- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- e2-8231-1003/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02618-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas, Donata Motiejūnė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, nedalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, atsakovės L. įmonės „Egzotika“ atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. įmonei „Egzotika“ dėl skolos ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. B. pareikštu ieškiniu atsakovei L. įmonei „Egzotika“ prašo priteisti jam iš atsakovės 1080 Eur skolą, 1200 Eur baudą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. sudarė Nuomos sutartis (toliau tekste – Sutartys), kuriomis ieškovas išnuomojo atsakovei patalpas, esančias adresu Žemaitės g. 135, Šiauliuose, Sutarčių galiojimo terminai – atitinkamai iki 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. Sutarčių 4.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui 600 Eur mėnesinį nuomos mokestį pagal kiekvieną sutartį, iš viso – po 1200 Eur kas mėnesį. Sutarčių 6.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio iki einamojo mėnesio 15 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną bus mokama 2 Eur bauda iki tol, kol bus sumokėta nuoma ir komunaliniai mokesčiai, tačiau vėluojant mokėti daugiau nei 30 dienų, mokama vienos nuomos mėnesio dydžio bauda ir sutartis tęsiama toliau. Atsakovė tinkamai nevykdė Sutarčių, 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais nemokėjo nuomos mokesčio, jį sumokėjo tik 2020 m. birželio mėnesį, tačiau mažesnį, nei nurodyta Sutartyse, t. y. 2020 m. birželio 12 d. pervesdama ieškovui po 840 Eur už balandžio ir gegužės mėnesius (1680 Eur), bei 2020 m. birželio 15 d. pervesdama 840 Eur už birželio mėnesį. Tokiu būdu atsakovė įsiskolino ieškovui 1080 Eur nuomos mokesčio sumą. Vadovaujantis Sutarčių 6.1 punktu, iš atsakovės taip pat priteistina ieškovui 1200 Eur bauda pagal Sutartis. Pažymi, kad atsakovė ir karantino metu vykdė veiklą, naudojosi nuomojamomis patalpomis, jose sandėliavo padangas, turėjo galimybę prekiauti padangomis internetu, dirbti ir užsidirbti.
3. Teisme 2020 m. spalio 12 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo ieškovas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl 1080 Eur skolos priteisimo, kadangi atsakovė po ieškinio teismui pateikimo skolą sumokėjo, liko nesumokėta bauda, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (b. l. 62-63).
Šalies argumentai
4. Ieškovas, jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, t. y. nedalyvaujant ieškovui, jo atstovei 2020 m. lapkričio 16 d. 13.30 val. teismo posėdyje.
Atsiliepimas
5. Atsakovė L. įmonė „Egzotika“ atsiliepime į ieškinį ir 2020 m. lapkričio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo atmesti ieškinį dalyje dėl 1200 Eur baudos priteisimo. Nurodo, kad atsakovė vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą padangomis. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvesto karantino ir nustatyto karantino režimo nuo 2020 m. kovo 16 d. įmonės apyvarta sumažėjo daugiau kaip dvigubai, sutriko prekių pirkėjų atsiskaitymai, neveikė atsakovės, jos partnerių mažmeninės prekybos parduotuvės, atsakovė buvo priversta uždaryti keturis padalinius kituose miestuose, atleisti 31 darbuotoją. Atsakovės įmonės apyvarta Šiaulių padalinyje sumažėjo daugiau kaip 35 procentais. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsakovės įmonė neturėjo galimybių laiku mokėti nuomos mokesčio. Atsakovė 2020 m. kovo 20 d. ir gegužės 12 d. kreipėsi į ieškovą su prašymais dėl nuomos mokesčio sumažinimo bent 30 procentų, kad galėtų gauti valstybės 50 procentų dydžio kompensaciją nuomos mokesčiui, tačiau ieškovas nesutiko mažinti nuomos mokestį. Už 2020 m. balandžio – birželio mėnesius atsakovė sumokėjo ieškovui po 840 Eur mokestį kiekvienam mėnesiui, kas atitinka 70 procentų mėnesinio nuomos mokesčio sumos, mokėjimai atlikti iki ieškinio padavimo teismui, tikintis geranoriškumo iš ieškovo siekiant įgyti galimybę gauti nuomos mokesčio kompensaciją iš valstybės. Pažymi, kad beveik visi atsakovės nuomotojai, išskyrus ieškovą, iš kurių atsakovė nuomojasi patalpas, geranoriškai sutiko karantino laikotarpiu sumažinti nuomos mokestį nuo 30 iki 50 procentų. Mano, kad atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės už Sutarčių nevykdymą karantino laikotarpiu, remiantis CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes Sutartys nebuvo tinkamai vykdomos dėl aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarčių sudarymo metu. Be to, įsiskolinimui padengti ieškovas galėjo panaudoti atsakovės 2019 m. spalio 7 d. sumokėtą 1200 Eur depozitą, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių. Prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 1200 Eur baudos priteisimo ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teisme 2020 m. lapkričio 9 d. gautas atsakovės pareiškimas, kuriuo atsakovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka arba nedalyvaujant atsakovės atstovui 2020 m. lapkričio 16 d. 13.30 val. teismo posėdyje (b. l. 71).
