Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto K. V. apeliacinį skundą dėl 2016-03-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo nutarta K. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d. K. V. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. V. buvo surašytas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. už tai, kad K. V. 2015-08-29 22.50 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Hyundai Terracan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nusistatyti girtumą atsisakė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

K. V. neneigia, kad jam inkriminuoto teisės pažeidimo laiku jis atsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau vertina, kad jis tokią teisę turėjo, kadangi atsisakymo tikrintis girtumą metu jam buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, kurios metu jis realizavo jam LR Konstitucijos suteiktas teises - draudimą bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save (Konstitucijos 31 str. 3 d.) ir teisę į gynybą (Konstitucijos 31 str. 6 d.). Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria K. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu K. V. parodė, kad įvykio dieną jis su traktoriumi per ražienas nustūmė automobilį, ir tada su automobiliu grįžo į savo namų kiemą, ir už trijų minučių į kiemą atvažiavo policija. Tuo metu jis jau buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo prie ūkinio pastato. Policijos pareigūnai pasakė, kad eitų su jais. K. V. paklausė, kodėl turi eiti, pareigūnai jam pareiškė, kad reikia nusistatyti girtumą nes yra įtariamas padaręs nusikaltimą. Atvažiavę policijos pareigūnai kalbėjo tik apie nusikaltimą, iš karto jį tempė nuo ūkinio pastato, reikalavo eiti su jais, kadangi jis yra padaręs nusikaltimą, t. y. nustūmė automobilį. Be to, reikalavo pasitikrinti girtumą. K. V. teigė, kad savo namų kieme policijos pareigūnams sakė, kad niekur neis. Tuomet jis buvo parverstas ant žemės, surakintas antrankiais. Policijos pareigūnai kvietė nukentėjusius, kurie jį atpažino kaip asmenį, padariusį nusikaltimą. Apeliantas teigia, kad iki atpažinimo neprisipažino padaręs nusikaltimą. Tuomet pareigūnai jį įsodino į automobilį ir išvežė į policijos komisariatą. Policijoje pareiškus jam įtarimą, prisipažino, kad traktoriumi nuvertė automobilį. Policijos komisariate buvo patikrintas ir jo girtumas.

Apeliantas pabrėžia, kad aplinkybę, jog jis pagrįstai manė ir iš tiesų buvo sulaikomas ne kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga - tai BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, V. B. ir S. V. 2015-08-31 tarnybinių pranešimų turinys, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nutarimas, administracinėje byloje Nr. A2.11.-817-744-2015 (Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00734-2015-3), bei Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-284/2016.

Iš V. B. ir S. V. 2015-08-31 tarnybinių pranešimų matyti, kad jie pamatę K. V. jo gyvenamojo namo kieme pirmiausia jo pareikalavo eiti į jų automobilį, kadangi „asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą". K. V. pasipriešinus, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į automobilį, kuriame jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, bet jis atsisakė (4, 5 b. l.). Iš byloje esančių išrašų iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo, t. y. pagal pareiškėjo Kvedaro pranešimą, kad jo automobilį su traktoriumi nustūmė K. V..

Iš byloje esančio Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nutarimo, administracinėje byloje Nr. A2.11.-817-744-2015 (Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00734-2015-3), matyti, kad šiuo nutarimu K. V. ir buvo nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015-08-29 apie 22.40 val., Pakruojo rajone, Rozalimo miestelyje, gyvenamojo namo kieme, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų - V. B. ir S. V. reikalavimų sustoti ir prieiti prie tarnybinio automobilio, siekiant išsiaiškinti galimos nusikalstamos veikos įvykio aplinkybes, be to, vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinę jėgą, priešinosi šiems policijos pareigūnams - stangrino rankas, muistėsi norėdamas ištrūkti ir pasišalinti. Už šiuos savo veiksmus K. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 ir 2 d.

