Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Apklausiamas pirmo teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis teigė, kad jis buvo kaltinime nurodytoje vietoje, ėjo iš parduotuvės pėsčiųjų taku, tuomet pajuto smūgį iš nugaros ir atsisukęs pamatė automobilį „Škoda“, kurio vairuotoja, pravėrusi langą, grubiai su juo kalbėjo, sakė, kad jis girtas vaikšto po kelią, jis jai bandė paaiškinti, kad ėjo pėsčiųjų taku. Ten yra priėjimas prie parduotuvės, tai yra pėsčiųjų takas, jis ėjo iš parduotuvės šaligatviu, kuris veda palei kelią, ėjo skersai, nes kitaip ten negalima eiti. Automobilio nematė, nes automobilis buvo jam už nugaros, ir pajuto smūgį. Po įvykio su vairuotoja kalbėjosi prie automobilio lango, jis buvo priėjęs. Gal kažkiek atsirėmė, bet rankų į vidų nekišo, nukentėjusiosios nelietė. Nukentėjusiosios akinių jai nuo veido neėmė, smurto nenaudojo, jie tik pasikalbėjo ir jis išgirdo labai daug piktų žodžių. Po to jis apsisuko ir ramiai nuėjo namo. Grįžęs namo išėjo parūkyti, kieme buvo policija, kuri jį išvežė į blaivyklą. Jis buvo išgėręs 200 g viskio, tačiau tuo metu, kai buvo prie parduotuvės, apsvaigęs nebuvo, išgėrė namuose, tada nusileido į pirmą aukštą parūkyti. Po įvykio jam medikai tris mėnesius gydė stuburo traumą, apatinės juosmeninės dalies slankstelius, to pasekmes dar ir dabar jaučia. Dėl sužalojimo į polikliniką jis kreipėsi po poros dienų, nes pradžioje buvo stresas, paskui pradėjo skaudėti, tada jau kreipėsi, nes negalėjo nei stovėti, nei sėdėti. Jam buvo nustatytas sumušimas, fizinė trauma. Kiek žino, tyrėja turėjo gauti išrašą iš poliklinikos, jis pats paprašyti išrašo negali. Dėl įvykio jis kreipėsi į policiją, į pirmą policijos komisariatą, tačiau nežino, kaip baigėsi tyrimas ir nežino, kas tą vakarą atsitiko, kad jis gavo stuburo traumą. Sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nėra gavęs. Nukentėjusiajai jis neskambino ir nieko neprašė skambinti. Jis mano, kad jis yra nukentėjusysis šioje situacijoje. Jis žino, kad turi psichinės būsenos sutrikimų, jam yra diagnozuotas bipolinis sutrikimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam parodžius foto nuotraukas iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas įvykis (1 t., b. l. 73-74), kaltinamasis nurodė, kad čia yra parduotuvės durys ir šalia yra automobilių aikštelė, joje važiuoja automobiliai ir eina žmonės. Aikštelė skirta vaikščioti žmonėms. Jis ėjo nuotraukoje matomu kampu, nes ten paskui yra šaligatvis palei gatvę. Tai yra vieta, kur į parduotuvę įeina ir išeina žmonės.

Vėlesnio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad birželio 20 d. jis buvo toje aikštelėje. Tuo metu, kai vyko konfliktas, jis nebuvo išgėręs, girtumas buvo nustatytas ne įvykio vietoje. Parėjęs namo išgėrė 100 g viskio. Su moterimi, esančia posėdžių salėje (nukentėjusiąja A. T.), buvo žodinis konfliktas, ji iš automobilio jį visokiais negražiais žodžiais apšnekėjo, nes jis buvo pėsčiųjų take, priešais jos automobilį. Ji buvo atsidariusi automobilio langą. Jis priėjo prie automobilio, bandė sakyti, kad taip šnekėti negalima. Taip pat jis nuėmė jos akinius, nuėjo ir juos numetė. Su saugos diržu nieko nedarė, nes techniškai neįmanoma jo paimti ir apsukti pro langą, jis neprispaudė nukentėjusiosios, tai neįmanoma, nes diržas yra laisvas, nesifiksuoja, fiksuojasi tik per autoįvykį arba labai smarkiai traukiant. Jis nukentėjusiosios nesmaugė ir tikrai nesuko diržo. Jis nuėmė nukentėjusiosios akinius ir juos numetė už kokių 10 metrų. Tai padarė už jos žodžius, kad jį išvadino debilu, alkoholiku. Nepripažįsta, kad apdraskė veidą, skausmo nukentėjusiajai tikrai nesukėlė. Akinių jis nelaužė, jis juos tik nuėmė ir ėjo namo ramiai, akinius padėjo ant žolės. Tikrai nukentėjusiosios nesmaugė ir akinių nedaužė. Kai numetė akinius, galimai kažkas galėjo juos užminti su koja ir sulaužyti. Automobilyje buvo keleivių, buvo vyresnio amžiaus moteris, kur ji sėdėjo, jis neatsimena. Kai parėjo į namus, jis išgėrė 100-150 g ir nusileido į pirmą aukštą parūkyti. Tačiau, jam nepatikrinus girtumo, jis buvo išvežtas į blaivyklą, į „Salos“ namus.

Dėl rankraštinių įrašų jo ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose, kaltinamasis nurodė, kad jis jau buvo namuose, atėjo iki laiptinės, pakilo iki namų, po to nusileido parūkyti, jam nusileidus parūkyti, privažiavo pareigūnai. Kaip jis ten rašė, pareigūnai jam užeiti į namus vėliau jau neleido. Jis namo ėjo iš darbo. Įvykio dieną nebuvo išgėręs. Įrašas, kad jis buvo išgėręs, galimai neteisingai darytas. Jis nežino, kodėl taip pasakė, įvykio metu išgėręs nebuvo. Gali būti, kad jis parduotuvėje nusipirko ir eidamas gatve išgėrė jau po įvykio, gal ta formuluotė buvo. Kadangi jau daug laiko praėjo, jis neprisimena šių aplinkybių.

