Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Argumentuoja, kad ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) savo esme visiškai sutampa su prašytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o tai yra neleistina iš esmės pažeidžia šalių rungtyniškumo principą, kadangi teismui jau dabar pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones tai reiškia visišką paties ieškinio patenkinimą ir tolimesnis bylos nagrinėjimas iš esmės tampa beprasmis, nes ieškovas jau dabar turi rezultatą, kurio galėtų tikėtis tik patenkinus ieškinį ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Todėl vien šiuo pagrindu ieškovo ydingai formuluojamas prašymas taikyti su ieškinio dalyku visiškai sutampančias laikinąsias apsaugos priemones privalėjo būti atmestas.

14. Pažymi, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai neargumentavo, kodėl jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teigia, jog tokia rizika neegzistuoja, nes šalių dukra E. nesiekia grįžti gyventi su mama, be to, dirba sezoninį darbą ir gyvena su močiute jos gyvenamojoje vietoje.

15. Teigia, kad nei ieškinyje, nei jo prieduose nėra jokios informacijos apie tai, kokiomis sąlygomis ir kur faktiškai gyvena ieškovas. Teigia, kad ieškovas su dukra siekė apsigyventi ir net buvo neteisėtai apsigyvenęs atsakovės gyvenamojoje vietoje, o išeidamas savavališkai pasiėmė dalį atsakovės indų, kitų namų ūkio daiktų ir televizorių teigdamas, kad jų reikia vaikui. Taigi, ieškovas net negali užtikrinti būtinųjų elementarių dukters poreikių ir dukra faktiškai gyvena ne su tėvu, o su močiute. Su ja gyvena ir kita jau pilnametė šalių dukra, kurią ieškovas išnaudoja nemokamam darbui, t. y. verčia prižiūrėti savo trejų metų vaiką ir riboja galimybę susisiekti su mama, kontroliuoja jos pokalbius.

16. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas, neįrodė savo gebėjimo užtikrinti minimalius būtinus vaiko poreikius, tačiau reikalauja laikino išlaikymo mokėjimo jam, nors pats ieškovas turi reikšmingą išlaikymo įsiskolinimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Dėl to teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad šalių dukra gyvena su ieškovu bent minimalius jos poreikius atitinkančiomis sąlygomis, teismas taip pat negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad ieškovo gaunamos pajamos gali užtikrinti minimalių būtinų vaiko poreikių patenkinimą, juo labiau, kad dukra nesiekia grįžti gyventi su mama, gyvena ne su tėvu, o su močiute, pati save išsilaiko ir gyvena savarankišką gyvenimą. Dėl to ir šiuo požiūriu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra absoliučiai beprasmiškos, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymo palengvinimui ar įmanomumui neturės jokios įtakos.

17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti ieškovo papildomai pagrįsti savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visais aukščiau nurodytais aspektais, tačiau to nepadarė, todėl priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą ginčijamą teismo nutartį.

21. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodo, kad šie atsakovės argumentai prieštarauja šios civilinės bylos specifikai ir šeimos bylose taikomiems laikinųjų apsaugos priemonių pagrindams, tarp jų, užtikrinti ne tik būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nes nepilnamečio vaiko interesai reikalauja, kad būtų aiškiai apibrėžti tiek vaiko gyvenamosios vietos, tiek jo išlaikymo klausimai ir teisminio proceso metu. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės yra išimtinai procesinio pobūdžio. Atsakovė be nepagrįstų gandų ir prielaidų šioje stadijoje nepateikė jokių duomenų, kad laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu nepilnametės dukters interesams keltų grėsmę ar kitaip juos pažeistų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

24. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

25. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos ieškovo prašytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nustatyta laikina šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Būtent tai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje.

27. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Būtent šiuo tikslu pirmosios instancijos teismas ir grindė ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taigi, nėra jokio teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad ieškovas turėjo įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir įvykdymo negalimumą netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra beprasmis, nes, priešingai, jos skirtos šalių nepilnametės dukters interesų užtikrinimui bylos nagrinėjimo metu.

28. Laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir laikino išlaikymo vaikui priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos yra laikinosios apsaugos priemonės, kurios skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.

