuomojant apartamentus Palangoje, Birutės al; 2) konsultavimo paslaugos, susijusios su verslo plėtra į rytus. Kiekvienai iš šių veiklų pagrįsti pareiškėja pateikė tai patvirtinančias sutartis bei apmokėjimus, gaunamus už šias vykdomas veiklas. Dėl atsakovo argumentų, kad įmonėje dirba darbuotojai, kurie prieš tai dirbo UAB „Investicijos ir kapitalas“ paaiškino, kad siekdama atsirinkti gerus ir motyvuotus darbuotojus, UAB (duomenys neskelbtini) prioritetą teikia darbuotojams pagal rekomendacijas.
Pareiškėjos buvimas Lietuvoje yra būtinas normaliai įmonės veiklai užtikrinti. Ne migracijos tarnybos sprendžia, kiek ir kada akcininkui fiziškai reikia būti Lietuvoje ir spręsti su įmone susijusius klausimus, tai priklauso nuo akcininkų sprendžiamo klausimo sudėtingumo, apimties. Be to atsakovui buvo pateikta ir pareiškėjos su bendrove sudaryta darbo sutartis, pagal kurią, kitą dieną gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėja turėjo pradėti bendrovėje dirbti direktoriaus pavaduotoja marketingui. Todėl pareiškėjos buvimas Lietuvoje yra būtinas ne tik kaip akcininkės, tačiau kartu ir kaip bendrovės darbuotojos. Kadangi pareiškėja turi darbinių reikalų ir kitose užsienio valstybėse, ji dažnai keliauja į užsienį, tačiau gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėja pilnu etatu pradėti dirbti bendrovėje, dėl ko bus priversta sumažinti savo kelionių į užsienį skaičių ir/ar jų laiką sutrumpinti. Atkreipė dėmesį, kad nei pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nei atsiimant leidimą gyventi Lietuvoje, užsienietis neįsipareigoja atsisakyti kelionių po Europą ar pasaulį, savo verslo ar kitokių veiklų savo kilmės šalyje ar kitose užsienio valstybėse. Atsakovo argumentus dėl įmonės patiriamų nuostolių pareiškėja laiko nepagrįstais, nes versle galimas ne tik pelnas, bet ir nuostoliai todėl tai, kad įmonė patiria nuostolių, jokiu būdu nereiškia, kad tokia įmonė yra fiktyvi.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad bendrovės verslo planas parengtas ne anksčiau kaip 2018 m. sausio mėnesį. Dėl nurodytos priežasties minėtas verslo planas nepatvirtina, kad bendrovė savo veiklą vykdė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (2018-04-06) pagal verslo planą. Kaip bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus pareiškėja pateikė tik keturias sutartis, kurių sudarymo bei vykdymo pagrįstumas kelia abejonių, sutartys sudarytos tik su dviem užsienio valstybių piliečiais, vienkartiniam nuomos sandoriui ir jų vykdymas nebuvo tęsiamas. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus ne tik tai, kad sutartys sudarytos su asmenimis, galimai susijusiais su pareiškėja šeiminiais ryšiais, bet duomenų visumą – dokumentus, susijusius su pajamų gavimu 2017 m., duomenis apie įmonės darbuotojus, duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini), t. y. įmonę, su kuria sudarytą konsultacinių paslaugų teikimo sutartį pareiškėja pateikė kaip veiklos įrodymą. Bendrovės verslo plane nurodyta, kad ji užsiima patalpų nuoma, tačiau nuomojamos patalpos yra (duomenys neskelbtini) mieste, o pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta, taip pat visų bendrovėje dirbančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. Šios aplinkybės tik sustiprina abejones, kad bendrovė faktiškai užsiima patalpų nuoma Palangoje. Atsižvelgus į išanalizuotus duomenis apie bendrovės klientus bei jų atsiskaitymus su bendrove, daro išvadą, kad bendrovė iš esmės turi vieną klientą – UAB (duomenys neskelbtini), o šių abiejų bendrovių darbuotojai tarpusavyje susiję. Pareiškėja didžiąją laiko dalį praleidžia užsienio valstybėse, tai reiškia, kad pareiškėja teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tikruosius ketinimus gyventi bei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Minėtos užsienietės tikslas nėra teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir ji neatitinka įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio užsiimti teisėta veikla, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018-04-06 pateikė prašymą Migracijos departamentui skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prie jo pridedamus dokumentus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi priimti. Pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktas tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridedami dokumentai patvirtina, kad pareiškėja yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, kuriai priklauso 316 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, suteikiančių 50 proc. balsų.