Kaltinamasis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 20 d., apie 19.50 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini) g. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs 150 g viskio. Einant per automobilių stovėjimo aikštelę link šaligatvio, pajuto iš galo, kad automobilis trinktelėjo jam į kojas. Jis parkrito ant kelių ir išgirdo iš automobilio šauksmą „kodėl vaikščiojat gatve“. Atsisukęs pasakė, kad eina pėsčiųjų taku ir paklausė, kodėl ant jo važiuoja. Tada išgirdo, kad jis yra girtas. Pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ir šįkart, kaip moteriai, už šį įvykį atleis, ir nuėjo. Būnant prie namų laiptinės ir bendraujant su kaimynu, atvažiavo policijos pareigūnai. Išvadino jį girtuokliu, liepė važiuoti su jais ir nuvežė į blaivyklą. Jie prie namų jam nedavė pūsti ir neturėjo teisės jo vežti. Priėjęs prie automobilio jis nebuvo, buvo automobilio priekyje. Moters nelietė, jai už veido negriebė. Akinių jai nenuplėšė ir jų nesulaužė. Įvykis buvo toks, kokį jis papasakojo. Jautėsi blaivas. Kai buvo prie namų, pareigūnai liepė ir grasino su jais važiuoti. Jis prašė, kad jie leistų užeiti į namus, kad pasiimtų mobilaus telefono papildomą bateriją, nes jo mobilus telefonas buvo išsikrovęs, bet pareigūnai neleido jam to padaryti, elgėsi labai grubiai, kur vežė – nepasakė (1 t., b. l. 127-130).

Kaltinamasis A. G., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad mano, jog žmogus į jį atsitrenkė automobiliu „Škoda“, pilkos spalvos, ir kaltina jį (A. G.), kad jis, būdamas pėsčiųjų perėjoje, sutrukdė jai išvažiuoti iš aikštelės. Jai už saugos diržo negriebė, už veido taip pat negriebė, jokių akinių neplėšė. Taip išvis nebuvo, o buvo taip, kad ji jį apšaukė, išvadino necenzūriniais žodžiais ir pasitraukė iš įvykio vietos. Po to pagalvojo, kad padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, Dėl to, kad grėsė nemalonumai, sukūrė istoriją, kurią ji puikiai aprašo. Jo patirtų sužalojimų gydymas truko 6 mėnesius ir šiai dienai jis jaučia pasekmes. Kai įvyko įvykis, jis buvo blaivus, nuėjo namo ir išgėrė 150 g viskio, po to nusileido žemyn į lauką parūkyti ir tada privažiavo pareigūnai, kurie, nieko nepasakę, išvežė jį į blaivyklą nepadarę blaivumo testo. Jis nori patikslinti apklausos parodymus ir žodį „manau“ keisti į žodį „teigiu“, pridėti prie žmogaus žodį „moteris“, pakeisti frazę „išėjau į lauką“ į „išėjau ir buvau prie laiptinės durų, privažiavo pareigūnai nieko nepasakojo, blaivumo testo nedarė adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme ir kažkodėl tai nuvežė į blaivyklą“ (1 t., b. l. 155-158).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2022 m. birželio 20 d., 21.32 val. A. G. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0352, sertifikato Nr. 1680196, buvo nustatytas 1,07 prom. girtumas (1 t., b. l. 118-119).

Liudytoja K. E., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji prisimena kaltinamąjį, buvo gautas pareiškėjos pareiškimas, kad ji norėjo išvažiuoti iš aikštelės, kaip ji nurodė, asmuo ėjo toje dalyje, kur jis negalėjo eiti, ji atidarė langą, asmuo ją stvėrė, jai buvo sukeltas skausmas. Su įtariamuoju ji (K. E.) pradėjo bendrauti ne iš karto po įvykio, nes jis nebuvo sulaikytas, jis į apklausą buvo iškviestas telefonu, iš pradžių negalėjo atvykti, bet paskui jie suderino laiką. Asmuo kaltės nepripažino. Jis pats kreipėsi ir buvo priimtas jo pareiškimas, kiek ji žino, tai buvo pirmame policijos komisariate, ir buvo atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jis buvo partrenktas. Ši medžiaga buvo ne jos žinioje, tačiau ji bendravo su pareigūnais ir dėl to žino šią informaciją. Jei gerai atsimena, kai ji (K. E.) jį apklausinėjo, jis nurodė, kad į jį atsitrenkė automobilis ir kad jis inkriminuotų veiksmų neatliko.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas A. G. pirmos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolas (1 t., b. l. 127-130).

Pagarsinus minėtą protokolą, liudytoja K. E. nurodė, kad jai atrodo, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir jam buvo nustatytas neblaivumas. Kai jis pasišalino iš įvykio vietos, pranešėja jį sekė, pareigūnai prie jo privažiavo ir, jei ji gerai pamena, per kūno kameros įrašus, kuriuos ji apžiūrėjo, jam buvo tikrinamas blaivumas, o tikrinimo rezultatų neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti alkotesterio rodmenys (1 t., b. l. 118-119).

Pagarsinus minėtus duomenis, liudytoja K. E. nurodė, kad nelabai prisimena, kada buvo įvykis, pamena, kad buvo šviesu, bet tai buvo vasarą. Ji negali pasakyti, dėl ko girtumas buvo tikrintas vėliau. Kiek ji prisimena, pati nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis nebuvo dingęs iš jos akių, nes garso įraše į bendrą pagalbos centrą girdėti, kaip ji nurodinėja pareigūnams, kokia gatve eina asmuo ir į kokį namą suka. Asmuo buvo pareigūnų sustabdytas netoli namų laiptinės, o dėl laiko atkarpų ji negali pasakyti, nes nežino, per kiek laiko pareigūnai sureagavo į iškvietimą ir kiek laiko vyko aplinkybių aiškinimasis, nes jam blaivumas buvo tikrintas ne įvykio vietoje, jie lygtais grįžo į įvykio vietą ieškoti akinių. Taisymus, esančius apklausoje, norėjo padaryti pats asmuo, jei asmuo nori, ji neprieštarauja taisymams. Protokole specialiame priede ranka įrašytą įrašą (1 t., b. l. 130) padarė pats asmuo. Tyrimas užtruko taip ilgai, nes kaltinamajam buvo skiriama konsultacija, kurios būtinumą iššaukė medicininiai dokumentai. Buvo renkama įtariamojo charakteristika, renkami dokumentai, dabar nepasakys, iš kokių įstaigų. Tuo pagrindu iš pradžių buvo skirta konsultacija, o paskui buvo gauta išvada. Jai asmeniškai jis pirmos apklausos metu pasirodė keistas, bet ji ne gydytoja, kad galėtų ką nors konsultuoti. Ne kiekvieno įtariamojo charakteristika užklausiama iš gydymo įstaigų, tačiau šiuo atveju jai jis pasirodė keistas. Tyrimas užtruko du metus, nes jie laukė ekspertizės akto. Ji negali atsakyti, kad buvo rimtas pagrindas taikyti medicinines priemones.