Tai, kad iki policijos pareigūnams atvykstant į K. V. kiemą ir jam atsisakius pasitikrinti savo girtumą ir iki to, kol K. V. pasipriešino policijos pareigūnams, jis buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., buvo konstatuota Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-284/2016, kurioje K. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2015-08-29 laikotarpiu nuo 22.20 val., viešoje vietoje - Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, t. y. ratiniu traktoriumi su priekyje esančiu krautuvu pakeldamas bei į lauką ant ražienų nustumdamas šalikelėje stovintį automobilį „Ford Mondeo", kuriame ant galinės sėdynės miegojo nukentėjusysis M. K., bei verčiantis automobiliui ir viduje buvusiam M. K. atsitrenkiant nugara į automobilio salono dalis, tokiu būdu M. K. sukeldamas išgąstį ir fizinį skausmą, sugadindamas 870 Eur vertės automobilį „Ford Mondeo", demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto nuomone, tai reiškia, kad K. V., kaip ir įtariamojo, t. y. suinteresuoto baudžiamojo proceso baigtimi asmens atsisakymas teikti jį kaltinančius įrodymus, t. y. nusistatyti girtumą, kas baudžiamojoje byloje, esant teigiamam rezultatui galėtų būti pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, turi būti vertinamas kaip jo gynybinė pozicija, tačiau dėl to jis neturėtų patirti jokią neigiamų pasekmių. Apsvaigimo nustatymas alkotesteriu neegzistuoja nepriklausomai nuo asmens valios, todėl atsisakymas priverstinai tikrintis girtumą asmens įtariamojo padarius nusikaltimą, patenka į draudimo versti duoti parodymus prieš save privilegijos turinį ir dėl to jis neturėtų patirti jokių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

LR ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad K. V. 2016-03-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nepagrįstai nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d., todėl ši nutarimo dalis naikinama, o administracinio teisės pažeidimo bylą K. V. atžvilgiu nutraukiama.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2016-02-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta K. V. kaltė pagal LR BK 284 str. 1 d., tačiau jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, konstatavus, kad K. V. 2015-08-29 apie 22.20 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, tai yra ratiniu traktoriumi „MTZ 80 UK“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekyje esančiu krautuvu pakeldamas bei į lauką ant ražienų nustumdamas šalikelėje stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame ant galinės sėdynės miegojo nukentėjusysis M. K. bei verčiantis automobiliui ir viduje buvusiam nukentėjusiajam M. K. atsitrenkiant nugara į automobilio salono dalis, tokiu būdu sukeldamas M. K. išgąstį bei fizinį skausmą, sugadindamas nenustatytam asmeniui priklausantį 870 Eur vertės automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Taip pat nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. po to, kai padarė minėtą nusikalstamą veiką, grįžo į namus, tačiau netrukus savo automobiliu HYUNDAI TERRACAN per pievą nuvažiavo į įvykio vietą ir grįžo atgal į namus, kur jį išlipusį iš automobilio pasivijo iš paskos atvykę policijos pareigūnai ir sulaikė jį kaip asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką. Be to, K. V. buvo reikalaujama pasitikrinti girtumą, kadangi jis buvo pastebėtas vairuojantis automobilį. K. V. pasipriešinus, jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai, jis buvo surakintas antrankiais ir nuvežtas į policijos nuovadą, kur buvo surašyti protokolai, patikrintas blaivumas, pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje. Tokią įvykių seką nurodė pats pažeidėjas, apklaustas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ją iš esmės patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. B. ir S. V., kita byloje surinkta medžiaga.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu 2015-08-30 K. V. neigė vairavęs automobilį ir todėl atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis parodė, kad 2015-08-29 dienos vakare, apie 23 valandą iš savo namų balkono matė, jog prie nustumto automobilio yra susirinkę žmonės ir su savo automobiliu HYUNDAI TERRACAN per pievą nuvažiavo į įvykio vietą. Prie nustumto automobilio policijos nematė, niekas jo nestabdė, važiuodamas pro šalį iš savo automobilio ten stovintiems nieko nesakė, iš paskos niekas nevažiavo. Su visureigiu grįžo į savo namų kiemą, išlipo iš automobilio ir už kelių minučių į kiemą atvažiavo policija. Policijos pareigūnai pasakė, kad eitų su jais, nes yra padaręs nusikaltimą, nori nustatyti jo girtumą. Savo namų kieme policijos pareigūnams K. V. sakė, kad niekur neis, jie jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius, gulėjo ant žemės surakintas. Į kiemą atėjo nukentėjusysis kartu su R. A. ir kieme laukė greitosios. Atvažiavus greitajai, išvežė nukentėjusį M. K., o tada pareigūnai jį įsodino į automobilį ir išvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate patikrino girtumą, tuomet jau buvo 2015-08-30. Yra nubaustas, kad neklausė policijos pareigūnų, surašytas protokolas, baudą sumokėjo, sutiko su tuo, kad neklausė pareigūnų. Pripažįsta, kad su automobiliu važiavo pieva, tačiau pareigūnai jam pareiškė, kad girtumą reikia nusistatyti ne dėl automobilio vairavimo, o dėl padaryto nusikaltimo. Jis viską neigė. Nubaustasis parodė, kad pirmiausia pareigūnai jį sulaikė, uždėjo antrankius ir po to paprašė pasitikrinti blaivumą. Jis suprato, kad girtumą prašė pasitikrinti dėl nusikaltimo, neigė, kad padarė nusikaltimą. Policijoje pirmiausia surašė protokolą, o įtarimas buvo pateiktas tą pačią dieną po pietų, buvo sulaikytas 48 valandoms dėl padaryto nusikaltimo.

Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas V. B. parodė, kad tą dieną dirbo Pakruojo rajone su kolega S. V.. Gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur sudaužytas automobilis. Surado įvykio vietą, kur sudaužytas automobilis gulėjo ražienose. Prie jo buvo du asmenys, vienas gulėjo ant žemės, buvo iškviesta greitoji pagalba. Būnant prie sudaužyto automobilio, pamatė atvažiuojantį kitą automobilį, vairuotojas buvo atsidaręs savo automobilio langą ir šūkavo. Tuo metu įvykio vietoje buvo jis (V. B.), jo kolega ir du asmenys. Vienas iš vyriškių, buvusių prie sudaužyto automobilio, pasakė, kad „va, jis atvažiuoja, tas, kur sudaužė mašiną“. Pavažiavęs tam tikrą atstumą, automobilis stabtelėjo, liudytojui pašvietus su prožektoriumi, sušuko, kad sustotų. V. B. teigė, kad jis ir jo kolega buvo su liemenėmis su skiriamaisiais ženklais, todėl, matomai juos pastebėjęs pažeidėjas apsisuko ratu ir nuvažiavo į tą pusę, iš kurios atvažiavo. Liudytojas su kolega nubėgo prie savo tarnybinio automobilio, įšoko į jį ir nusekė iš paskos pažeidėjo automobiliui: pavažiavę apie 100 metrų tiesiai, pasuko į kairę, o už maždaug 30 metrų pasuko į dešinę, įvažiavo į kiemą. Ten pastebėjo einantį žmogų, kieme stovėjo traktorius, automobilis - džipas, o žmogus ėjo link namų. V. B. pravėrė tarnybinio automobilio duris ir bandė sustabdyti tą žmogų, sakė, kad įtaria, kad šis įvykdė nusikaltimą, matė, kad važiavo su automobiliu. Iš pradžių nekilo įtarimų, kad pažeidėjas gali būti išgėręs. Pažeidėjui nesutikus sėstis į jų automobilį, įvyko grumtynės, buvo panaudotos specialios priemonės, uždėti antrankiai už nugaros, jis buvo paguldytas ant žemės, buvo labai neramus. Patalpinus į automobilį, pažeidėjui buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą, nes buvo pastebėtas vairuojantis, šis atsisakė. Liudytojas paaiškino, kad įtarimas apie K. V. neblaivumą kilo tuomet, kai jį pasisodino į tarnybinį automobilį. Tuomet kolega S. V. pasiūlė pasitikrinti girtumą, pažeidėjas nesutiko, kolega pasiūlė dar kartą, jis vėl atsisakė sakydamas „nesitikrinsiu“. K. V. buvo pasakyta, kad girtumą nori nustatyti tik dėl vairavimo. Liudytojas teigė, kad pažeidėjo blaivumo pasitikrinimas buvo reikalaujamas tik dėl vairavimo, nes jis buvo pastebėtas vairuojantis. Anot liudytojo, blaivus žmogus nebūtų toks agresyvus, be to, buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Liudytojas V. B. patvirtino, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko ir pažeidėją persekiojo dėl nusikalstamos veikos, nes įvykio vietoje buvę žmonės nurodė jį kaip asmenį, traktoriumi nustūmusį automobilį.

