Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-949-267/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
e2S-949-267/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
Teodoros L, T. L. D.
Ieškovas
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-949-267/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04773-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Teodoros L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10778-10512018 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei T. L. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje M. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei kitų savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018-08-02 priimtas ieškovo D. J. ieškinys atsakovei T. L. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje M. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei kitų savininko teisių gynimo. 2018 m. rugpjūčio 30 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, jog ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų atsakovei, kadangi atsakovė visiškai įvykdė ieškinio reikalavimą, t. y. išsikraustė iš ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Taip pat prašymu ieškovas prašo teismo ieškinį palikti nenagrinėtą, grąžinti 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio ir priteisti ieškovui iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą, civilinę bylą Nr. e2-10778-1051/2018 nutraukė. Priteisė iš atsakovės T. L. D. ieškovui D. J. 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 18,75 Eur žyminį mokestį. Grąžino ieškovui D. J. iš valstybės biudžeto 56,25 Eur žyminio mokesčio dalį.

3. Teismas pripažino, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymui reikšmės turėjo atsakovės elgesys, t. y. atsakovė raginama geruoju iš ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neišsikraustė, o tai padarė tik po to, kai ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Teismas remdamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, ieškovui iš valstybės biudžeto grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, o likusią 25 proc. žyminio mokesčio dalį priteisė iš atsakovės. Atsižvelgęs į tai, kad dėl atsakovės netinkamų veiksmų ieškovas turėjo kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų suteikimo ir dėl to ieškovas patyrė 140,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą, teismas jas priteisė iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė T. L. D. prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priteisti valstybei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantės teigimu, teismo siųstus procesinius dokumentus gavo rugsėjo 5 d., nes ieškovas ieškinyje nurodė neteisingą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tuo metu atsakovė jau gyveno (duomenys neskelbtini). Apeliantės skundžiama nutartis buvo išsiųsta adresu: (duomenys neskelbtini), todėl apeliantė jos negavo. Teismas skundžiama nutartimi iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, todėl, apeliantės nuomone, teismas privalėjo ją įteikti atsakovei, kad ji galėtų įgyvendinti savo teisę į apeliaciją.

4.2. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio atsiėmimą. Teismo nutartyje nustatytos aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliantės teigimui ieškovui nereikėjo teikti ieškinio dėl iškeldinimo, nes apeliantė su visais daiktais išsikėlė iki ieškinio surašymo 2018-07-23, todėl apeliantė nesutinka, kad iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas D. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovas ir trečiasis asmuo sutiko, kad atsakovė iš gyvenamojo namo išsikraustys iki Joninių. 2018 m. liepos 31 d. ieškovui paskambino atsakovė ir nurodė, kad ji yra atvykusi į gyvenamąjį namą susirinkti likusių daiktų ir jos įgaliotinis atiduos ieškovui gyvenamojo namo raktus, tačiau įgaliotinis to nepadarė. 2018 m. rugpjūčio mėn. viduryje atsakovė informavo ieškovą, kad gyvenamojo namo raktas yra paliktas po plyta prie durų. Teismas tinkamai vertino šalių procesinį elgesį ir teisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta bei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

7. Apeliantė prie bylos prašo pridėti medicininius dokumentus, kurie, jos teigimu, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki liepos 24 d. ji sirgo ir gydėsi (50, 52–57 b. l., 54, 56–61 e. b. l.). Taip pat apeliantė papildomai teikia įrodymus, kad ieškovo pranešimas dėl iškeldinimo siųstas ir 2018-05-16 įteiktas kitam asmeniui (73–76 b. l., 77–80 e. b. l.). Ieškovas kartu su atsiliepimu teikia 2018-09-04 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo trečiojo asmens M. J. atžvilgiu (65–67 b. l., 66–68 e. b. l.).

8. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek su atskiruoju skundu, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami rašytiniai įrodymai turi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jie priimtini ir vertintini visų įrodymų kontekste.

Dėl teisės į apeliaciją ir praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo

9. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis jai buvo siųsta ieškovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo ji jau nebegyvena. Įsiteisėjusi nutartis atsakovei įteikta teisme tik 2018-09-27, todėl, iš atsakovės priteisus bylinėjimosi išlaidas, apeliantė nori pasinaudoti apeliacijos teise.

10. Pastebėtina, kad CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei skundžiama nutartis įteikta 2018-09-27, atskirasis skundas teismui pateiktas 2018-10-03, pateikdama atskirąjį skundą apeliantė kartu prašė teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atskirajam skundui pateikti, jeigu teismas spręstų, kad šis terminas praleistas. Įvertinus skundžiamos nutarties įteikimo aplinkybes pripažintina, kad atskirąjį skundą apeliantė pateikė nepraleidusi apskundimo termino, skundo priėmimo klausimas išspręstas teisėjos rezoliucija, todėl atsakovės teisė į apeliaciją nėra pažeista.