2022 m. birželio 20 d. A. T. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. birželio 20 d., 19.50 val., bandant išvažiuoti iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelės, sustojo po užtvaru, nes jai pastojo kelią svirduliuojantis vyras. Kadangi bijojo, kad užtvaras gali trenkti per mašinos stogą, paspaudė automobilio garso signalą. Vyras supyko, ėjo link jos. Pradarius langą jis kišo rankas į automobilio vidų. Viena ranka stvėrė saugos diržą ir tokiu būdu ją prispaudė prie sėdynės, kita ranka stvėrė jai nuo veido akinius, apdraskė veidą ir, paėmęs akinius, bandė juos sulaužyti. Kiek paėjęs akinius išmetė į žolę. Dėl minėto įvykio pajuto fizinį skausmą, dėl sulaužytų akinių patyrė turtinę 200 eurų žalą, taip pat patyrė didelį išgąstį (1 t., b. l. 34).

Nukentėjusioji A. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. ji su mama ir dviem mažamečiais vaikais buvo parduotuvėje „Salė“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje ji matė, kaip kaltinamasis pirko alkoholį, jis buvo priešais jas kasoje, jis pirko mažos talpos plokščią degtinės buteliuką ir jį įsidėjo į vidinę striukės kišenę. Jai pasirodė, kad jis jau buvo apsvaigęs, jo akys buvo miglotos ir jis svirduliavo. Ji neprisimena, ar jautė alkoholio kvapą. Kai jos išvažinėjo iš aikštelės, ten buvo pakeliamas užtvaras. Privažiavus prie užtvaro, jis pakilo, bet kaltinamasis ėjo skersai per aikštelę, jis ėjo labai lėtai, svirduliuodamas. Dabar jau ji nebepasakys, ar užtvaras buvo pakilęs, ar ne, bet jis pakilo tam, kad ji galėtų pravažiuoti. Tuomet ji paspaudė garso signalą. Kaltinamasis atsisuko ir pirštu jai pradėjo rodyti, kad ji ateitų. Jis priėjo prie automobilio, ji pradarė langą ir pasakė, kad čia ne pėsčiųjų takas, jokių keiksmažodžių ar įžeidimų nebuvo. Tuomet kaltinamasis vienu dešinės rankos judesiu paėmė už saugos diržo, apsuko aplink riešą ir prispaudė j prie sėdynės, tokiu būdu ji negalėjo atsitraukti. Ji bandė atsitraukti ir uždaryti langą, tačiau kaltinamasis netraukė rankos. Tam, kad jis neišdaužtų stiklo, ji atidarė langą ir bandė kaltinamąjį nustumti, tuomet jis kita ranka stvėrė jai už akinių, paėmęs akinius apsisuko ir lėtai nuėjo. Tuo metu jos mama, išlipusi iš automobilio, bandė kaltinamąjį pasivyti, o ji (A. T.) skambino policijai, nepasitraukusi iš vietos. Jos mama kaltinamąjį pasivijo, tačiau jis ją pastūmė, mama vos nenugriuvo. Nueidamas kaltinamasis visą laiką maigė akinius, bandydamas juos piktybiškai sulaužyti. Kuomet jis pastūmė jos mamą į dešinę, jis metė akinius į kairę pusę. Toje vietoje yra nuokalnė ir buvo labai aukšta žolė, todėl ten eiti ir užlipti ant akinių tikrai niekas negalėjo. Kaltinamasis akinių tikrai nepadėjo gražiai, tai buvo vienas judesys, akiniai nuskrido apie 1,5-2 metrus į šoną, nes po to jie su policininkais ieškojo akinių apie 10-15 minučių. akiniai buvo be vienos ąselės, jie buvo sulaužyti. Kaltinamojo parodymai, kad jis užėjo namo, yra melagingi, nes kai ji paskambino policijai, operatorė jai pasakė, kad šiuo metu nėra laisvo ekipažo, kuris galėtų atvykti, tuomet ji nusekė kaltinamajam iš paskos. Ji lėtai važiavo į viršų (duomenys neskelbtini) g., pavažiavo vieną stotelę iki ten, kur (duomenys neskelbtini). Sustojusi, ji pasakė mamai ir vaikams, kad jie neliptų iš automobilio, o pati, pasiėmusi telefoną, ėjo kaltinamajam iš paskos 15-20 metrų atstumu, kad jo nepamestų iš akiračio, nes kitaip ji negalėtų pareikšti kaltinimų ir tikėtis, kad tas asmuo bus surastas. Eidama ji sutiko porą žmonių, kurių paklausė, ar jie pažįsta tą asmenį, vienas vyras pasakė, kad kaltinamasis gyvena būtent tame name, tik nežinojo, kurioje laiptinėje. Asmuo nuėjo iki laiptinės, ten stovėjo vyras su moterimi, dar buvo maži vaikai, jie kalbėjosi, akivaizdžiai buvo pažįstami. Į laiptinę kaltinamasis net neužėjo, prie laiptinės jis prastovėjo apie 10-15 minučių. Tada atvažiavo policija ir ji iš karto jiems nurodė kaltinamąjį, tada policijos pareigūnai prie jo priėjo ir pradėjo klausinėti. Kol policijos pareigūnai jų klausinėjo, atėjo jos mama ir jie jai taip pat uždavė pirminius klausimus. Viskas turėtų būti užfiksuota pareigūnų kūno kamerų įrašuose. Pareigūnai įsodino kaltinamąjį į automobilį, paėmė jos pirminį pareiškimą, taip pat pavežė ją iki automobilio, kur buvo vaikai, o kaltinamąjį išvežė į blaivyklą, kur tiksliai, ji nežino. Po to ji buvo iškviesta į apklausas. Ji siūlė, kad jai atlygintų žalą už akinius, nes jie jai reikalingi vairavimui. Maždaug po savaitės ji sulaukė vyriško balso skambučio, asmuo prisistatė, tačiau ji dabar jau nebeprisimena vardo, ir pradėjo klausinėti, kas buvo, kada ir kaip, ji viską papasakojo. Ir tada išgirdo, kad neva maždaug tuo metu, maždaug toje vietoje ji važiuodama jį partrenkė ir dabar kaltinamasis skundžia ją, nes ji pabėgo iš įvykio vietos. Ji padėjo ragelį, po kurio laiko buvo dar kartą iškviesta į apklausą. Įvykio dieną jos veidas degė, buvo raudonas, bet ji nedarė nei abdukcijų, nei kreipėsi į medikus. Dėl adrenalino ji įdrėskimų nepastebėjo iš karto, juos pastebėjo tik jau išvažiavus policijai, po pusvalandžio, tada matė raudonus dryžius ant savo žando ir kaktos. Įvykio metu jos vaikai sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės, jie patyrė didelį stresą, nemiegojo kelias naktis, taip pat blogai jautėsi jos mama, gėrė vaistus dėl patirto streso, buvo kelios nemigos naktys. Ji pagailėjo žmogaus, nes norėjo, kad atlygintų jai už akinius, nes jie jai reikalingi. Sumą už akinius nurodė tokią, kokią už juos mokėjo – 200 Eur, ji čekių neturi. Kadangi pirko naujus akinius, jie jai kainavo apie 280 Eur, čekis yra pridėtas, dabar tikslios sumos neprisimena. Apie neturtinę žalą ji nieko nerašė, nes buvo geranoriška žmogaus atžvilgiu. Galimai rašė civilinį ieškinį dėl 280 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos, nes ji sakė, kad jei asmuo gražiuoju nesitars, tada ji norės ir neturtinės žalos. Neturtinė žala yra dėl to, kad jos mama negali nuvykti į darbą, ji (A. T.) taip pat negali vykti į darbą, laikas ir viskas susideda.