Motyvuojamoji dalis
7. Atsižvelgiant į tai, kad byla 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, 2020 m. spalio 14 d. parengiamasis teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalių atstovams, šalys teismui pateiktuose prašymuose iš esmės išreiškė sutikimą, kad byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl spręstina, kad tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje nedalyvaujant šalims, jų atstovams (b. l. 59, 68-69, 71).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. trimis pavedimais sumokėjo ieškovui 1080 Eur nuomos nedamoką už 2020 m. balandžio – birželio mėnesius (b. l. 54-56, 65-67), todėl ieškovo ieškinio atsisakymas dalyje dėl 1080 Eur skolos priteisimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria ieškovas (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkei) nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų (paskirtis – gamybos, pramonės), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 7F1p, 4, 5, 6, 7, 14 patalpa, 451 kv. m bendro ploto; patalpų nuomos terminas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. (sutarties 1 p., 2.2 p.; b. l. 6-9). Be to, šalys 2019 m. spalio 1 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria ieškovas (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkei) nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų (paskirtis – gamybos, pramonės), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 7G3p, 20, 27 patalpa, 471 kv. m bendro ploto; patalpų nuomos terminas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (sutarties 1 p., 2.2 p.; b. l. 2-5). Sutartyse šalys susitarė, kad: už Sutarčių 1 punkte nurodytas patalpas atsakovė mokės 600 Eur mokestį kas mėnesį (iš viso 1200 Eur) ir savo lėšomis sumokės Gyventojų pajamų mokestį už ieškovą, mokestį už patalpų nuomą sumokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 dienos (Sutarčių 4.1 p., 4.2 p.); nesumokėjus nuomos ar komunalinių mokesčių iki einamojo mėnesio 15 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną bus mokama 2 Eur bauda iki tol, kol bus sumokėta nuoma ir komunaliniai mokesčiai, tačiau vėluojant mokėti daugiau nei 30 dienų, mokama vieno nuomos mėnesio dydžio bauda ir toliau tęsiama sutartis (Sutarčių 6.1 p.); per 3 darbo dienas, pasirašius patalpų perdavimo – priėmimo aktą, atsakovė įsipareigoja pervesti į ieškovo sąskaitą 600 Eur depozitą pagal kiekvieną sutartį, kuris bus ieškovo žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį <...> Iš šios sumos, jei prireiks bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir t. t. Jei to neprireiks, depozitas bus grąžintas atsakovei per 5 darbo dienas, kai bus pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, pasibaigus nuomos sutarčiai (Sutarčių 3.2.14, 3.2.15 punktai). Atsakovės sąskaitos įplaukų ir išlaidų duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 7 d. atsakovė įmokėjo į ieškovo sąskaitą 1200 Eur depozitą (b. l. 44-45).
Dėl depozito (užstato) panaudojimo dengiant įsiskolinimą
10. Atsakovė nurodo, kad ieškovas turėjo panaudoti į jo sąskaitą sumokėtą 1200 Eur depozitą įsiskolinimui padengti, todėl ieškovas nepatyrė jokių nuostolių ir nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 1200 Eur baudą.
11. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. pareiškimu atsakovė informavo ieškovą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki kovo 30 d. 24.00 val. tiesiogiai įtakoja atsakovės nuomojamose patalpose vykdomą veiklą, t. y. uždaryta padangų parduotuvė ir smarkiai apribotas serviso darbas, atsakovė šiuo karantino laikotarpiu negaus pajamų iš padangų prekybos ir įplaukų iš serviso veiklos, todėl prašo ieškovą nustatytu karantino laikotarpiu imtinai netaikyti patalpų nuomos mokesčio (b. l. 46). Ieškovas, atsakydamas į atsakovės pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi atsakovės prekių sandėliavimo veikla nėra suvaržyta, padangos yra sandėliuojamos, jas pasiima atvykę atsakovės darbuotojai, be to, vykdo veiklą ir atsakovės padangų keitimo servisas (b. l. 41). 2020 m. gegužės 8 d. įspėjimu ieškovas informavo atsakovę, kad nėra sumokėtas patalpų nuomos mokestis už 2020 m. balandžio mėnesį, nors atsakovė vykdo veiklą nuomojamose patalpose, todėl prašo nedelsiant sumokėti susidariusį įsiskolinimą, įspėdamas atsakovę, jog vėluojant mokėti nuomą bus skaičiuojama bauda, vadovaujantis Sutarčių 6.1 punktu (b. l. 10). 2020 m. gegužės 12 d. pranešimu atsakovė prašo ieškovą karantino metu sumažinti nuomos mokestį 30 procentų, tačiau ieškovas nesutiko susimažinti nuomos mokesčio (b. l. 49, 51). Atsakovės sąskaitos įplaukų ir išlaidų duomenys, mokėjimo nurodymai, ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė atliko šiuos mokėjimus ieškovui: 2020 m. birželio 12 d. sumokėjo 840 Eur už 2020 m. balandžio mėnesio nuomą (dalinis mokėjimas); 2020 m. birželio 12 d. sumokėjo 840 Eur už 2020 m. gegužės mėnesio nuomą (dalinis mokėjimas); 2020 m. birželio 15 d. sumokėjo 840 Eur už 2020 m. birželio mėnesio nuomą (dalinis mokėjimas); 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 360 Eur nedamoką už 2020 m. balandžio mėnesio nuomą; 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 360 Eur nedamoką už 2020 m. gegužės mėnesio nuomą; 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 360 Eur nedamoką už 2020 m. birželio mėnesio nuomą (b. l. 44-45, 54-56, 65-67).
12. Šio sprendimo 11 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad visi atsakovės veiksmai (susirašinėjimas su ieškovu, atlikti mokėjimai į ieškovo sąskaitą ir kt.) buvo nukreipti ne į sumokėto 1200 Eur depozito (užstato) įskaitymą padengiant nuomos mokesčio įsiskolinimą, bet į nuomos mokesčio nemokėjimą karantino metu ar dalinį jo mokėjimą, net ir susipažinus su ieškovo įspėjimu dėl sankcijų (baudos) taikymo pagal Sutarčių 6.1 punkto nustatas. Į bylą nepateikta duomenų, kad šalys aptarinėjo galimybę įskaityti į ieškovo sąskaitą įmokėtą 1200 Eur depozitą nuomos mokesčio įsiskolinimui padengti. Priešingai, iš atliktų atsakovės mokėjimų matyti, kad 2020 m. birželio 12 ir 15 dienomis atsakovė atliko tris nuomos mokesčio mokėjimus į ieškovo sąskaitą, juos įvardindama kaip dalinius mokėjimus, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atliktus tris mokėjimus įvardino kaip nedamokas už balandžio – gegužės mėnesių nuomą, tokiu būdu pilnai sumokėdama balandžio – gegužės mėnesių nuomos mokesčius. Taigi, pati atsakovė pasirinko įsiskolinimo apmokėjimą dalinėmis įmokomis, o ne depozito (užstato) įskaitymą. Spręstina, kad nesant atsakovės valios išraiškai dėl depozito (užstato) įskaitymo padengiant nuomos mokesčio įsiskolinimą, įvertinus atsakovės atliktų mokėjimų paskirtį bei esant šalių susitarimui dėl baudos taikymo pagal Sutarčių 6.1 punktą, ieškovas pagrįstai netaikė Sutarčių 3.2.14, 3.2.15 punktų nuostatų ir vienašališkai, be atsakovės valios, jos informavimo, neįskaitė depozito (užstato) dengiant nuomos mokesčio įsiskolinimą, juo labiau, kad šalys susitarė, jog depozitas (užstatas) bus naudojamas ir kitu tikslu, t. y. remonto darbams, kt. Pažymėtina, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 