Dėl ieškinio atsiėmimo

12. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teismas neteisingai taikė civilinio proceso kodekso normas reglamentuojančias ieškinio atsiėmimą, nes, pagal CPK 139 straipsnio 1 dalį, atsakovei išsiuntus ieškinio kopijas, ieškovas atsiimti ieškinį gali tik gavęs atsakovės sutikimą. Apeliantės teigimu, teismas skundžiamą nutartį priėmė ne tik negavęs apeliantės sutikimo, bet ir neinformavęs apie ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

13. Ieškinio atsisėmimas (CPK 139 straipsnis) ir ieškinio atsisakymas (CPK 140 straipsnis) yra skirtingi institutai, sukuriantys skirtingas teisines pasekmes šalims. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2018-08-30 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad ieškinio atsisako. Tad ieškovo pareiškimas pateiktas vadovaujantis CPK 140 straipsniu. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis ieškinio atsisako. Tokie veiksmai turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismui priėmus ieškinio atsisakymą, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakant ieškinio, skirtingai nei ieškinį atsiimant (CPK 139 straipsnis), nereikalingas nei priešingos šalies sutikimas, nei nuomonė dėl pareikšto prašymo. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad ieškovui atsisakius ieškinio turėjo būti ir apeliantės sutikimas, nurodytina, kad toks atsakovės procesinis veiksmas reikalingas, kuomet ieškinys atsiimamas ir tik po to, kai teismas išsiuntė ieškinio kopiją atsakovei (CPK139 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį ne atsiėmė, o nuo jo atsisakė, todėl atsakovės sutikimas nebuvo būtinas. Įvertinus šias aplinkybes, aptariamas apeliantės atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės įsitikinimu, ieškovui iš vis nereikėjo teikti ieškinio dėl jos iškeldinimo, nes apeliantė iš gyvenamojo namo dar iki ieškinio surašymo datos (2018-07-23) išsikėlė. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. Byloje pateikti įrodymai iš tiesų patvirtina, kad ieškovo D. J. atsakovei T. L. D. siųstas pranešimas dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neįteiktas (73–76 b. l., 77–80 e. b. l.). Tačiau teismas vertina pačios apeliantės atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, kad dėl išsikėlimo iš namo dar gegužę, praėjus mėnesiui po ieškovų tėvo ir atsakovės sutuoktinio bažnytinėje santuokoje mirties, buvo kalbėta ir sutarta, kad atsakovė iki 2018-07-05 iš gyvenamojo namo išsikels. Nors po 2018-06-30 kilusio žodinio konflikto tarp atsakovės ir vieno iš namo bendraturčių dėl namo teisinės padėties, namo naudojimo ir gyvenimo jame pagrįstumo atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki liepos 24 d. gydėsi ligoninėje ir sanatorijoje (50, 52–57 b. l., 54, 56–61 e. b. l.), teismo vertinimu, reikšminga tai, kad apeliantei išsikėlimo terminas (2018-07-05) buvo žinomas ir ji jį pažeidė. Antstolis A. B. 2018-08-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ieškovo prašymu konstatavo turto, esančio (duomenys neskelbtini) perėmimą (26–27 b. l., 26–27 e. b. l.). Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jos ligos laikotarpiu ji tarėsi dėl išsikėlimo termino pratęsimo. Taigi, apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji iš namo išsikėlė 2018-06-30 (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė dar iki ieškinio pateikimo teismui (2018-07-23) iš ginčo gyvenamojo namo buvo išsikėlusi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo pozicijai, kad apeliantė akivaizdžiai neišsikėlimą iš ginčo gyvenamojo namo bando pateisinti savo liga, netinkamu elgesiu ir kylančiais konfliktais, taip sąmoningai siekdama išvengti tokio elgesio pasekmių – vengimo atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Kai byla baigiama nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis). Kadangi konkrečiu atveju atsisakyta nuo ieškinio dėl to, kad atsakovė iš ginčo namo išsikėlė, pripažįstama, kad civilinė byla išspręsta ieškovo naudai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui iš atsakovės. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija bylinėjimosi išlaidų dydžio. Byloje esantys įrodymai jį pagrindžia ir nėra jokių duomenų, kad šios išlaidos galėtų būti ginčytinos.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymą ir bylos nutraukimą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 70,00 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą surašymą (69–70 b. l., 72–74 e. b. l.), todėl atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, iš atsakovės jo naudai priteistina 70,00 Eur suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės T. L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Teisėja Danutė Burbulienė