Nukentėjusioji A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji savo automobiliu kartu su mama, kuri sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, ir dviem mažamečiais vaikais važiavo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelės. Privažiavus užtvarą, jis pasikėlė ir, jai bevažiuojant pro jį, kelią kirto akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris ėjo kelio važiuojamąja dalimi, nes toje vietoje pėstiesiems šaligatvio nėra. Ji paspaudė automobilio garso signalą, o jis atsisuko ir pradėjo eiti link jos. Ji maždaug iki pusės pravėrė automobilio langą ir jam pasakė, kad čia nėra pėsčiųjų perėja ir jis pasitrauktų. Tada jis, nieko nesakęs, stvėrė už saugos diržo, apsuko jį aplink savo ranką, kad neišlystų, ir prispaudė ją prie sėdynės įrėmęs savo ranką į jos krūtinę, skausmo nepajautė. Tuo metu bandė uždaryti langą, nes galvojo, kad jis patrauks ranką, tačiau jis kitą, kairę ranką įkišo į automobilio saloną ir griebė jai už veido, nuo veido nuplėšė akinius ir apdraskė veidą. Dėl apdraskyto veido jautė fizinį skausmą, jautėsi, kad veidas dega, bei matėsi žymės (paraudimas). Kai tik vyras nuplėšė akinius, jis paleido saugos diržą ir be jokių žodžių pasisuko ir pradėjo eiti, rankoje laikydamas akinius ir bandydamas juos sulaužyti. Tuo metu ji pasiėmė telefoną, kad nufotografuotų jo veidą, kol ėmė telefoną, jos mama išlipo iš automobilio, jį pasivijo ir bandė paimti akinius, tačiau nepavyko. Jis mostelėjo ranka, mama atsilošė, o akinius jis išmetė į krūmus. Ji (A. T.), kai jį nufotografavo, pradėjo skambinti policijai ir jos, įlipusios atgal į automobilį, pradėjo jį sekti. Pavažiavus į viršų, sustojo (duomenys neskelbtini). Mamą su vaikais ji paliko automobilyje, o pati sekė paskui jį pėsčiomis ir kalbėjo su pareigūnu, nurodydama kryptį. Tą vyriškį atsekė iki galimai jo namų laiptinės, vyriškis iš karto namo nėjo. Apie 10-15 min. jis stovėjo lauke ir kalbėjo su kaimynais. Tada atvyko pareigūnai ir ji jiems nurodė, kuris vyriškis ją užpuolė. Akinius vėliau su pareigūnais rado krūmuose, viena ąselė buvo nulaužta ir jos nerado, todėl akiniai yra nepataisomi. Bendrai akinius vertina 200 eurų, kadangi juos pirko prieš 2 metus ir mokėjo tikrai daugiau, negu 200 Eur, tačiau kiek tiksliai, nepamena, dokumentų išsaugojus neturi. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo reikš ikiteisminio tyrimo eigoje. Pas teismo medikus nesikreipė, sekančią dieną įdrėskimo žymių neliko, ten labiau buvo paraudimas nei įdrėskimas (1 t., b. l. 50-52).

Liudytoja M. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. T. yra jos dukra. Šį vyrą (kaltinamąjį A. G.) ji matė tada, kai jis prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės jas užpuolė. Viskas vyko vakare. Po parduotuvės jos sėdo į automobilį, privažiavo prie pakeliamos užtvaros, kaltinamasis ėjo priešais pakeliamą užtvarką ir jos dukra paspaudė garso signalą. Automobilio langas buvo atidarytas, tas vyras priėjo prie automobilio ir viena ranka prispaudė jos dukrą su automobilio diržu, ji negalėjo pajudėti, o kita ranka kaltinamasis nuėmė dukrai akinius nuo veido ir apdraskė. Priėjęs kaltinamasis dukrai nieko nesakė, dukrą prispaudė be žodžių. Ji (M. T.) išlipo iš automobilio ir bėgo paskui tą vyrą, sakė jam, kad atiduotų akinius, jis ją pastūmė. Kaltinamasis rankose nieko neturėjo, tik kairėje rankoje laikė akinius, su ja jis nieko nekalbėjo, su savimi kažką kalbėjo. Kai kaltinamasis ją pastūmė, ji grįžo atgal prie automobilio. Ji matė, kur kaltinamasis numetė akinius, ten buvo didelė žolė, tačiau akinių ji neieškojo ir nepakėlė, nes, jam ją pastūmus, ji kuo greičiau ėjo į automobilį. Dukra kvietė policiją, jai pasakė, kad ji sėstų atgal į automobilį. Jos važiavo kartu su dviem mažamečiais vaikais, kurie labai išsigando, drebėjo ir verkė daugiau nei valandą. Kai ji grįžo į automobilį, vaikams sakė, kad jie nebijotų, kad mamos niekas nepaims. Paskui dukra ėjo kaltinamajam iš paskos, o ji (M. T.) liko su vaikais automobilyje, vaikai labai verkė, ji negalėjo jų nuraminti. Vėliau jos sugrįžo ieškoti akinių, jų ieškojo su policijos pareigūnais, iš karto nerado, po gal 15-20 minučių juos policininkas rado žolėje ir jie buvo sulaužyti, viena akinių kojelė buvo nulaužta. Dukros sužalojimus ji matė, jos kairė veido pusė buvo apdraskyta. Kaltinamasis jai iš anksčiau nematytas, jie pirmą kartą buvo toje parduotuvėje. Kaltinamajam tikriausiai nepatiko, kad dukra panaudojo garsinį signalą. Kaltinamasis ėjo ne pėsčiųjų taku, o keliu prie pakeliamo užtvaro.