29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tikslą, kurio siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (laikinai sureguliuoti ginčytinus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, jų teisių ir teisėtų interesų apsauga), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog tai, kad šiuo atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškiniu reiškiamais reikalavimais, yra vienas iš pagrindų, kuriam esant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones savaime galima atsisakyti tenkinti, nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju skirtos nepilnamečio vaiko interesų laikinam užtikrinimui, kol vyksta teisminis procesas, o ne ieškovo interesų ar ieškinio, kaip nepagrįstai teigia atsakovė, patenkinimui ir juo labiau nepažeidžia rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas ir laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą, t. y. vaiko interesų laikiną užtikrinimą. Taigi vaiko gyvenamosios vietos, laikino išlaikymo ir kiti ieškovo keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

31. Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Vaiko teisių apsaugos institucijoje 2023 m. vasario 24 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad E. P. su seserimi paliktos vienos namuose, mamos nėra apie 2 savaites. 2023 m. vasario 24 d. vaiko laikino apgyvendinimo akte nurodyta, kad E. P. buvo laikinai apgyvendinta pas senelę V. G., o nuo 2023 m. kovo 8 d. vaikai perduoti ieškovui.

32. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. liepos 28 d. pateikė išvadą Nr. 5SD-5042, kurioje nurodyta, jog atsakovės šeima skyriui žinoma nuo 2020 m. liepos 3 d., šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Skyrius gavo 8 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 6 iš jų pasitvirtino, daugiausia – neblaivaus vaikų motinos A. L. sugyventinio psichologinis smurtas. Išvadoje konstatuota, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų, dukterimi nesirūpina, nebendrauja ir neišlaiko, jai trūksta motinystės įgūdžių. Ieškovo šeimai nuo 2023 m. kovo 8 d. (dukterų perdavimo jam) buvo taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos, nuo 2023 m. birželio 12 d. atvejo vadyba užbaigta, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir interesus. Išvadoje nurodyta, jog skyriaus specialistai nesilankė faktinė ieškovo gyvenamojoje vietoje dėl didelio darbo krūvio, tačiau tai padarys ir galutinę išvadą pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Išvadoje taip pat nurodyta, kad šalių nepilnametė dukra E. P., kuriai yra 17 metų, baigė 10 klasių ir pateikė prašymus įstoti į profesinę mokyklą, o vasaros sezono metu dirba Palangoje, dėl to vasarą gyvena su močiute (duomenys neskelbtini), nes taip patogiau nuvykti į darbą Palangoje. E. P. išreiškė kategorišką norą gyventi su tėvu, nurodė, kad tėvas ją viskuo aprūpina, jų santykiai šilti, yra ryšys, jie bendravo ir tėvui dirbant užsienyje, iš kurio jis grįžo po to, kai mama paliko ją su seserimi ir nebesirūpino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė argumentuoja, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygas, šios aplinkybės turės būti ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o šioje proceso stadijoje iš aptartoje Skyriaus 2023 m. liepos 28 d. išvadoje išdėstytų aplinkybių ir padarytų išvadų, šalių nepilnametės dukters skyriaus darbuotojams nurodytų aplinkybių ir susidariusiu faktinių santykių, nėra teisinio pagrindo teigti, kad nustatyta šalių nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta neatitiktų ar pažeistų jos interesus. Pažymėtina, jog jokių konkrečių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje nepilnamečiam vaikui reikalingas bent minimalus stabilumas, ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Atsakovė nepateikė ir byloje šioje proceso stadijoje dar nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog šalių dukters gyvenamoji vieta su tėvu jai yra nesaugi, žalinga ar netinkama sveikai vystytis ir dėl to būtų būtina ją keisti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad gavus naujų duomenų apie tai, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu galbūt neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, teismas gali spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Be to, kaip minėta, byloje esantys įrodymai, taip pat ir galutinė skyriaus išvada, bus detaliai ištirta ir išanalizuota išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės pozicija iš viso yra dviprasmiška – prieštaraudama nepilnametės dukters laikinam gyvenimui su tėvu, atsakovė nesiekia, jog dukra grįžtų gyventi su ja, priešingai, nurodo, kad dukra faktiškai gyvena su ieškovu, o ji tam neprieštarauja.

33. Apeliantė taip pat neteisingai interpretuoja teismo priteistą laikiną išlaikymą dukteriai. Tai nėra išlaikymas ieškovui, kaip nepagrįstai teigia atsakovė, ir ieškovo galbūt turimas išlaikymo įsiskolinimas dukteriai niekaip nėra susijęs su atsakovės pareigomis vaikui ir nesumažina atsakovės pareigos prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikams, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan. Tai, kad nepilnametė šalių dukra vasarą sugebėjo pati užsidirbti pinigų, taip pat niekaip nekeičia jos tėvų pareigos ją išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mastas nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas, priešingai, priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra protingo, racionalaus dydžio, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai apsaugotų jo interesus.

34. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su neįrodytomis aplinkybėmis dėl šalių turtinės padėties, dukters poreikių realumo ir pagrįstumo ir pan., nėra papildomai nagrinėjami bei vertinami, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas yra sąlyga, leidžianti užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi nei galimybės, nei privalo pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, nustatyti reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikams dydį ar tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę ir privalės įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.