Liudytoju apklaustas kitas policijos pareigūnas S. V. paaiškino, kad įvykio gerai nepamena, ir parodė, jog teismo salėje esantis asmuo (K. V.) buvo sulaikytas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą. Apie jokį nusikaltimą nepamena, atsimena, kad kvietė greitąją nukentėjusiajam, dėjo specialias priemones šiam asmeniui, todėl, kad jis sulaikomas priešinosi, o sulaikyti reikėjo dėl to, kad vairavo automobilį galimai neblaivus. Tikrintis blaivumą pažeidėjo jis prašė automobilyje po sulaikymo, specialios priemonės jau buvo uždėtos. Protokolą rašė ir automobilyje, ir komisariate. Protokolo pildymas užtruko valandą ir 10 minučių. Iš pradžių protokolas buvo rašomas mašinoje, tačiau dėl kažkokių techninių gedimų jisai nebuvo suformuotas. Iš naujo buvo rašomas komisariate, todėl jis galėjo būti rašomas jau po 24 valandos.

2015-08-31 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vado V. B. bei Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. V. tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodo, kad įvykio metu jiems nusekus paskui K. V. vairuojamą visureigį HYUNDAI TERRACAN ir šiam sustojus gyvenamojo namo kieme, jie pastebėjo pažeidėją, kuris ėjo nuo minėto automobilio link gyvenamojo namo. Pareigūnai greitai išlipo iš tarnybinio automobilio, pribėgę pareikalavo sustoti ir eiti į jų automobilį, kadangi asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą ir jie nori patikrinti jo blaivumą dėl to, kad matė jį vairuojantį visureigį. Pažeidėjas kategoriškai atsisakė, teigė, kad jis niekur nevažiavo. Pakartojus reikalavimą sėstis į automobilį, K. V. bandė pasišalinti, priešinosi, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir jam uždėti antrankiai. Tarnybiniame automobilyje jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Surašius protokolą, K. V. buvo pristatytas į Pakruojo policijos komisariatą (4, 5 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2015-08-30 00:23:24 val. atlikus K. V. blaivumo patikrinimą, nustatytas 0,24 promilės blaivumas (46 b. l.).

Iš byloje esančių išrašų iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-08-29 buvo užregistruoti du teisės pažeidimai, susiję su nagrinėjamu įvykiu: 22:17 val. užregistruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) automobilį Ford Mondeo nuo kelio nustūmė traktorius; 22:57 val. užregistruotas pranešimas, kad Rozalimo miestelyje asmuo nevykdė teisėtų policijos reikalavimų (30 b. l.). Kitų pranešimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu nebuvo užregistruota.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nutarimo, administracinėje byloje Nr. A2.11.-817-744-2015 (Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00734-2015-3), matyti, kad K. V. buvo nubaustas pagal LR ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. už tai, kad 2015-08-29 apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų - V. B. ir S. V. reikalavimų sustoti ir prieiti prie tarnybinio automobilio, siekiant išsiaiškinti galimos nusikalstamos veikos įvykio aplinkybes, be to, vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinę jėgą, priešinosi šiems policijos pareigūnams - stangrino rankas, muistėsi norėdamas ištrūkti ir pasišalinti.