Liudytoja M. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su dukra po 20 val. buvo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Su dukra apsipirko ir norėjo išvažiuoti automobiliu. Dukra buvo už vairo, o ji (M. T.) sėdėjo šalia, anūkai buvo ant automobilio galinės sėdynės. Privažiavus prie užtvaro, priešais jų automobilį ėjo vyriškis. Dukra paspaudė garso signalą, kad jis pasitrauktų iš kelio, nes turėjo pasikelti užtvaras ir bijojo, kad jis neužkristų ant automobilio stogo. Tada vyriškis atsisuko ir priėjo prie dukros durelių, tuo metu langas buvo atidarytas ir jis dešine ranka griebė už automobilio saugos diržo, o kaire griebė už veido, nuplėšė akinius ir nuėjo tolyn. Ji išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo, norėjo atimti akinius iš jo rankos, o jis ją atstūmė ir akinius numetė į pievą. Ji nuo pastūmimo nenukrito, dėl pastūmimo jokių pretenzijų neturi, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Tada dukra telefonu nufotografavo jį ir iškvietė policiją. Vyriškis atrodė išgėręs, nes jautė kvapą ir jo judesiai buvo nekoordinuoti. Buvo aiškiai matyti, kad žmogus neblaivus. Nuo vyriškio veiksmų dukrai ant veido liko du įbrėžimai. Kai dukra iškvietė policiją, jos sėdo į mašiną ir važiavo tam vyriškiui iš paskos, nes jis ėjo šaligatviu šalia gatvės. Jis nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Tada dukra pastatė automobilį aikštelėje ir nuėjo paskui vyriškį, o ji liko automobilyje su vaikais. Kai dukrai nuplėšė akinius, jis nieko nesakė. Vyriškis buvo ne mažesnis nei 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, baltos spalvos striuke ir mėlynos spalvos džinsais, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, plaukų spalvos negali pasakyti, nes ji buvo šoke, vaikai verkė (1 t., b. l. 61).

Liudytojas G. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis nelabai atsimena įvykio, asmens taip pat neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3- iojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Dėl 2022 m. birželio 20 d. iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. dėl to, kad viešoje vietoje asmuo sutrikdė kito asmens sveikatą, gali pasakyti, kad visų įvykio aplinkybių gerai nepamena, kadangi praėjo daug laiko. Pamena, kad atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad vyriškis, kurio nepažįsta, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje, būdamas akivaizdžiai neblaivus, blaškėsi po kelią ir užkirto jai kelią, atsistodamas prieš jos vairuojamą automobilį „Škoda“. Ji jį sudrausmino, o šis priėjo prie jos ir, jai sėdint vairuotojo vietoje, stvėrė už diržo ir ją prispaudė bei stvėrė jai už veido ir nuplėšė akinius, kuriuos sulaužytus rado krūmuose. Moteris nurodė vietą, į kurią maždaug vyriškis metė akinius. Ant moters veido matėsi nežymus paraudimas, ji pati nurodė, kurias veido vietas jai skauda. Vyriškis buvo sulaikytas kitoje vietoje, kadangi nukentėjusioji moteris jam važiavo iš paskos ir žiūrėjo kur jis eina. Ką vyriškis paaiškino, nepamena (1 t., b. l. 64-66).

Pagarsinus minėtus parodymus, liudytojas G. Č. nurodė, kad prisiminė įvykį. Jis važiavo su moterimi, neprisimena, ar ji buvo jų tarnybiniame automobilyje, ji gal nurodė adresą (duomenys neskelbtini) g., kur gyveno vyriškis, nes jis buvo sulaikytas prie laiptinės. Nukentėjusioji buvo netoli įvykio vietos, asmuo buvo jos akiratyje, ji nebuvo jo pametusi, sekė jį nuo parduotuvės iki tos vietos, kur jis gyvena. Jie su nukentėjusiąja susitiko kitoje vietoje, ne ten, kur įvyko įvykis, tikriausiai netoli kaltinamojo namų. Kaltinamasis buvo girtas ir nelabai ką aiškinosi. Nepasakytų, kad jis buvo agresyvus, tiesiog girtas. Jie gal ir turėjo jo blaivumą tikrinti, bet netikrino. Jei blaivumo netikrino, tai reiškia, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Į išblaivinimo vietą jis tikrai buvo vežamas ir išblaivinimo įstaigoje Kojelavičiaus g. jam tikrai buvo tikrintas girtumas. Jie turi teisę nuvežti asmenį į įstaigą tokiais atvejais, kai asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, o tuo metu jam nekėlė abejonių, kad asmuo yra neblaivus, buvo požymiai – kvapas, judesiai, kalba. Kaltinamąjį jiems nurodė nukentėjusioji, jiems nereikėjo jo gaudyti. Jis negalėjo prieš tai nueiti namo, nes jie greitai atvažiavo ir nukentėjusioji nebuvo jo paleidusi iš akiračio. Jis neprisimena, ar jis priėmė nukentėjusiosios pareiškimą, bet jei jis atvažiavo pirmas, tai tikriausiai jis. Jis nežino, kas toks yra A. B.. Neatsimena, kada buvo iškvietimas ir kada jie atvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojui G. Č. buvo parodyta policijos ataskaita, iš kurios matyti iškvietimo laikas – 2022 m. birželio 20 d., 19.55 val., informacijos gavimo data – 19.59 val., pirmas informacijos pakeitimo įrašas iš G. Č. 20.27 val. (1 t., b. l. 30- 33).

Parodžius liudytojui minėtus duomenis, liudytojas G. Č. nurodė, kad tai buvo B ar net A lygio iškvietimas, todėl atvyko greitai, nes jie jau netoli buvo, bet ji tiksliai neatsimena. Tuo metu jie patruliavo, jei B lygis, tai atvykimo laikas iki 20 minučių, jei A lygis, tai iki 12 minučių. Jis neatsimena, kaip buvo apsirengusi nukentėjusioji, galimai jai buvo šokas, bet jis neatsimena, jei apklausoje sakė, kad matėsi sužalojimai, tai matėsi. Kai išlipa iš automobilio, jie visada turėtų naudoti kūno kameras. Jis neprisimena, kaip kaltinamasis elgėsi, kai jie atvyko, bet šiuo metu jam atrodo, kad jis agresyvus nebuvo. Jis neatsimena, kad kaltinamasis kėlė versijas, kad jis buvo sužalotas.

2022 m. birželio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja A. T., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. birželio 20 d., apie 19.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs nepažįstamas asmuo drėskė jai į veidą, taip pat stvėrė akinius, juos paėmė ir nusinešė su savimi. Ji patyrė fizinį skausmą ir jai padaryta materialinė žala.