str. 1 d.), tačiau apie CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatytą informavimą šalys duomenų nepateikė. Darytina išvada, kad ieškovas, nesant atsakovės išreikštai valiai, neturėjo pagrindo nesivadovauti Sutarčių 6.1 punktu ir vienašališkai atlikti depozito (užstato) įskaitymą pagal Sutarčių 3.2.14, 3.2.15 punktų nuostatas, todėl atsakovės teiginiai dėl depozito (užstato) įskaitymo dengiant nuomos įsiskolinimą atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl CK 6.212 straipsnio 1 dalies (nenugalima jėga) taikymo
13. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti atsakovę nuo atsakomybės už Sutarčių netinkamą vykdymą, kadangi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvesto karantino buvo uždarytos padangų mažmeninės prekybos parduotuvės, beveik visai sustojo mažmeninė padangų prekyba, be to, dėl partnerių veiklos suvaržymų žymiai sumažėjo ir didmeninė padangų prekyba, prekybos apyvarta, lyginant su 2019 metais, sumažėjo daugiau kaip dvigubai. Dėl ženkliai sumažėjusių įplaukų atsakovė negalėjo laiku sumokėti nuomos mokestį ieškovui.
14. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia, nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).
15. Atsakovė nuomos mokesčio nemokėjimą pagal Sutartis teisina nenugalima jėga – COVID-19 pandemija ir su ja susijusių prevencijos priemonių įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje ir pasaulyje. Teismas pažymi, kad pats ekstremaliosios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės yra pagrindinė priežastis, kodėl sutartis negalėjo būti vykdoma (ypač tų ūkio subjektų, kurių veikos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba, prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose).
16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų ir teismų praktikos nustatyti nenugalimos jėgos reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Teismas mano, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl išimtinio ar ypatingo atvejo, kuris sudarytų būtinybę nukrypti nuo bendrojo principo, jog sutarčių būtina laikytis, dėl toliau nurodytų motyvų:
16.1. atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl paskelbto karantino, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį (prekyba padangomis, ratlankiais ir kitomis prekėmis, serviso paslaugos), jos veikla buvo visiškai suvaržyta ir dėl to atsakovė negalėjo sumokėti Sutartyse nustatyto nuomos mokesčio, kas leistų daryti išvadą, jog paskelbtas karantinas, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, yra force majeure aplinkybė. Atsakovė teigia, kad pirkėjai negalėjo apsilankyti mažmeninės prekybos vietose dėl karantino, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad patikrinus viešai skelbiamus duomenis nustatyta, kad atsakovė turi veikiančią internetinės prekybos platformą www.egzotika.lt, kurioje galima išsirinkti bei įsigyti prekes (ratlankius, padangas, kt.), todėl darytina išvada, kad norint įsigyti atsakovės prekių nebuvo būtinas fizinis klientų apsilankymas prekybos vietose, o atsakovės veikla nebuvo visiškai suvaržyta;
16.2. pagal sudarytas Sutartis atsakovė ieškovui priklausančiose patalpose sandeliuoja prekybai skirtas padangas, tad šalių sudarytos Sutartys nėra tiesioginės atsakovės veiklos sutartys, o šalutinės, susijusios su turimo turto (prekių) aptarnavimu, todėl paskelbtas karantinas nėra pagrindas atsakovei nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su turto aptarnavimu. Be to, internetinėje parduotuvėje www.egzotika.lt atsakovė nurodo, kad įmonė išsiskiria plačiu asortimentu ir nuolat sandėlyje turi daugiau nei 300000 padangų, todėl greitai ir operatyviai gali pateikti net rečiausių išmatavimų ir specifikacijų padangas. Taigi, atsakovės įsipareigojimas pirkėjams dėl padangų sandėliavimo ir pateikimo suformuluotas įvertinus įvairias verslo sąlygas, taip pat prisiimant riziką ir dėl nepalankių verslui sąlygų. Be to, atsakovė nuomojasi patalpas iš ieškovo pagal Sutartis būtent padangų (kitų daiktų) sandėliavimui, taip vykdydama įsipareigojimus pirkėjams. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad karantino metu nuomojamais sandėliais nebuvo naudojamasi;