Ginčijamu 2018-08-14 sprendimu Nr. (15/4-1) 31-00633/171-421 atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikinti jai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, argumentuojant tuo, kad rašytiniai dokumentai nepatvirtina dėl bendrovės vykdomos realios ūkinės komercinės veiklos. Atsakovas, įvertinęs šiuos duomenis, atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą gyventi Lietuvoje įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Taip pat išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12, 14 punktai).
Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Bendrovė, be reikalavimų, susijusių su darbuotojais ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, turi ne tik vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet tokią veiklą turi vykdyti pagal verslo planą. Be to, bendrovė tokią veiklą turi vykdyti tam tikrą nustatytą minimalų laikotarpį, t. y. bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4839-502/2018).
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas yra 632 000 Eur, akcijų skaičius – 632 000 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 1 Eur. Bendrovė Juridinių asmenų registre registruota nuo 2012-09-12. Pareiškėja nuo 2016-03-04 paskirta bendrovės vadove, o 2017-06-26 įsigijo 800 vnt. bendrovės akcijų, kurios viena vertė yra 100 Eur (t. I, b. l. 57–60, 63).
Bendrovės veiklai pagrįsti pareiškėja pateikė bendrovės verslo planą, kuriame nurodyta, kad bendrovė įsteigta nuo 2012 m., nors kol kas įmonės veikla nėra pelninga, sąnaudos viršija gaunamas pajamas, ateities laikotarpiams įmonės vadovybė nusiteikusi veiklą plėsti, nekilnojamojo turto nuomos paslaugas teikti aktyviau, kas užtikrins veiklos pelningumą bei teigiamus rezultatus ateities laikotarpiams. Verslo plane pažymėta, kad bendrovė užsiima nuosavo nekilnojamojo turto nuoma Palangoje, taip pat reikia konsultavimo paslaugas, susijusias su verslo plėtros į rytus ypatumais.
Vertinant duomenis apie bendrovės darbuotojus, nustatyta, kad 2018-02-19 sudaryta darbo sutartis su darbuotoju V. M., kuris priimtas vadybininko pareigoms, sutartas darbo užmokestis – 401 Eur/mėn., nustatant 40 val./8 val. per dieną darbo savaitę, sulygta, kad darbuotojas, iš anksto tai suderinęs su darbdaviu, darbo funkcijas gali atlikti nuotoliniu būdu. 2018-03-22 sudaryta darbo sutartis su M. D., kuris priimtas eiti teisininko pareigas, mokamas atlyginimas – 1 400 Eur/mėn., nustatyta 40 val. per savaitę darbo laikas, nurodyta, kad darbuotojo pagrindinė darbo funkcijos atlikimo vieta – Advokato Justo Vilio kontoros adresas – Lvovo g. 25, Vilnius, o nuo 2018 m. kovo mėn., Gedimino pr. 33, Vilnius. Pati pareiškėja direktoriaus pavaduotojo pareigoms priimta dirbti 2018-02-22 darbo sutarties Nr. 20180222/1 pagrindu, sulygstant dėl 450 Eur atlyginimo per mėnesį. Teismas pažymi, kad šiuo atveju aktuali Muitinės departamento nustatyta faktinė aplinkybė, kad advokatas Justas Vilys, kurio adresu dirba vienas iš bendrovės darbuotojų, atstovauja pareiškėją teikiant jai teisines paslaugas. Savaime tokia situacija nėra draudžiama, tačiau ši aplinkybė kelia abejonių dėl to, ar bendrovės veikla nėra tik imituojama, siekiant trečiųjų asmenų piliečiams gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbuotojai realiai dirbo, nėra įrodymų, kurie patvirtintų kokius darbus jie faktiškai atliko. Be to, pareiškėjos pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-05 pažyma patvirtina, kad bendrovės darbuotojas V. M. šioje bendrovėje dirba 4 val. per dieną, nors Migracijos departamentas padaręs tyrimą nustatė, kad toks asmuo UAB (duomenys neskelbtini) iš viso nėra įdarbintas.