Apklausta kaip liudytoja, A. T. parodė, kad 2022 m. birželio 20 d., apie 19.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji išvažinėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelės su automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai privažiavus prie išvažiavimo, prie šlagbaumo, priešais ją svirduliavo akivaizdžiai neblaivus vyras, kurio ji nepažįsta. Ji atsidarė langą ir jam pasakė „pasitraukite, čia ne pėsčiųjų takas“. Jis priėjo prie jos automobilio, kadangi langas buvo praviras, su dešine ranka stvėrė už diržo ir ją prispaudė. Tuo metu ji stengėsi uždaryti langą, jo ranka įstrigo, jis trukdė uždaryti langą. Po to ji pravėrė langą ir jis kaire ranka nuo veido jai nuplėšė akinius, taip pat apdraskė jos veidą. Paėmęs akinius, jis juos gniaužė rankose ir nuėjo (duomenys neskelbtini) g. didėjančia tvarka, ji visada jį sekė, iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Dėl minėto įvykio ji patyrė fizinį skausmą, dėl sulaužytų akinių aptyrė materialinę žalą – 200 Eur. Būdama įvykio vietoje kartu su pareigūnais rado akinius, tačiau jie buvo sulaužyti, nulaužta ąselė. Akinius atidavė pareigūnams. Kartu su ja automobilyje buvo du mažamečiai vaikai, kurie patyrė šoką, verkė, buvo išsigandę.

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) esanti automobilių aikštelė. Aikštelė asfaltuota, su atskiru įvažiavimu, aptverta pakeliamais užtvarais. Aplink yra veikiančios parduotuvės, tolumoje ant pastato matyti vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 17-23).

2022 m. liepos 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_IP Camera12_20220620195041_20220620203059_4378401“, kurį el. paštu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas į stovėjimo aikštelę ir užtvarą. Vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matoma vaizdo įrašo pradžios data ir laikas – 2022-06-20, 19:53:15 val. Vaizdo įrašo 19:53:51 val. matyti kaip automobilis „Škoda“ atbuline eiga išvažiuoja iš stovėjimo vietos ir vyras su šviesios spalvos striuke eina link automobilių stovėjimo aikštelės. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras eina link užtvaro, automobilis taip pat važiuoja link užtvaro. Vaizdo įraše matyti kaip užtvaras pasikelia ir automobilis važiuoja pro jį, o vyras eina automobilio priekyje. Automobiliui pravažiavus pro užtvarą vaizdo įraše matoma, kaip vyras atsisuka į automobilį ir pradeda eiti link vairuotojo durelių. Vairuotoja praveria langą, taip pat matoma, kad automobilio gale sėdi asmuo. Tada vyras įkiša savo dešinę ranką į automobilio saloną ir kažką sugriebia (vaizdo laikas 19:54:15 val.). Automobilis pajuda į priekį kelis metrus, vaizdo įraše matyti, kad vyras savo dešine ranka už kažko laiko. Automobiliui sustojus matyti kaip vyras staigiu judesiu įkiša kairę ranką (vaizdo įrašo laikas 19:54:20 val.) į automobilio saloną, o dešine ranka vis dar už kažko laiko, po to paleidęs nueina tolyn. Matyti kaip iš automobilio išlipa vairuotoja ir keleivis iš priekinės keleivio sėdynės (1 t., b. l. 70-75).

2022 m. rugsėjo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)_IP Camera13_20220620195031_20220620202959_89833“. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas yra analogiškas vaizdo įrašui „(duomenys neskelbtini)_IP Camera12_20220620195041_20220620203059_4378401“, kuris buvo apžiūrėtas 2022 m. liepos 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Vaizdo įrašas filmuojamas kitu kampu. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe matyti data – 2022-06-20 ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 19:50:33 val. Vaizdo įrašas filmuoja užtvarą, esantį automobilių stovėjimo aikštelėje. Vaizdo įrašo 19:53:51 val. matyti, kaip iš stovėjimo vietos atbuline eiga išvažiuoja automobilis ir važiuoja link užtvaro. Matoma, kad eina vyriškis, kuris vilki baltos spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes. Vyriškis pradeda eiti priešais automobilio priekį. Vaizdo įrašo 19:54:11 val. automobilis sustoja ir minėtas vyriškis prieina prie automobilio vairuotojo durelių. Matosi, kaip vairuotoja praveria langą ir vyriškis pro pravertą langą įkiša savo dešinę ranką ir suėmęs už kažko laiko, kol automobilis juda į priekį. Automobilis 19:54:20 val. sustoja. Kas vyksta automobilio salone, vaizdo įraše nematyti. Tik 19:54:22 val. matyti, kaip nueidamas vyriškis savo rankoje kažką laiko ir nueina tolyn. 19:54:26 val. iš automobilio išlipa vairuotoja, 19:54:30 val. matyti, kad moteris nubėga į tą pusę į tą pusę, į kurią nuėjo vyriškis (1 t., b. l. 76-82).

Pastarieji vaizdo įrašai buvo apžiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrint vaizdo įrašą, kaltinamasis A. G. nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo panašus į jį. Jis nežino, ar už kažko paėmė. Automobilis pilkas.

2022 m. birželio 27 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti akiniai. Apžiūros metu nustatyta, kad akinių rėmeliai rudai juodos spalvos. Akiniai skirti regėjimui gerinti. Akinių dešinės pusės kojelės nėra, ant tvirtinimo metalo matosi, kad ji nulaužta (1 t., b. l. 83-89).

2023 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti keturi vaizdo įrašai iš pareigūnų mobilios kameros. Apžiūrėtas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0620_201030_002“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2022-06-20 ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 20:10:29 val. Matoma, kad pradedama filmuoti lauke. Vaizdo įraše girdima kaip moteris kalba, kad pradarė langą ir pasakė, jog čia nėra pėsčiųjų takas. Nurodo, kad vyras priėjęs prie jos stvėrė už diržo. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 20:10:33 val.

Apžiūrėtas antras vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0620_201431_003“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2022-06-20 ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 20:12:31 val. Matoma, kad tai pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše girdima kaip kalba nukentėjusios moters mama, kuri nurodo, kad paskui vyras sulaužė akinius ir išmetė. Pareigūnui pasiteiravus, ar vyras akinius paėmė, nukentėjusioji nurodo, kad vyras akinius nuėmė stverdamas už veido. Pirštu parodo veido vietas, kurios yra paraudę nuo jo atlikto veiksmo – kairysis skruostas ir kaktos T zona. Nurodo, kad jai po įvykio vis dar dega veidas. Vaizdo įraše paraudimų ant veido nematyti. Nurodo, kad jis, nuėmęs akinius, juos išsitraukė iš mašinos ir eidamas nešėsi su savimi, tada jos mama, pirmiau atsisegusi diržą, iššokusi iš mašinos, pasivijo vyrą ir paėmė jį už rankos, o vyras tuo metu, akinius metė į krūmus. Moteris nurodo, jog nežino, ar akinius jis sulaužė, ar ne. Taip pat nurodo, kad jos mama akinių dar bandė ieškoti, bet ji liepė neieškoti ir važiuoti. Pareigūnas pasiteirauja, kiek kainuoja akiniai. Ji nurodo, kad dabar nežino, nes akiniai buvo pirkti prieš pora metų ir tuomet už juos sumokėjo apie 200 Eur. Pareigūnas pasiteirauja ar moteris patyrė fizinį skausmą, moteris atsako, kad daug nepatyrė. Moteris pretenzijų dėl akinių turi, pareiškimą rašys. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 20:17:36 val.

Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0620_203027_004“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2022-06-20 ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 20:28:33 val. Pareigūnas pamini, jog automobilyje dar buvo ir vaikai. Matoma, kad pareigūnai kartu su nukentėjusiąja vyksta į įvykio vietą. Moteris nurodo vietą, kurioje viskas įvyko. Moteris dar kartą papasakoja visą nutikimą. Nurodo, kad ji išvažinėjo, o girtas vyras tuo metu ėjo per stulpelius. Prie jau anksčiau nurodytų detalių, moteris prideda, kad vyras, sugriebęs už diržo, ją prispaudė, pradėjo smaugti, o ji bandė nustumti jo ranką. Vaizdo įrašo pabaigos laikas – 20:25:07 val.

Ketvirtajame vaizdo įraše pavadinimu „2022_0620_213024_005“ vertingos informacijos tyrimui nėra (1 t., b. l. 96-98).

2022 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas – „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2022-06-20 19 55 30)“. Įrašo data 2022 m. birželio 20 d., pradžios laikas 19.55 val., trukmė 05.05 min. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Įraše girdima kaip BPC operatorė bendrauja su moterimi. Moteris nurodo, kad ką tik buvo užpulta aikštelėje, jai sulaužė akinius. Tai įvyko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, (duomenys neskelbtini) g. Vyras jai nepažįstamas, jai šlagbaumas buvo virš mašinos, ji pasignalizavo, kad vyras pasitrauktų, jis buvo visiškai girtas. Ji jį mato šiuo metu, jis eina į kalną. BPC operatorė sako, kad jungia su policija, klausia, ar nereikia greitosios, moteris atsako, kad nereikia, jai tik truputį apdraskė veidą.

Toliau girdėti moters pokalbis su policijos pareigūnu, moteris sako, kad ją ką tik užpuolė stovėjimo aikštelėje. Jis ėjo per aikštelę, kuri skirta automobiliams, ji pasignalizavo, nes jai šlagbaumas buvo virš automobilio, jisai stvėrė pro atidarytą langą jai už veido, apdraskė veidą, sulaužė akinius, išmetė į krūmus. Tas asmuo dabar eina pėsčiomis į (duomenys neskelbtini) gatvės viršų, moteris jį mato ir važiuoja iš paskos. Tas asmuo yra girtas, apsirengęs balta striuke, žilas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Policijos pareigūnas perduoda informaciją ekipažui, tada sako moteriai po truputį važiuoti, pareigūnai privažiuos, bet šiek tiek užtruks, nes nėra šalia pareigūnų. Moteris sako, kad ji išlips iš automobilio ir eis vyrui iš paskos, dabar yra (duomenys neskelbtini). Tada moteris nurodo, kad vyras vis dar eina (duomenys neskelbtini) gatve į viršų, praeina pro (duomenys neskelbtini), pereina per gatvę ir eina tolyn (duomenys neskelbtini) gatve. Pareigūnas sako, kad paprašys pareigūnų, kurie važiuoja, kad paskambintų moteriai (1 t., b. l. 104-107).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-368/2022 nurodyta, kad kadangi A. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 167).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. kovo 2 d. – 2023 m. balandžio 3 d. Ekspertizės akte Nr. 78TPK-55/2023 nurodyta, kad:

Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. G. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama (duomenys neskelbtini), kas netrikdo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. G. konstatuojama (duomenys neskelbtini), kas netrikdo gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir jus valdyti. A. G. dėl savo psichinės būklės gali adekvačiai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, duoti apie tai parodymus, suprasti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Su A. G. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisme. A. G. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (2 t., b. l. 2-6).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą (dėl to, kad 2022 m. birželio 20 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie įvažiavimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) A. G. partrenkė automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jis patyrė kelio skausmą ir kreipėsi į medikus), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 113-116).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 190 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra lygus BK nurodytam MGL. Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).‏‏‎ Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas.‏‏‎ <...> šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).‏‏‎

Kaltinamasis A. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimui teisme kaltinamasis savo parodymus keletą kartų keitė. Kaltinamasis pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo ir dalyvavo konflikte su nukentėjusiąja, tačiau pradžioje kaltinamasis aiškino, jog jis ėjo automobilių stovėjimo aikštelėje pėstiesiems skirta vieta, kur nukentėjusioji savo automobiliu jį sužalojo, dėl ko jis susibarė su nukentėjusiąja, tačiau kategoriškai neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Vėliau teisme, kaltinamasis ėmė tvirtinti, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, jis pripažino, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, nes ji jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir pro atidarytą langą jai norėjo paaiškinti, kad pastaroji jį apšneka, kaltinamasis pripažino, kad nuėmė jos akinius, kuriuos nuėjęs numetė, tvirtino, kad jų nelaužė, taip pat nurodė, kad su saugos diržu nukentėjusiosios nesmaugė ir jokių fizinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Taip pat A. G. neigė ir tą aplinkybę, kad įvykio metu buvo neblaivus. Dėl šios aplinkybės A. G. savo poziciją taip pat keitė kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu jis teigė, kad buvo išgėręs 150 gr. viskio, vėliau, sakė, kad po įvykio buvo užėjęs į namus ir ten išgėrė, o dar vėliau teisme nurodė, kad alkoholį vartojo eidamas iš įvykio vietos namo. Kaltinamojo duoti parodymai yra nenuoseklūs, nuolat keitėsi, be to kaltinamojo nurodytos įvykių versijos nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, priešingai byloje esantys duomenys patvirtina visas kaltinimo aplinkybes. Visų pirma, nukentėjusiosios A. T. parodymai, kuri nuo pat įvykių pradžios, nuo pat kreipimosi į policijos pareigūnus nuosekliai ir išsamiai aiškino, kad asmuo jos atžvilgiu vartojo smurtą. Smurtą naudojo automobilių aikštelėje, kadangi ji norėjo išvykti iš aikštelės, jai pakilo pakeliamas užtvaras, tačiau priešais automobilį ėjo A. G., kuris jai akivaizdžiai atrodė neblaivus todėl ji paspaudė garso signalą, o po to A. G. priėjęs griebė jai už diržo, prispaudė ją, nuplėšė nuo veido akinius, veidą apdraskė, o akinius sulaužęs numetė į pievą. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje esantys bendrojo pagalbos garso įrašas, iš kurio matyti, jog A. T. į bendrąjį pagalbos centrą skambino iš karto po įvykio (skambučio pradžia 2022-06-20 19 55 30), ji nurodė tas pačias aplinkybes, kurias vėliau nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, tai yra ji nurodė, kad buvo užpulta, kad buvo nuplėšti nuo jos veido akiniai, veidas buvo apdraskytas, net kelis kartus pakartojo, kad ją užpuolęs asmuo eina girtas, pakartoja, kad visiškai girtas. Taip pat iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, kad A. T. visą laiką sekė kaltinamąjį, ji sekė iki to laiko kol atvyko policijos pareigūnai. Apklaustas teisme liudytojas G. Č. patvirtino, kad susitikus su nukentėjusiąja, ji sakė, kad kaltinamojo nebuvo išleidusi iš savo akiračio, liudytojas patvirtino, jog akivaizdžiai matėsi, kad asmuo neblaivus, todėl alkotesteriu ir nebuvo tikrinamas jo blaivumas, o buvo nuspręsta asmenį vežti į išblaivinimo įstaigą, kur ir buvo patikrintas šio asmens blaivumas. Liudytojas G. Č. patvirtino, kad ant nukentėjusiosios A. T. veido matėsi nežymus paraudimas, ji pati nurodė, kurias veido vietas jai skauda. Šio liudytojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad nukentėjusioji policijos pareigūnui nurodė, kad vyras, sugriebęs už diržo, ją prispaudė, pradėjo smaugti, akinius nuėmė stverdamas už veido, pirštu parodė veido vietas, kurios yra paraudę nuo jo atlikto veiksmo – kairysis skruostas ir kaktos T zona, nurodė, kad jai po įvykio vis dar dega veidas, nurodė, kad vyras buvo girtas. Apklausta teisme liudytoja M. T. taip pat patvirtino, jog kaltinamasis ėjo priešais pakeliamą užtvarą, dėl ko dukra paspaudė garso signalą, po ko kaltinamasis priėjo prie automobilio ir pro atidarytą langą viena ranka prispaudė jos dukrą su automobilio diržu, o kita ranka nuėmė dukrai akinius nuo veido ir apdraskė jai veidą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios A. T., liudytojos M. T. ir liudytojo G. Č. teisme duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, teismas neturi pagrindo abejoti šiais parodymais. Be minėtų asmenų parodymų, A. G. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys: 2022 m. birželio 20 d. A. T. pareiškime užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, 2022 m. birželio 27 d. daiktų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti akiniai užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.