16.3. sutiktina, kad atsakovės verslo, prekybos ir paslaugų apyvarta visame įmonės tinkle galėjo sumažėti dėl COVID-19 paskelbto karantino, apyvartos sumažėjimas galėjo turėti įtakos atsakovės veiklai ir atsiskaitymui su ieškovu, tačiau įvertinus atsakovės veiklos pobūdį (didmeninė, mažmeninė, internetinė prekyba ratlankiais, padangomis ir kitomis prekėmis, serviso tinklo paslaugos), apyvartos milijonines apimtis, išplėtotą prekybos ir paslaugų tinklą, karantino metu aktyvų naudojimasi iš ieškovo išsinuomotais sandėliais, spręstina, kad vien apyvartos sumažėjimas šioje byloje nelaikytina force majeure aplinkybe ir nėra pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos mokesčio mokėjimą ieškovui;
16.4. atsakovė pateikė duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos, kad jai be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, taip pat duomenis apie atsakovės atžvilgiu taikytą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuomos mokesčių kompensavimą dėl COVID-19, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė jau naudojasi valstybės teikiama pagalba, parama verslui, tokiu būdu kompesuodama patiriamas nuomos mokesčio išlaidas dėl patalpų, kuriomis aktyviai naudojasi ir karantino metu, įskaitant patalpas pagal Sutartis. Pažymėtina, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis jai nebuvo atidėtas muito mokesčių mokėjimas karantino laikotarpiu, ši aplinkybė rodo, kad atsakovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir karantino laikotarpiu, todėl pajėgi laiku susimokėti muito mokesčius. Taip pat pažymėtina, kad INVEGOS taikytas dalies nuomos mokesčio pagal atsakovės sudarytas patalpų nuomos sutartis kompensavimas nesuteikia teisės atsakovei nemokėti ieškovui nuomos mokesčio ir neįpareigoja ieškovą atsisakyti nuomos mokesčio;
16.5. remiantis Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punktu, rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Atsakovė nepateikė į bylą Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos apie tai, kad ji negali įvykdyti Sutarčių dėl veiklos ribojimų Šiaulių regione esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, t. y. paskelbtam karantino dėl COVID-19 pandemijos režimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; kt.).
17. Atsižvelgiant į sprendimo 16 punkte ir šio punkto papunkčiuose išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nenugalimos jėgos aplinkybių, sąlygojusių prievolės nevykdymą ieškovui, egzistavimą, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo sutartinių įsipareigojimų ieškovui vykdymo.
Dėl baudos dydžio pagrįstumo
18. Atsakovė nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl 1200 Eur baudos priteisimo yra nepagrįstas, nes ieškovas taikė maksimalią baudą pagal Sutarčių 6.1 punktą, kuri yra aiškiai per didelė ir yra 10 kartų didesnė nei skaičiuojant baudą po 4 Eur kas dieną pagal Sutartis. Be to, atsakovė 2020 m. birželio 12 ir 15 dienomis sumokėjo 70 procentų dydžio nuomos mokestį, likusią mokesčio dalį sumokėdama 2020 m. rugpjūčio 10 d.
19. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis, jeigu sutartis nėra įvykdoma ar yra netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
20. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl netesybų mažinimo galimybės akcentuojama, kad būtent šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme išsamiai nereglamentuojama, kokios netesybos laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.
21. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Sutarčių 6.1 punkte šalių susitarti ir nustatyti baudų dydžiai už nuomos mokesčio savalaikį nesumokėjimą būtų neadekvatūs ir pažeidžiantys atsakovės interesus. Atsakovė yra padangų ir kitų prekių pardavimo verslą vykdantis juridinis asmuo, savo veiklos srities profesionalė, veiklą vykdanti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turinti padalinių ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose, yra sudariusi patalpų nuomos sutartis dėl prekių sandėliavimo ir su kitais asmenimis, t. y. turinti patalpų nuomos sutarčių sudarymo praktikos, galinti naudotis ir profesionalių teisininkų paslaugomis. Teismas neturi duomenų, kad Sutartis su ieškovu atsakovė sudarė dėl ekonominio ar kitokio spaudimo, verčiama priimti ieškovo peršamas Sutarčių sąlygas. Sutarčių 7.6, 7.7 punktuose šalys patvirtino, kad: Sutartis parengė abi šalys kartu, o ne viena kuri šalis be kitos šalies dalyvavimo, taip pat išsamiai susipažino su nuostatomis, turėjo visas teises įtakoti Sutarčių nuostatų keitimą ir šiomis teisėmis pasinaudojo, taip pat susipažino su Sutarčių sąlygomis, jos šalims yra aiškios, suprantamos ir priimtinos; Sutartis šalys pasirašė laisvu apsisprendimu ir valia, be apgaulės, prievartos ar spaudimo, dėl kurio būtų priverstos sudaryti Sutartis (b. l. 2-9). Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarčių sąlygas dėl netesybų dydžio, reiškusi reikalavimus pakeisti Sutarčių sąlygas, pagal kurias jai kilo pareiga mokėti baudą.
22. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, atliktų mokėjimų matyti, kad atsakovė vienašališkai, savo iniciatyva nutraukė nuomos mokesčio mokėjimą ieškovui, lengvabūdiškai tikėdamasi, jog ieškovas atsisakys nuomos mokesčio paskelbto karantino laikotarpiu ar bent jau mokestį susimažins. Atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2020 m. balandžio mėnesį iš dalies (70 proc.) apmokėtas tik tų pačių metų birželio 12 d., o nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2020 m. balandžio – birželio mėnesius pilnai apmokėtas tik 2020 m. rugpjūčio 10 d., taigi, ieškovas galėjo skaičiuoti baudą pagal Sutarčių 6.1 punktą nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki birželio 22 d., kai kreipėsi su ieškiniu į teismą, ar net iki rugpjūčio 10 d., tikslindamas ieškinio reikalavimus dėl baudos priteisimo, tačiau nagrinėjamu atveju buvo paskaičiuota vieno nuomos mėnesio dydžio bauda pagal Sutarčių 6.1 punkto nuostatas.
23. Atsižvelgiant į sprendimo 19 – 22 punktuose išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių sudarytų Sutarčių 6.1 punkto nuostatos yra sąžiningos, adekvačios, atitinka tikrąją šalių valią, sutarčių laisvės principo tinkamą įgyvendinimą, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, todėl nėra pagrindo pripažinti kaip pažeidžiančias atsakovės teises, teisėtus interesus ir mažinti Sutartyje nustatytą baudos dydį ar jos išvis netaikyti atsakovės atžvilgiu.
24. Atsakovė netinkamai vykdė Sutartis, laiku nemokėjo ieškovui patalpų nuomos mokesčio pagal Sutartis, todėl už prievolės netinkamą įvykdymą privalo sumokėti ieškovui Sutarčių 6.1 punkte šalių sutartas ir ieškovo prašomas priteisti netesybas – 1200 Eur baudą (CK 6.256 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.).
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo suformuluotas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau, atsakovei pateikus prieštaravimus dėl pareiškimo bei teismo įsakymo, ir ieškovo ieškinyje, taip pat įvertinus, kad 1080 Eur skolą už nuomą atsakovė sumokėjo ieškovui jau po to, kai buvo pareikštas ieškinys, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 1080 Eur skolos sumos nuo 2020-05-20 iki 2020-08-09, bei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2020-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 511 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 51 Eur žyminis mokestis ir 460 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.; b. l. 11-13, 26, 28-30, 64). Ieškovo pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių.
27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, įvertinus susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų turinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 511 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
28. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 6 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės priteistinos valstybei 6 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
priimti ieškovo A. B. ieškinio atsakovei L. įmonei „Egzotika“ atsisakymą dalyje dėl 1080 Eur skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš L. įmonės „Egzotika“, juridinio asmens kodas 168409136, buveinė Liepkalnio g. 4, Vilniuje, 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 1080 Eur skolos sumos, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2020-05-20 iki 2020-08-09, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1200 Eur) nuo 2020-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 511 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš L. įmonės „Egzotika“, juridinio asmens kodas 168409136, buveinė Liepkalnio g. 4, Vilniuje, 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.