Įvertinus minėtą bylos medžiagą daroma išvada, kad policijos pareigūnams po K. V. padarytos galimai nusikalstamos veikos, sulaikant jį jo paties gyvenamojo namo kieme, vienu metu faktiškai buvo atliekami kelių bylų tyrimo procesiniai veiksmai: ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos bei procesiniai veiksmai dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad K. V. pirmiausia buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradedamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir tik po to išreikštas reikalavimas tikrintis blaivumą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tokią įvykių chronologiją pirmiausia patvirtina patys policijos pareigūnai, tarnybiniuose pranešimuose ir pirmosios instancijos teisme paaiškindami, kad vos pasiviję K. V. jo kieme, buvo pareikalauta jo sustoti ir eiti į tarnybinį automobilį, kadangi asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą. Kitas jų nurodytas reikalavimas buvo pasitikrinti blaivumą, kadangi jis buvo pastebėtas vairuojantis automobilį. Tokia įvykių eiga buvo konstatuota ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu. Byloje nėra jokių duomenų apie kitokią procesinių veiksmų atlikimo seką.

Todėl, esant nustatytai minėtai procesinių veiksmų atlikimo sekai, pritartina apelianto skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija.

LR Konstitucijos 31 str. 3 d. numatytas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. LR Konstitucijos 31 str. 6 d. numato, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą. LR Konstitucinis Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad minėta asmens teisė į gynybą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (2001-02-12 KT nutarimas byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000). Šios nuostatos vienareikšmiškai atsikartoja Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.

LR BPK 10 str., 21 str., 80 str. ir 82 str. detalizuoja teisės į gynybą įgyvendinimo tvarką. Šiomis normomis užtikrinamas draudimas bet kuria forma priversti liudyti prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, kitaip tariant, užtikrinama teisė pateikti save kaltinančius duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnams arba jų neteikti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, K. V., žinodamas, kad jis atliko nusikalstamus veiksmus ir iš policijos pareigūnų išgirdęs, kad yra dėl to yra sulaikomas, pagal baudžiamojo proceso normas įgijo procesinę teisę neteikti jokių save kaltinančių duomenų, tame tarpe ir duomenų apie savo neblaivumą, kadangi asmens girtumas gali būti vertinamas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai, kad policijos pareigūnai tvirtina nurodę asmeniui, jog girtumas bus tikrintinas ne dėl nusikaltimo tyrimo, o dėl to, kad jis įtariamas galimai vairavęs neblaivus, negali naikinti ir nenaikina konstitucinės asmens teisės į gynybą ir jo teisės neduoti parodymų, kadangi reikalavimas tikrintis blaivumą buvo išreikštas ne iki baudžiamojo persekiojimo pradžios.

LR ATPK 7 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

LR ATPK 250 str. 1 p. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – LR ATPK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

LR ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Įvertinus bylos medžiagą minėtų normų kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. V., teisėtai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis pagal baudžiamojo proceso normas, negalėjo pažeisti ir nepažeidė administracinės teisės normų, todėl nagrinėjamu atveju K. V. nekilo administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis, po to, kai jam buvo pranešta apie jo atžvilgiu atliekamą baudžiamąjį persekiojimą, atsisakė tikrintis blaivumą.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinis teismas sprendžia, jog K. V. nepažeidė LR ATPK 126 str. 4 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 287 1d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-03-03 nutarimo dalį, kuria K. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir nubaustas 579 Eur eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį, nesant K. V. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.