Aplinkybę, jog A. G. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtaką nusikalstamų veikų padarymui, patvirtina alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. birželio 20 d., 21.32 val. A. G. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0352, sertifikato Nr. 1680196, buvo nustatytas 1,07 prom. girtumas. Be to , šios aplinkybės yra užfiksuotos nukentėjusiajai skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, tai, kad asmuo įvykio metu buvo neblaivus nukentėjusioji ne kartą nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams ir tai yra užfiksuota kūno kamerų vaizdo įrašuose. Liudytojų M. T. ir G. Č. bei nukentėjusiosios teisme duoti paaiškinimai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo įvykių versiją, jog jis įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį gėrė namuose. Visi paminėti liudytojai patvirtino, jog A. G. galimybės vartoti alkoholį jau po įvykio neturėjo.

Kaltinimo aplinkybes patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokoluose, kuriais buvo apžiūrėti parduotuvės vaizdo įrašai, užfiksuoti duomenys apie tai, kad 19:53:51 automobilis „Škoda“ atbuline eiga išvažiuoja iš stovėjimo vietos ir vyras su šviesios spalvos striuke eina link automobilių stovėjimo aikštelės, užtvaras pasikelia ir automobilis važiuoja pro jį, o vyras eina automobilio priekyje, 19:54:11 automobilis sustoja ir minėtas vyriškis prieina prie automobilio vairuotojo durelių ir pro atidarytą langą vyras įkiša savo dešinę ranką į automobilio saloną ir kažką sugriebia ( vaizdo laikas 19:54:15), automobilis pajuda į priekį kelis metrus, o vyras savo dešine ranka už kažko laiko, 19:54:20 automobiliui sustojus vyras staigiu judesiu įkiša kairę ranką į automobilio saloną, o dešine ranka vis dar už kažko laiko, po to paleidęs nueina tolyn. Šiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas joks eismo įvykis, kurio metu A. G. būtų patyręs fizinį skausmą, ar būtų sužalotas. Byloje esančiame Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 16 d. Nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25041-22, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal kaltinamojo 2022 m. birželio 29 d. pateiktą pareiškimą dėl jo sužalojimo eismo įvykio metu 2022 m. birželio 20 d., nurodyta, jog ikiteisminį tyrimą (dėl to, kad 2022 m. birželio 20 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie įvažiavimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) A. G. partrenkė automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jis patyrė kelio skausmą ir kreipėsi į medikus), nutarta nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nutarimas yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog A. G. įvairiais būdais siekia išvengti jam gręsiančios atsakomybės, jo duoti teisme paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog A. G., būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. birželio 20 d., 19.54 val., automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), eidamas pro automatinį aikštelės užtvarą, prie kurio su automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustojusi A. T., šiai sėdint automobilyje ir nuspaudus garsinį automobilio signalą, jis (A. G.) priėjo prie automobilyje sėdinčios A. T. ir dešine ranka suėmęs už saugos diržo, jį apsuko aplink savo ranką ir tokiu būdu tyčia prispaudė nukentėjusiąją prie automobilio sėdynės, po to kaire ranka griebė A. T. už veido, jį apdraskė bei nuplėšė nuo A. T. veido akinius, 200 Eur vertės, juos sulaužė ir, nueidamas, išmetė į šalia buvusius krūmus, tokiais veiksmais tyčia sukėlė nukentėjusiajai A. T.fizinį skausmą ir tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą A. T. priklausantį turtą. Tokie kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.

Šioje byloje nukentėjusioji A. T. pareiškė 468 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad dėl sulaužytų akinių ji patyrė 268,01 eurų žalą, kurią patvirtina pridėta naujai pirktų akinių sąskaita faktūra. Taip pat patyrė moralinę žalą – 200 eurų, nes jos mažamečiai vaikai, kurie įvykio metu buvo automobilyje, patyrė šoką, jos pensinio amžiau motinai, kuri irgi įvykio metu buvo automobilyje, teko kelias dienas gerti raminančius vaistus dėl nemigos bei spaudimą reguliuojančius vaistus. Taipogi jos moralinė žala buvo patirtą įvykio metu bei sužinojus, kad atsakovas parašė pareiškimą, neva ji jį partrenkė. Jo melagingus parodymus patvirtina filmuota medžiaga iš parduotuvės stovėjimo aikštelės. Ji norėtų gauti kompensaciją už turtinę ir moralinę žalą – 468 eurų (1 t., b. l. 54). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta UAB „Optometrijos centras“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. T. dėl naujų akinių pagaminimo patyrė 268,01 Eur išlaidas (1 t., b. l. 55).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.