Nustatyta, kad bendrovė 2017-05-02 sudarė konsultacinių paslaugų teikimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje sulygo dėl verslo konsultacijų, konsultacijų apskaitos ir mokesčių klausimais teikimo, bendrovė taip pat įsipareigojo tarpininkauti (duomenys neskelbtini), ieškant potencialių klientų Rusijoje ir Baltarusijoje. Vertinant bendrovės sąskaitos išrašus, matyti, kad vienintelis asmuo atsiskaitęs už nurodytas teikiamas paslaugas yra UAB (duomenys neskelbtini), šiam juridiniam asmeniui taip pat išrašytos sąskaitos faktūros 2017-05-09, 2017-0-09, 2017-11-06, 2017-11-22, 2017-12-20. Duomenys, kad bendrovei už teiktas paslaugas būtų atsiskaitę kiti asmenys, banko sąskaitų išrašuose neatsispindi. Taigi darytina išvada, kad bendrovės dokumentai patvirtina, jog veikla vykdoma iš esmės tik su vienu klientu UAB (duomenys neskelbtini), o be to šio juridinio asmens darbuotojai atitinkamais laikotarpiais dirbo tiek bendrovėje, tiek UAB (duomenys neskelbtini), todėl šie asmenys laikytini susiję. Savaime faktas, kad bendrovė turi tik vieną klientą nepaverčia šios įmonės veiklos fiktyvia, tačiau nurodytų aplinkybių visuma kelia abejonių dėl bendrovės realiai vykdomos veiklos.
Vertinant bendrovės teiktas nuomos paslaugas, nustatyta, kad 2017-04-11 ir 2017-08-09 sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su Baltarusijos piliečiu Y. K. dėl nurodytų patalpų nuomos vienam mėnesiui laiko. Taip pat 2017-02-10 ir 2017-07-04 sudaryta tų pačių patalpų nuomos sutartis su Rusijos Federacijos piliete I. S. dėl nuomos vienam mėnesiui. Remiantis bendrovės banko sąskaitų išrašais, nustatyta, kad bendrovei už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-08-09 pervesta 2 976 Eur suma. Duomenų, kad per paskutinius 6 mėnesius iki pareiškėjos prašymo dėl leidimo išdavimo bendrovė būtų vykdžiusi nuomos veiklą, nėra. Taigi iš esmės visa bendrovės vykdyta patalpų nuomos veikla apima keturias nuomos sutartis sudarytas su dviem trečiųjų šalių piliečiais. Be to, aktuali Migracijos departamento ginčijamame sprendime nustatyta aplinkybė, kad pagal pareiškėjos pateiktus jos kelionės dokumentus, ji Lietuvoje negyvena ilgiau nei 3 mėnesius, taigi pareiškėjos įtaka bendrovės realiai veiklai abejotina. Dėl vykdomos nuomos veiklos taip pat svarbu paminėti, kad nuomojamos patalpos nurodytos esančios adresu (duomenys neskelbtini), nepaisant to, pareiškėjos gyvenamoji vieta, bendrovės registracijos adresas, bendrovės direktoriaus adresas yra (duomenys neskelbtini). Duomenų, koks bendrovės darbuotojas realiai veikė bendrovės vardu (duomenys neskelbtini), byloje nėra.
Taigi, išnagrinėjus turimus dokumentus, įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjai pateikus realios faktinės situacijos neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes. Todėl Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjos pateiktais dokumentais Migracijos departamentui patvirtina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjos realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-00633/171-421 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos pilietei E. L. priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti teismas neturi pagrindo. Todėl netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui tokio prašymo su išlaidas pagrindžiančiais duomenimis, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas, o pareiškėjui išaiškintina teisė ABTĮ 41 straipsnio tvarka kreiptis dėl išlaidų priteisimo su atskiru prašymu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos E. L. (E. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.